Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-598-343/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-05-11
Bylos Nr.: e2A-598-343/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Palubinskaitė
Ieškovas: akcinės bendrovės „Kauno energija“
Atsakovas: O. F.
Trečiasis asmuo: Kauno miesto savivaldybė

Kategorijos

2.6.11.5Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
3.3.1.13Apeliacinis skundas ir jo padavimo tvarka
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-598-343/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11679-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.5; 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei O. F., trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, dėl mokėjimo už šilumą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė „Kauno energija“ (toliau – ieškovė) ieškinyje teismo prašo priteisti iš atsakovės O. F. (toliau – atsakovė) 552,06 Eur skolą už patiektą šilumą nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d., 5,09 Eur delspinigius, apskaičiuotus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 53,01 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodo, kad ji tiekia šilumos energiją Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam ir atsakovės nuomos pagrindais valdomam butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovei pažeidus sutartinę prievolę tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove, iš jos priteistina ieškovės apskaičiuota skola, delspinigiai, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Dublike ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus, sutinka dėl skolos išdėstymo 12 mėn.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį, triplike prašo ieškinį atmesti. Tuo atveju, jeigu teismas tenkins ieškovės ieškinį, prašo išdėstyti sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į jos sunkią turtinę padėtį.

4. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės valstybės naudai 243 Eur bylinėjimosi išlaidas.

6. Konstatavo, kad tarp šalių rašytinės sutarties pagrindu susiklostė šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai.

7. Teismas pagal prie ieškinio pridėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), apyvartos žiniaraštį nustatė, kad atsakovės skolos likutis 2017 m. kovo 1 d. buvo 7 559,92 Eur, t. y., atsakovės skola už tiekiamą šilumą yra susidariusi iki 2017 m. kovo 1 d.

8. Teismas vertino, kad nors ieškovė į bylą pateikė Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 12107-945/2013, tačiau ieškinio laikotarpio netikslino, todėl teismas atsižvelgė į ieškovės nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. apskaičiuotas sumas ir atliktas atsakovės įmokas, kadangi būtent šis laikotarpis yra ieškinio dalykas, apibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribas. Nustatė, kad minėtu laikotarpiu ieškovė priskaičiavo atsakovei 1488,20Eur, atsakovė sumokėjo 5 605,21 Eur, ieškovė kompensavo 931,61 Eur ir 13,24 Eur koregavo. Įvertinęs sumokėtas sumas, konstatavo, kad atsakovė eilinius mokėjimus moka ir jokio įsiskolinimo ieškovės nurodomu laikotarpiu nėra.

9. Nustatė, kad ieškovė į bylą pateikė buto apyvartos žiniaraštį, 2017 m. kovo mėn. ir 2017 m. balandžio mėn. sąskaitas, tačiau sąskaitų, kurių pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 552,06 Eur skolą už patiektą šilumą nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d., nepateikė. Taip pat nustatė, kad 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 24 d. ir 2020 m. kovo 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rašytines Sutartis dėl skolos mokėjimo kompensacijai gauti. Jų preambulėse numatyta, kad šalys sudarė šias sutartis dėl skolos mokėjimo už šilumą kompensacijai gauti (mokant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų arba teismo priteistą įsiskolinimą), vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo (toliau – Piniginės socialinės paramos įstatymas) 6 straipsnio 6 punktu. Teismas vertino, kad nors minėtos Sutartys yra pavadintos „Dėl skolos mokėjimo už šilumos energiją kompensacijos gavimui“, tačiau šiomis Sutartimis atsakovė pripažino esantį jos įsiskolinimą ir įsipareigojo mokėti įsiskolinimą dalimis bei mokėti einamojo mėnesio priskaitymą, o ieškovė būdama savo srities verslo subjektas, sutiko priimti įsiskolinimo padengimą dalimis. Teismas, atsižvelgdamas į Sutarčių turinį, jas laikė susitarimais dėl įsiskolinimo padengimo dalimis.

