Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovams S. J. ir Ž. J. dėl skolos priteisimo ir atsakovės S. J. priešieškinį atsakovui Ž. J. ir ieškovui A. V. dėl skolos pripažinimo asmenine prievole.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I . Ginčo esmė

1. Ieškovas pareiškė reikalavimus priteisti solidariai iš atsakovų Ž. J. ir S. J. pagal 2012 m. sausio 7 d. paskolos sutartį 8 833,41 EUR skolos, 883,34 EUR baudos, 4 004,52 EUR palūkanų, visa suma – 13 721,27 EUR, pagal 2012 m. vasario 1 d. paskolos sutartį 1 737,72 EUR skolos, 173,77 EUR baudos, visa bendra skolos suma pagal abi paskolos sutartis – 15 633,19 EUR, bei 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovas 2012 m. vasario 1 d. paskolos sutartimi atsakovui Ž. J. paskolino 1 737,72 EUR (6 000,00 litų), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. birželio 30 d. Antra 2012 m. sausio 7 d. paskolos sutartimi atsakovui Ž. J. paskolino 8 833,41 EUR (30 500,00 litų), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. gruodžio 24 d. Šias paskolos sutartis laidavo dabar jau bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. M.. Paskolų sudarymo metu Ž. J. nurodė, jog paskolos jam buvo būtinos jo šeimos turto – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybai. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad atsakovės S. J. vardu yra įregistruotas žemės sklypas su jame statomu gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), todėl už skolos grąžinimą solidariai yra atsakingi abu atsakovai, nes pinigai buvo skolinami atsakovų interesų tenkinimui. 2012 m. sausio 7 d. paskolos sutartyje, kuria atsakovui Ž. J. buvo paskolinta 8 833,41 EUR, 5 punktas numato, kad už gautą paskolą atsakovas privalėjo mokėti 8 procentus metines palūkanas nuo pasiskolintos sumos, tos pačios paskolos sutarties 6 punktas numato, kad už paskolos negrąžinimą iki paskolos sutarties 3 punkte numatytos datos atsakovas moka 10 procentų baudą nuo negrąžintos pasiskolintos sumos. Dėl šių priežasčių ieškovas nurodo, kad pagal 2012 m. sausio 7 d. paskolos sutartį atsakovai yra solidariai ieškovui skolingi 8 833,41 EUR skolos, 883,34 EUR baudos, 4 004,52 EUR palūkanų. Bendra skolos suma pagal šią paskolos sutartį su netesybomis sudaro 13 721,27 EUR. Pagal 2012 m. vasario 1 d. paskolos sutartį, atsakovai yra solidariai ieškovui skolingi 1 737,72 EUR, 173,77 EUR baudos, visa suma – 1 911,49 EUR, šios paskolos sutarties 5 punktas numato, kad už paskolos negrąžinimą iki paskolos sutarties 3 punkte numatytos datos atsakovas moka 10 procentų baudą nuo pasiskolintos sumos. Dėl šių priežasčių bendra skolos suma pagal abi paskolos sutartis sudaro 15 633,19 EUR. Iki šios dienos atsakovai piniginių lėšų ieškovui negrąžino, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo solidariai iš abiejų atsakovų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano , jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11. Byloje nustatyta, kad šalys sudarė dvi paskolos sutartis – 2012 m. vasario 1 d. paskolos sutartimi ieškovas atsakovui Ž. J. paskolino 1 737,72 EUR (6 000,00 litų), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. birželio 30 d., bei 2012 m. sausio 7 d. paskolos sutartimi ieškovas atsakovui Ž. J. paskolino 8 833,41 EUR (30 500,00 litų), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2012 m. gruodžio 24 d. Šias paskolos sutartis laidavo dabar jau bankrutavusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. M..

