Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria netenkintas E. S. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Sutinka, jog skundžiamoje nutartyje teisingai nurodoma, kad E. S. padarytas ATPK 126 str. 1 d. numatytas pažeidimas priskiriamas prie ypač šiurkščių, visuomenėje neigiamai vertinamų teisės pažeidimų. Tačiau mano, jog sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 str. taikymo, negalima išimtinai atsižvelgti tik į pažeidimo pobūdį bei paskirtų nuobaudų dydį. Šiuo atveju esminę reikšmę turi pažeidėjo asmenybės, jo požiūrio į paskirtą administracinę nuobaudą, elgesio nuobaudos vykdymo metu vertinimas ir šiuo vertinimu pagrįstas manymas, ar bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai, ar ne (Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartis Nr. A2-13.-155- 649/2015; LVAT nutartys Nr. N261-932/2012, N575-994/2012, N575-831/2012, N575-992/2012 ir kt.). Pagal suformuotą teismų praktiką paprastai laikoma, jog yra pagrindas sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą tada, kai be kitų ATPK 329 str. numatytų sąlygų nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus užtikrinti nuobaudos tikslai, sprendžiama ypač atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012 ir kt.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. pažeidimo padarymo metu buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. 0,70 prom. (leidžiamas iki 0,40 prom. imtinai). Nutarimo priėmimo metu jis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, nebuvo padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.

Pažymi, jog jis pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, jo neginčijo, nuoširdžiai gailėjosi, teismo paskirtą baudą susimokėjo teismo nutarime nustatytu terminu. Per specialiosios teisės atėmimo laikotarpį jis nepadarė naujų teisės pažeidimų. E. S. supranta, kad yra atsakingas už visuomenę, jos saugumą plačiąja prasme, nuoširdžiai gailisi dėl teisės pažeidimo ir nėra linkęs daryti naujų teisės pažeidimų. Šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismas nevertino ir nesiejo su ATPK 329 str. įtvirtintu teisiniu reguliavimu, neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį pažymėjo, kad nėra išimtinių aplinkybių, leidžiančių sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau įstatymas nenumato, kas laikoma išimtinėmis aplinkybėmis. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nepasisakė, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis. Pagal ATPK 329 str. vertinami tiek formalieji požymiai, tiek ir kitos svarbios su prašymu susijusios aplinkybės (asmens poelgiai, požiūris į pažeidimą, girtumo laipsnis, drausmingumas ir kt.). Minėta, kad formalieji požymiai šioje byloje nustatyti. Byloje esantys E. S. charakterizuojantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis suprato savo klaidą, nelinkęs daryti naujų pažeidimų. Pagal suformuotą teismų praktiką, esant įstatyme visoms numatytoms sąlygoms, administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų prašymai tenkinami ir teisė atimti vairuoti transporto priemones trumpinama (LAT nutartys Nr. N444-2128/2006, N575-4753/2011, N575-4722/2011, N575-4744/2011, N575-4733/2011, N575-4735/2011, N575-4695/2011, N575-4679/2011; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-873-317/2012; Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-10-317/2015).

Pabrėžia, jog pažeidėjas yra jaunas tėvas, augina du mažamečius vaikus, dirba pagal verslo liudijimą medienos gaminių srityje, jo darbo vieta nėra pastovi, ji kintanti. Priklausomai nuo darbų užsakymų E. S. tam, kad užsidirbtų pragyvenimui ir vaikų poreikių tenkinimui, turi vykti į skirtingas vietas (miestus, rajonus). Į darbą važiuoti, neturint vairuotojo pažymėjimo, sudėtinga. Viešuoju transportu dėl darbų specifikos į darbą vykti sudėtinga. E. S. dukra turi sveikatos problemų, jai diagnozuota cista ant kairiosios kojos. Reikalingas operacinis gydymas (priedas Nr. 8). Dėl šių sveikatos problemų dukrai reikalinga nuolatinė medicinos apžiūra, gydymas, procedūros. Vairuotojo pažymėjimas yra būtinas nuvežti dukrą pas gydytojus, atlikti kitas su sveikatos priežiūra susijusias procedūras (siuntimai, tyrimai, konsultacijos ir kt.). Supranta, kad valstybės interesai administracinių teisės pažeidimų bylose yra laikomi svarbesniais nei pavienio asmens, tačiau šiuo atveju vairuotojo pažymėjimas E. S. yra būtinas užtikrinti, visų pirma, vaiko interesus, todėl mano, jog ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip itin svarbi, išimtinė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