10. Nurodė, kad Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 6 straipsnio 6 punktas numato, kad teisę į kompensaciją turi įsiskolinusieji už būsto šildymą ir karštą vandenį, kurie yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą. Vertino, kad įstatymas atsakovei numatė dvi alternatyvas kompensacijai gauti – arba su ieškove sudarymas susitarimo dėl skolos dalies padengimo, arba yra priimtas teismo sprendimas dėl skolos priteisimo. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko Sutarties dėl dalies įsiskolinimo padengimo sudarymą, o ne kreipimąsi į teismą. Byloje nėra pateikta duomenų, jog Sutartys yra nutrauktos ar negaliojančios, ar, kad kompensacijos skaičiavimas pagal Sutarčių 3 punktą yra nutrauktas, todėl sprendė, kad negali būti sukurta situacija, kai dėl tos pačios skolos mokėjimo yra galiojanti ir sutartis ir teismo sprendimas. To pasėkoje ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas formaliai pasižiūrėjo buto žiniaraštyje pateiktą paskaičiavimą, todėl priėmė nepagrįstą išvadą, kad jokio įsiskolinimo apeliantės nurodomu laikotarpiu nėra. Anot apeliantės, toks vertinimas nėra teisingas, kadangi skolos suma už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. gaunama atitinkamai iš laukelio „Priskaičiuota“ iš visos sumos (1 488,20 Eur) atimant 2020 m. birželio mėnesio priskaitymą (4,67 Eur), toliau iš gautos sumos atimant iš viso suteiktą kompensaciją (931,61 Eur) ir pridedant 0,14 Eur perskaičiavimą. Šiuos veiksmus atlikus gaunamas naujas 552,06 Eur įsiskolinimas. Akcentuoja ir tai, kad apeliantė dublike buvo nurodžiusi, jog iš atsakovės gautų įmokų buvo dengtos ankstesnės priteistos skolos pagal Kauno apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. ir 2013 m. rugpjūčio 7 d. vykdomuosius raštus. Taigi, gautos įmokos nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. buvo priskirtos senoms priteistoms skoloms dengti, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsniu (1, 2, 3 dalys).

11.2. Teismas netinkamai vertino su atsakove sudarytus susitarimus dėl kompensacijos gavimo. Anot apeliantės, susitarimų (2018 m. sausio 16 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 24 d. ir 2020 m. kovo 4 d.), sudarytų su atsakove dėl kompensacijos gavimo, negalima aiškinti plečiamai, kadangi tai yra tikslinės sutartys, kurių pagrindu atsakovė įgijo tik teisę gauti kompensaciją, o ne kaip nurodyta teismo – Sutartys gali būti pripažįstamos ir įsiskolinimo padengimo sutartimis. Teigia, kad atsakovė, sudarydama minėtas sutartis, turėjo suvokti, kad šių sutarčių esmė – teisė gauti kompensaciją. Sutarčių tekste yra nurodoma, kad sutartis sudaroma dėl skolos mokėjimo už šilumą kompensacijai gauti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (anksčiau vadintu Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymu), kurio nuostatos įtvirtina teisę gauti kompensaciją įsiskolinusiems asmenims. Teigia, kad kompensacijai gauti yra įtvirtinti du būdai, todėl šalims sudarius sutartis, remiantis PSPNĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, susitarime dėl kompensacijos gavimo nustatyta viena iš sąlygų – susitarti su paslaugų teikėju dėl skolos mokėjimo dalimis. Tuo tikslu, ieškovei įgyvendinant įstatymo sąlygą sutartyse, ir buvo susitarta dėl skolos mokėjimo dalimis. Apeliantės teigimu, sudarytų Sutarčių negalima traktuoti vienareikšmiškai, t. y. nurodant, kad tokiu būdu sudarydamos Sutartį šalys pakeitė pirminę prievolę. Priešingas šių sutarčių aiškinimas neatitiktų protingumo kriterijų – nors įstatymas ir suteikia dvi alternatyvas kompensacijai gauti, tačiau toks išaiškinimas, jog Sutartys galėtų būti laikomos skolų grąžinimo sutarimais, neišpildytų PSPNĮ nuostatos, kuri nurodo, jog gauti kompensaciją galima sudarant sutartį, tačiau joje turi būti susitarta dėl mokėjimo dalimis, kitaip tokio pobūdžio Sutarčių, jeigu būtų siekiama kitų tikslų, nei, kad gauti kompensaciją už šilumą, paslaugų teikėjai nesudarinėtų apskritai.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas buto apyvartos žiniaraštį vertino visapusiškai ir teisingai, atsižvelgdamas į visuose žiniaraščio stulpeliuose nurodytas sumas.

