Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį (6 epizodai), 198 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Specialisto išvadose Nr. 11K-136(18), Nr. 30-(945)-IS1-1035 užfiksuota, kad telefonas „Samsung SM-A510F“ IMEI: (duomenys neskelbtini), apsaugotas slaptažodžiu ir nuskaityti kodo nėra galimybių (2 t., b. l. 172-173, 181-182).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruota viena transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 87).

Motyvuojamoji dalis

Veikų kvalifikavimas.

Išanalizavus byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme ištirtus įrodymus konstatuotina, kad kaltinimas M. J. pasitvirtino iš dalies.

BK 167 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. Privataus gyvenimo sąvoka yra gana plati, BK 167 straipsnyje nedetalizuojama, todėl apie tai, kas yra konkretaus asmens privataus gyvenimo dalis, kokia informacija patenka į konkretaus asmens privataus gyvenimo sferą, teismas sprendžia įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir faktų visumą. Informacijos rinkimo samprata apima visus įmanomus tam skirto neteisėto veikimo būdus – asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, pokalbių klausymąsi ir pan. Privatus žmogaus gyvenimas – tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeiminė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt.; asmens teisė į privatumą apima asmeninį, šeimos ir namų gyvenimą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, garbę ir reputaciją, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti konfidencialią informaciją ir kt.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad privatus gyvenimas – tai asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, asmens sveikatos informacija, privatus susirašinėjimas ar kitoks susižinojimas, asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 22 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos yra vienos svarbiausių asmens privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų, kuriomis asmens privatus gyvenimas saugomas ne tik nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, bet ir nuo kitų asmenų neteisėto kišimosi. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Iš konstitucinio privataus gyvenimo neliečiamumo principo reglamentavimo matyti, jog, siekiant užtikrinti veiksmingą privatumo apsaugą, informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimo procesas iš esmės formalizuojamas, siejamas su įstatymo nustatyta tvarka ir teismo sprendimo priėmimu. Taigi laisvai veikiantys privatūs asmenys paprastai neturi teisės rinkti tokios informacijos (žr. taip pat CK 2.23 straipsnį). Kita vertus, atsižvelgiant į privačių asmenų tarpusavio santykių tam tikrose srityse specifiką ir jos nulemtus skirtingus lūkesčius dėl privatumo, taip pat į atitinkamos informacijos svarbą kitų asmenų teisėms įgyvendinti, konstitucinis privataus gyvenimo neliečiamumo principas kai kuriais atvejais įstatyminiu lygmeniu reglamentuojamas ir teismų praktikoje aiškinamas lanksčiau, tačiau nepaneigiant jo esmės. Vienas tokių atvejų – privačių asmenų–teismo proceso dalyvių teisės pateikti įrodymus įgyvendinimas (pvz. kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-269/2012, 3K-3-412/2010; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143/2011).

Kaltinamasis M. J. kaltę neigia, nesutinka rinkęs informaciją apie buvusios sutuoktinės A. J. asmens privatų gyvenimą.

Pažymėtina, kad asmens privataus gyvenimo apsaugos nuo kito privataus asmens kišimosi apimtis priklauso, be kita ko, nuo šių asmenų tarpusavio santykių pobūdžio, kuris lemia privatumo ribas vienas kito atžvilgiu. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas, be kita ko, santuokos savanoriškumo ir sutuoktinių lygiateisiškumo principais (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti šeimos teisėmis, t. y. įgyvendinti jas tokiu būdu ir priemonėmis, kurios pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims (CK 3.5 straipsnio 3 dalis). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Teismas ir kitos institucijos turi siekti, kad šalys išspręstų ginčą taikiai – tarpusavio susitarimu, ir visokeriopai padėti šalims pasiekti tokį susitarimą (CK 3.5 straipsnio 4 dalis). Aiškinant šias nuostatas kartu su pirmiau išdėstytu konstituciniu privataus gyvenimo neliečiamumo principu, darytina išvada, kad santuokos sudarymas ir asmenų, kaip sutuoktinių, statusas nepaneigia jų privatumo vienas kito atžvilgiu, taigi jie privalo jį gerbti ir nepažeisti, o pažeidimo atveju valstybei atsiranda pareiga apginti pažeistą teisę. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis garantuoja ne tik bendrų sutuoktinių teisių į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą apsaugą, bet ir vieno iš sutuoktinių apsaugą nuo kito sutuoktinio tuo atveju, kai šis pažeidžia atitinkamas jo teises, garantuojamas pagal šią nuostatą (mutatis mutandis A. v. Croatia, no. 55164/08, judgment of 14 October 2010; Verliere c. Suisse, no 41953/98, décision du 28 juin 2001).

Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad 2013-09-24 M. J. ir A. J. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (1 t., b.l. 174-175). Patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo dalinamas lygiomis dalimis, tai yra ½ dalis buto asmeninės nuosavybės teise atitenka A. J. ir ½ dalis buto asmeninės nuosavybės teise atitenka M. J..

Teismas laiko visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. J. 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie pietus, tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje po svarstyklėmis pritvirtino nuotolinio duomenų (vaizdo ir garso) perdavimo įrenginį „Cbinhuang“, ir pasinaudodamas šiuo įrenginiu neteisėtai slapta klausėsi ir rinko informaciją apie privatų A. J. bei dukrų M. ir K. J. asmeninį gyvenimą iki 2017 m. rugpjūčio 18 d., ryto, tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, kol A. J. įrenginį rado ir paėmė.

Be to, 2018 m. sausio 4 d., 10.59 val., tiksliai tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), svetainėje, kurioje nuolat gyveno buvusi sutuoktinė A. J., tarp stalo lentynų paslėpė nenustatyto modelio garsą ir vaizdą įrašantį bei garsą tiesiogiai perduodantį sekimo įrenginį su jame įdėta išankstinio apmokėjimo „Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pasinaudodamas šiuo įrenginiu iki 2018 m. kovo 10 d., 19.50 val., neteisėtai slapta klausėsi bei rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą, kol minėtą įrenginį rado ir paėmė A. J..

Kaltinamasis M. J. neneigia šiuos sekimo prietaisus, fiksuojančius garso ir vaizdo įrašus, padėjęs (įrengęs) kaltinime nurodytose vietose, tačiau neigia rinkęs informaciją apie privatų buvusios sutuoktinės gyvenimą. Paaiškino, kad jų santykiai buvo konfliktiški, buvusi sutuoktinė siekė jį iškraustyti iš jų bendro būsto, nuolat kvietė policijos pareigūnus, melagingai apkaltindavo nusikalstamų veikų jos atžvilgiu padarymu. Todėl, siekdamas turėti nekaltumo įrodymus, šiuos prietaisus įrengė, kad esant konfliktinei situacijai, viską užfiksuotų ir įrodymus pateiktų policijos įstaigai. Tačiau įrenginio svetainėje stalelyje neslėpė, o padėjo prie lango.

Taigi, kaltinamojo M. J. kaltę patvirtina iš dalies jo paties parodymai, nukentėjusiosios A. J. parodymai, daiktų pateikimo, apžiūros ir procesinių veiksmų atlikimo protokolai, iš kurių matyti, kad 2018-03-10 policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) svetainėje ant staliuko apatinės dalies rado juodos spalvos elektroninį prietaisą (1 t., b.l. 19), sekimo/pasiklausymo įrangą, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto išvados ir kt.

Neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo M. J. renkami duomenys apie A. J. gyvenimo įvykius laikytini privataus gyvenimo duomenimis. Ištyrus vaizdo ir garso fiksavimo įrenginį be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurį rado ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė nukentėjusioji A. J., aptikti 73 vaizdo įrašo fragmentai (2 t., b.l. 52-54). Peržiūrėjus visus vaizdo įrašus, matomas filmuojamas pilkos spalvos minkštas kampas, kuris yra paruoštas miegui, t. y. paklotas patalyne. Fiksuojama, kad ant jo atsigula moteris, po to atsikelia, pakloja lovą. Po to vaizdo kamera yra pasukta šiek tiek dešiniau, filmuojama minkšto kampo dešinė pusė, ant kurio atsisėda moteris, rankose laiko telefoną, šalia jos atsisėda vaikas. Moteris tai išeina iš vaizdo filmuojamo lauko, tai vėl pareina ir atsisėda ant minkšto kampo. Vėliau moteris kloja lovą, atsigula, matosi, kad yra naktis, tamsu, todėl vaizdo įraše nieko nesimato. Po to yra filmuojamas minkštas kampas, vaizdo kamera yra pasukta vėl į pradinę padėtį, t. y. šiek tiek kairiau. Matoma nepaklota lova su patalais, moters joje nėra, bet po to ji ateina ir atsigula į lovą, rankose laikydama mobiliojo ryšio telefoną (2 t., b. l. 55-64). Nukentėjusioji A. J., susipažinusi su minėtais vaizdo įrašais, patvirtino, kad vaizdo įrašuose užfiksuota ji, įrašas padarytas svetainėje, kurioje ji praleidžia daugiausiai laiko ir miega. Kaip matyti, buvo stebima nukentėjusiosios gyvenamoji patalpa, kurioje ji miega, lankosi nepilnametė dukra. Vaizdas keičiasi, todėl šis įrenginys skirtas ir vaizdo stebėjimui.

Šiame epizode kaltinamasis M. J. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), buvusios sutuoktinės A. J. automobilyje „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po keleivio priekine sėdyne paslėpė SIM kortele nuotoliniu būdu kontroliuojamą geografinės padėties nustatymo (GPS), vaizdo ir garso fiksavimo įrenginį be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „SanDisk Ultra“ atminties kortele, kuriuo iki 2016 m. lapkričio 17 d., neteisėtai slapta rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą: judėjimą, bendravimą su kitais asmenimis, kol A. J. reikalavimu šį įrenginį iš automobilio išėmė, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, minėtą įrenginį du kartus paslėpė A. J. rankinės vidinėje užtraukiamoje kišenėje ir pasinaudodamas šiuo įrenginiu neteisėtai slapta rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą: judėjimą, bendravimą su kitais asmenimis, kol 2016 m. lapkričio 25 d. A. J. rado ir paėmė minėtą įrenginį.

Kaip matyti, nukentėjusiosios parodymų dėl šių aplinkybių niekas nepatvirtino, todėl šios aplinkybės iš kaltinimo šalintinos.

Kaltinamasis M. J. tvirtina, kad šiuos GPS įrenginius naudojo savo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, siekdamas kontroliuoti prekybos vadybininkų automobilių judėjimo maršrutus, kuro sunaudojimą ir pan. Šiuos GPS įrenginius kartais atnešdavo namo, o A. J. juos pasiimdavo. Be nukentėjusiosios A. J. parodymų, kad ji šiuos įrenginius rado savo automobilyje bei du kartus rankinėje, byloje nėra surinkta neabejotinų M. J. kaltę įrodančių duomenų. Nenustatyta, kokiu būdu kaltinamasis pateko į nukentėjusiosios automobilį „Mitsubishi Colt“. Nusikaltimo policijos pareigūnai neužfiksavo. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo M. J. parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi, vieni M. J. kaltinantys, kiti teisinantys, o esant prieštaravimams šioje situacijoje būtina pažymėti tai, kad pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai.

