- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-08
- Bylos Nr.
- 2S-1487-936/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02718-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- Kauno rajono Šakių
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenės pareiškimą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. vasario 8 d. nutarimo Nr.13-12.-8, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenė pateikė pareiškimą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Violetos Šulčytės 2024 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 13.12.-8 ir palikti galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Vestos Muckienės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. BVI-70 visa apimtimi.
2. Nurodė, kad pareiškėja su 2023 m. gruodžio 8 d. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Šiuo skundu prašė kreiptis ginant viešąjį interesą į teismą dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 12 d. pirkimo- pardavimo sutarties Nr. ST-457, sudarytos tarp Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir Atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto sudėtinio investicinio fondo „Ozark Investment Fund”, panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių (neleisti pirkėjai Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, pervesti pardavėjui „Ozark Investment Fund“ likusią 369 999,10 Eur sumą ir uždrausti Lietuvos kalėjimų tarnybai pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdyti su bausmių vykdymu susijusią veiklą) taikymo. Pažymėjo, kad 2023 m. gruodžio 8 d. skunde nurodyta, jog pareiškėja 2023 m. spalio 31 d. sužinojo, kad, vykdant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinio mechanizmo programos „Teisingumas ir vidaus reikalai“ susitarimą ir įgyvendinant projektą „Lietuvos bausmių vykdymo sistemos kokybės gerinimas“, valstybei nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), planuojama įsteigti pusiaukelės namus ir įkurti Kauno apskrities probacijos tarnybą. Toks sprendimas įkurti pusiaukelės namus ir Kauno apskrities probacijos tarnybą nebuvo viešinamas ir derinamas su bendruomene, o pati bendruomenė, taip pat ir Kauno rajono savivaldybė tokiam sprendimui nepritaria.
3. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra skundą perdavė nagrinėti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriui. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Vesta Muckienė, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 2023 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą Nr. BVI-70 įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų - nepakeitus žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo (iš komercinės paskirties objektų teritorijos į visuomeninės paskirties teritorijas), nepradėti atviro tipo bausmės atlikimo vietos pusiaukelės namų ir Kauno apskrities probacijos tarnybos veiklos, griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų ir imtis visų įmanomų priemonių visuomenės interesams užtikrinti. 2023 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 3S-4052 šis Kauno apygardos prokurorės nutarimas buvo išsiųstas Lietuvos kalėjimų tarnybai. Lietuvos kalėjimų tarnyba apskundė aukščiau nurodomą Kauno apygardos prokuratūros prokurorės nutarimą instancine tvarka - aukštesniajam prokurorui. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Violeta Šulčytė 2024 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 13.12.-8 panaikino Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas aukštesniosios prokurorės 2024 m. vasario 8 d. nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Naikindama Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Vestos Muckienės 2023 m. gruodžio 14 d. priimtą nutarimą Nr. BVi-70 dėl procedūrinių pažeidimų prokurorė panaikino teisėtą ir pagrįstą prokurorės nutarimą, visiškai neanalizuodama jo faktinių ir teisinių pagrindų. Tai laikytina taip pat išėjimu iš savo kompetencijos ribų ir veikimu ultra vires. Prokuroro kompetencija įspėti asmenis, įstaigas ir organizacijas, kad šie (šios) nedarytų teisės pažeidimų, negali būti siaurinama dirbtinai ir formaliais argumentais, kadangi bendroji prokuroro pareiga kaip tik ir yra užtikrinti teisėtumą, o asmenų įspėjimas nedaryti teisės pažeidimų pats savaime tokiems asmenimis tiesioginių pareigų nesukelia, o tik informuoja, kad tokiems asmenims ateityje gali būti taikoma kurios nors rūšies teisinė atsakomybė. Rekomendacijų normos yra žemesnės teisinės galios, nei Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, o Rekomendacijų normos negali būti aiškinamos taip, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo normos būtų paneigtos. Tokios Rekomendacijos yra prokurorų vidaus veiklos teisinio reguliavimo taisyklės, bet ne daugiau, o toks aukštesniosios prokurorės veikimas, koks pademonstruotas skundžiamame nutarime, ne tik reiškia išėjimą iš aukštesniosios prokurorės kompetencijos ribų, bet ir reiškia procedūros viršenybę prieš turinį. Aukštesnioji prokurorė, net nespręsdama dėl prokurorės nutarimo esmės, skundžiamame nutarime pademonstravo ypatingą toleranciją toliau Lietuvos kalėjimų tarnybos tęsiamiems Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, o taip pat ir pareiškėjos teisėtų interesų pažeidimams.