12.2. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad atsakovės mokėjimais, gautais nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2020 m. liepos 1 d., buvo dengiami įsiskolinimai, susidarę iki 2017 m. kovo 1 d. Teigia, kad atsakovė, vykdydama 2017 m. kovo 13 d. įsipareigojimą dėl skolos mokėjimo, jo 6 punkte nurodytais terminais nurodytas mokėtinas sumas mokėjo atskirai nuo einamųjų mokėjimų, ir tos sumos nėra nurodytos buto apyvartos žiniaraštyje. Teismo išvada, kad atsakovė jokio įsiskolinimo ieškovei už 2017 m. kovo 1 d. – 2020 m. birželio 1 d. laikotarpį neturi, yra pagrįsta ir teisinga.

12.3. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių sudarytos 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 24 d. ir 2020 m. kovo 4 d. sutartys dėl skolos mokėjimo už šilumą kompensacijos gavimui pagal jų turinį laikytinos susitarimais dėl įsiskolinimo padengimo dalimis, nes šiomis sutartimis atsakovė pripažino savo įsiskolinimą ir įsipareigojo mokėti jį dalimis bei mokėti einamojo mėnesio priskaitymą, o ieškovė, būdama savo srities verslo subjektu, sutiko priimti įsiskolinimo padengimą dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

15. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo už patiektą šilumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 1) ieškovė teikia šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini); 2) butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei; 3) atsakovė minėtą butą valdo 2011 m. gegužės 23 d. sudarytos nuomos sutarties pagrindu; 4) atsakovė su ieškove yra pasirašiusi 1995-02 Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 5) šalys 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 24 d. ir 2020 m. kovo 4 d. sudarė rašytines Sutartis dėl skolos mokėjimo kompensacijai gauti.

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 552,06 Eur įsiskolinimą už patiektą šilumą, laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. ir 5,09 Eur delspinigius, priskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Vertindamas ieškinio pagrįstumą atsižvelgė į ieškovės nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. apskaičiuotas sumas ir atliktas atsakovės įmokas, kadangi būtent šis laikotarpis yra ieškinio dalykas, apibrėžiantis bylos nagrinėjimo ribas. Apylinkės teismas konstatavo, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu atsakovės įsiskolinimo nėra. Ieškovė į bylą pateikė buto apyvartos žiniaraštį, 2017 m. kovo mėn. ir 2017 m. balandžio mėn. sąskaitas, tačiau sąskaitų, kurių pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 552,06 Eur skolą už patiektą šilumą nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d., nepateikė. Nustatė, kad šalys 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 24 d. ir 2020 m. kovo 4 d. sudarė rašytines Sutartis dėl skolos mokėjimo kompensacijai gauti. Teismas vertino, kad nors šios Sutartys yra pavadintos „Dėl skolos mokėjimo už šilumos energiją kompensacijos gavimui“, tačiau pagal jų turinį, laikytinos susitarimais dėl įsiskolinimo padengimo dalimis.

18. Apeliantė pirmosios instancijos teismo išvadoms nepritaria. Apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad apylinkės teismas formaliai pasižiūrėjo buto žiniaraštyje pateiktą apskaičiavimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jokio įsiskolinimo apeliantės nurodomu laikotarpiu nėra. Anot apeliantės, skolos suma už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. gaunama atitinkamai iš laukelio „Priskaičiuota“ iš visos sumos (1 488,20 Eur) atimant 2020 m. birželio mėnesio priskaitymą (4,67 Eur), toliau iš gautos sumos atimant iš viso suteiktą kompensaciją (931,61 Eur) ir pridedant 0,14 Eur perskaičiavimą. Šiuos veiksmus atlikus gaunamas naujas 552,06 Eur įsiskolinimas. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės pateiktam skaičiavimui nepritaria ir sprendžia, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, jog laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. apeliantės nurodomo 552,06 Eur įsiskolinimo atsakovės atžvilgiu nebuvo. Tokia išvada darytina, nes kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal į bylą pateiktą buto žiniaraštį, atsakovės skolos likutis 2017 m. kovo 1 d. buvo 7 559,92 Eur, t. y. šis įsiskolinimas susidarė iki 2017 m. kovo 1 d. Tuo tarpu ieškovė prašo priteisti įsiskolinimą konkrečiai nurodydama laikotarpį – nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d., todėl šiuo atveju reikalavimas vertinamas tik šio laikotarpio ribose, o ne iki jo. Vadovaujantis minėtu buto žiniaraščiu, matyti, kad ieškovė laikotarpyje nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. iš viso atsakovei priskaičiavo 1 488,20 Eur, o atsakovė sumokėjo 5 605,21 Eur. Taip pat matyti, kad ieškovė kompensavo 931,61 Eur ir 13,24 Eur koregavo. Įvertinus šiuos duomenis, spręstina, jog pasitvirtina apylinkės teismo išvada, kad atsakovė eilinius mokėjimus moka, o nurodomo įsiskolinimo aptartu laikotarpiu nėra. Kita vertus, net ir vertinant apeliantės pateikiamą įsiskolinimo apskaičiavimą preliminariai pagrįstu (t. y., kad atlikus jos nurodomus aritmetinius veiksmus yra gaunama įsiskolinimo suma), tačiau nesant byloje pateiktų visų sąskaitų už patiektą šilumos energiją visu nurodomu laikotarpiu (pateiktos tik dvi sąskaitos už 2017 m. kovo mėnesį ir 2017 m. balandžio mėnesį), jau vien dėl to ieškinys laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu.

