Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. gynėjo advokato Irmanto Dobilo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) įgijimo ir laikymo neturint tikslo platinti) – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų laikymo) – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir G. S. nustatyta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas G. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 15 d., 20.30 val. iki 2023 m. lapkričio 17 d., 16.12 val., t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio G. S. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta iš G. S. konfiskuoti 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų).

Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) sumą nuspręsta palikti galioti iki konfiskavimo įvykdymo, o likusiai sumai, t. y. 640 Eur (šešiems šimtams keturiasdešimt eurų) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jam įsiteisėjus grąžinti G. S.

Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti ir M. S. (M. S.) bei V. K. (V. K.), tačiau apeliacinių skundų jų atžvilgiu nėra pateikta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

8. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).

12. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu G. S. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad turėjo, pardavė apie porą gramų. Dėl narkotinių medžiagų, kurias jau turėjo, buvo tikslas įsigyti sau, vartojimui ilgesniam laikui. Buvo įsigijęs kokaino, 3-CMC savo vartojimui. Pardavė medžiagas V. K. už tabako įrenginį „IQOS“, po to M. S. už 40 Eur. Miglotai prisimena, buvo išgėręs tas porą savaičių. Kiek pamena, pirmas įvykis buvo su M. S., o tada su V. K.. Tai buvo 2023 m. lapkričio 16 d. Turėjo programėlę „Telegram“ ir ten buvo susirašinėjimai. Jam parašė šie du asmenys. Kodėl parašė būtent jam, negali atsakyti. Nuo medžiagų įsigijimo iki parašymo dėl jų praėjo apie dvi savaites. Koks buvo pokalbio turinys su šiais asmenimis nepamena. Viena pokalbį pamena, kad žmogus norėjo, kad atvežtų jam narkotinių medžiagų, tačiau tikrai neturėjo tokio tikslo važinėti ir kažkam pardavinėti, pasakė, kad tikrai niekur nevažiuos, jei nori, gali pats atvažiuoti. Iki sulaikymo nepažinojo nei M. S., nei V. K. Nustebino, kad į jį kreipėsi dėl medžiagų įgijimo. Sutiko parduoti, priežasčių negali paaiškinti. Buvo sunkus laikotarpis. Pinigų kaip ir netrūko, nebuvo tikslo jų įgyti. Tuo metu nedirbo. Kratos metu paimtos medžiagos 3-CMC būtų pakakę dviem savaitėms, per dieną apie tris gramus suvartoja. Labai priklausomas tuo momentu buvo, labai sunkus laikotarpis, negalėjo be to dalyko gyventi. <...> Tuo metu vartojo kokainą ir 3-CMC. <...> Faktines aplinkybes dėl kiekio, medžiagų pripažįsta, tačiau nepripažįsta, kad turėdamas tikslą platinti įgijo didelį kiekį, tokio tikslo nebuvo. Įsigijo medžiagas prieš dvi savaites savo vartojimui. <...> Pirmoje apklausoje nurodė, kad medžiagas įgijo tą pačią dieną, kai įvyko platinimas, tačiau įgijo prieš dvi savaitės. <...> Dėl parodymų pirmoje apklausoje, kad tą pačią dieną, kada buvo išplatinta, pas jį atvyko apie penkiolika skirtingų asmenų, kurie įsigijo narkotines medžiagas, paaiškino, jog buvo žmonės pas jį atvykę vakarėliuose, nebuvo tikslo platinti. Nelabai prisimena savo parodymus, nes buvo girtas ir apsvaigęs nuo narkotikų. Dėl apklausoje nurodytų aplinkybių apie pardavimą 20-30 g 3-CMC, negali paaiškinti, nes labai buvo daug alkoholio išgerta, buvo apsvaigimas nuo narkotikų. Dėl slapto sekimo protokole užfiksuotų aplinkybių nurodė, kad tai yra sutapimas. Su juo kiti kaltinamieji susisiekė per „Telegram“ programėlę. Buvo programėlė, kad galėtų dideliais kiekiais nupirkti savo vartojimui. Bendrai prieš dvi savaites buvo įsigijęs apie 100 gramų. Dvi savaites po šio įvykio jautėsi apsvaigęs. Pirmos dvi dienos nebuvo labai baisios, po to prasidėjo pykinimas, vėmimas, negalėjo valgyti pora dienų, buvo sulašinto lašelinės, tada po truputį pradėjo geriau jaustis, po dviejų savaičių grįžo sportuoti. Nežino, galbūt nuo įtampos taip buvo, nes dvi dienas praleido areštinėje, ten beveik nevalgė. Areštinėje negalėjo miegoti, valgyti. Pirmos apklausos metu nenurodė tyrėjams, kad jautėsi blogai, nežino, kodėl nenurodė <...> (4 t., b. l. 166–170).

13. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. S. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, teigė, kad vartoja narkotines medžiagas. Šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 3316/2023 (01), kuria nustatyta, kad G. S. šlapime rasta 3-chlormetkatinono (3-CMC), ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, kokaino, kokaetileno (3 t., b. l. 78). Vis dėlto, nors nuteistasis nuo antros apklausos ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad narkotinės medžiagos iš esmės buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui, o apklausiamas teisme nurodė, jog pardavė medžiagas tik V. K. už tabako įrenginį „IQOS“, po to M. S. už 40 Eur, tačiau vien ta aplinkybė, kad asmuo vartoja narkotines medžiagas, savaime nereiškia, kad jis tų medžiagų negali platinti ar turėti tokį tikslą, jei toks tikslas nustatomas remiantis kitais byloje surinktais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo, neturėtų būti suabsoliutinamas jų vartojimo asmeniniais tikslais faktas. Vien tai, kad asmuo pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293-697/2015, 2K-52-942/2022). Taigi, vien tai, kad G. S. ir pats vartojo, kaip nurodė apklausiamas teisme kokainą ir psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC), atsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad nuteistasis ne tik platino psichotropines medžiagas, bet ir pat jas vartojo.

14. Nors skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas G. S. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį iš esmės remiantis pirminės apklausos metu duotais parodymais (2023 m. lapkričio 16 d.), nors jų patikimumas abejotinas, nes G. S. psichinė ir fizinė būklė buvo akivaizdžiai sutrikusi, sulaikymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, fiziškai išsekęs, nes 3 paras nemiegojo, be to, apklausoje nedalyvavo gynėja, teisėjų kolegijos vertinimu tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš įtariamojo laiko sulaikymo protokolo matyti, kad G. S. buvo sulaikytas 2023 m. lapkričio 15 d., 22.03 val. (3 t., b. l. 74–75), o 2023 m. lapkričio 15 d., 21.48 val. jam buvo nustatytas 1.20 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 76). Taip pat iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 3316/2023 (01), matyti, kad nuteistojo šlapime rasta 3-chlormetkatinono (3-CMC), ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, kokaino, kokaetileno (3 t., b. l. 78). Tačiau apygardos teismas pažymi, kad, kaip įtariamas G. S. buvo apklausiamas tik 2023 m. lapkričio 16 d., nuo 14.45 val. iki 15.39 val. t. y. po neblaivumo ir šlapime esančių narkotinių/ psichotropinių medžiagų patikrinimo praėjus apie 16 valandų, todėl vertintina, kad apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių/ psichotropinių medžiagų buvo gerokai sumažėjęs ir tai neturėjo įtakos G. S. parodymų patikimumui. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, jokių duomenų, kad aptariamu metu nuteistajam buvo sutrikusi sveikata nėra, jis apie savo savijautą, apklausą atlikusios tyrėjos ar gynėjos Vaidotės Radvilavičienės (nors skunde teigiama, kad 2023 m. lapkričio 16 d. G. S. buvo apklausiamas nedalyvaujant gynėjui, tačiau apygardos teismas pažymi, kad iš apklausos protokolo matyti, jog apklausoje dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Vaidotė Radvilavičienė (3 t., b. l. 85–86)) neinformavo. Apeliacinės instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai: G. G., paaiškino, kad G. S. kratos metu buvo ramus. Galimai gal buvo apsvaigęs tuo metu, negali pasakyti nuo ko apsvaigęs, virtuvėje buvo alkoholiniai gėrimai. Jis bendravo, nebuvo agresyvus; A. R. paaiškino, kad nuteistasis nemiegojo, buvo pavartojęs ar narkotinių medžiagų, ar alkoholio. G. S. judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėsena, lėtinti judesiai, jis nedaugžodžiavo, atsakinėjo į klausimus, atsakyti sugebėjo, ant kojų laikėsi, pats ėjo (duomenys neskelbtini) mėginius priduoti; T. M. paaiškino, kad nuteistasis tikrai nebuvo toks neblaivus, kad negalėtų suprasti, kas vyksta aplinkoje. Jis ant kojų laikėsi, bendrauti gebėjo. Todėl skundo teiginiai dėl G. S. sveikatos būklės ir, kad tai turėjo įtakos jo gebėjimui suvokti savo procesinę situaciją, apklausoje užduodamus klausimus bei apklausos protokolo tekstą, įvertinti kitų surinktų duomenų visumoje, apygardos teismo vertinimu yra atmestini, kaip nepagrįsti bei laikytini gynybine versija atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių tokius teiginius.

15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nustatytas tik labai nedidelio narkotinių medžiagų kiekio platinimo faktas – užfiksuoti tik du epizodai, kurių metu iš viso buvo atlygintinai išplatinta 1,5794 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), todėl objektyviai negali būti laikomi pakankamu pagrindu teigti, kad visas turėtas kiekis buvo skirtas platinimui. Skunde akcentuota ir tai, kad faktinės bylos aplinkybės ir surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad visas bute rastas kiekis buvo skirtas platinimui. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas nurodė, kad G. S. turėjo tikslą išplatinti ne mažiau kaip pusę 56,9577 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), t. y. apie 28 g, kas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ yra didelis kiekis. Todėl apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog pirmos instancijos teismas neišskyrė dalies, kuri skirta platinimui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis G. S. psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC) laikė turėdamas tikslą ne mažiau, kaip pusę jos išplatinti. Šią išvadą pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma. 2023 m. lapkričio 16 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Redmi“ (pagal pakvitavimą perduotas V. K.). Apžiūros metu atrakinus mobilųjį telefoną, ant ekrano matomos įvairios programėles, tarp jų <...> matomi įvairūs „Telegram“ kanalai – „A“, „H“, „D“, „KV“, „K“ ir įvairūs kiti kanalai. Kai kuriuose kanaluose pastebima „K.“ skelbimai su galimai parduodamomis narkotinėmis medžiagomis <...> matomas 2023 m. lapkričio 15 d., susirašinėjimas <...> telefono savininko žinute: Salam, - „K.“ atrašo: „Labas“, -Telefono savininkas: Turiu iqos nauja versija nereikia/paskutinis modelis/70E kainuoja. - „K.“: 1kr/ Max. -Telefono savininkas: Okey, privežtum iki koralų damesiu 5E - „K.“: Ne -Telefono savininkas: 10 E dametu/Išgelbėk - „K.“: Pats/ Atlek - Telefono savininkas: Iki kur? - „K.“: (duomenys neskelbtini)/ Laukt ne? - Telefono savininkas: Atvarau/ Parašysiu kai būsiu vtj -“K.“: Ft iqos -Telefono savininkas: Jau vtj -“K.“ atsiunčia ekrano nuotrauką su užrašu (duomenys neskelbtini) butas, (duomenys neskelbtini) duru kodas/ 3 aukstas/ (duomenys neskelbtini) <...> (2 t., b. l. 42–52). 2023 m. lapkričio 15 d. asmens kratos metu buvo paimtas ir apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas iPhone (prisijungta G. S. vardu <...>). Nustatyta, kad telefone yra įdiegta programėlė „Telegram“, taip pat užfiksuotas lapkričio 10 d. susirašinėjimas su asmeniu, pasivadinusiu „g“. Minėtoje programėlėje matomas susirašinėjimas su asmeniu g: <...> savininkas: esu tas zmogus kuris krauna. g: ka krauna. aiskiai snekek tiesiai sviesiai; savininkas: Kristalus. <...> /matoma nuotrauka kurioje plastikinis maišelis, kurioje kristalinė medžiaga/ g: pats irgi vartoji? <...> savininkas: ne. savininkas: tik koksa. sito sudo nelieciu <...> Taip pat užfiksuota, kad kanale „B //K. Edition//“ matomi asmens, pasivadinusio „K.“, pranešimai su informacija „K. V. Tikra Bomba“, 3CMC, nurodomos kainos, taip pat kaina už atvežimą; o lapkričio 9 d. įkeltas pranešimas „atkeliavo papildymas, „kokybė superinė“. <...> Taip pat persiųstos žinutės su atsiliepimais kitų vartotojų. Įjungiama ir apžiūrima nuotraukų galerija. Joje matomos įvairios nuotraukos. Yra nuotraukų, kuriose nufotografuota galimai narkotinė – kristalinė medžiaga (2 t., 71–81). Iš 2023 m. lapkričio 16 d. Slapto sekimo protokolo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d., 18.08 val. pastebėti du į trečią laiptinę įėję asmenys, kurie po dviejų minučių, t. y. 18.10 val., išėjo iš laiptinės. Vos po dešimties minučių, t. y. 18.20 val. į tą pačią laiptinę įėjo trečiasis asmuo, kuris išėjo po dviejų minučių ir buvo sulaikytas su psichotropine medžiaga. 18.38 min., į laiptinę įėjo ketvirtasis asmuo, kuris vėlgi užtruko dvi minutes, iš laiptinės išėjo ir netrukus buvo taip pat sulaikytas su psichotropine medžiaga (1 t., b. l. 145–147).