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos skundą dėl Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. vasario 8 d. nutarimo Nr. 13.12.-8 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atlikdamas savo funkcijas prokuroras yra nepriklausomas nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų ir klauso tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų. Pažymėjo, kad 2024 m. vasario 8 d. nutarime Nr. 13.12.-8 aukštesnioji prokurorė aiškiai ir detaliai išdėstė faktinius ir teisinius argumentus dėl Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimo įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų neteisėtumo ir jo panaikinimo. Iš skundžiamo nutarimo turinio aiškiai matyti, kad tiek faktinės aplinkybės, tiek ir situacijai aktualūs teisės aktai aukštesniosios prokurorės buvo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti. Tiek Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimas įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų, tiek ir aukštesniosios prokurorės nutarimas teisines pasekmes sukėlė Lietuvos kalėjimų tarnybai, o ne pareiškėjai. Pareiškėjos teisė, dėl kurios ji kreipėsi teisminės gynybos, aukštesniosios prokurorės nutarimu nebuvo nepažeista, todėl pareiškimas dėl skundžiamo nutarimo panaikinimo negali būti tenkinamas. Aukštesnioji prokurorė, tirdama Lietuvos kalėjimų tarnybos skundą, tai atliko ne formaliai, analizavo skunde pateiktą informaciją, tyrimo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje metu surinktą medžiagą, ją teisiškai įvertino; nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, atlikus jų teisinį kvalifikavimą, vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Violetos Šulčytės 2024 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 13.12.-8.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Kauno apygardos prokuratūroje 2023 m. gruodžio 8 d. buvo gautas Kumpių-Šakių seniūnaitijos seniūnaitės R. S., veikiančios Šakių k. Domeikavos sen. Kauno r. bendruomenės vardu, skundas su priedais dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo, prie Skundo pridėti 3 617 Bendruomenės gyventojų ir pedagogų parašai. Skunde prašoma prokuroro ginant viešąjį interesą kreiptis su ieškiniu į teismą dėl 2023 m. spalio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo; laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - neleisti pirkėjui (Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos) pervesti pardavėjui likusią 369 999,10 Eur sumą bei uždrausti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Lietuvos kalėjimų tarnybai vykdyti su bausmių vykdymu susijusią veiklą. Kauno apygardos prokuratūra 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimu išnagrinėjo pareiškėjos skundą bei nutarė įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisės aktų pažeidimų - nepakeitus žemės sklypo (duomenys neskelbtini)naudojimo būdo, iš komercinės paskirties objektų teritorijos į visuomeninės paskirties teritorijos, nepradėti atviro tipo bausmės atlikimo vietos - „Pusiaukelės namai“ bei Probacijos tarnybos veiklos, griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų ir imtis visų įmanomų priemonių visuomenės interesų užtikrinimui.
8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2024 m. vasario 8 d. Nr. 13.12.-8 nutarimu nutarta panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2023 m. gruodžio 14 d. nutarimą. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė, kad kaip matyti iš skundžiamo nutarimo motyvų, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatyta viešojo intereso gynimo priemonė (įspėjimas nedaryti teisės aktų pažeidimų) taikyta nesurinkus visų faktinių duomenų, reikšmingų sprendimui dėl R. S., veikiančios Šakių k., Domeikavos sen., Kauno r., bendruomenės vardu, skunde nurodytų aplinkybių priimti ir galimybės ginti viešąjį interesą, taip pat neatlikus šių duomenų teisinio vertinimo. Aukštesniosios prokurorės vertinimu, priimdama skundžiamą nutarimą apygardos prokuratūros prokurorė nesilaikė Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje ir Rekomendacijose nustatytos tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlikimo ir sprendimų priėmimo tvarkos ir dėl to priėmė neteisėtą nutarimą.