19. Apeliaciniame skunde taipogi teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių sudarytus susitarimus dėl kompensacijos gavimo. Anot apeliantės, susitarimų (2018 m. sausio 16 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 24 d. ir 2020 m. kovo 4 d.), sudarytų su atsakove dėl kompensacijos gavimo, negalima aiškinti plečiamai, kadangi tai yra tikslinės sutartys, kurių pagrindu atsakovė įgijo tik teisę gauti kompensaciją. Anot apeliantės, šios sutartys negali būti pripažįstamos ir įsiskolinimo padengimo sutartimis.

20. Minėta, atsakovė su ieškove 2018 m. sausio 16 d., 2018 m. liepos 3 d., 2018 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. spalio 24 d. ir 2020 m. kovo 4 d. sudarė rašytines Sutartis dėl skolos mokėjimo kompensacijai gauti. Pagal šių Sutarčių 2 punktą, atsakovė įsipareigojo ieškovei kas mėnesį mokėti įsiskolinimą Sutartyse nurodyto dydžio daliniais mokėjimais bei einamojo mėnesio priskaitymą. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas šiuo aspektu vertino, kad nors Sutartys yra pavadintos „Dėl skolos mokėjimo už šilumos energiją kompensacijos gavimui“, tačiau šiomis Sutartimis atsakovė pripažino esantį jos įsiskolinimą ir įsipareigojo mokėti įsiskolinimą dalimis bei mokėti einamojo mėnesio priskaitymą, o ieškovė būdama savo srities verslo subjektas, sutiko priimti įsiskolinimo padengimą dalimis, todėl tarp šalių sudarytos Sutartys, pagal jų turinį, laikytinos susitarimais dėl įsiskolinimo padengimo dalimis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įvertinus faktą, jog vienas iš Sutarčių sudarymo tikslų buvo įgyti teisę gauti kompensaciją, nepašalina Sutartyse padarytų susitarimų (įsiskolinimo mokėjimo dalimis), todėl priešingai nei teigia apeliantė, šalių sudarytos Sutartys pagal jų turinį pagrįstai pripažintos įsiskolinimo padengimo sutartimis.

21. Nagrinėjamu atveju reikšminga paminėti, kad šalys yra nelygiavertės, t. y. ieškovė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni bonus pater familias (apdairaus ir atidaus žmogaus) elgesio standartai. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Taigi, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad sutartys turi būti aiškinamos silpnesniosios šalies, šiuo atveju atsakovės naudai, todėl nėra pagrindo sudarytas Sutartis vertinti vien kaip susitarimą dėl kompensacijos gavimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliacinio skundo argumentus sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

25. Ieškovė apeliaciniame skunde suformulavo reikalavimą iš atsakovės priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Konstatavus, kad apeliacinis skundas netenkintas, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

26. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – Tarnyba) 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba. Kauno apygardos teisme 2021 m. balandžio 9 d. iš Tarnybos gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybei. Pažymoje nurodyta, kad buvo patirtos 108 Eur išlaidos. Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ (juridinio asmens kodas 235014830) valstybei 108 Eur (šimto aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas – ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą ieškovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė