- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-33-1121/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35042-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė, Paulius Veršekys
- Nuteistasis
- G. S., ir M
- Advokatai
- Irmantas Dobilas, Vaidotė Radvilavičienė
- Kategorijos
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.2.1Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. gynėjo advokato Irmanto Dobilo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 260 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:
pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) įgijimo ir laikymo neturint tikslo platinti) – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme;
pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų laikymo) – 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir G. S. nustatyta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas G. S. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. lapkričio 15 d., 20.30 val. iki 2023 m. lapkričio 17 d., 16.12 val., t. y. dvi dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio G. S. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – nuspręsta palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta iš G. S. konfiskuoti 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų).
Procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) sumą nuspręsta palikti galioti iki konfiskavimo įvykdymo, o likusiai sumai, t. y. 640 Eur (šešiems šimtams keturiasdešimt eurų) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jam įsiteisėjus grąžinti G. S.
Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti ir M. S. (M. S.) bei V. K. (V. K.), tačiau apeliacinių skundų jų atžvilgiu nėra pateikta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad neteisėtai įgijo ir laikė didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą išplatinti jų didelį kiekį ir neturėdamas tikslo jų platinti, taip pat platino psichotropines medžiagas, o būtent: jis, turėdamas du tikslus, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ir neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2023 m. lapkričio 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo tiksliai nenustatytą didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), bet ne mažiau kaip 56,9577 g, turėdamas tikslą ne mažiau kaip pusę, t. y. didelį kiekį, jų išplatinti, kurių dalį suvartojo pats, dalį neatlygintinai išplatino G. B., dalį – 0,7945 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), tą pačią – 2023 m. lapkričio 15 dieną, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, apie 18.20 val., išplatino, parduodamas už 40 Eur M. S., 2023 m. lapkričio 15 d., apie 18.40 val., išplatino už atlygį – už jam atiduotą kaitinamojo tabako įrenginį „IQOS“, 70 Eur vertės, 0,7849 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), perduodamas V. K., o likusią dalį – 55,3783 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) – neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kai apie 20.30 val. jame buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos kratos bute metu rado ir paėmė įvairiose buto vietose laikytus – 54,575 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), o likusi dalis – 0,8033 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), jo perduota palaikyti G. B., buvo rasta ir paimta jos asmens kratos metu.
Be to, G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijęs tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų, bet ne mažiau kaip 2,2463 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir ne mažiau kaip 0,0336 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurias, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki kol 2023 m. lapkričio 15 d., apie 20.30 val., jame buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos kratos bute metu, rado ir paėmė narkotines medžiagas – 2,2463 g kokaino ir 0,0336 g kanapių dervos.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo G. S. gynėjas advokatas Irmantas Dobilas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį pakeisti ir G. S. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį. Taip pat prašo skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę ir atidėti jos vykdymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 301 ir 305 straipsniuose įtvirtintas taisykles, nes nuosprendį priėmė remdamasis prielaidomis, abstrakčiai ir fragmentiškai įvertintais įrodymais, nepagrįstai atmesdamas gynybos versiją. Teismas nesilaikė įrodymų pakankamumo ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principų, nes nepašalino esminių prieštaravimų, abejonių, ir jas išsprendė nuteistojo nenaudai. Didelė dalis įrodymų buvo įvertinta abstrakčiai, gynybos argumentai atmesti formaliai, be išsamios analizės.
2.2. Pirmosios instancijos teismas G. S. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį iš esmės remiantis pirminės apklausos metu duotais parodymais (2023 m. lapkričio 16 d.), nors jų patikimumas abejotinas, nes G. S. psichinė ir fizinė būklė buvo akivaizdžiai sutrikusi, be to, apklausoje nedalyvavo gynėjas. Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada (Nr. T-N-3316/2023 (01)) patvirtina, kad sulaikymo metu G. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų. Be to, byloje patvirtinta, kad pirmosios apklausos metu jis buvo fiziškai išsekęs, nes 3 paras nemiegojo. Tokia būsena, gynėjo vertinimu, neišvengiamai turėjo įtakos jo gebėjimui suvokti savo procesinę situaciją, apklausoje užduodamus klausimus bei apklausos protokolo tekstą. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį bei EŽTT praktiką (pvz., Panovits prieš Kiprą, 2008 m.), tokie parodymai, duoti itin pažeidžiamos būklės sąlygomis, negali būti laikomi patikimais įrodymais. Vėlesnėje apklausoje (2024 m. birželio 20 d.), dalyvaujant gynėjui ir esant stabiliai būsenai, G. S. nuosekliai paaiškino, kad disponavo medžiagomis asmeniniam vartojimui, o ne platinimui. Teismas šios gynybos versijos neišanalizavo ir nepagrįstai ją atmetė, suteikdamas išskirtinę reikšmę pirminės apklausos metu duotiems parodymams.
2.3. Pirmosios instancijos teismas susirašinėjimą su „g“ bei įrašą „Telegram“ programėlėje klaidingai interpretavo kaip patvirtinantį platinimo tikslą. Ekspertizės išvada rodo, kad G. S. pats vartojo psichotropines medžiagas. Vieno sakinio interpretacija – „vartoja tik koksą“ negalėjo paneigti objektyvių ekspertinių duomenų bei bendros faktinių aplinkybių visumos. Susirašinėjimas su V. K. taip pat buvo įvertintas klaidingai. Šio susirašinėjimo turinys rodo, kad iniciatyva įsigyti medžiagas kilo iš šio asmens, kuris pats siūlė papildomą atlygį ir didesnę kainą už jų gavimą, o G. S. pasiūlymus atmetė. Tokios faktinės aplinkybės neatitinka tipinio narkotinių medžiagų platinimo modelio, kuris, kaip pažymima teismų praktikoje bei doktrinoje, paprastai pasižymi platintojo aktyvumu, nuosekliu, klientų paieškos elgesiu bei siekiu maksimizuoti finansinę naudą. Be to, teismas nevertino draugės G. B. parodymų, kuri apklausose patvirtino, kad jai nebuvo žinoma apie G. S. siekį platinti narkotines medžiagas.
2.4. Nuosprendis nepagrįstai grindžiamas vien netiesioginiais įrodymais – kratos metu gyvenamojoje vietoje rastomis svarstyklėmis ir plastikiniais maišeliais – nepateikiant jų konkretaus ryšio su platinimo požymiais. Pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kokia yra kiekvieno iš minėtų daiktų sąsaja su platinimo požymiais: nenurodytas rastų plastikinių maišelių skaičius, jų dydis ar talpa, taip pat nepateikė duomenų, jog ant svarstyklių būtų buvę narkotinių medžiagų likučių, todėl šiems daiktams suteikta neproporcingai didelė įrodomoji reikšmė. Vien tokių buities daiktų buvimas savaime neįrodo platinimo tikslo.
2.5. Pirmosios instancijos teismas G. S. veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pripažindamas, kad jis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti visą rastą psichotropinių medžiagų kiekį, nors faktinės bylos aplinkybės ir surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad visas bute rastas kiekis buvo skirtas platinimui. Pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu objektyviai nustatytas tik labai nedidelio narkotinių medžiagų kiekio platinimo faktas – du epizodai, kurių metu iš viso buvo atlygintinai išplatinta 1,5794 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC). Gynėjo vertinimu, faktinis platinimo mastas buvo minimalus, o du platinimo epizodai objektyviai negali būti laikomi pakankamu pagrindu kvalifikuoti veiką kaip disponavimą dideliu kiekiu, nes byloje neįrodyta nei tai, kad visas turėtas kiekis buvo skirtas platinimui, nei tai, kad realizuotas kiekis atitinka „didelio kiekio“ kriterijus pagal teisės aktus ir teismų praktiką.
2.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą bute rastą 56,9577 g psichotropinės medžiagos kiekį priskyrė platinimui, neatskirdamas, kuri dalis buvo skirta vartojimui, o kuri – realizavimui. Tokiu būdu nebuvo laikytasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos taisyklės, pagal kurią teismas privalo diferencijuoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekius, kai kaltininkas dalį jų įgyja vartojimui, o dalį – platinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, Nr. 2K-266/2011, Nr. 2K-263/2012). Pirmosios instancijos teismas šios pareigos nevykdė, nors nuosprendyje konstatuota, kad dalį medžiagos G. S. suvartojo pats. Nėra pagrindo teigti, kad G. S. turėjo tikslą išplatinti visą rastą psichotropinės medžiagos kiekį. Faktinis platinimo kiekis sudarė mažiau nei 3 procentus viso kiekio, o likusi dalis buvo laikoma nepadalyta į dozes ir neturėjo prekybai būdingų požymių. Todėl kaltinimas dėl disponavimo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų platinimo tikslu grindžiamas vien prielaida, o ne patikimais įrodymais.
2.7. Teismas neišanalizavo nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės – tyčios kryptingumo. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti, kad kaltininkas turėjo aiškų tikslą platinti būtent didelį psichotropinių medžiagų kiekį, tačiau byloje to nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Priešingai, G. S. parodymai ir toksikologinė išvada, patvirtinanti 3-chlormetkatinono (3-CMC) buvimą jo organizme, rodo, kad dalis medžiagos buvo skirta vartojimui. Platinimo atvejai buvo pavieniai ir nedidelėmis porcijomis, iniciatyvą rodė pirkėjai, o pats G. S. nerodė aktyvumo ar sistemingumo, būdingo platintojui.
2.8. G. S. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis turėjo tikslą platinti visą didelį rastą psichotropinės medžiagos kiekį, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą dalį jų platinti – kartu taikant BK 259 straipsnio 1 dalis dėl dalies medžiagos, skirtos asmeniniam vartojimui. Tokia kvalifikacija, gynėjo vertinimu, atitiktų faktines bylos aplinkybes, atspindėtų realų kaltės laipsnį ir užtikrintų teisingą baudžiamosios atsakomybės individualizavimą.
2.9. Teismas, spręsdamas dėl bausmės skyrimo ir jos individualizavimo, pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir teismų praktikoje suformuotus principus, nes nepagrįstai nepritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio nuostatų bei neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, rodančių mažesnį G. S. veikos ir asmenybės pavojingumą. Teismas formalizuotai konstatavo, kad nėra pagrindo skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje nustatyta bausmę ar taikyti dalinį ar visišką bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis). Net minimali BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per griežta ir neatitinka teisingumo bei proporcingumo principų. Byloje nustatyta, kad G. S. išplatino psichotropines medžiagas tik dviem asmenims, o realiai į apyvartą pateko tik labai nedidelė disponuoto kiekio dalis. Veika buvo pavienė, spontaniška, be jokio organizuotumo ar sistemingumo požymių. Nebuvo nustatyta, kad G. S. būtų turėjęs platintojams būdingą struktūrą, klientų ratą, pelno siekio elementų. Medžiagos buvo laikomos jo gyvenamojoje vietoje, neslepiant jų buvimo vietos, nebuvo slepiamos specialiai įrengtose vietose. Vertinant G. S. asmenybę, matyti, kad jis pirmą kartą patrauktas atsakomybėn už tokio pobūdžio veiklą, savo elgesį vertina kritiškai, nuo pat sulaikymo momento nuoširdžiai gailėjosi ir ikiteisminio tyrimo metu siekė bendradarbiauti su teisėsauga, nieko neslėpė. G. S. neigia, jog po sulaikymo buvo nusižengęs, tačiau tai buvo vienkartiniai (atsitiktiniai) veiksmai, nulemti sunkaus asmeninio gyvenimo laikotarpio. Svarbu paminėti, kad vėlesnis jo elgesys patvirtina pastangas keisti gyvenimo būdą – atsisakė vartoti psichiką veikiančias medžiagas, pradėjo dirbti, mokytis, atkūrė santykius su tėvais ir sąžiningai laikėsi visų kardomųjų priemonių reikalavimų. Tokie duomenys patvirtina jo pozityvius pokyčius ir siekį integruotis į visuomenę ir gyventi teisės normas atitinkantį gyvenimą. Todėl ilgam laikotarpiui izoliuojant G. S. nuo visuomenės, kiltų reali rizika, kad bus sutrikdyti jo pasiekti resocializacijos rezultatai, o atkurti socialiniai ryšiai nutrūks. G. S. veiksmai ir asmenybė atitinka kriterijus, leidžiančius taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 62 straipsnio nuostatas – skirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Kartu egzistuoja faktinis ir teisinis pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, atidedant bausmės vykdymą. Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad bausmė atitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintą paskirtį – būtų teisinga, proporcinga, individualizuota ir užtikrintų tiek bendrosios, tiek individualiosios prevencijos tikslus, be realaus laisvės atėmimo atlikimo.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, bylą tikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo G. S. gynėjo advokato Irmanto Dobilo apeliaciniame skunde.
6. Pirmiausia pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, aukštesnės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-548/2013), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-788/2017, 2K-94-696/2016).
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, tenkinus nuteistojo G. S. gynėjo advokato Irmanto Dobilo prašymą, nuspręsta atnaujinti įrodymų tyrimą, apklausti liudytojus B. D., G. G., A. R., T. M. bei prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungti 2026 m. sausio 10 d. Teisės psichologijos specialistų išvadą.