16. Taigi, tikslą platinti nagrinėjamu atveju pagrindžia iš įvairių šaltinių gautų įrodymų visuma, t. y. liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, daiktų apžiūros protokolai, kratos protokolai, slapto sekimo metu gauti duomenys. Šią išvadą sustiprina ir kratos metu rastos psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) kiekis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ sąrašu 3-chlormetkatinono (3-CMC) yra psichotropinė medžiaga, kurios nedidelis kiekis – 0,02 g, didelis kiekis – 20 g, labai didelis kiekis – 100 g. Nagrinėjamu atveju, atlikus kratą, rasta 56,9577 g 3-chlormetkatinono (3-CMC). Toks kiekis daugiau, nei dvigubai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 nustatytą didelį šios draudžiamos medžiagos kiekį. Svarbu pažymėti ir tai, kad kratos metu buvo rastos elektroninės svarstyklės, skirtos mažiems svoriams sverti (ant kurių buvo chlormetkatinono (3-CMC) ir kokaino pėdsakų), fasavimo priemonės (plastikiniai maišeliai), pinigai (7 vnt. po 50 Eur, 2 vnt. po 10 Eur, 9 vnt. po 20 Eur, 2 vnt. po 100 Eur) (1 t., b. l. 184–200) sustiprinančios teismo vidinį įsitikinimą dėl tikslo platinti psichotropinę medžiagą.

17. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas susirašinėjimus su „g“, V. K. bei įrašą „Telegram“ programėlėje klaidingai interpretavo, kaip patvirtinančius platinimo tikslą. Tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuos susirašinėjimus bei įrašus „Telegram“ vertinant kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais ir aukščiau aptartais įrodymais, darytina išvada, kad G. S. užsiėmė psichotropinių medžiagų platinimu, ir turėjo tikslą ne mažiau kaip pusę, t. y. didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) išplatinti. Taip pat skunde teigiama, kad tą aplinkybę, jog nuteistasis psichotropinių medžiagų neplatino, patvirtina G. B. parodymai, kuri apklausose patvirtino, kad jai nebuvo žinoma apie jokį G. S. siekį platinti narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios liudytojos parodymai, kad ji nieko nežino, nematė ir negali pasakyti, jog G. S. platino narkotines medžiagas, juos įvertinus pirmiau ištirtų įrodymų kontekste, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis neplatino psichotropinių medžiagų.

18. Atsižvelgiant į aukščiau byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir nuteistojo G. S. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Šioje dalyje skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio ir 75 straipsnio taikymo

19. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir G. S. skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę bei atidėti jos vykdymą.

20. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje įtvirtinta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisingumo garantijos saugiklis, kurį teismai taiko, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismui galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

21. Skundžiamu nuosprendžiu G. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nubaustas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) įgijimo ir laikymo neturint tikslo platinti) nubaustas 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų laikymo) nubaustas 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir G. S. nustatyta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam G. S. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgė, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų ir dvi – nesunkių nusikaltimų, kategorijoms. Apelianto baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas vertino ir G. S. asmenybę – jis veikų padarymo metu buvo neteistas, 2025 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, paskirtą baudą sumokėjo, šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, o G. S. įtariamuoju pripažintas 2024 m. kovo 27 d. (3 t., b. l. 171–174, 6 t., b. l. 59–64). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių šiurkščius pažeidimus ir ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 176–178), vykdantis individualią veiklą (Sodra duomenimis). Duomenų apie registravimąsi Priklausomybės ligų centre ar buvimą psichiatro įskaitoje nėra (3 t., b. l. 182–183). Pirmos instancijos teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis praeityje užsiėmė aktyvia sportine veikla, o 2023 m. lapkričio 22 d. jam atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra (3 t., b. l. 159–168). Individualizuodamas bausmę, teismas pažymėjo ir tai, kad įvertinus veikų pobūdį, nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą nei skirti bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei minimali bausmė, nei taikyti dalinį ar visišką bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. S. BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmių skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, darė teisingą išvadą, kad šios bylos aplinkybėmis nuteistajam nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo. Teisėjų kolegija nepritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams pagrindo nenustato.

22. BK 75 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų ir paties G. S. asmenybės pavojingumą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos apelianto atžvilgiu netaikytinos. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad G. S., turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) (56,9577 g) kiekiu. Kartu tai patvirtina, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. Svarbu įvertinti ir tai, kad po pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis neigė savo kaltę dalyje dėl psichotropinių medžiagų platinimo, veikų padarymo metu buvo neteistas, tačiau 2025 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, paskirtą baudą sumokėjo, šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, jis įtariamuoju pripažintas 2024 m. kovo 27 d. Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių šiurkščius pažeidimus ir ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, teisingumo principo vykdymą, kolegijos vertinimu, G. S. turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką negali būti ne tik per griežta, bet ir per švelni, o skiriant bausmę turi būti užtikrinami ne tik nuteistojo, bet ir visuomenės interesai. Svarbu pažymėti, kad baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai.

25. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Be to, sunkią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir dydis atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagrindo taikyti 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 4 dalį, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. S. gynėjo advokato Irmanto Dobilo apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.