9. Teismas sutiko su prokuratūros argumentais, kad aukštesnioji prokurorė, tirdama Lietuvos kalėjimų tarnybos skundą, tai atliko ne formaliai, analizavo skunde pateiktą informaciją, tyrimo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje metu surinktą medžiagą, ją teisiškai įvertino; nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, atlikus jų teisinį kvalifikavimą, vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais. Generalinė prokuratūra tiek ginčijamame nutarime, tiek šioje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl jos kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jo prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atliekamas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo nebuvo baigtas ir galutinis procesinis sprendimas šiuo klausimu nebuvo priimtas. Iš byloje esančių duomenų negalima teigti, jog prokuroras savo pareigas atliko aplaidžiai ar netinkamai. Prokuroras rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino ir nutarimą (išvadą), kuriuo atsisakė teikti teismui ieškinį dėl viešojo intereso pažeidimo, argumentavo bei priimdamas savo sprendimą dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą, proceso normų nepažeidė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
10. Pareiškėja Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos pareiškimą.
11. Nurodo, kad apygardos prokuratūros prokurorės išvadų teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos kalėjimų tarnybos skundo argumentų aukštesnioji prokurorė nevertino ir skundžiamame nutarime dėl jų nepasisakė. Todėl byloje nėra aktualūs ir nėra vertintini teisiniai motyvai, susiję tiek su valstybės viešuoju interesu vykdyti tinkamą ir šiuolaikišką bausmių vykdymo politiką bei nuteistųjų integraciją į visuomenę, tiek su Šakių k. bendruomenės viešuoju interesu turėti saugią aplinką, tiek su pusiaukelės namų priskyrimo specialiosios paskirties pastatams. Apygardos prokurorė priimdama nutarimą realizavo savo diskreciją viešojo intereso gynimo funkcijos vykdyme, nes laikė, kad turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Nagrinėjamu atveju tyrimas nėra užbaigtas, todėl iki šiol nėra priimtas prokuroro sprendimas atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones. Apygardos prokurorės nutarimo panaikinimas buvo instancinis Generalinės prokuratūros prokurorės įsikišimas į konstitucinį Apygardos prokurorės veiklos nepriklausomumą. Teismas nurodė, kad nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų jis tegali patikrinti, ar prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo, motyvavo savo išvadą, taip teismas nepagrįstai suvaržė savo kaip teismo galias. Teisės aiškinimas interpretuojant teismo galimybes vykdyti teisingumą apribojant iki procedūrinio ar procesinio vertinimo galimybių galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl teismo atsisakymo vertinti ginčą platesniu aspektu pripažintina, kad byloje nebuvo atskleista ginčo esmė.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjos skundą neturėjo pareigos vertinti kitų Lietuvos kalėjimų tarnybos skunde nurodytų aplinkybių. Galutinis prokuroro procesinis sprendimas šiais klausimais dar nebuvo priimtas. Jeigu pirmosios instancijos teismas būtų vertinęs apeliantės nurodomas aplinkybes, būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės, taip pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę. Aukštesnioji prokurorė rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino, ėmėsi priemonių nustatyti skundo pagrįstumą, motyvavo savo išvadas, rėmėsi tyrimo metu surinktais duomenimis. Tai, kad pareiškėja nesutinka su aukštesniosios prokurorės išvadomis, savaip interpretuoja ginčo situaciją ir prokuroro pareigą ginti viešąjį interesą, neturi įtakos priimto nutarimo teisėtumui. Aukštesniojo prokuroro proceso funkcijų vykdymas nėra kišimasis į prokuroro proceso veiklą, jo nepriklausomumo ir diskrecijos priimti procesinius sprendimus nagrinėjamais klausimais pažeidimas. Apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti Generalinės prokuratūros nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas, kuriuo prašyta panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Violetos Šulčytės 2024 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 13.12.-8, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
16. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
17. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti (pvz., ar egzistuoja konkuruojantis viešasis interesas, kuris būtų pažeistas pateikiant ieškinį, ar nėra svarbiau užtikrinti teisinių santykių stabilumą, nei galbūt pažeisto viešojo intereso gynimą, ar gauta nauda bus proporcinga bylinėjimosi kaštams, kurie bus realūs ieškinio patenkinimo padariniai, ir pan.). Prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
18. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų jis tegali patikrinti ar prokuroras rinko įrodymus, juos analizavo, motyvavo savo išvadą, nepagrįstai suvaržė savo kaip teismo galias. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo); teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti dėl viešojo intereso gynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Prokuroras, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, tiria ar nebuvo pažeisti konkretūs materialiosios teisės aktai, kurie reguliuoja pareiškėjo nurodytą faktinę situaciją (tarp konkrečių asmenų ir/ar institucijų susiklosčiusius individualius teisinius santykius). Tokio prokuroro tyrimo eigos procedūros numatytos Prokuratūros įstatyme, Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl viešojo intereso gynimo bei kituose prokuratūros veiklą reguliuojančiose teisės aktuose. Šiuo atveju pareiškėja, nesutinkanti su Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu turi konkrečiai nurodyti bei pagrįsti, kokių tyrimo eigos procedūrų prokuratūra, nagrinėdama pareiškėjos skundą, nesilaikė, arba kokios konkrečiai tyrimo procedūros (teisės normos) buvo pažeistos.
19. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad dėl teismo atsisakymo vertinti ginčą platesniu aspektu pripažintina, jog byloje nebuvo atskleista ginčo esmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai nėra susiję su tyrimo procedūrų (teisės normų) pažeidimu. Kaip jau minėta, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą, t. y. patikrina tik tai, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras. Bylos duomenys patvirtina, kad aukštesnioji prokurorė, priimdama skundžiamą nutarimą, rinko faktinius duomenis, juos analizavo, vertino, ėmėsi priemonių nustatyti skundo pagrįstumą, motyvavo savo išvadas, rėmėsi tyrimo metu surinktais duomenimis. Kaip patvirtina pati apeliantė, skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės atliekamas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo dar nebuvo baigtas, nebuvo priimtas prokuroro sprendimas taikyti ar atsisakyti taikyti viešojo gynimo priemones. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog apygardos prokurorės nutarimo panaikinimas buvo instancinis Generalinės prokuratūros prokurorės įsikišimas į konstitucinį apygardos prokurorės veiklos nepriklausomumą, kadangi tai yra aukštesniojo prokuroro įstatyme įtvirtintų funkcijų vykdymas. Kaip nustatyta byloje, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra priimdama skundžiamą nutarimą, rinko faktinius duomenis, analizavo kartu su prašymu pateiktus dokumentus, vertino visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjos prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir savo poziciją motyvavo, proceso normų nepažeidė. Pareiškėja skunde teismui nenurodė, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjo, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir / ar kituose teisės aktuose nustatytas normas, taikytinas tokio pobūdžio pranešimams nagrinėti. Aplinkybė, jog apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimu, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.
20. Pareiškėja atskirajame skunde nurodo daug aplinkybių, susijusių su bylos nagrinėjimu iš esmės (dėl valstybės viešojo intereso vykdyti tinkamą ir šiuolaikišką bausmių vykdymo politiką bei nuteistųjų integraciją į visuomenę, dėl Šakių k. bendruomenės viešojo intereso turėti saugią aplinką, dėl pusiaukelės namų priskyrimo specialiosios paskirties pastatams ir pan.). Teismas, spręsdamas dėl skundžiamo prokuroro nutarimo pagrįstumo, negali nagrinėti ginčo, kurį nagrinėjo prokuroras iš esmės, ir taip pažeisti prokuroro diskrecijos teisę priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokių būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad būtų pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi prokurorai vertino skunde nurodytas aplinkybes, rinko papildomus duomenis, juos analizavo, teikė argumentuotas išvadas. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl jos kreipimusi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) jos prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.
Dėl bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos Kauno rajono Šakių - Kumpių seniūnaitijos bendruomenės pareiškimą panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės Violetos Šulčytės 2024 m. vasario 8 d. nutarimą Nr. 13.12.-8, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, susijusias su prokuroro kompetencija ginti viešąjį interesą bei jas aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.