7.1. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta liudytoja B. D. parodė, kad yra nuteistojo G. S. mama. Jos ryšys su sūnumi nuo jo gimimo buvo labai stiprus. Sūnus elgdavosi pagarbiai, gana neblogai mokėsi, labai prasmingai leido laisvą laiką, gali teigti, kad visada žinojo, kur yra jos sūnus ir kuo užsiima. Baigęs mokyklą jis įstojo į VU Verslo mokyklą ir susirado darbą. Negirdėjo, kad jį domintų kažkokia veikla, priešinga įstatymams, iš kurios būtų galima pasipelnyti, ir niekada apie tai neklausinėjo. Jie bendraudavo labai glaudžiai ir labai daug, bet atėjo momentas, kai atsirado naujų draugų, nauja aplinka, alkoholis, kurio vartojimas didėjo ir situacija tapo nebekontroliuojama. Matė, kad praranda ryšį, tada bandė ir siūlė sūnui teikti pagalbos ranką, jis neatsisakė, bet atidėliojo, sakydavo, kad nuo rytojaus. Mano, kad tai nebuvo jo nenoras keistas, čia tiesiog buvo sunkus vidinis sprendimas. Šiuo metu situacija yra drastiškai pasikeitusi, jis pats savo noru kreipėsi pas medikus, pradėjo gydymą, jau labai ilgą laiką nevartoja alkoholio, atsirado bendravimas, pasiskambina, atvyksta, jie atrado tą ryšį, eina pasivaikščioti. Jis sportuoja, dirba. Didesnę dalį savo gyvenimo jis gyveno nepriekaištingai. Tiesiog toks trumpas laikotarpis, kai be saiko buvo vartojamas alkoholis, lėmė, kad negalėjo įvertinti susiklosčiusios situacijos ir priiminėjo nepagrįstus sprendimus. Ji mato didelius pokyčius, nes yra iškelti padorūs tikslai, jis jų siekia, nuolatiniais veiksmais parodo, kad nori pasitaisyti ir gailisi dėl to, kas įvyko. Atsakydama į klausimus paaiškino, kad sūnus dirbo ten, kur nereikalavo papildomo išsilavinimo, bet visada buvo noras turėti daugiau pinigėlių. Surasdavo darbą ar bare, ar apsauginiu, padavėju. Dabar jis turi MB ir dirba su statybomis, griovimo darbais, statybviečių sutvarkymu. Jis niekada nekalbėjo apie nelegalią veiklą, kai jam trūko pinigų, jis ateidavo pas ją ir ji jam duodavo. Mano, kad tas neadekvatus alkoholio kiekis ir kažkokių medžiagų vartojimas lėmė, kad jis negalėjo įvertinti aplinkybių, tiesiog draugų prašant kažkaip pasidalino, pardavė. Jis džiaugiasi atrasdamas ryšį ir grįždamas į visuomenės prasmingą gyvenimą, labai gailisi ką padarė. Apie sūnaus padarytą veiką sužinojo, kai jis buvo suimtas.
7.2. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. G. parodė, kad yra Vilniaus 1-ojo PK vyriausiasis tyrėjas. Teisiamąjį prisimena. Gavo informaciją, kad G. platina narkotines medžiagas, pradėjo ikiteisminį tyrimą, siekdamas patikrinti šią informaciją, atlikinėjo visus pirminius veiksmus iki sulaikymo. Buvo sankcionuota procesinė prievartos priemonė – sekimas. Nustatė, kad G. gyvena (duomenys neskelbtini). Lapkričio 15 d., ruošiantis jį sulaikinėti, atliko sekimą pagal tą adresą, matė nepaprastą žmonių srautą ir tą pačią dieną sulaikė. Sekimo metu buvo pasiskyrę grupelėmis, kad būtų prižiūrima vieta, iš visų pusių žiūrėjo. Dalyvavo T. M., A. R., B. R. Jis pats fiziškai vietoje sekė. Matė neįprastą srautą, žino, kaip juda žmonės, tame name keturios laiptinės, ypač antroje laiptinėje buvo nepaprastas srautas žmonių – ateidavo, išeidavo, pagal tą judėjimą, žmonės judėjo labai greitai, taip nusprendė, kad informacija tvirtinasi. G. S. laiptinė buvo antra. Antroje laiptinėje tas judėjimas ir buvo. Tiksliai nepasakys nuo kada stebėjo, nes sulaikymai prasidėjo gal nuo 18 val. Nusprendė sulaikyti vieną žmogų, paskui antrą žmogų. Jis pats sulaikinėjo antrą žmogų. Pirmą žmogų sulaikė kiti pareigūnai. Pas vieną buvo surasta kristalinės kilmės medžiagos. Jam asmeniškai teko sulaikinėti V. K., pas jį irgi ta pati medžiaga buvo. Kiek žmonių ėjo iki šitų sulaikymų, tai buvo gal kokių 10 žmonių. Atsakydamas į klausimus paaiškino, kad jis praktiškai priiminėjo visus sprendimus dėl asmenų patikrinimo, sulaikymo. Kodėl prieš tai tų žmonių nesulaikinėjo, tai reikėjo susipažinti, pasirinko tokią progą, kuri jiems atrodė tinkamiausia. Nusprendė atlikti kratą tada, kai užėjo į butą. Patekimas į butą buvo sunkus, nes žmonės, kurie užsiima narkotikų prekyba, naikina narkotikus, jie surado progą užeiti. Jie užėjo, butas buvo atidarytas, pribarstyta ant spintelės, jau žinojo, kad G. S. tikrai turi narkotikus, nes tie liudytojai davė parodymus, kad jis platina, tai tuo metu nusprendė atlikti kratą. Neatsimena ar prieš užeinant į butą sklido kažkokie garsai, muzika. Bute buvo G. ir jo draugė G. B., pašalinių asmenų nepastebėjo. Butas buvo tvarkingas, bet visur pribarstyta narkotikų. Nevyko vakarėlis, tik du žmonės buvo bute. Neatsimena ar grojo muzika, jam atrodo nebuvo muzikos. Jie surado spintelę, ten iš karto kai užeini buvo aukšta spintelė, ant spintelės, spintelėje, ant staliuko buvo narkotikų. Didesnis kiekis buvo medžiagų buvo supakuotas į plastikinį, skaidrų maišelį, matėsi kristalinės kilmės medžiaga, paskui buvo plastikiniai juodos spalvos maišeliai, svarstyklės, matėsi ant svarstyklių miltelių pėdsakai, plastikinė kortelė, kuria galimai skirstydavo tas narkotines medžiagas. Bute jautėsi jautrus kvapas. Buvo kristalinės kilmės narkotinės medžiagos, arba 3 CMC, arba 4 BNC. Kaip suprato medžiagos buvo padalintos į dozes, buvo juodos spalvos maišeliai plastikiniai, didelis kiekis skaidriame maišelyje, buvo plastikinė kortelė, skirta skirstyti, svarstyklės, ant kurių buvo milteliai, buvo surasti tušti maišeliai. G. S. kratos metu buvo ramus. Galimai gal buvo apsvaigęs tuo metu, negali pasakyti nuo ko apsvaigęs, virtuvėje buvo alkoholiniai gėrimai. G. S. bendravo, nebuvo agresyvus. Jo draugė irgi buvo pakankamai rami. Automobilyje „Mini Cooper“ nieko nesurado. Bute (duomenys neskelbtini) nieko nesurado, čia jo mamos, ar jo paties butas, neprisimena. Sekimas buvo ankščiau sankcionuotas. Iš ankščiau fiksavo kažkokių duomenų. Tikėjosi jį nustatyti (duomenys neskelbtini), nes nežinojo, kad jis ten kartais pasirodo. (duomenys neskelbtini) tik prieš pat nustatė, jie nežinojo, kur jis gyvena ir platina. Neatsimena, kas parašyta lapkričio 15 d. slapto sekimo protokole. 16 d. protokole fiksuota, kad atliekamas slaptas sekimas nuo lapkričio 15 d., 16.40 val., ir iš to sekimo protokolo mato, kad buvo kažkokie du žmonės, bet nefiksavo, kad jie pateko į G. butą. Su G. buvo galima bendrauti, nebuvo visiškai girtas, kad nieko nesuprato. Ankščiau nesulaikinėjo dar kelių žmonių, nes žmonės labai greitai išeidavo, nebuvo progos sulaikinėti, buvo lengviau sulaikyti V. K., nes jis ėjo nuo bendrabučio iki stotelės, paskui su troleibusu važiavo, tiesiog buvo laiko pasiruošti ir sulaikyti. Dėl M. S., jis atvažiavo su „Reno“ mašina, dar užtruko, tai buvo proga sulaikyti ir tą pilietį, buvo pakankamai laiko, nenorėjo sužlugdyti bylos.
7.3. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. R. parodė, kad yra vyresnysis tyrėjas. Iš veido teisiamąjį atsimena, pas jį atlikinėjo kratą. Prieš tai sulaikė vieną pirkėją, kai įėjo į butą, jo kolega jau jį kontroliavo, jie jį surakino, šalia sėdėjo panelė ir pradėjo atlikinėti kratą. Tyrimo grupei vadovavo G. G. Jo paprašė padėti sulaikyti įtariamąjį ir atlikti procesinius veiksmus. Sulaikinėjo vieną iš asmenų su narkotinėmis medžiagomis ir atliko kratą. Antro asmens nesulaikinėjo, tiesiog privažiavo į stotelę, įsisodino į automobilį, nuvežė į (duomenys neskelbtini), o paskui vežė į (duomenys neskelbtini) priimamąjį. Prieš kratą sekimo veiksmų neatlikinėjo. Kratos metu jie rado galimai narkotines medžiagas. Neatsimena, kur tas medžiagas rado. Atsimena, kad įėjo į butą, žmogus sėdėjo ant sofos, šalia buvo panelė, jo kolega stovėjo priešais G. S., jie jį surakino, kad nebūtų jokių incidentų. Žmogus nemiegojo, buvo pavartojęs ar narkotinių medžiagų, ar alkoholio. G. S. buvo nekoordinuoti judesiai, kalbėsena, lėtinti judesiai. Neatsakys ar čia labiau alkoholinis apsvaigimas ar nuo narkotinių medžiagų. Be G. S. ir jo draugės daugiau bute nieko nebuvo. Šviesos bute degė, ar muzika grojo nepasakys. Atliekant kratą pašaliniai asmenys į tą butą nebandė įeiti. Neatsakys, kiek laiko truko krata. Neatsimena ar pats rado narkotines medžiagas. Neprisimena ar buvo kvapas bute. Galbūt medžiaga buvo kristalai. Yra prieš tai su susidūręs kristalais, žino, kaip atrodo. Medžiagų kiekio neprisimena, bet, kad savo vartojimui tikrai ne. Neatsakys, kur buvo surastas tas kiekis, galimai kai užeini į butą, po kaire puse pasuki, po dešine puse berods lyg tai spintelė buvo, toje spintelėje greičiausiai. Neatsimena, ar be narkotinių medžiagų, buvo rasta kažkokių priemonių, susijusių su narkotinėmis medžiagomis. G. S. nedaugžodžiavo, atsakinėjo į klausimus, atsakyti sugebėjo, ant kojų laikėsi, pats ėjo (duomenys neskelbtini) mėginius priduoti. Neprisimena ar ta rasta narkotinių medžiagų sauja buvo išfasuota ar viename gabale. Neprisimena, kas priėmė sprendimą tikrinti G. alkotesteriu. Neprisimena ar pats vežė G. į (duomenys neskelbtini). Berods bute esančiame šaldytuve buvo alaus. Neprisimena ar buvo atidarytų buteliukų. Prieš sulaikymą jokių detalių nežinojo, G. G. prašė pagalbos, jis sutiko. Prieš sulaikant buvo aktyvus judėjimas prie laiptinės. Jie prieš sulaikymą stebėjo asmenis įeinančius ir išeinančius, porą asmenų sulaikė, kratos metu pas tuos asmenis rado galimai kristalus. Iki tų, pas kuriuos rado, įeinančių ir greitai išeinančių tų pačių asmenų nematė, tik iš pokalbių girdėjo. Daugiau tą laiptinę stebėjo G. G., o jo funkcija buvo ką jam pasakys, tą jam reikės sulaikyti.
