Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo M. J.:

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį (2016 m. lapkričio 17–25 dienomis A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiu be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, svetainėje), jam paskirta 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda;

pripažintas kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugpjūčio 17–18 dienomis A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas vaizdo ir garso perdavimo įrenginiu „Cbinhuang“, paslėptu po svarstyklėmis), jam paskirta 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda;

pripažintas kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (2018 m. sausio 4 d. – kovo 10 d. A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas nenustatytu modeliu sekimo įrenginiu, paslėptu buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, svetainėje), jam paskirta 50 MGL dydžio (2500 Eur) bauda;

pripažintas kaltu pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas įdiegus šnipinėjimo programą „SpyLogger“ į kompiuterį „Asus“), jam paskirta 50 MGL dydžio (2500 Eur) bauda;

pripažintas kaltu pagal BK 198 straipsnio 1 dalį (neteisėtas neviešų elektroninių duomenų stebėjimas, fiksavimas, įgijimas ir laikymas įdiegus šnipinėjimo programą „SpyLogger“ į kompiuterį „Asus“), jam paskirta 100 MGL dydžio (5000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikaltimus, numatytus BK 167 straipsnio 1 dalyje (A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas įdiegus šnipinėjimo programą „SpyLogger“ į kompiuterį „Asus“), ir 198 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir M. J. paskirta subendrinta bausmė – 100 MGL dydžio (5000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, apėmimo būdu subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, numatytus BK 167 straipsnio 1 dalyje, – prie griežčiausios apėmimo būdu subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 130 MGL (6500 Eur) dydžio bauda.

M. J. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 5 d., A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas GPS sekimo įrenginiu, paslėptu A. J. rankinėje po pamušalu) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

M. J. pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas GPS sekimo įrenginiu, paslėptu automobilio Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, po kilimėliu esančioje daiktadėžėje) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. J. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tai yra laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., svetainėje, kurioje nuolat gyveno buvusi sutuoktinė A. J., paslėpė SIM kortele nuotoliniu būdu kontroliuojamą geografinės padėties nustatymo (toliau GPS), vaizdo ir garso fiksavimo įrenginį be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „SanDisk Ultra“ atminties kortele, kuriuo neteisėtai slapta klausėsi, fiksavo ir rinko informaciją apie privatų A. J. bei dukros M. J. asmeninį gyvenimą.

1.1. Be to, M. J. 2017 m. rugpjūčio 17 d., apie pietus, tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vonios kambaryje po svarstyklėmis pritvirtino nuotolinio duomenų (vaizdo ir garso) perdavimo įrenginį „CBINHUANG“, ir pasinaudodamas šiuo įrenginiu neteisėtai slapta klausėsi ir rinko informaciją apie privatų A. J. bei dukrų M. ir K. J. asmeninį gyvenimą iki 2017 m. rugpjūčio 18 d. ryto, tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, kol A. J. įrenginį rado ir paėmė.

1.2. Be to, M. J. 2018 m. sausio 4 d. 10.59 val., tiksliai tyrimo metu nenustatyta data ir laiku, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, svetainėje, kurioje nuolat gyveno buvusi sutuoktinė A. J., tarp stalo lentynų paslėpė nenustatyto modelio garsą ir vaizdą įrašantį bei garsą tiesiogiai perduodantį sekimo įrenginį su jame įdėta išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)), ir pasinaudodamas šiuo įrenginiu iki 2018 m. kovo 10 d. 19.50 val. neteisėtai slapta klausėsi bei rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą, kol minėtą įrenginį rado ir paėmė A. J..

