- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- 1-1186-667/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00824-2013-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- R. J.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje kaltinamoji R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsilavinimas - aukštasis, dirba „Benu vaistinė Lietuva“ vedėja, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji R. J. 2013-11-21 apie 6.28 val. Kaune, T. Masiulio g. nuo Marijampolės pl. link Betonuotojų g. vairuodama automobilį „Toyota Corrola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , ties namu Nr. 16, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37, 38 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą įžengusį pėsčiąjį, taip pat prieš pėsčiųjų perėją sustojus kitai transporto priemonei, važiuojančiai ta pačia kryptimi, nesustojo ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam ji galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, įvažiavo į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, partrenkė ir sužalojo iš kairės pusės pagal važiavimo kryptį perėjoje ėjusią pėsčiąją I. Ū., gim. (duomenys neskelbtini), padarydama jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.
Kaltinamoji R. J. kalta prisipažino visiškai, parodė, kad 2013-11-21 apie 06.28 val. vairavo jai priklausantį automobilį „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune, T. Masiulio g. nuo HAE link R. Kalantos g. 1-a eismo juosta maždaug 40-50 km/h greičiu. Ties AB „LESTO“ yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja. 2-a eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis prieš perėją sustojo. Nesustojusi važiavo toliau, pavėluotai pamatė iš kairės pusės pagal jos važiavimo kryptį per perėją ėjusias 2 merginas. Stabdė, norėdama išvengti pėsčiosios partrenkimo suko kairiau (darė „bangelę“), bet vis vien automobilio priekio dešine puse kliudė vieną pėsčiąją. Partrenkta mergina dar galva trenkėsi į priekinio stiklo dešiniąją dalį. Antroji mergina nenukentėjo. Kažkas iš aplinkinių iškvietė greitąją med. pagalbą ir policiją. Atvykę medikai nuvežė sužalotą pėsčiąją į gydymo įstaigą. R. J. visiškai pripažįsta, kad eismo įvykis kilo dėl jos kaltės, kadangi nepraleido pėsčiųjų nereguliuojamoje perėjoje. Nuoširdžiai dėl to gailisi (b.l. 32-33).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji I. U., dalyvaujant atstovei pagal įstatymą motinai T. N., parodė, kad 2013-11-21 apie 06.30 val. su drauge J. N. ėjo į mokyklą T. Masiulio g. Priėję nereguliuojamą pėsčiųjų perėją netoli UAB „Lesto“ ketino eiti į kitą pusę. Nuo R. Kalantos g. važiavę automobiliai sustojo jų praleisti. Įžengė į važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėjos plote ir ėjo, gatvės viduryje abi stabtelėjo. Eismo, skirto važiuoti nuo HAE link R. Kalantos g. pusėje, 2-oje eismo juostoje sustojo automobilis jas praleisti. Lėtu žingsniu ėjo toliau į kitą pusę. J. buvo priekyje. Staiga 1-a eismo juosta nuo HAE važiavęs automobilis nesustojo, keitė važiavimo kryptį link važiuojamosios dalies vidurio. Ji buvo partrenkta, užmesta ant variklio dangčio ir galva trenkėsi į priekinį stiklą. Sąmonės neprarado. Iš ją partrenkusio automobilio išlipo vairuotoja, prie jos pribėgo. Vairuotoja paprašė jos gulėti, iškvietė greitąją med. pagalbą. Priėjo ir jos draugė J.. Ji paskambino I. telefonu jos tėvui ir pranešė, kad I. partrenkė automobilis. Maždaug po 3 min. atvažiavo tėvas, dar po kelių minučių greitoji med. pagalba. Su tėvu ir J. greitosios med. pagalbos automobiliu vyko į Kauno klinikas. I. Ū. mano, kad eismo įvykis kilo dėl ją partrenkusio automobilio vairuotojos kaltės, kadangi nepraleido jos pėsčiųjų perėjoje. Taip pat gretimoje tos pačios krypties eismo juostoje stovėjo kitas automobilis, kuris jas su J. praleidinėjo (b.l. 14-18).