ATPK 329 str. inter alia nustatyta, jog jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 str. nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų E. S. nėra padaręs, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti (įvykdyti). Kartu pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nesiremiama E. S. skunde paminėta teismų praktika kaip precedentu. Nors tiek skunde paminėtose bylose, tiek šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, bylos savo aplinkybėmis nėra analogiškos. Be formalių ATPK 329 str. įtvirtintų sąlygų nustatymo, būtina įvertinti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, kas kiekvienu atveju yra individualu, nes jos vertinimas susideda iš nuodugnios skirtingų aplinkybių viseto analizės.

Teisė vairuoti transporto priemones E. S. atimta už tai, kad jis padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo girtumas (0,70 prom.) beveik du kartus viršijo maksimalią leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Tokiais savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais E. S. kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, o taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą E. S. buvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (289 Eur), o teisė vairuoti transporto priemones atimta laikotarpiui, kuris lygus straipsnio sankcijoje numatytam minimaliam šios nuobaudos terminui – 1 metams. Apygardos teismas laiko, jog už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą E. S. buvo skirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 str. nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas. Nors atskirajame skunde E. S. akcentuoja, kad nutarimo priėmimo metu jis neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, nebuvo padaręs KET pažeidimų, nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų registro išrašo (b. l. 12-13) matyti, kad E. S., skirtingai nei nurodoma jo atskirajame skunde, praeityje administracine tvarka buvo baustas už įvairius KET pažeidimus: vairavo nedraustą transporto priemonę (2005-02-04, 2008-12-12), vairavo transporto priemonę be techninės apžiūros (2007-01-04, 2007-12-10), taip pat 2014-05-17 viršijo leistiną greitį. Iš išvardyto matyti, jog E. S. ir praeityje yra ne kartą pažeidęs KET, ir nors prieš tai jis nebuvo padaręs itin šiurkščių pažeidimų, vairavimas būnant neblaiviam nebuvo išskirtinis Kelių eismo taisyklių pažeidimo įvykis jo vairavimo istorijoje. Visa tai neleidžia daryti tvirtos prielaidos, kad iš esmės linkęs eismo taisykles pažeidinėti vairuotojas, atleistas nuo tolesnio jam paskirtos nuobaudos atlikimo, ateityje ir toliau nedarys vis šiurkštesnių eismo taisyklių pažeidimų.

Tai, kad E. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Atskirajame skunde ir prašyme pirmos instancijos teismui nurodoma, kad teisės vairuoti neturėjimas E. S. sukelia sunkumų dirbant, taip pat ir pasirūpinant savo šeima. Iš atskirojo skundo matyti, kad tiesioginiam užsiėmimui – medienos gaminių gamybai pagal verslo liudijimą – teisė vairuoti transporto priemones nėra būtina, o tai, kad netekus teisės vairuoti šiam asmeniui pasidarė sunkiau pasiekti klientus ar pasirūpinti medienos atvežimu, laikytini įprastais suvaržymais ir nepatogumais, kylančiais netekus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, jog E. S. teisės vairuoti neteko 2016-04-14, tačiau byloje nepateikė jokių duomenų, kurie rodytų, jog dėl šios priežasties jis prarado pagyvenimo šaltinį, neproporcingai pablogėjo jo finansinė padėtis ar panašiai. Pažymėtina ir tai, jog nors atskirajame skunde nurodoma, kad naudotis viešuoju transportu dėl darbų specifikos sudėtinga, tačiau tai iš esmės nepaneigia galimybės naudotis maršrutiniu transportu ar taksi paslaugomis, važiuojant pas klientus. Kita vertus, iš byloje esančios verslo liudijimo kopijos (b. l. 42) matyti, jog E. S. veiklos vieta yra (duomenys neskelbtini), Gargždai, tuo tarpu iš bylos duomenų matyti, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Gargždai, kas rodo, jog E. S. veiklos vieta yra netoli nuo jo gyvenamosios vietos, ir šį atstumą jis gali lengvai įveikti netgi pėsčiomis.