1.3. Be to, M. J. neteisėtai stebėjo, fiksavo, įgijo, laikė neviešus elektroninius duomenis bei neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tai yra 2018 metais, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 31 d. 10.36 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai prisijungė prie A. J. bei K. J. naudojamo nešiojamojo kompiuterio „Asus“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo USB atmintinės „Good RAM Twister“ į minėtą nešiojamąjį kompiuterį neteisėtai slapta įdiegė šnipinėjimo programą „SpyLogger“ ir nustatė, jog šiame kompiuteryje nuolat būtų fiksuojami nevieši elektroniniai duomenys – saugomi ekrano atvaizdai, garso įrašai bei klaviatūros paspaudimai, tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2018-01-31 nuo 10.30 val. iki 10.40 val., tiksliai nenustatytu laiku, 2018-02-15 nuo 13.54 val. iki 14.25 val., 2018-02-20 nuo 11.25 val. iki 11.26 val., 2018-02-23 nuo 22.08 val. iki 22.13 val., bei vėliau per vieną ar kelis kartus iki 2018 m. balandžio 22 d. 11.46 val. prijungęs minėtą USB atmintinę į ją perkėlė, t. y. įgijo 138590 neviešų elektroninių duomenų – A. J. bei dukros K. J. naudojamame nešiojamame kompiuteryje „Asus“ šnipinėjimo programa „SpyLogger“ išsaugotus ekrano atvaizdus, kuriuose užfiksuotos A. J. asmeninės nuotraukos, internetinių pirkimų, banko sąskaitų, socialinių paslaugų, dukros K. J. paskyrų „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ duomenys, klaviatūros paspaudimus apie visas vykdytas operacijas ir 2018 m. laikotarpiu nuo balandžio 22 d. 11.46 val. iki balandžio 24 d. 10.21 val. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku iš (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, be A. J. sutikimo pasiėmė nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ ir jame bei minėtoje USB atmintinėje „Good RAM Twister“, paslėptoje tarp lovos konstrukcijų, laikė išsaugotus duomenis, tai yra neteisėtai slapta stebėjo, fiksavo, įgijo ir laikė neviešus elektroninius duomenis bei informaciją apie privatų buvusios sutuoktinės A. J. bei dukros K. J. gyvenimą, kol 2018 m. balandžio 24 d. 10.21 val. kratos (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., metu kompiuterį „Asus“ paėmė policijos pareigūnai, o USB atmintinę 2018 m. balandžio 9 d. lovoje rado A. J..

2. M. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. nuo kovo 1 d. 14.48 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko (duomenys neskelbtini) bute, Klaipėdoje, A. J. rankinėje po pamušalu paslėpė išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) nuotoliniu būdu (internetu arba SMS žinute) valdomą geografinės padėties nustatymo (GPS), vaizdo ir garso fiksavimo, pasiklausymo įrenginį „Mini GPS & Alarm“, kuriuo neteisėtai slapta rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą: judėjimą, bendravimą su kitais asmenimis, kol 2017 m. balandžio 5 d. 20.19 val. A. J. jį rado ir paėmė.

Be to, M. J. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2017 m. lapkričio 3 d. 15.05 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku savo buvusios sutuoktinės A. J. automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje po kilimėliu esančioje daiktadėžėje paslėpė nuotoliniu būdu (skambučiu arba SMS žinute) valdomą geografinės padėties nustatymo (GPS) įrenginį „GPS TRACKER“ su išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasinaudodamas šiuo įrenginiu neteisėtai slapta rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą: judėjimą ir buvimo vietą, iki 2017 m. gruodžio 28 d. tiksliai nenustatyto laiko, kol A. J. įrenginį rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3.1. Prokurorė teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms ir nepagrįsto išteisinimo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš M. J. pareikšto kaltinimo, pagal kurį jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 17–25 dienomis A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimo vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiu be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, svetainėje), pašalinti aplinkybes dėl 2016 m. lapkričio 17–25 dienomis A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimo vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiu be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kieme stovėjusiame automobilyje „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po keleivio priekine sėdyne, bei du kartus A. J. rankinės vidinėje užtraukiamoje kišenėje. Taip pat prokurorė nesutinka su M. J. išteisinimu dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 5 d., A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimo GPS sekimo įrenginiu, paslėptu A. J. rankinėje po pamušalu ir pagal BK 167 straipsnio 1 dalį dėl nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimo GPS sekimo įrenginiu, paslėptu automobilio Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, po kilimėliu esančioje daiktadėžėje. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir prokurorės apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai iš M. J. pareikšto kaltinimo, pagal kurį jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (dėl 2016 m. lapkričio 17–25 dienomis A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimas vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiu be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, svetainėje) pašalino aplinkybes dėl 2016 m. lapkričio 17–25 dienomis A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimo vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiu be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, kieme stovėjusiame automobilyje „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po keleivio priekine sėdyne, bei du kartus A. J. rankinės vidinėje užtraukiamoje kišenėje. Be to, apylinkės teismas pagrįstai M. J. išteisino dėl kaltinimų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 5 d., A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimo GPS sekimo įrenginiu, paslėptu A. J. rankinėje po pamušalu) ir pagal BK 167 straipsnio 1 dalį (dėl nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimo GPS sekimo įrenginiu, paslėptu automobilio Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, po kilimėliu esančioje daiktadėžėje), jam nepadarius veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių.

9. BK 167 straipsnyje nustatyta atsakomybė už neteisėtą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimą, kuriuo kėsinamasi į asmens privataus gyvenimo neliečiamumą. Nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą. BK 167 straipsnyje neapibrėžta privataus gyvenimo sąvoka. Tokia sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme, pagal kurį privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro fizinio asmens gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias fizinis asmuo naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, taip pat fizinio asmens psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, fizinio asmens fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie fizinio asmens sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, fizinio asmens pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2020).

10. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. yra nuteistas pagal BK 167 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, tai yra laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo (duomenys neskelbtini) buto, Klaipėdos m., svetainėje, kurioje nuolat gyveno buvusi sutuoktinė A. J., paslėpė SIM kortele nuotoliniu būdu kontroliuojamą geografinės padėties nustatymo (toliau GPS), vaizdo ir garso fiksavimo įrenginį be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „SanDisk Ultra“ atminties kortele, kuriuo neteisėtai slapta klausėsi, fiksavo ir rinko informaciją apie privatų A. J. bei dukros M. J. asmeninį gyvenimą.

11. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šiame epizode jis taip pat buvo kaltinimas tuo, kad 2016 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdoje, buvusios sutuoktinės A. J. automobilyje „Mitsubishi Colt“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po keleivio priekine sėdyne paslėpė SIM kortele nuotoliniu būdu kontroliuojamą geografinės padėties nustatymo (GPS), vaizdo ir garso fiksavimo įrenginį be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) bei „SanDisk Ultra“ atminties kortele, kuriuo iki 2016 m. lapkričio 17 d., neteisėtai slapta rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą: judėjimą, bendravimą su kitais asmenimis, kol A. J. reikalavimu šį įrenginį iš automobilio išėmė, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, minėtą įrenginį du kartus paslėpė A. J. rankinės vidinėje užtraukiamoje kišenėje ir pasinaudodamas šiuo įrenginiu neteisėtai slapta rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą: judėjimą, bendravimą su kitais asmenimis, kol 2016 m. lapkričio 25 d. A. J. rado ir paėmė minėtą įrenginį.

12. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad M. J. teisiamajame posėdyje parodė, jog minėtus GPS įrenginius naudojo savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, siekdamas kontroliuoti prekybos vadybininkų automobilių judėjimo maršrutus, kuro sunaudojimą ir pan. Šiuos GPS įrenginius kartais atnešdavo namo, o A. J. juos pasiimdavo, galbūt jam keršydama. Iš viso paėmė 6–7 įrenginius (t. 4, b. l. 12). Nukentėjusioji A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad šiuos įrenginius ji rado savo automobilyje bei du kartus rankinėje (t. 4, b. l. 18–19). Teismas nurodė, jog be nukentėjusiosios A. J. parodymų apie tai, kad ji GPS įrenginius rado savo automobilyje bei du kartus rankinėje, byloje nėra surinkta neabejotinų M. J. kaltę įrodančių duomenų, nes nenustatyta, kokiu būdu M. J. pateko į nukentėjusiosios automobilį „Mitsubishi Colt“, o policijos pareigūnai nusikaltimo neužfiksavo. Taip pat pažymėjo, jog nukentėjusiosios ir M. J. parodymai yra akivaizdžiai priešingi (vieni M. J. teisinantys, kiti kaltinantys), o pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais neįmanoma pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

13. Prokurorė su nurodytais apylinkės teismo motyvais dėl anksčiau aptartų aplinkybių pašalinimo iš M. J. pareikšto kaltinimo nesutinka. Teigia, jog teismas nepagrįstai netikėjo ir nesivadovavo nukentėjusiosios parodymais apie GPS įrenginius jos rankinėje bei automobilyje, nes šie parodymai yra nuoseklūs, nekito viso ikiteisminio bei teisminio nagrinėjimo metu, atitiko surinktus ir ištirtus įrodymus, nekėlė jokių abejonių jų teisingumu. Prokurorės manymu teismas nebuvo nuoseklus, nes minėtais parodymais netikėjo, tačiau tikėjo A. J. parodymais dėl svarstyklių naudojimo tik vonios patalpoje, USB atmintinės aptikimo M. J. naudotoje lovoje, GPS sekimo prietaiso aptikimo tarp stalo lentynų, nešiojamojo kompiuterio faktinio naudotojo ir pan. Su šiais prokurorės argumentais nesutiktina.

14. Pažymėtina, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad nukentėjusiosios parodymais dėl GPS įrenginių jos automobilyje bei rankinėje netiki. Teismas nurodė, jog nukentėjusiosios ir M. J. parodymai yra priešingi, vieni kitiems prieštarauja, o be šių nukentėjusiosios parodymų byloje nėra surinkta kitų neabejotinai M. J. kaltę dėl šių aplinkybių pagrindžiančių duomenų, tuo tarpu visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, todėl aptariamu atveju šiais parodymais nors ir rėmėsi, bet jų nepakako kaltei pagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog kitais prokurorės minimais nukentėjusiosios parodymais apie kitų M. J. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes teismas vadovavosi, nes šiuos jos parodymus patvirtino kiti objektyvūs bylos įrodymai. Atsižvelgdama į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nekaltumo prezumpcijos principą sudaro ne tik asmens nekaltumo prezumpcija viso proceso metu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bet ir aukštų kokybinių reikalavimų įtvirtinimas įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606-697/2015) ir į tai, kad jokių kitų įrodymų, objektyviai patvirtinančių nukentėjusiosios parodymus apie iš kaltinimo pašalintas aplinkybes, byloje nėra, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti teismo nurodytiems šių aplinkybių pašalinimo motyvams. Be to, nors apeliaciniu skundu prokurorė prašo M. J. pripažinti kaltu ir dėl aptartų iš kaltinimo pašalintų aplinkybių, tačiau pažymėtina, jog pagal šį kaltinimą M. J. jau yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu dėl 2016 m. lapkričio 17–25 dienomis A. J. privataus gyvenimo asmens duomenų rinkimo vaizdo ir garso fiksavimo įrenginiu be identifikacinių žymėjimų su išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) buto, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, svetainėje. Tai reiškia, jog tokiu savo prašymu prokurorė formuoja atskirą (naują) kaltinimą M. J., kuris nebuvo pareikštas ikiteisiminio tyrimo ar teismo metu, o tokia situacija teisiniu požiūriu yra netoleruotina, nes prieštarauja baudžiamųjų įstatymų normoms ir teismų praktikai.