Liudytoja J. N., dalyvaujant motinai L. N. parodė, kad 2013-11-21 apie 06.30 val. su drauge I. Ū. ėjo į mokyklą T. Masiulio g. Priėję nereguliuojamą pėsčiųjų perėją netoli UAB „Lesto“ ketino eiti į kitą pusę. Nuo R. Kalantos g. važiavę automobiliai sustojo jų praleisti. Jos įžengė į važiuojamąją kelio dalį pėsčiųjų perėjos plote ir ėjo statmenai į kitą gatvės pusę. Ji ėjo pirma, o I. iš paskos maždaug per 1 žingsnį. Ties važiuojamos dalies viduriu stabtelėjo. Eismo, skirto važiuoti nuo HAE link R. Kalantos g., pusėje, 2-oje eismo juostoje sustojo automobilis jas praleisti. Jos lėtu žingsniu ėjo toliau į kitą pusę. Ji vėl ėjo priekyje, I.-iš paskos. Staiga 1-a eismo juosta nuo HAE važiavęs automobilis nestabdydamas partrenkė I.. Justė jau buvo spėjusi pereiti važiuojamąją dalį. Automobilis, partrenkęs I., pasuko kairiau link kelio vidurio ir sustojo. I. po partrenkimo sąmonės neprarado. Iš ją partrenkusio automobilio išlipo vairuotoja, prie jos pribėgo. Vairuotoja paprašė jos gulėti, Justė ir kiti žmonės pradėjo skambinti į bendrosios pagalbos centrą. Justė priėjo prie I.. Vairuotoja atsiprašinėjo I., kad ją partrenkė, pripažino, kad kalta, kad nepastebėjo jos. Po to I. ( ji tuo metu gulėjo ant žemės ) jai davė savo mobilų telefoną, paprašė, kad paskambintų jos tėčiui, pasakytų, kad ją partrenkė automobilis. Justė paskambino ir apie įvykį pranešė jos tėčiui, kuris po kelių minučių ir atvažiavo į eismo įvykio vietą. Dar po kelių minučių atvyko greitosios med. pagalbos automobilis. Justė su I. ir jos tėčiu medikų automobiliu vyko į Kauno klinikas. J. N. supratimu, eismo įvykis kilo dėl I. partrenkusio automobilio vairuotojos kaltės, kadangi nepraleido jos pėsčiųjų perėjoje. Labai nedaug trūko, kad būtų ir ji pati partrenkta, tačiau ji spėjo „prašokti“. Joms abejoms buvo netikėta, kad gali būti nepraleistos perėjoje. Be to gretimoje eismo juostoje tuo metu stovėjo jas praleidęs kitas automobilis. (b.l.19-20).
Iš Kelių eismo įvykio vietos protokolo, plano, fotonuotraukų matyti, kad buvo užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2013-11-21 apie 06.28 val. Kaune, T. Masiulio g. ties namu Nr. 16 (b.l. 4-8).
Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuota automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. (b. l. 9-10).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G- 260 /14 (02), matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai I. Ū. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 26-27).
Pagal 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausme (b.l. 55).
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos baigtumo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skirtina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis. Kaltinamosios R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.). Vertinant kaltinamosios asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų neatsargų baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d., 16 str.), į tai, kad UAB „Medgintras“ psichiatro įskaitoje neregistruota (b.l. 37), neteista (b.l. 38), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 39). Kaltinamajai skirtina prokuroro siūloma bausmė – bauda (BK 47 str., 55 str.), kadangi jos rūšis ir dydis atitinka BK numatytus bausmių skyrimo principus. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu. (BK 64¹ str. 2 d.)
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina (b.l. 34, 35) (BPK 421 str. 1 d. 4 p.).
BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji R. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdama blaivi, tačiau pats teisės pažeidimas – saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas – yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamoji R. J. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 37, 38 punktų reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajai padarytais sveikatos sutrikdymais. Įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, eismo įvykį, už kurį yra teisiama sukėlė būdama blaivi, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas ją vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. J. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. ir skirti jai 9 (devynių) MGL, t.y. 1170 Lt (vieno tūkstančio šimto septyniasdešimt litų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) MGL, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimt litų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti nuteistajai, jog baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6800, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Nuteistoji per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajai, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.