Sistemingas informacijos apie asmenį rinkimas naudojant GPS ir kitą sekimo įrangą gali apriboti asmens teisę į privatumą, juolab kai tokia informacija panaudojama darant asmeniui tam tikrą poveikį, pavyzdžiui – jį terorizuojant. Rinkimas gali pasireikšti įvairiais aktyviais veiksmais, kurie leidžia gauti tam tikros kaltininkui reikalingos informacijos: asmens sekimu, stebėjimu, fotografavimu, fiksavimu, dokumentų kopijavimu. Rinkti reiškia kaupti, telkti į vieną vietą. Informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas BK 167 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas nevienkartinis veiksmas. Teismo nuomone, šioje byloje informacijos rinkimo mastas ir trukmė ir visos kitos aukščiau išdėstytos aplinkybės yra pakankamos vertinti šiuos veiksmus kaip BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Tokiu būdu kaltinamasis M. J. rinkdamas informaciją apie A. J. judėjimą, išvaizdą, asmenų, su kuriais ji bendrauja ratą, pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 167 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaizdo ir garso stebėjimo kameros buvo sumontuotos bute, kuris priklausė tiek kaltinamajam M. J., tiek nukentėjusiajai A. J., tačiau nustatyta, jog kaltinamasis įrenginius sumontavo be bendrasavininkės sutikimo, todėl toks sumontavimas yra laikomas neteisėtu, t. y. pažeidžiančiu įstatymo reikalavimus. Kaltinamasis slapta klausėsi, fiksavo ir rinko informaciją apie privatų buvusios žmonos A. J., kituose epizoduose ir apie dukrų M. ir K. asmeninį gyvenimą. Kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais renka informaciją apie kitų žmonių privatų gyvenimą, ir norėjo tai daryti. Kaltinamasis nurodė, kad įrenginį po svarstyklėmis pritvirtino norėdamas apsiginti nuo jam A. J. mestų nepagrįstų kaltinimų netinkamu elgesiu, smurtu, tačiau teismui jokių tokį motyvą patvirtinančių įrodymų kaltinamasis nepateikė. Byloje yra 2017-04-25 ir 2017-04-26 prokurorės priimti nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą bei dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ( 3 t., b.l. 50-56). Susipažinus su šių nutarimų turiniu matyti, kad abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti dėl 2017-04-03 nakties įvykių, kurio metu M. J. nustatytas 2,13 promilių girtumas. Iš nutarimų matyti, kad kaltinamasis pats pripažino žodžiu grasinęs A. J.. Tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus duomenų, patvirtinančių, kad M. J. išsakytas grasinimas būtų realus ir nukentėjusioji realiai būtų pajutusi baimę. Ikiteisminiame tyrime dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams prokurorė konstatavo, kad M. J. veika nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymas, o už nepaklusimą teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, necenzūrinių žodžių vartojimą, pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą prokurorė pripažino, kad būtina M. J. taikyti administracinę atsakomybę. Taigi, šie rašytiniai įrodymai tik patvirtina netinkamą paties kaltinamojo elgesį. Jokių įrodymų, kad nukentėjusioji A. J. jį nepagrįstai kaltino netinkamu elgesiu, nėra.

Be to, teismas laiko visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. J. 2018 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 31 d., 10.36 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai prisijungė prie A. J. bei K. J. naudojamo nešiojamo kompiuterio „Asus“ iš savo USB atmintinės „Good RAM Twister“ į minėtą nešiojamą kompiuterį neteisėtai slapta įdiegė šnipinėjimo programą „SpyLogger“ ir nustatė, jog šiame kompiuteryje nuolat būtų fiksuojami nevieši elektroniniai duomenys - saugomi ekrano atvaizdai, garso įrašai bei klaviatūros paspaudimai, tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2018-01-31, 2018-02-15, 2018-02-20, 2018-02-23 bei vėliau per vieną ar kelis kartus iki 2019 m. balandžio 22 d. 11.46 val. prijungęs minėtą USB atmintinę į ją perkėlė, t. y. įgijo 138590 neviešų elektroninių duomenų - A. J. bei dukros K. J. naudojamame nešiojamame kompiuteryje „Asus“ šnipinėjimo programa „SpyLogger“ išsaugotus ekrano atvaizdus, kuriuose užfiksuotos A. J. asmeninės nuotraukos, internetinių pirkimų, banko sąskaitų, socialinių paslaugų, dukros K. J. paskyrų „Facebook“ bei „Mano dienynas“ duomenys, klaviatūros paspaudimus apie visas vykdytas operacijas, ir 2018 m. laikotarpyje nuo balandžio 22 d. 11.46 val. iki balandžio 24 d. 10.21 val., iš (duomenys neskelbtini), be A. J. sutikimo pasiėmė nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ ir jame bei minėtoje USB atmintinėje „Good RAM Twister“, paslėptoje tarp lovos konstrukcijų, laikė išsaugotus duomenis, tai yra neteisėtai slapta stebėjo, fiksavo, įgijo ir laikė neviešus elektroninius duomenis bei informaciją apie privatų buvusios sutuoktinės A. J. bei dukros K. J. gyvenimą, kol 2018 m. balandžio 24 d. 10.21 val. kratos (duomenys neskelbtini), metu kompiuterį „Asus“ paėmė policijos pareigūnai, o USB atmintinę 2018 m. balandžio 9 d. lovoje rado A. J..