15. M. J. šioje byloje pagal BK 167 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, jog 2017 m. nuo kovo 1 d. 14.48 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko (duomenys neskelbtini) bute, Klaipėdoje, A. J. rankinėje po pamušalu paslėpė išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) nuotoliniu būdu (internetu arba SMS žinute) valdomą geografinės padėties nustatymo (GPS), vaizdo ir garso fiksavimo, pasiklausymo įrenginį „Mini GPS & Alarm“, kuriuo neteisėtai slapta rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą: judėjimą, bendravimą su kitais asmenimis, kol 2017 m. balandžio 5 d. 20.19 val. A. J. jį rado ir paėmė.

16. Be to, jis pagal BK 167 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2017 m. lapkričio 3 d. 15.05 val. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku savo buvusios sutuoktinės A. J. automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje po kilimėliu esančioje daiktadėžėje paslėpė nuotoliniu būdu (skambučiu arba SMS žinute) valdomą geografinės padėties nustatymo (GPS) įrenginį „GPS TRACKER“ su išankstinio apmokėjimo „(duomenys neskelbtini)“ SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (abonento Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasinaudodamas šiuo įrenginiu neteisėtai slapta rinko informaciją apie privatų A. J. gyvenimą: judėjimą ir buvimo vietą, iki 2017 m. gruodžio 28 d. tiksliai nenustatyto laiko, kol A. J. įrenginį rado ir paėmė.

17. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. dėl šių jam pareikštų kaltinimų pagal BK 167 straipsnio 1 dalį išteisintas, jam nepadarius veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad M. J. teisiamajame posėdyje neigė paslėpęs nukentėjusiosios automobilyje ir rankinėje sekimo įrenginius (SIM kortele nuotoliniu būdu kontroliuojamą geografinės padėties nustatymo (GPS), vaizdo ir garso fiksavimo įrenginį). Jis parodė, kad minėtus GPS įrenginius naudojo savo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, kontroliuodamas prekybos vadybininkų automobilių judėjimo maršrutus, kuro sunaudojimą ir pan. Šiuos GPS įrenginius įkraudavo namuose, o A. J. juos radusi pasisavindavo. Automobiliu „Mitsubishi Colt“ naudojosi tik A. J., ji turėjo automobilio užvedimo raktelius, o patekti į automobilį M. J. neturėjo jokios galimybės (t. 4, b. l. 12–13). Nukentėjusioji A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad jai ir M. J. išsiskyrus, jis ją nuolat sekė. Prijungdavo GPS sekimo prietaisus, stebėdavo ir persekiodavo ją, tačiau dėl to į policiją ji nesikreipė. Savo automobilyje pastebėjo automobilio sekimo prietaisą, liepė M. J. jį išimti. Jis ištraukė įrenginį iš automobilio, tačiau po savaitės nukentėjusioji minėtą prietaisą rado savo rankinėje, iš pradžių šoninėje rankinės kišenėje, po to – paslėptą po pamušalu. Prietaisą pati išsiėmė ir paslėpė namuose. Be to, ji parodė, kad automobilio „Mitsubishi Colt“ bagažinėje po kilimėliu esančioje daiktadėžėje rado GPS sekimo įrenginį (t. 4, b. l. 18–20). Apylinkės teismas nurodė, jog be nukentėjusiosios parodymų byloje nėra surinkta neginčytinų M. J. kaltę dėl šių dviejų nusikalstamų veikų padarymo įrodančių duomenų. Pažymėjo, kad nukentėjusiosios ir M. J. parodymai yra akivaizdžiai priešingi (vieni M. J. teisinantys, kiti kaltinantys), o pagal vieną iš nekaltumo prezumpcijos postulatų visos abejonės, kurių jokiais būdais neįmanoma pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Teismas taip pat pažymėjo, byloje nėra nustatyta, kokiu būdu M. J. pateko į nukentėjusiosios automobilį. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad radusi sekimo įrenginius, vėliau juos pati perdavė policijai (t. 1, b. l. 8–9; t. 2, b. l. 3–4; t. 4, b. l. 18–20), nors turėjo iškviesti policijos pareigūnus, kad jie tinkamai užfiksuotu šiuos teisės pažeidimus. Teismo vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta aplinkybė, kad kaltinime nurodytuose sekimo įrenginiuose buvo naudojamos SIM kortelės, kurios taip pat buvo naudojamos ir kituose įrenginiuose, kuriais disponavo M. J. (t. 2, b. l. 111–123), patvirtina tik tai, kad jis šiais sekimo įrenginiais disponavo, tačiau nepatvirtina, kad jie visi buvo naudojami A. J. sekti.

18. Su tokiu apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytu bylos aplinkybių vertinimu prokurorė nesutinka ir teigia, jog teismas, analizuodamas šių nusikalstamų veikų objektyviuosius požymius, nepagrįstai nesivadovavo nuosekliais ir objektyviais nukentėjusiosios parodymais, kurie viso baudžiamojo proceso metu nekito ir nėra pagrindo jais netikėti. Nurodo, jog nors teismas sutiko, kad M. J. gana ilgai (nuo 2016 m. pabaigos iki 2018 m. pradžios) neteisėtai slapta rinko informaciją apie privatų buvusios sutuoktinės gyvenimą, tačiau priimdamas sprendimą dėl vienų analogiškų veikų padarymo nukentėjusiosios parodymus laikė įrodymu, o dėl kitų veikų ­– ne. Pasak prokurorės, teismas neturėjo pagrindo atmesti nukentėjusiosios parodymus vien todėl, kad aptikusi įrenginius ji iš karto nesikreipė į policiją, o tai, kad ji šiuos įrenginius pateikė ir faktines aplinkybes paaiškino vėliau, taip pat nesumenkina jų įrodomosios reikšmės, nes ji paaiškino tokio savo elgesio priežastis ir motyvus (besitęsianti M. J. kontrolė, savininkiškumas), kurie nebuvo susiformavę iškart aptikus pirmuosius įrenginius. Tik suvokusi, kad savarankiškai negalės išspręsti šios problemos, ji kreipėsi pagalbos. Teisėjų kolegija su šiais prokurorės apeliacinio skundo argumentais sutikti negali.

19. Pirmosios instancijos teismas išteisindamas M. J. dėl aptariamų BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų nukentėjusiosios parodymus vertino tinkamai, tačiau jų nepakako nuteistojo kaltei pagrįsti. Sutiktina su apylinkės teismo pozicija, jog nukentėjusiosios ir M. J. parodymai apie šių nusikalstamų veikų aplinkybes yra priešingi, be šių nukentėjusiosios parodymų byloje nėra surinkta kitų neabejotinai M. J. kaltę patvirtinančių įrodymų, o visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Nors nukentėjusioji paaiškino, kodėl radusi įrenginius iš karto nesikreipė į policiją, o juos ikiteisminio tyrimo subjektams pati pristatė vėliau, tačiau tai nepaneigia fakto, jog aptariamų nusikalstamų veikų atveju A. J. nurodomos aplinkybės nebuvo laiku ir tinkamai užfiksuotos policijos pareigūnų. Priešingai nei nurodo prokurorė, jas objektyviai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Dėl šios priežasties atmestinas ir skundo argumentas, jog M. J. pirmosios teismas išteisino vien todėl, kad nukentėjusioji dėl šių nusikalstamų veikų ne iš karto kreipėsi į policiją. Kaip jau minėta šio procesinio sprendimo 13 punkte, apylinkės teismas nuteisdamas M. J. už analogiškas nusikalstamas veikas vadovavosi kitais nukentėjusiosios parodymais apie nusikalstamų veikų aplinkybes, nes šiuos jos parodymus patvirtino kiti objektyvūs bylos įrodymai. Kaip anksčiau minėta, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vienas iš asmens nekaltumo prezumpcijos elementų yra aukštų kokybinių reikalavimų įtvirtinimas įrodymams, kuriais turi būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