7.4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad jam tik darbiniais reikalais žinomas kaltinamasis. Kai dirbo 1-ame PK, buvo sukurta latentinė grupė, kurie dirbo su narkotikais ir vagystėmis. Jeigu gerai atsimena, sugavo bute (duomenys neskelbtini), buto nepasakys, bet atsimena, kad arba ketvirtame arba penktame aukšte buvo butas. Jie sekė laiptinę, žmones, stebėjo, kas įeina, jeigu gerai atsimena, buvo sulaikytas žmogus, prieš tai kuris išėjo iš ten, ir po to apsilankė ir jie pas jį. Kiek laiko stebėjo tą laiptinę, tikėtina kelias valandas, dažniausiai būna kelios valandos. Judėjimas pakankamai didelis buvo, daugiau negu šiaip vaikščiotų žmonės ten gyvenantys, jeigu gyvena, tai jie užeina į laiptinę ir lieka, bet ne užeina, išeina. Kelios minutės praeidavo nuo asmens įėjimo ir išėjimo. Kiek tokių žmonių fiksavo, tai šitą tikrai reikėtų tikslinti tarnybiniame, jeigu ten buvo nurodytas skaičius, bet daugiau negu penkis asmenis fiksavo, tiksliai neprisimena, tikslaus skaičiaus negali nurodyti, gerokai daugiau negu du. Jie pasibeldė į butą, užėjo su kolege, jiems duris atidarė mergina, užėjo į butą, G. tuo metu ant sofos buvo, jie prisistatė, kad policija, jeigu gerai atsimena siūlė susitarti, bet jie pasakė, kad policija ir baigėsi jo tie pasakymai, sulaikė, tada surado narkotinių medžiagų, atliko kratą. Asmens būklė buvo stabili. Jam atrodo gal alaus kažkiek buvo išgėręs, nes lyg šalia buvo pastatyta „Corona“, bet tikrai nebuvo toks neblaivus, kad negalėtų suprasti, kas vyksta aplinkoje. Jis ant kojų laikėsi, bendrauti gebėjo. Draugės būklė irgi panaši buvo, gal kažkiek ir išgėrus, gal nuo kažko ir apsvaigus, bet gebėjo suprasti, kas vyksta. Atsakydamas į klausimus liudytojas paaiškino, kad gali būti, jog 15 d. darė sekimą ir ryte ir po pietų. Kas parašyta slapto sekimo protokole, atspindi ir tą tikrovę, ką pamatė, tą ir užfiksavo. Tiksliai neidentifikuosi į kokį butą tie žmonės nuėjo, tai, bet iš šviesos laiptinėje matosi, kad jis pakyla į 5 aukštą, iš kiemo tam tikrais kampais matosi laiptinė, kur matosi, kad pakyla į 5 aukštą, pasuka kairiau ir iš ten išeina ir įeina. Ar fiksavo, kad tie du fiksuoti žmonės pateko į G. butą, tai taip, pagal išdėstymą. Jeigu gerai atsimena vietoje netikrino alkotesteriu. Iš pradžių antrankius tikrai dėjo, nes užeina į butą nepažįstami, gali būti neadekvati reakcija, gali pradėti priešintis, tuo labiau tuo metu dirbo su mergina, tai apsisaugant uždėjo antrankius, bet atsimena, kad jis elgėsi normaliai, tai vėliau nuėmė tuos antrankius. Jam būnant bute nepastebėjo, kad G. būtų vartojęs narkotines medžiagas, alkoholį. Jis pats buto balkone stebėjo, matė, kad tuo metu dar atvyksta žmones. Kada po sulaikymo vežė priduoti tyrimus, tai dažniausiai pagal procedūras kai būna atvežtas į areštinę ir iš areštinės kelių valandų laikotarpyje, tiksliai nepasakys, nes kiekvieną kartą būna skirtingai.
Dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo
8. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013).
Žemesnės instancijos teismas
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, jog G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad jis turėdamas du tikslus, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti didelį kiekį psichotropinės medžiagos, ir neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2023 m. lapkričio 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo tiksliai nenustatytą didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), bet ne mažiau kaip 56,9577 g, turėdamas tikslą ne mažiau kaip pusę, t. y. didelį kiekį, jų išplatinti, kurių dalį suvartojo pats, dalį neatlygintinai už atlygį išplatino. Be to, G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Apeliaciniu skundu prašoma G. S. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, keliami įrodymų vertinimo klausimai, tačiau nėra ginčijamas G. S. nuteisimas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-52-699/2015, 2K-155-693/2016).
Žemesnės instancijos teismas
11. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas, kaip įtariamasis G. S. kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2023 m. lapkričio 15 d., dienos metu, laiko tiksliai neatsimena, būdamas namuose ir naudodamasis savo mobilaus ryšio telefone esančia programėle „Telegram“, susirašė su asmeniu pasivadinusiu „OP“ <...> norėdamas įsigyti 100 g narkotinės medžiagos – kristalų, už 600 eurų. 80 g šios medžiagos planavo išplatinti, o 20 g būtų pasilikęs savo vartojimui. Po 30 minučių nuo jų susirašinėjimo, prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini), privažiavo „City Bee“ automobilis „Mini cooper“, valstybinio numerio nežino. Atvykusiam asmeniui padavė 600 eurų. Jam padavus pinigus, automobilis išvažiavo. Į programėlę „Telegram“ gavo koordinates – „dropą“, kur buvo paliktos narkotinės medžiagos. Jos buvo prie jo namų. Pasiėmęs narkotines medžiagas, jas parsinešė į savo namus. Buvo 100 g. Parsinešęs narkotines medžiagas, į programėlės „Telegram“ įvairias grupes, jų buvo apie 20, todėl tiksliai jų išvardinti negali, siūlė kitiems iš jo įsigyti narkotinių medžiagų. 2023 m. lapkričio 15 d. pas jį į butą atvyko apie 15 skirtingų asmenų, kurie įsigijo narkotines medžiagas. Nei vieno iš jų jis nepažįsta, jų duomenų nežino. Jis pats dalį iš įgytų narkotinių medžiagų buvo pavartojęs, jautėsi apsvaigęs, todėl jam sunku prisiminti laikus, kada kas atvyko įsigyti narkotinių medžiagų. Apie 22-30 g kristalinės medžiagos pardavė nepažįstamiems asmenims. Prisipažįsta, kad namuose turėjo svarstykles, fasavimui skirtas priemones, kurios buvo naudojamos pardavimui. Sutinka, kad pagal tai, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, t. y. 2023 m. lapkričio 15 d., apie 18.20 val., daugiabučio namo laiptinėje, nepažįstamam asmeniui, už 40 eurų pardavė permatomą maišelį su „kristalais“, ir 2023 m. lapkričio 15 d. apie 18.40 val., nepažįstamam asmeniui, daugiabučio namo laiptinėje už kaitinamojo tabako įrenginį „IQOS“, pardavė permatomą maišelį su „kristalais“. G. B. yra jo mergina, jie gyvena kartu apie metus laiko, tačiau buvo kurį laiką susipykę ir tik 2023 m. lapkričio 10 d. susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu. G. B. prekiauti narkotinėmis medžiagomis jam nepadėjo ir prie to neprisidėjo. G. B. gyvendama su juo, matė, kad jis turi svarstykles, fasavimo priemones, matė ir suprato, kad užsiima narkotinių medžiagų prekyba. G. B. jam kartojo, kad jis elgiasi blogai, kad neplatintų jokių narkotinių medžiagų, tačiau jis jos nepaklausė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, kaltę pripažįsta pilnai. <...> (3 t., b. l. 85–87). Papildomai apklaustas, kaip įtariamasis G. S. kaltę pripažino iš dalies, <...> nes neketino išplatinti didelio kiekio psichotropinių medžiagų. <...> Pirmos apklausos metu nurodė, kad įsigijo apie 100 g psichotropinių medžiagų kristalų turėdamas tikslą didesnį jų kiekį išplatinti, tačiau iš tikrųjų neketino išplatinti didelį jų kiekį. Taip nurodė, nes buvo streso būsenoje, pirmą kartą gyvenime buvo sulaikytas policijos pareigūnų, pergyveno dėl G. B. ir norėjo, kad ją greičiau išleistų. Be to, iki sulaikymo dienos buvo tris paras nemiegojęs, dėl ko galėjo nesuprasti jam užduoto klausimo ir netiksliai atsakyti. <...> Dėl kratos metu rasto kokaino parodė, kad jį nupirko per programėlę „Telegram“, kur rado vienoje grupėje skelbimą <...> Atėjęs į butą, kažkiek kokaino suvartojo pats įtraukdamas į nosį. Kokainą buvo išbarstęs svetainėje ant stalo. Susirašinėjimas su kokaino pardavėju automatiškai išsitrynė iš jo telefono. Dėl kratos metu bute rastos kanapių dervos, parodė, kad ji jam nepriklauso, ją galėjo palikti pas jį bute kažkas iš besilankiusių asmenų, tačiau kas, būtent, jis nežino. Per tris paras iki kratos atlikimo dienos jo bute apsilankė apie 40 žmonių. Jie gėrė, vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Tarp šių asmenų buvo jo pažįstami, taip pat jo pažįstamų pažįstami. <...> Dėl kitų pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių lieka prie savo parodymų, duotų pirmos apklausos metu. (3 t., b. l. 137–140).
12. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu G. S. kaltę pripažino iš dalies. Pripažino, kad turėjo, pardavė apie porą gramų. Dėl narkotinių medžiagų, kurias jau turėjo, buvo tikslas įsigyti sau, vartojimui ilgesniam laikui. Buvo įsigijęs kokaino, 3-CMC savo vartojimui. Pardavė medžiagas V. K. už tabako įrenginį „IQOS“, po to M. S. už 40 Eur. Miglotai prisimena, buvo išgėręs tas porą savaičių. Kiek pamena, pirmas įvykis buvo su M. S., o tada su V. K.. Tai buvo 2023 m. lapkričio 16 d. Turėjo programėlę „Telegram“ ir ten buvo susirašinėjimai. Jam parašė šie du asmenys. Kodėl parašė būtent jam, negali atsakyti. Nuo medžiagų įsigijimo iki parašymo dėl jų praėjo apie dvi savaites. Koks buvo pokalbio turinys su šiais asmenimis nepamena. Viena pokalbį pamena, kad žmogus norėjo, kad atvežtų jam narkotinių medžiagų, tačiau tikrai neturėjo tokio tikslo važinėti ir kažkam pardavinėti, pasakė, kad tikrai niekur nevažiuos, jei nori, gali pats atvažiuoti. Iki sulaikymo nepažinojo nei M. S., nei V. K. Nustebino, kad į jį kreipėsi dėl medžiagų įgijimo. Sutiko parduoti, priežasčių negali paaiškinti. Buvo sunkus laikotarpis. Pinigų kaip ir netrūko, nebuvo tikslo jų įgyti. Tuo metu nedirbo. Kratos metu paimtos medžiagos 3-CMC būtų pakakę dviem savaitėms, per dieną apie tris gramus suvartoja. Labai priklausomas tuo momentu buvo, labai sunkus laikotarpis, negalėjo be to dalyko gyventi. <...> Tuo metu vartojo kokainą ir 3-CMC. <...> Faktines aplinkybes dėl kiekio, medžiagų pripažįsta, tačiau nepripažįsta, kad turėdamas tikslą platinti įgijo didelį kiekį, tokio tikslo nebuvo. Įsigijo medžiagas prieš dvi savaites savo vartojimui. <...> Pirmoje apklausoje nurodė, kad medžiagas įgijo tą pačią dieną, kai įvyko platinimas, tačiau įgijo prieš dvi savaitės. <...> Dėl parodymų pirmoje apklausoje, kad tą pačią dieną, kada buvo išplatinta, pas jį atvyko apie penkiolika skirtingų asmenų, kurie įsigijo narkotines medžiagas, paaiškino, jog buvo žmonės pas jį atvykę vakarėliuose, nebuvo tikslo platinti. Nelabai prisimena savo parodymus, nes buvo girtas ir apsvaigęs nuo narkotikų. Dėl apklausoje nurodytų aplinkybių apie pardavimą 20-30 g 3-CMC, negali paaiškinti, nes labai buvo daug alkoholio išgerta, buvo apsvaigimas nuo narkotikų. Dėl slapto sekimo protokole užfiksuotų aplinkybių nurodė, kad tai yra sutapimas. Su juo kiti kaltinamieji susisiekė per „Telegram“ programėlę. Buvo programėlė, kad galėtų dideliais kiekiais nupirkti savo vartojimui. Bendrai prieš dvi savaites buvo įsigijęs apie 100 gramų. Dvi savaites po šio įvykio jautėsi apsvaigęs. Pirmos dvi dienos nebuvo labai baisios, po to prasidėjo pykinimas, vėmimas, negalėjo valgyti pora dienų, buvo sulašinto lašelinės, tada po truputį pradėjo geriau jaustis, po dviejų savaičių grįžo sportuoti. Nežino, galbūt nuo įtampos taip buvo, nes dvi dienas praleido areštinėje, ten beveik nevalgė. Areštinėje negalėjo miegoti, valgyti. Pirmos apklausos metu nenurodė tyrėjams, kad jautėsi blogai, nežino, kodėl nenurodė <...> (4 t., b. l. 166–170).
13. Nagrinėjamu atveju nuteistasis G. S. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, teigė, kad vartoja narkotines medžiagas. Šią aplinkybę patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 3316/2023 (01), kuria nustatyta, kad G. S. šlapime rasta 3-chlormetkatinono (3-CMC), ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, kokaino, kokaetileno (3 t., b. l. 78). Vis dėlto, nors nuteistasis nuo antros apklausos ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad narkotinės medžiagos iš esmės buvo skirtos jo asmeniniam vartojimui, o apklausiamas teisme nurodė, jog pardavė medžiagas tik V. K. už tabako įrenginį „IQOS“, po to M. S. už 40 Eur, tačiau vien ta aplinkybė, kad asmuo vartoja narkotines medžiagas, savaime nereiškia, kad jis tų medžiagų negali platinti ar turėti tokį tikslą, jei toks tikslas nustatomas remiantis kitais byloje surinktais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra atkreiptas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl tikslo platinti narkotines medžiagas buvimo, neturėtų būti suabsoliutinamas jų vartojimo asmeniniais tikslais faktas. Vien tai, kad asmuo pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, neatsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-293-697/2015, 2K-52-942/2022). Taigi, vien tai, kad G. S. ir pats vartojo, kaip nurodė apklausiamas teisme kokainą ir psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC), atsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad nuteistasis ne tik platino psichotropines medžiagas, bet ir pat jas vartojo.