Kaltinamasis neneigia į minėtą nešiojamąjį kompiuterį „Asus“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), įdiegęs šnipinėjimo programą „SpyLogger“, tačiau teigia, kad programa buvo reikalinga išsiaiškinti, iš ko jo nepilnametė dukra bei jos klasės draugai įgyja narkotines medžiagas, bei šią informaciją perduoti teisėsaugos institucijai. Jis, kaltinamasis, dėl galimo narkotinių medžiagų platinimo dukros mokykloje parašė pareiškimą, su tyrėja bendravo jo sutuoktine, kuri ir perdavė visą reikalingą informaciją tyrėjai. Be to, ir pati A. J. turėjo visus programos prisijungimo duomenis, ji žinojo apie kompiuteryje įdiegtą sekimo programą. Nukentėjusioji kategoriškai šiuos kaltinamojo parodymus paneigė, pripažino, kad dukra iš tikrųjų turėjo problemų su narkotikais, tačiau nurodė, kad viskas vyko tik kelis mėnesius, pati prie dukros Facebook paskyros buvo prisijungusi savo mobilaus ryšio telefonu, apie minėtą šnipinėjimo programą nežinojo. Pažymėtina, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato tyrėja L. M. informavo, kad 2017-2018 metais jokių M. J. pareiškimų, kurių tyrimo metu būtų buvę pateikti nešiojamu kompiuteriu užfiksuoti (darbalaukio) vaizdai su tyrimui reikšminga informacija, policijoje užfiksuota nebuvo (4 t., b.l. 27, 26). Tyrimo metu apžiūrėjus kratos metu M. J. namuose rastą nešiojamąjį kompiuterį Asus bei USB atmintinę „Good Ram Twister“, aptikta programa „SpyLogger“, kuri skirta šnipinėti ir rinkti duomenis iš kompiuterio, kuriame ji įdiegta. Iš specialisto išvados matyti, kad apžiūrėjus minėtą kompiuterį ir USB laikmeną gauti duomenys: CD laikmenoje išsaugoti trys aplankai: „Ekrano vaizdo kopijos“, „Failai“, „Klaviatūra“, ir Excell formatu sudarytas dokumentas „išrašas“. Aplanke „Ekrano vaizdo kopijos“ rastos 5341 jpg formato fotonuotraukos, kuriose yra užfiksuotos ekrano vaizdo kopijos, vartotojo atlikti klaviatūros paspaudimai, vartotojo atidarytos ir uždarytos programos (Spylogger programa, perkelianti ekrano kopijas; ekrano viršelis; Omniva e-savitarnos langai, kuriuose matosi prisijungimas A. vardu; prisijungimai prie AB Swedbank banko el. bankininkystės, kuriame matosi, jog prisijungta A. J. vardu; užfiksuotos paieškos, atliktos per Google; filmų, fotonuotraukų ir kitų dokumentų peržiūros; užfiksuoti prisijungimai A. J. vardu prie SPIS (Išmokos vaikui skyrimo); prisijungimai prie gmail el. pašto ir Facebook paskyros K. J. vardu; paieškos kompiuterio istorijoje; prisijungimai prie „mano dienynas“ K. J. ir A. J. vardais; užfiksuoti įvairūs internetiniai portalai, kuriuose buvo lankytasi ir t.t.). Aplanke „Failai“ yra 1115 dokumentų html formatu. Dokumentuose yra pateikti išrašai su dokumentų pavadinimais, kurie yra sukurti, pašalinti, modifikuoti, pervardinti. Aplanke "Klaviatūra" rasta 220 dokumentų html formatu. Minėtuose dokumentuose yra pateikti išrašai apie kompiuterio informaciją, t. y. užfiksuota, kad kompiuteris buvo įjungtas, išjungtas, kokios programos užvertos ir atvertos. Trumpai tariant, dokumentuose pateikti išrašai apie atliktus klaviatūros ir pelės paspaudimus. Dokumente „išrašas“ išsaugotas sąrašas visų dokumentų, įrašytų iš tiriamojo kompiuterio Asus (3 t., b. l. 19-31).