20. Prokurorė teigia, jog išteisindamas M. J. dėl aptariamų nusikalstamų veikų teismas neįvertino kitų nukentėjusiosios pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad M. J. pasinaudodamas savo paliktais GPS įrenginiais sekdavo nukentėjusiąją, atsirasdavo jos buvimo, susitikimų su kitais asmenimis vietose, be to, neteisėtais būdais gaudamas prisijungimo duomenis, kontroliavo jos ir dukters susirašinėjimo, bendravimo socialiniuose tinkluose laisvę, nukentėjusiosios vardu ir jos paskyrose rašydamas žinutes kitiems asmenims ir pan. Su šiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, jog prokurorės minimos aplinkybės teismo buvo tinkamai įvertintos M. J. pripažįstant kaltu dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tačiau vien tai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. J. buvo nuteistas dėl kitų savo esme panašių nusikaltimų, jokiu būdu nereiškia, jog šios prokurorės minimos aplinkybės neabejotinai patvirtina M. J. kaltę padarius ir nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo jis yra išteisintas.

13. Prokurorė nurodo, kad tai, jog nebuvo nustatyta, kaip M. J. pateko į automobilį yra nereikšminga, nes nukentėjusioji parodė, kad įvykių metu ir po jų M. J. nuolat lankydavosi bute, nakvodavo, todėl turėjo galimybę jos koridoriuje laikomoje rankinėje paslėpti GPS įrenginius, taip pat paimti automobilio raktelius, slapta patekti į automobilį ir jame paslėpti įrenginius. Be to, nukentėjusioji teisiamajame posėdyje parodė rankinę, kurioje, jos teigimu, buvo paslėptas GPS įrenginys. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, prokurorės argumentai, kad M. J. turėjo galimybę padaryti nusikalstamas veikas (paslėpti GPS įrenginius nukentėjusiosios rankinėje ir automobilyje) yra laikytini prielaidomis. Nors prokurorės vertinimu M. J. teiginiai, kad GPS įrenginius jis naudojo savo įmonės veikloje, yra paneigti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kas aptarta, ši aplinkybė taip pat neįrodo jo kaltės padarius aptariamas nusikalstamas veikas. Net jeigu M. J. minėtų įrenginių nenaudojo savo įmonės veikloje, vien ši aplinkybė negali patikimai ir vienareikšmiškai patvirtinti, jog aptariamu atveju šiuos įrenginius jis naudojo būtent sekti nukentėjusiajai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Aplinkybė, kad asmuo turėjo teorinę galimybę padaryti nusikaltimą, niekaip nepatvirtina, kad jis nusikaltimą padarė. Be to, asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, priešingai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį byloje esantys įrodymai turi neginčijamai patvirtinti asmens kaltę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-719/2019).

14. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remdamasi tuo, kad visi neaiškumai vertinami kaltinamojo naudai, o šių neaiškumų nagrinėjamu atveju nėra įmanoma pašalinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta, jog M. J. nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. balandžio 5 d. rinko A. J. privataus gyvenimo asmens duomenis GPS sekimo įrenginiu, paslėptu A. J. rankinėje po pamušalu ir nuo 2017 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. rinko A. J. privataus gyvenimo asmens duomenis GPS sekimo įrenginiu, paslėptu automobilio Mitsubishi Colt, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje, po kilimėliu esančioje daiktadėžėje. Pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti M. J. dėl BK 167 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, nustačius, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra jokio pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo ištirtų įrodymų bei abejoti apylinkės teismo padaryta išvada, kad M. J. nepadarė veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių. Todėl naikinti ar keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-04-01 nuosprendį prokurorės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Prialgauskienės apeliacinį skundą atmesti.