12. Šalys nurodo skirtingas aplinkybes dėl skolintų pinigų panaudojimo – ieškovas nurodo, kad pagal paskolos sutartis gauti pinigai buvo panaudoti santuokoje esančių atsakovų šeimos pragyvenimui ir gyvenamojo namo statybos pabaigimui, nes likusi gyvenamojo namo dalis – 32 procentai – buvo įrengta atsakovų antrosios santuokos metu, nes 2012 metais pablogėjo atsakovų darbovietės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis. Atsakovas Ž. J. teigia, kad jokių pinigų pagal 2012 m. sausio 7 d. ir 2012 m. vasario 1 d. paskolos sutartis negavo. Ieškovas nurodo, kad jis, įkalbėtas R. V., kuris tuo metu vadovavo įmonei, iš kurios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi gamybines patalpas, pasirašė paskolos sutartis, tokiu būdu perimdamas įmonės skolas už patalpų nuomą.

13. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, pateikti įrodymai apie atsakovų turtinę padėtį nebuvo aprašyti ir įvertinti, ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas civilinėje byloje esančius įrodymus buvo šališkas ir tų įrodymų, kurie buvo nenaudingi atsakovams, visiškai nevertino. Be to, nurodo, kad abi paskolos sutartys buvo sudarytos po atsakovų antrosios santuokos sudarymo, t. y. gaunant paskolas abu sutuoktiniai buvo santuokoje, todėl piniginės lėšos, kurias gavo Ž. J., buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

14. Apeliantas nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu ir teigia, kad skola iš sutuoktinių turi būti priteista solidariai, todėl šioje byloje pasisakytina dėl atsakovų prievolės ieškovui solidarumo, įrodymų vertinimo ir teisėjo šališkumo.

Dėl ieškovo prievolės pobūdžio ir įrodymų vertinimo.

15. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

16. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo ginčo prievolė yra asmeninė atsakovo Ž. J. prievolė, nes ieškovas neįrodė aplinkybių, jog paskolos buvo imamos šeimos interesų tenkinimui, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovo pateiktų įrodymų dėl atsakovės nekilnojamojo turto, atsakovės sąskaitos išrašų ir VSDFV duomenų (t.1, b. l.115–122, 173) ir dėl šių įrodymų nepasisakė.

18. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

19. Paminėti šios nutarties 17 p. įrodymai įrodo, jog atsakovė S. J. laikotarpiais nuo 2012-01-01 iki 2012-05-31 bei nuo 2012-08-01 iki 2012-08-30 buvo susijusi darbo teisiniais santykiais su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš atsakovo paaiškinimo 2018-10-05 teismo posėdyje nustatyta, kad atsakovė S. J. ir jos sesers vyras A. M. buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, o jis tik padėdavo jiems. Visus klausimus sprendė su R. V., kuris vadovavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Ž. J. buvo žinoma UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sunki turtinė padėtis 2012 m. sausio mėn. ir jis prisiėmė šios įmonės nuomos mokesčio skolą, kuri susidarė už 3 metus. Patalpos buvo nuomojamos iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. VSDFV pažymėjimas ( t.1, b. l. 174) įrodo, jog atsakovas Ž. J. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-24 buvo draudžiamas privalomuoju socialiniu draudimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Iš 2018-10-05 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovė S. J. pripažįsta aplinkybę, jog ji su sesers vyru buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkė, o Ž. J. jiems padėdavo, nors buvo įdarbintas ir projektų vadovu, ji į įmonės veiklą nesikišo, bet suprato jos sunkią turtinę padėtį, yra girdėjusi, kad atsakovo skola yra užslėptas įmonės nuomos mokestis, tačiau tiksliai nežino. Iš atsakovės paaiškinimo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo mėn. jos name tvoros ir trinkelių nebuvo, tačiau dabar name netrūksta nieko. Ji nuo 2010 m. gyveno vėl su Ž. J., įmonės akcijas įsigijo santuokoje su atsakovu Ž. J..

20. Byloje nustatyta, kad atsakovai (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką, kurią nutraukė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) vėl įregistravo santuoką, t. y. byloje įrodyta, kad ginčo paskolų sutarčių sudarymo metu buvo sutuoktiniai. Iš jau 2014-05-21 likviduotos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registro pažymėjimo nustatyta, kad ši įmonė buvo įregistruota 2007-11-10, t. y. atsakovų santuokos metu (t.1, b. l.14). Ginčo, jog atsakovė S. J. buvo šios įmonės akcininkė, byloje nėra. Iš atsakovų 2008-08-25 atsakovų santuokoje įgyto turto padalijimo sutarties nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos atsakovams (duomenys neskelbtini) nutraukiant santuoką nebuvo padalytos. Nutraukus santuoką, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Šios nuosavybės dalyviai – buvę sutuoktiniai – tampa bendraturčiais ir valdo bendrą turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, nes atsakovų santuokoje įsigyta įmonė nebuvo padalyta, o ginčo sutarčių sudarymo metu atsakovai vėl buvo santuokoje.

21. Galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymą pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (nagrinėjamu atveju atsakovai tokios nebuvo sudarę), jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Šioje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad sandorių sudarymo metu atsakovo paskolų laiduotojos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijos asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovei, ir nėra įrodymų, kad atsakovai būtų iškėlę ginčą dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, todėl šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo paskolos yra asmeninė atsakovo Ž. J. prievolė.

23. Akcininko sutuoktinis neturi akcininko teisių, o gali turėti tik teisę į akcijas, kaip į turtą, jeigu jos įgytos santuokos metu (CK 1.97, 1.101 straipsniai). Tokiu atveju sutuoktiniui yra garantuojama teisė į įmonę kaip į turtą bei iš jos gaunamas pajamas, tačiau neperkeliamos tikrojo ribotos atsakomybės juridinio asmens dalyvio (akcininko) pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011).

24. Ginčo dėl paskolos suteikimo fakto šioje byloje nėra, tik paskolos sandorio šalys skirtingai nurodo šių paskolų tikslus – ieškovas paskolos suteikimo faktą sieja su atsakovų namų valdoje tvoros ir aikštelės aplink namą sutvarkymu, o paskolos gavėjas – atsakovas Ž. J. – paskolos gavimo faktą sieja su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veikla. Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), todėl šioje byloje abu paminėti tikslai yra pagrindas konstatuoti ir atsakovės S. J. solidariąją atsakomybę.

25. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009).

26. Šioje byloje jau vien UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, t. y. įmonės, kurios akcijos pagal šios bylos įrodymus bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams 2012 m. vasario mėnesį, laidavimas leidžia padaryti išvadą, kad ginčo paskola buvo paimta atsakovų šeimos poreikiais. VSDFV pažymėjimas (t.1, b. l. 174) įrodo, jog atsakovas Ž. J. laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-05-24 buvo draudžiamas privalomuoju socialiniu draudimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, t. y. tuo metu, kai buvo sudarytos paskolos sutartys su ieškovu. Byloje įrodyta, kad tuo metu atsakovė S. J. buvo įmonės akcininkė, iš jos paaiškinimo nustatyta, kad jai buvo žinoma bloga įmonės turtinė padėtis. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laidavo už atsakovą, todėl byloje įrodyta, kad atsakovei kaip akcininkei turėjo būti žinoma apie laidavimo sandorio sudarymą.

27. Šioje byloje nenuginčyta prezumpcija, jog atsakovei kaip verslininkei, įmonės akcininkei yra keliami aukštesni teisinio išprusimo reikalavimai (CK 2.4 str.). Be to, byloje įrodyta, kad atsakovė S. J. laikotarpiais nuo 2012-01-01 iki 2012-05-31 bei nuo 2012-08-01 iki 2012-08-30 buvo susijusi darbo teisiniais santykiais su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, t. y. buvo dirbanti akcininkė.

28. iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusios ĮBĮ 5 straipsnyje buvo įtvirtinta akcininko pareiga inicijuoti bankroto bylą, Minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla taip pat kildintina ir iš ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir šios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai. Šios nuostatos leidžia padaryti išvadą, jog atsakovei S. J., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkei ir dirbančiai šioje įmonėje, turėjo būti žinoma apie laidavimą už jos sutuoktinio skolą.

29. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę gali būti įgyvendinama tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011). Taigi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ laiduodama už atsakovą buvo prisiėmusi prievolę, kurią gali tekti įvykdyti ateityje tuo atveju, jeigu atsakovas neįvykdytų savo prievolių pagal paskolos sutartis.