Pagal BK 198 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Visi neviešų elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo būdai yra alternatyvūs - padarius bent vieną iš šių veiksmų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Akcentuotina, kad šio nusikaltimo objektas – neviešų elektroninių duomenų saugumo turinio vienas aspektas – jų konfidencialumas. Duomenų konfidencialumas yra duomenų savybė, reiškianti tai, kad jie nebus prieinami ar pateikiami asmenims, kuriems nesuteikiama tokia teisė. Šio nusikaltimo dalykas yra nevieši elektroniniai duomenys. Baudžiamosios teisės doktrinoje tokių neviešų duomenų įgijimas ir naudojimas siejamas su tam tikrais apribojimais, specialiais reikalavimais ar procedūromis, kurie gali būti nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose, įmonių, įstaigų, organizacijų vidaus dokumentuose, taip pat tuo atveju, kai asmuo tikisi privataus jų perdavimo.

Kaltinamojo M. J. užfiksuoti duomenys (A. J. darytos nuotraukos, naudojamos programos (Omniva e-savitarna, prisijungimai prie AB „Swedbank“ banko el. bankininkystės, paieškos, atliktos per „Google“ programą), prisijungimai A. J. vardu prie SPIS (Išmokos vaikui skyrimo), elektroninio pašto, paieškos kompiuterio istorijoje, prisijungimai prie „Mano dienynas“ K. J. ir A. J. vardais, įvairūs dokumentai, filmų, fotonuotraukų ir kitų dokumentų peržiūros ir kt. yra skirti asmeniniam perdavimui, paslaugų tiekėjo jos adresuojamos ir perduodamos paslaugų gavėjui. Informacija apie asmens naudojamas programas, sukurtus ir naudojamus dokumentus ir pan. taip pat laikytina konfidencialia, susijusia su asmens privačiu gyvenimu, tokia informacija nėra viešai prieinama, juo labiau, kad M. J. įgyti duomenys buvo saugomi USB laikmenoje.

Kaltinamasis M. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. nuo kovo mėn. 1 d. 14.48 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), A. J. rankinėje po pamušalu paslėpė išankstinio apmokėjimo „Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) nuotoliniu būdu (internetu arba SMS žinute) valdomą geografinės padėties nustatymo (GPS), vaizdo ir garso fiksavimo, pasiklausymo įrenginį „Mini GPS & Alarm”, kuriuo neteisėtai slapta rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą: judėjimą, bendravimą su kitais asmenimis, kol 2017 m. balandžio 5 d., 20.19 val., A. J. jį rado ir paėmė.

Be to, kaltinamasis M. J. buvo kaltinamas tuo, nuo 2017 m. lapkričio 3 d., 15.05 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, savo buvusios sutuoktinės A. J. automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje po kilimėliu esančioje daiktadėžėje paslėpė nuotoliniu būdu (skambučiu arba SMS žinute) valdomą geografinės padėties nustatymo (GPS), įrenginį „GPS TRACKER“ su išankstinio apmokėjimo „Ežys“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pasinaudodamas šiuo įrenginiu neteisėtai slapta rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą: judėjimą ir buvimo vietą, iki 2017 m. gruodžio 28 d., tiksliai nenustatyto laiko, kol A. J. įrenginį rado ir paėmė.

Analizuojant šias veikas, matyti, kad be šių nukentėjusiosios A. J. parodymų, byloje nėra surinkta neginčytinų M. J. kaltę įrodančių duomenų. Nukentėjusiosios ir kaltinamojo M. J. parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi, vieni M. J. kaltinantys, kiti teisinantys, o esant prieštaravimams šioje situacijoje būtina pažymėti tai, kad pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertintinos kaltinamojo naudai. Pažymėtina, kad nukentėjusioji, kaip pati teigia, radusi sekimo įrenginius, vėliau juos pati perdavė policijai (1 t., b.l. 8-9, 2 t., b.l. 3-4), nors turėjo iškviesti policijos pareigūnus, kad teisės pažeidimai būtų policijos pareigūnų tinkamai užfiksuoti. Nenustatyta, kokiu būdu kaltinamasis pateko į nukentėjusiosios automobilį. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad kaltinime nurodytuose sekimo įrenginiuose buvo naudojamos SIM kortelės, kurios taip pat buvo naudojamos ir kituose įrenginiuose, kuriais disponavo kaltinamasis (2 t., b.l. 111-123), patvirtina, kad kaltinamasis šiais sekimo įrenginiais disponavo, tačiau nepatvirtina, kad visi jie buvo naudojami A. J. sekti.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Tefner v. Austria, no. 33501/9620,20 March 2001 ir kt.), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-446/2013). Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009, 2K-429/2013).

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmių skyrimas.

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Kaltinamasis padarė keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, ir vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų. M. J. teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba.

Įvertinus visas šias aplinkybes, M. J. už kiekvieną nusikalstamą veiką skiriamos 167 straipsnio 1 dalies, 198 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės – minimalios baudos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, paskirtas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas įdiegus šnipinėjimo programą „SpyLogger“ į kompiuterį „Asus“), ir 198 straipsnio 1 dalį, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, subendrinamos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Apėmimo būdu subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 167 straipsnio 1 dalyje. Prie griežčiausios apėmimo būdu subendrintos bausmės, pridedant dalį (po 10 MGL ) švelnesnių bausmių, paskirtų už kitas veikas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, nustatytinas 18 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).

M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama.

Kiti klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 12 kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, specialistų išvadų priedais, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje; DNR bei rankų pėdsakai, saugomi Klaipėdos AVPK (3 t., b.l. 32-36), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; pasiklausymo ir sekimo įrenginiai, kurie yra nusikalstamos veikos priemonės ir kuriuose yra informacija apie privatų nukentėjusiosios A. J. ir jos dukrų privatų gyvenimą, tai yra : įrenginys su kamera ir antena „CBINHUANG“; įrenginys, turintis kamerą, mikrofoną, SIM lizdą bei atminties kortelės lizdą; USB atmintinė; įrenginys, turintis mikrofoną, SIM lizdą bei atminties kortelės lizdą su SIM kortele; telefonas Samsung, IMEI: (duomenys neskelbtini), GPS įrenginys „Mini GPS & Alarm” su „Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); įrenginys „GPS TRACKER“ su SIM kortele ir pakrovėju, saugomi Klaipėdos AVPK saugomi Klaipėdos AVPK (3 t., b. l. 32-36), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini.

Ikiteisminio tyrimo metu nešiojamas kompiuteris „Asus“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-04-24 kratos metu paimtas M. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), (2 t., b. l. 8-12). Nukentėjusioji A. J. tvirtina, kad minėtas kompiuteris priklauso jai, juo naudojosi tik ji ir vaikai, kaltinamasis kompiuterį nupirko jai, kadangi ankstesnį jos kompiuterį sugadino. Kaltinamasis teigia, kad kompiuteris yra jo ir buvo tik jo naudojamas.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, šis kompiuteris yra nusikalstamos veikos priemonė. Duomenys, kam nuosavybės teise priklauso šis kompiuteris (pvz., įsigijimo dokumentai), teismui pateikti nebuvo, tačiau kompiuteriu naudojosi nukentėjusioji A. J., kompiuteryje buvo saugomi jos asmeniniai duomenys (pvz, prisijungimai prie elektroninės bankininkystės, „Mano dienynas“ paskyros, nuotraukos ir pan.). Darytina išvada, kad nešiojamas kompiuteris „Asus“ Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso A. J., todėl nuosprendžiui įsiteisėjus nešiojamas kompiuteris „Asus“ Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas nukentėjusiajai A. J., prieš tai ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurioje jis saugomas, atsakingam pareigūnui, pašalinus visus duomenis, liečiančius M. J. ir su juo susijusių jam artimų žmonių privatų gyvenimą. Iki šių duomenų pašalinimo nuteistajam M. J. pasiūlyti padaryti jo asmeninių duomenų, saugomų kompiuteryje „Asus“ Nr. (duomenys neskelbtini), kopijas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje (2016 m. lapkpričio 17-25 dienomis A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiu be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „Labas“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) buto, (duomenys neskelbtini), svetainėje), ir paskirti 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudą;

-pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugpjūčio 17 -18 dienomis A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas vaizdo ir garso perdavimo įrenginiu „Cbinhuang“, paslėptu po svarstyklėmis), ir paskirti 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudą;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje (2018 m. sausio 4 d.-kovo 10 d. A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas nenustatytu modeliu sekimo įrenginiu, paslėptu buto, esančio (duomenys neskelbtini), svetainėje), ir paskirti 50 MGL dydžio ( 2500 Eur) baudą;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje (A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas įdiegus šnipinėjimo programą „SpyLogger“ į kompiuterį „Asus“), ir paskirti 50 MGL dydžio (2500 Eur) baudą;

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas neviešų elektroninių duomenų stebėjimas, fiksavimas, įgijimas ir laikymas įdiegus šnipinėjimo programą „SpyLogger“ į kompiuterį „Asus“), ir paskirti 100 MGL dydžio (5000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje (A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas įdiegus šnipinėjimo programą „SpyLogger“ į kompiuterį „Asus“), ir 198 straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę 100 MGL dydžio (5000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalyje - prie griežčiausios apėmimo būdu subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir M. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę 130 MGL (6500 Eur) dydžio baudą.

M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį (nuo 2017 m. kovo 1d. iki 2017 m. balandžio 5d., A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas GPS sekimo įrenginiu, paslėptu A. J. rankinėje po pamušalu) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį (nuo 2017 m. lapkričio 3d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas GPS sekimo įrenginiu, paslėptu automobilio Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje, po kilimėliu esančioje daiktadėžėje) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nustatyti, kad M. J. paskirta 130 MGL dydžio (6500 Eur) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, I a., kab. Nr. 102). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Kaltinamajam M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 12 kompaktinių diskų su vaizdo įrašais, specialistų išvadų priedais, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; DNR bei rankų pėdsakus, saugomus Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti; nusikalstamos veikos priemones, pasiklausymo ir sekimo įrenginius, tai yra : įrenginį su kamera ir antena „CBINHUANG“; įrenginį, turintį kamerą, mikrofoną, SIM lizdą bei atminties kortelės lizdą; USB atmintinę; įrenginį, turintį mikrofoną, SIM lizdą bei atminties kortelės lizdą su SIM kortele, telefoną Samsung, IMEI: (duomenys neskelbtini), GPS įrenginį „Mini GPS & Alarm” su „Pildyk“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); įrenginį „GPS TRACKER“ su SIM kortele ir pakrovėju, saugomus Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Nešiojamą kompiuterį „Asus“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajai A. J., prieš tai ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurioje jis saugomas, atsakingam pareigūnui, pašalinus visus duomenis, liečiančius M. J. ir su juo susijusių jam artimų žmonių privatų gyvenimą. Iki šių duomenų pašalinimo nuteistajam M. J. pasiūlyti padaryti jo asmeninių duomenų, saugomų kompiuteryje „Asus“ Nr. (duomenys neskelbtini), kopijas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.