E. S. taip pat nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga ir tam, jog jis galėtų tinkamai pasirūpinti savo mažamete dukra, kuri turi sveikatos problemų, jai reikalingas chirurginis gydimas. Iš tiesų, kaip matyti iš byloje esančios VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės medicininių dokumentų išrašo (b. l. 43) kopijos, E. S. dukrai nustatyta cista ant kairės kojos blauzdos, tačiau iš to paties išrašo matyti, jog vaikui reikalinga planinė operacija. Akivaizdu, jog pažeidėjo dukros sveikatos problemų pobūdis (nėra duomenų, jog ji sirgtu staiga paūmėti galinčiomis ligomis) neleidžia daryti išvados, jog be teisės vairuoti E. S. negalės tinkamai pasirūpinti dukra. Planinės operacijos laikas gali būti suderintas su viešojo transporto grafikais, be to, tokiam svarbiam, tačiau vienkartiniam atvejui pažeidėjas gali pasinaudoti ir brangesnėmis, bet patogesnėmis taksi paslaugomis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad E. S. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių faktą, kad tik jis, turėdamas teisę vairuoti, gali pasirūpinti minėtais mažametės dukros poreikiais. Pareiga rūpintis vaikais tenka abiem tėvams, byloje nėra duomenų, kad minėtų E. S. dukros poreikių negali patenkinti vaiko mama. Pažeidėjas prašyme taip pat akcentavo, kad teisė vairuoti reikalinga ir norint vežioti vaikus į būrelius, tačiau vėlgi, nenurodė, kodėl jo 9 ir 11 metų dukros (b. l. 44-45) negali nueiti į būrelius Gargžduose pėsčiomis ar važiuodamos visuomeniniu transportu, lydimos pažeidėjo ar mergaičių mamos, be to, kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad vaikų švietimo poreikiais negali pasirūpinti kiti šeimos nariai, turintys vairuotojo pažymėjimą.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad E. S., nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga lengviau atlikti darbus bei pasirūpinti dukromis, girtavo ir sėdo už vairo būdamas neblaivus, ir taip apsunkino savo galimybes tinkamai atlikti savo darbą ir pasirūpinti šeimos nariais, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas, ir negali būti laikoma pakankama priežastimi sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad E. S. prašyme ir jo atskirajame skunde nurodyti duomenys niekaip neatspindi jo asmenybės ir elgesio pokyčių po administracinės nuobaudos paskyrimo, joje tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės, kad jis dirba, rūpinasi savo šeima ir vaikais. Šios aplinkybės iš esmės egzistavo ir prieš pažeidimą, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo pažeidimo padarymo, todėl jos neduoda pagrindo teigti, kad E. S. elgesys pasikeitė ir yra pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, būtų beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami visi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad E. S. kritiškai vertina savo veiksmus, sąmoningai suvokia padaryto poelgio pasekmes, suvokia, kad jis yra atsakingas už visuomenę ir jos saugumą, ir jis nėra linkęs daryti naujų teisės pažeidimų, tačiau nepateikiama jokių šiuos deklaratyvius teiginius pagrindžiančių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nebeturi prasmės, o administracinė nuobauda savo tikslus jau pasiekė. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Apygardos teismas konstatuoja, jog E. S. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti pilnai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 str. numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų administracinių teisės pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas šiuo atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes E. S., ateityje ir vėl tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų (šiuo atveju jam minimaliam laikui uždrausta valdyti transporto priemones), gali daryti naujus analogiškus pažeidimus. Iš bylos medžiagos negalima spręsti, kad nuobaudos tikslas E. S. atžvilgiu jau pasiektas, ir taikyti specialiosios teisės atėmimą nebėra pagrindo. Tokių aplinkybių nenustatė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas. Akivaizdu, jog vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, kad paskirtos administracinės nuobaudos prevenciniai tikslai yra pasiekti, tenkinimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apygardos teismas pripažįsta, kad E. S. atžvilgiu ATPK 329 str. nuostatos netaikytos pagrįstai, sutrumpinus E. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai. Todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁵ str. 6 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.