30. Byloje nustatyta, kad abu atsakovai ginčo sandorių sudarymo metu dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir dalis šios įmonės akcijų priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, pats atsakovas nurodo, jog ginčo skola susidarė dėl šios įmonės veiklos, pinigų neperdavimo fakto atsakovas byloje neginčijo, apeliaciniu skundu sprendimo neskundė, todėl byloje padaryti išvados, kad ši paskola buvo paimta ne atsakovų šeimos poreikiams, nėra teisinio pagrindo. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės ( CK 3.109 str. 1–3 d.).

31. Be to, byloje atsakovai nepaneigė ieškovo motyvo, jog ginčo pinigų sumą panaudojo atsakovės namų valdai įrengti, nes iš atsakovės paaiškinimo 2018-10-05 teismo posėdyje nustatyta, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį tvora nebuvo pastatyta ir trinkelės nebuvo sudėtos, šiuo metu namui nieko netrūksta, nors atsakovės vardu įregistruotas namas 2017-09-05 Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodomas kaip nebaigta statyba – 68 procentų baigtumo, tačiau byloje pakanka įrodymų atsakovų solidariajai atsakomybei konstatuoti dėl ginčo paskolos laiduotojos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų priklausymo atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Dėl teisėjo šališkumo

32. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog teisėjas M. Ū. turėtų tiesioginį suinteresuotumą šios bylos baigtimi CPK 65, 66, 71 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka. Atsakovo nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo procesiniais veiksmais bei teismo sprendimu šioje civilinėje byloje nėra pagrindas abejoti šio teisėjo nešališkumu. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34. Ieškovas A. V. rašytiniais įrodymais pagrindė 1461,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 100 Eur žyminis mokestis, 1200 Eur teisinės atstovavimo išlaidos, 161,86 Eur išlaidos antstoliui, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Ieškovas pareiškė ieškinį 15 633,19 EUR, tačiau jo reikalavimas buvo patenkintas 15161,64 EUR, t. y. 96 procentai, todėl iš atsakovų ieškovui priteistini lygiomis dalimis 1403,38 EUR.

35. Atsakovė S. J. rašytiniais dokumentais pagrindė 776 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 176 Eur žyminis mokestis, 600 Eur teisinės atstovavimo išlaidos, todėl iš ieškovo atsakovei priteisti 31, 04 EUR, t. y. 4 procentai atmestų ieškinio reikalavimų.

36. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, šalių išlaidos neviršija paminėtų Rekomendacijų.

37. 2017-11-03 teismas priėmė nutartį ieškovo A. V. prašymą tenkinti iš dalies, likusios nesumokėtos 290,00 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidedant iki sprendimo priėmimo, todėl 290 Eur ieškovo nesumokėto žyminio mokesčio suma, priteistina valstybei iš atsakovų Ž. J. ir S. J..

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

38. Tenkinus apeliacinį skundą iš atsakovų ieškovui priteistini 75 EUR sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str.1 d., 3 d.).

39. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodyti dalyvaujantys byloje asmenys nesutampa su 2019 m. sausio 25 d. teismo posėdžio protokolo informacine pažyma bei garso įrašu, tačiau nesant atsakovų apeliacinio skundo dėl šio procesinio pažeidimo pasisakyti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti A. V. solidariai iš Ž. J. ir S. J. pagal 2012-01-07 paskolos sutartį, 8833,41 eurų skolos, 883,34 eurų baudos, 3533,40 eurų palūkanų, iš viso 13250,15 eurų, pagal 2012-02-01 paskolos sutartį 1737,72 eurų skolos, 173,77 eurų baudos, iš viso bendra skolos suma pagal abi paskolos sutartis – 15161,64 eurų bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos (2017-10-31) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti A. V. iš Ž. J. ir S. J. po 701,69 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš Ž. J. ir S. J. po 145 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660). Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas pašto išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Priteisti S. J. iš A. V. 31,04 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priešieškinį atmesti.

Palikti galioti 2017 m. lapkričio 3 d.. Klaipėdos apylinkės teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones pagal 2017-11-06 turto arešto aktą, identifikavimo kodas 2017064196, iki teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti A. V. iš Ž. J. ir S. J. po 37,50 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.