14. Nors skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas G. S. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį iš esmės remiantis pirminės apklausos metu duotais parodymais (2023 m. lapkričio 16 d.), nors jų patikimumas abejotinas, nes G. S. psichinė ir fizinė būklė buvo akivaizdžiai sutrikusi, sulaikymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų, fiziškai išsekęs, nes 3 paras nemiegojo, be to, apklausoje nedalyvavo gynėja, teisėjų kolegijos vertinimu tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Iš įtariamojo laiko sulaikymo protokolo matyti, kad G. S. buvo sulaikytas 2023 m. lapkričio 15 d., 22.03 val. (3 t., b. l. 74–75), o 2023 m. lapkričio 15 d., 21.48 val. jam buvo nustatytas 1.20 promilių neblaivumas (3 t., b. l. 76). Taip pat iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 3316/2023 (01), matyti, kad nuteistojo šlapime rasta 3-chlormetkatinono (3-CMC), ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, kokaino, kokaetileno (3 t., b. l. 78). Tačiau apygardos teismas pažymi, kad, kaip įtariamas G. S. buvo apklausiamas tik 2023 m. lapkričio 16 d., nuo 14.45 val. iki 15.39 val. t. y. po neblaivumo ir šlapime esančių narkotinių/ psichotropinių medžiagų patikrinimo praėjus apie 16 valandų, todėl vertintina, kad apsvaigimas nuo alkoholio ir narkotinių/ psichotropinių medžiagų buvo gerokai sumažėjęs ir tai neturėjo įtakos G. S. parodymų patikimumui. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, jokių duomenų, kad aptariamu metu nuteistajam buvo sutrikusi sveikata nėra, jis apie savo savijautą, apklausą atlikusios tyrėjos ar gynėjos Vaidotės Radvilavičienės (nors skunde teigiama, kad 2023 m. lapkričio 16 d. G. S. buvo apklausiamas nedalyvaujant gynėjui, tačiau apygardos teismas pažymi, kad iš apklausos protokolo matyti, jog apklausoje dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė Vaidotė Radvilavičienė (3 t., b. l. 85–86)) neinformavo. Apeliacinės instancijos teisme apklausti policijos pareigūnai: G. G., paaiškino, kad G. S. kratos metu buvo ramus. Galimai gal buvo apsvaigęs tuo metu, negali pasakyti nuo ko apsvaigęs, virtuvėje buvo alkoholiniai gėrimai. Jis bendravo, nebuvo agresyvus; A. R. paaiškino, kad nuteistasis nemiegojo, buvo pavartojęs ar narkotinių medžiagų, ar alkoholio. G. S. judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėsena, lėtinti judesiai, jis nedaugžodžiavo, atsakinėjo į klausimus, atsakyti sugebėjo, ant kojų laikėsi, pats ėjo (duomenys neskelbtini) mėginius priduoti; T. M. paaiškino, kad nuteistasis tikrai nebuvo toks neblaivus, kad negalėtų suprasti, kas vyksta aplinkoje. Jis ant kojų laikėsi, bendrauti gebėjo. Todėl skundo teiginiai dėl G. S. sveikatos būklės ir, kad tai turėjo įtakos jo gebėjimui suvokti savo procesinę situaciją, apklausoje užduodamus klausimus bei apklausos protokolo tekstą, įvertinti kitų surinktų duomenų visumoje, apygardos teismo vertinimu yra atmestini, kaip nepagrįsti bei laikytini gynybine versija atsižvelgiant į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių tokius teiginius.
15. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nustatytas tik labai nedidelio narkotinių medžiagų kiekio platinimo faktas – užfiksuoti tik du epizodai, kurių metu iš viso buvo atlygintinai išplatinta 1,5794 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), todėl objektyviai negali būti laikomi pakankamu pagrindu teigti, kad visas turėtas kiekis buvo skirtas platinimui. Skunde akcentuota ir tai, kad faktinės bylos aplinkybės ir surinktų įrodymų visuma nepatvirtina, kad visas bute rastas kiekis buvo skirtas platinimui. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, jog pirmos instancijos teismas nurodė, kad G. S. turėjo tikslą išplatinti ne mažiau kaip pusę 56,9577 g psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC), t. y. apie 28 g, kas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ yra didelis kiekis. Todėl apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog pirmos instancijos teismas neišskyrė dalies, kuri skirta platinimui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad nuteistasis G. S. psichotropinę medžiagą – 3-chlormetkatinoną (3-CMC) laikė turėdamas tikslą ne mažiau, kaip pusę jos išplatinti. Šią išvadą pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma. 2023 m. lapkričio 16 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „Redmi“ (pagal pakvitavimą perduotas V. K.). Apžiūros metu atrakinus mobilųjį telefoną, ant ekrano matomos įvairios programėles, tarp jų <...> matomi įvairūs „Telegram“ kanalai – „A“, „H“, „D“, „KV“, „K“ ir įvairūs kiti kanalai. Kai kuriuose kanaluose pastebima „K.“ skelbimai su galimai parduodamomis narkotinėmis medžiagomis <...> matomas 2023 m. lapkričio 15 d., susirašinėjimas <...> telefono savininko žinute: Salam, - „K.“ atrašo: „Labas“, -Telefono savininkas: Turiu iqos nauja versija nereikia/paskutinis modelis/70E kainuoja. - „K.“: 1kr/ Max. -Telefono savininkas: Okey, privežtum iki koralų damesiu 5E - „K.“: Ne -Telefono savininkas: 10 E dametu/Išgelbėk - „K.“: Pats/ Atlek - Telefono savininkas: Iki kur? - „K.“: (duomenys neskelbtini)/ Laukt ne? - Telefono savininkas: Atvarau/ Parašysiu kai būsiu vtj -“K.“: Ft iqos -Telefono savininkas: Jau vtj -“K.“ atsiunčia ekrano nuotrauką su užrašu (duomenys neskelbtini) butas, (duomenys neskelbtini) duru kodas/ 3 aukstas/ (duomenys neskelbtini) <...> (2 t., b. l. 42–52). 2023 m. lapkričio 15 d. asmens kratos metu buvo paimtas ir apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas iPhone (prisijungta G. S. vardu <...>). Nustatyta, kad telefone yra įdiegta programėlė „Telegram“, taip pat užfiksuotas lapkričio 10 d. susirašinėjimas su asmeniu, pasivadinusiu „g“. Minėtoje programėlėje matomas susirašinėjimas su asmeniu g: <...> savininkas: esu tas zmogus kuris krauna. g: ka krauna. aiskiai snekek tiesiai sviesiai; savininkas: Kristalus. <...> /matoma nuotrauka kurioje plastikinis maišelis, kurioje kristalinė medžiaga/ g: pats irgi vartoji? <...> savininkas: ne. savininkas: tik koksa. sito sudo nelieciu <...> Taip pat užfiksuota, kad kanale „B //K. Edition//“ matomi asmens, pasivadinusio „K.“, pranešimai su informacija „K. V. Tikra Bomba“, 3CMC, nurodomos kainos, taip pat kaina už atvežimą; o lapkričio 9 d. įkeltas pranešimas „atkeliavo papildymas, „kokybė superinė“. <...> Taip pat persiųstos žinutės su atsiliepimais kitų vartotojų. Įjungiama ir apžiūrima nuotraukų galerija. Joje matomos įvairios nuotraukos. Yra nuotraukų, kuriose nufotografuota galimai narkotinė – kristalinė medžiaga (2 t., 71–81). Iš 2023 m. lapkričio 16 d. Slapto sekimo protokolo nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 15 d., 18.08 val. pastebėti du į trečią laiptinę įėję asmenys, kurie po dviejų minučių, t. y. 18.10 val., išėjo iš laiptinės. Vos po dešimties minučių, t. y. 18.20 val. į tą pačią laiptinę įėjo trečiasis asmuo, kuris išėjo po dviejų minučių ir buvo sulaikytas su psichotropine medžiaga. 18.38 min., į laiptinę įėjo ketvirtasis asmuo, kuris vėlgi užtruko dvi minutes, iš laiptinės išėjo ir netrukus buvo taip pat sulaikytas su psichotropine medžiaga (1 t., b. l. 145–147).
