Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo kaltinamosios T. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria kaltinamajai T. K. 2 (dviem) mėnesiams pratęstas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje T. K. yra kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, tuo kad žinodama, jog turi pareigą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teikti išlaikymą savo vaikui, sūnui D. Z., gim. 2010 m. gegužės 1 d., tai yra mokėti po 86,95 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2015 m. sausio 5 d.) iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. balandžio 3 d., o nuo 2017 m. balandžio 4 d. mokėti po 170 Eur dydžio periodines išmokas iki vaiko pilnametystės, bei pagal 2021 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pakeitė 2018 m. rugsėjo 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sūnaus D. Z. išlaikymui mokėti po 265 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2019 m. liepos 10 d.) iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio, o nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. po 315 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą, kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, vaikui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant D. Z., laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. privalėdama šią pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, mokėti lėšas jo išlaikymui ir neteikė kitos būtinos materialios paramos vaikui, dėl to laikotarpyje nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. susidarė 7814,20 Eur įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios T. K. gynėjo Mindaugo Vagonio skundas tenkintinas iš dalies.

9. Kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros taikymo tvarka yra nustatyta BPK 131¹ straipsnio 2 dalyje. Intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi, o šios kardomosios priemonės paskyrimo klausimas sprendžiamas teismo posėdyje, į kurį kviečiami prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. Kuomet byla yra perduota į teismą, dėl intensyvios priežiūros paskyrimo ar jos termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Kaip teisingai skunde pažymėjo kaltinamosios gynėjas, Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje Nr. 1S-41-396/2019, yra išaiškinęs, kad intensyvi priežiūra yra viena iš griežčiausių kardomųjų priemonių, todėl įstatymų leidėjas yra numatęs, jog ikiteisminio tyrimo metu ji gali būti skiriama tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, dėl šio klausimos sprendimo rengiant teismo posėdį, į kurį kviečiami proceso dalyviai: prokuroras, įtariamasis ir jo gynėjas. Nors BPK 131¹ straipsnyje tiesiogiai nenumatyta, kad bylos nagrinėjimą perdavus į teismą, šios kardomosios priemonės skyrimo ar pratęsimo klausimai turi būti sprendžiami rengiant teismo posėdį, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, sprendžiant intensyvios priežiūros taikymo klausimus bylą perdavus nagrinėti teisme, turi būti laikomasi procesinių taisyklių, kuriomis vadovaujamasi ikiteisminio tyrimo metu sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros skyrimo.

10. Be kita ko, iš esmės tokios pačios pozicijos laikomasi ir kitoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1S-10-654/2022 teigiant, kad nors BPK 131¹ straipsnio nuostatose tiesiogiai nėra numatyta, kokia tvarka, t. y. rašytinio ar žodinio proceso, bylą perdavus į teismą, turi būti sprendžiamas kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros, skyrimo ar pratęsimo klausimas, tačiau sistemiškai aiškinant BPK nuostatas, o būtent vadovaujantis BK 253 straipsniu, jog teismas bylos nagrinėjimo metu spręsdamas klausimus, juos išnagrinėja priimdamas nutartis, prieš tai išklausius proceso dalyvių pozicijas, suponuoja išvadą, kad proceso dalyviai turi būti tinkamai bei laiku informuoti apie posėdžio dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros skyrimo ar termino pratęsimo vietą ir laiką, taip įgyvendinant jų teisę būti išklausytiems.

11. Nagrinėjamu atveju nei aukštesnės instancijos teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) nėra duomenų apie tai, kad proceso dalyviai – prokuroras, kaltinamoji ir jos gynėjas būtų informuoti apie teismo posėdžio, kuriame nagrinėtas klausimas dėl kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pratęsimo, vietą ir laiką. Taigi, apygardos teismas pritaria kaltinamosios gynėjo skundo argumentams, kad tinkamai neinformavus proceso dalyvių apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką, buvo suvaržyta proceso dalyvių teisė būti išklausytiems ir teikti paaiškinimus bei tokiu būdu nesilaikyta BPK nuostatų. Nepaisant to, tai, kad proceso dalyviai apie teismo posėdį dėl kardomosios priemonės pratęsimo nebuvo tinkamai informuoti, nėra pagrindas grąžinti apylinkės teismui šį klausimą nagrinėti iš naujo, nes proceso dalyviai turėjo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir šia savo teise pasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, aukštesnės instancijos teismas, siekdamas klausimo sprendimo operatyvumo bei ekonomiškumo, išnagrinės kaltinamosios gynėjo skunde išdėstytus argumentus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-654/2022).

12. Apygardos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį bei kaltinamosios gynėjo skundo argumentus, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartį ir paskirti kaltinamajai vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau yra pagrindas skundžiamą apylinkės teismo nutartį pakeisti kaltinamajai sušvelninant intensyvios priežiūros taikymo sąlygas.

13. Pažymėtina, kad kaip ir kitų kardomųjų priemonių, intensyvios priežiūros paskirtis yra užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis). Kardomosios priemonės gali būti skiriamos, arba jų taikymo terminas pratęsiamas tuomet, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). BPK 121 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas klausimus dėl kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo, atsižvelgia į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo (kaltinamojo) amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės skyrimo.

14. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad T. K. galėjo padaryti jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas, darydamas išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti tik kaltinamajai T. K. taikant kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, įvertino inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą ir galimos realios laisvės atėmimo bausmės skyrimą bei tai, kad kaltinamoji ankščiau yra teista už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką. Taip pat skundžiamą nutartį priėmęs teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini)s pilietė, į jos turimus ryšius užsienyje (jos giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini)) bei į tai, kad Lietuvos Respublikoje ji oficialiai nėra dirbanti, todėl sprendė, kad kaltinamoji nėra saistoma stipriais socialiniais ar ekonominiais ryšiais Lietuvoje. Išdėstęs šiuos argumentus, apylinkės teismas padarė išvadą, kad būtent taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, užtikrina kaltinamosios kontrolę ir netrukdomą bylos nagrinėjimą, todėl T. K. pratęsė intensyvios priežiūros taikymo terminą.

15. Nors kaltinamosios gynėjas skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartyje nenurodyti atsisakymo T. K. skirti švelnesnes, nei intensyvi priežiūra, kardomąsias priemones, motyvai, tačiau apygardos teismas su šiuo gynėjo argumentu sutikti negali. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai, tai argumentavo būtent tuo, kad kaltinamoji Lietuvos Respublikoje nėra saistoma tvirtais socialiniais bei ekonominiais ryšiais, praeityje jau buvo teista už analogiškos, šiuo metu jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymą, bei šio straipsnio sankcijoje be kitų bausmių, yra numatyta ir reali laisvės atėmimo iki dvejų metų, bausmė, tuo tarpu paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones, jos gali būti nepakankamos užtikrinant kaltinamosios dalyvavimą baudžiamajame procese. Apygardos teismas, pritaria apylinkės teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, nes iš tiesų, kaltinamoji yra kitos užsienio valstybės – (duomenys neskelbtini) pilietė, Migracijos departamento duomenimis, Užsieniečių registre ir Nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje apie galiojančius (duomenys neskelbtini) pilietei T. K., išduotus teisę gyventi ir/ar būti Lietuvos Respublikoje patvirtinančius dokumentus duomenų nėra, Lietuvos Respublikoje ji neturi giminių, jos artimieji gyvena (duomenys neskelbtini). Be kita ko, T. K. Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, tuo tarpu adresu (duomenys neskelbtini), yra tik jos laikinas būstas, ji neturi oficialios darbo vietos, iš esmės nėra aiškus jos pragyvenimo, pajamų šaltinis, ji netekėjusi, turi vieną vaiką, dėl kurio kaltinamajai yra inkriminuojamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką) padarymas. Taigi matyti, kad visi kaltinamosios ryšiai yra išimtinai susiję su (duomenys neskelbtini), kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir su kuria bet koks teisinis bendradarbiavimas, taip pat ir baudžiamosiose bylose, šiuo metu yra itin apsunkintas. Sutiktina su kaltinamosios gynėjo argumentais, kad T. K. nei karto nepažeidė intensyvios priežiūros sąlygų bei visada atvyksta į apylinkės teismo posėdžius, tačiau apygardos teismo vertinimu, priešingai nei skunde teigia gynėjas, būtent kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, užtikrina nekliudomą kaltinamosios dalyvavimą teisminiame bylos nagrinėjime.

16. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tam tikri asmens laisvės suvaržymai kaltinamajai yra taikomi siekiant užtikrinti netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą ir nuosprendžio vykdymą. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad būtent asmuo, kurio atžvilgiu yra taikoma kardomoji priemonė, turi imtis priemonių ir derinti savo gyvenimo būdą prie nustatytų kardomosios priemonės sąlygų, o ne atvirkščiai. Kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nėra skirta neribotam kaltinamojo teisių ir laisvių užtikrinimui. Intensyvia priežiūra asmens teisės ir laisvės suvaržomos siekiant įstatyme numatytų konkrečių tikslų, dėl šios priemonės asmeniui kylantys tam tikros apimties nepatogumai negali būti priežastimi besąlygiškai švelninti jos taikymo sąlygas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-287-579/2022).

17. Nors aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad kaltinamajai T. K. kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros pratęsimas nagrinėjamu atveju yra tikslingas siekiant netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje galutinio procesinio sprendimo paskelbimas numatytas 2023 m. birželio 22 d., tačiau pritartina ir kaltinamosios gynėjo skunde nurodytiems argumentams, kad T. K., nepažeisdama kardomosios priemonės sąlygų įrodė, jog intensyvios priežiūros taikymo sąlygos jai gali būti sušvelnintos. Taigi, atsižvelgus į intensyvios priežiūros taikymo terminą (taikoma ilgiau nei devynis mėnesius), į prieš tai taikytos kitos kardomosios priemonės – suėmimo terminą (šeši mėnesiai), taip pat įvertinus, kad intensyvios priežiūros sąlygos nebuvo pažeistos, apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartis keistina, nustatant, jog kaltinamoji intensyvios priežiūros taikymo metu nuo 21.00 val. iki 07.00 val. turi būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutartį: vietoje kaltinamajai T. K. taikomos intensyvios priežiūros sąlygos neišeiti iš namų adresu: (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, susijusius su dalyvavimu teismo posėdžiuose, leidžiant kas dieną laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 15.00 val. išvykti iš namų ne didesnių nei 6 km spinduliu su tikslu nuvykti į parduotuvę, ieškoti darbo, lankytis (duomenys neskelbtini) ar vykti pas gydytojus, nustatyti sąlyga: nuo 21.00 val. iki 07.00 val. būti namuose, adresu (duomenys neskelbtini).

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartį pavesti vykdyti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.