16. Taigi, tikslą platinti nagrinėjamu atveju pagrindžia iš įvairių šaltinių gautų įrodymų visuma, t. y. liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, daiktų apžiūros protokolai, kratos protokolai, slapto sekimo metu gauti duomenys. Šią išvadą sustiprina ir kratos metu rastos psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) kiekis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ sąrašu 3-chlormetkatinono (3-CMC) yra psichotropinė medžiaga, kurios nedidelis kiekis – 0,02 g, didelis kiekis – 20 g, labai didelis kiekis – 100 g. Nagrinėjamu atveju, atlikus kratą, rasta 56,9577 g 3-chlormetkatinono (3-CMC). Toks kiekis daugiau, nei dvigubai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 nustatytą didelį šios draudžiamos medžiagos kiekį. Svarbu pažymėti ir tai, kad kratos metu buvo rastos elektroninės svarstyklės, skirtos mažiems svoriams sverti (ant kurių buvo chlormetkatinono (3-CMC) ir kokaino pėdsakų), fasavimo priemonės (plastikiniai maišeliai), pinigai (7 vnt. po 50 Eur, 2 vnt. po 10 Eur, 9 vnt. po 20 Eur, 2 vnt. po 100 Eur) (1 t., b. l. 184–200) sustiprinančios teismo vidinį įsitikinimą dėl tikslo platinti psichotropinę medžiagą.
17. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas susirašinėjimus su „g“, V. K. bei įrašą „Telegram“ programėlėje klaidingai interpretavo, kaip patvirtinančius platinimo tikslą. Tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuos susirašinėjimus bei įrašus „Telegram“ vertinant kartu su kitais baudžiamojoje byloje esančiais ir aukščiau aptartais įrodymais, darytina išvada, kad G. S. užsiėmė psichotropinių medžiagų platinimu, ir turėjo tikslą ne mažiau kaip pusę, t. y. didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) išplatinti. Taip pat skunde teigiama, kad tą aplinkybę, jog nuteistasis psichotropinių medžiagų neplatino, patvirtina G. B. parodymai, kuri apklausose patvirtino, kad jai nebuvo žinoma apie jokį G. S. siekį platinti narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios liudytojos parodymai, kad ji nieko nežino, nematė ir negali pasakyti, jog G. S. platino narkotines medžiagas, juos įvertinus pirmiau ištirtų įrodymų kontekste, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis neplatino psichotropinių medžiagų.
18. Atsižvelgiant į aukščiau byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė ir nuteistojo G. S. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį. Šioje dalyje skundžiamą nuosprendį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio ir 75 straipsnio taikymo
19. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir G. S. skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje nustatytą bausmę bei atidėti jos vykdymą.
20. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje įtvirtinta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisingumo garantijos saugiklis, kurį teismai taiko, kai išskirtinės veikos aplinkybės eliminuoja teismui galimybę nusikaltimą padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę. Bausmės teisingumo principas – vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
21. Skundžiamu nuosprendžiu G. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nubaustas 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) įgijimo ir laikymo neturint tikslo platinti) nubaustas 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų laikymo) nubaustas 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir G. S. nustatyta galutinė subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam G. S. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgė, kad jis veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų ir dvi – nesunkių nusikaltimų, kategorijoms. Apelianto baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas vertino ir G. S. asmenybę – jis veikų padarymo metu buvo neteistas, 2025 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, paskirtą baudą sumokėjo, šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, o G. S. įtariamuoju pripažintas 2024 m. kovo 27 d. (3 t., b. l. 171–174, 6 t., b. l. 59–64). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių šiurkščius pažeidimus ir ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 176–178), vykdantis individualią veiklą (Sodra duomenimis). Duomenų apie registravimąsi Priklausomybės ligų centre ar buvimą psichiatro įskaitoje nėra (3 t., b. l. 182–183). Pirmos instancijos teismas taip pat įvertino, kad nuteistasis praeityje užsiėmė aktyvia sportine veikla, o 2023 m. lapkričio 22 d. jam atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra (3 t., b. l. 159–168). Individualizuodamas bausmę, teismas pažymėjo ir tai, kad įvertinus veikų pobūdį, nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą nei skirti bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei minimali bausmė, nei taikyti dalinį ar visišką bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. S. BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmių skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, darė teisingą išvadą, kad šios bylos aplinkybėmis nuteistajam nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo. Teisėjų kolegija nepritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams pagrindo nenustato.
22. BK 75 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų ir paties G. S. asmenybės pavojingumą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos apelianto atžvilgiu netaikytinos. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad G. S., turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu psichotropinės medžiagos – 3-chlormetkatinono (3-CMC) (56,9577 g) kiekiu. Kartu tai patvirtina, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi. Svarbu įvertinti ir tai, kad po pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis neigė savo kaltę dalyje dėl psichotropinių medžiagų platinimo, veikų padarymo metu buvo neteistas, tačiau 2025 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, paskirtą baudą sumokėjo, šiuo metu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, jis įtariamuoju pripažintas 2024 m. kovo 27 d. Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių šiurkščius pažeidimus ir ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą (informacijos apie baudų sumokėjimą nėra). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant užtikrinti bausmės paskirtį, teisingumo principo vykdymą, kolegijos vertinimu, G. S. turi atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė už padarytą nusikalstamą veiką negali būti ne tik per griežta, bet ir per švelni, o skiriant bausmę turi būti užtikrinami ne tik nuteistojo, bet ir visuomenės interesai. Svarbu pažymėti, kad baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai.
25. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Be to, sunkią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir dydis atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagrindo taikyti 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 4 dalį, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
nuteistojo G. S. gynėjo advokato Irmanto Dobilo apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.