- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- II-407-1100/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02291-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. O., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Komisariatas) vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje D. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
D. O. Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu nubausta pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad jos sūnus E. O., gimęs 2005 metais, (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 26 d. apie 14.37 val. sukėlė fizinį skausmą peiliu A. J., gimusiam 2006 m. D. O. nepakankamai panaudojo tėvų valdžios tinkamam vaiko auklėjimui, kad E. O. tinkamai ir dorai elgtųsi.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
D. O. pateiktu skundu nesutinka su Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu jai paskirta administracine nuobauda. Pareiškėja nurodo:
Šalies argumentai
1) Sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo buvo priimtas jai nedalyvaujant viešame posėdyje. Posėdis buvo numatytas 2019 m. balandžio 11 d. 14 val. Ji atvyko į Komisariatą, tačiau nerado vyriausiojo tyrėjo A. J., nagrinėjusio bylą. D. O. nebuvo informuota, kad posėdis bus perkeltas į vėlesnį laiką, todėl ji nedalyvavo posėdyje;
2) Ji nepagrįstai nubausta, nes jos sūnus E. O. nepadarė jokio nusižengimo, už kurį pareiškėjai turėtų būti skiriamas įspėjimas.
Atsiliepimas
Komisariato vyriausiasis tyrėjas A. J. atsiliepime į D. O. skundą prašo jo 2019 m. balandžio 11 d. priimtą nutarimą palikti nepakeistą ir D. O. skundo netenkinti. Atsiliepime į D. O. skundą nurodoma:
1) Komisariato 2019 m. balandžio 11 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes D. O. netinkamai atliko savo pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja, kaip motina, neužtikrino, kad jos nepilnametis sūnus E. O. dorai elgtųsi, nedarytų teisės pažeidimų ir nežalotų kitų asmenų;
2) Pareiškėja buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jai pasirašytinai buvo įteikta administracinio nusižengimo protokolo kopija, kurioje nurodyta tokia informacija. Duomenų, kad D. O. buvo atvykusi į bylos nagrinėjimą, negauta. Jei pareigūno dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, tarnybinių pareigų atlikimo ar ligos, darbo vietoje nėra, bylą nagrinėja kitas pareigūnas, esantis policijos įstaigoje. Todėl nėra kliūčių išnagrinėti bylą, jei asmuo atvyksta į bylos nagrinėjimą paskirtu laiku. Be to, pareiškėja nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis ANK 616 straipsniu, byla išnagrinėta nedalyvaujant D. O..
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo išvados
D. O. skundas tenkintinas.
D. O. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nesutinka, jog jos sūnus atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Nagrinėjamo įvykio dieną jos sūnus pamatė vaikus, kurie mėtė medžių šakas į važiuojančius automobilius. Vienas važiuojantis automobilis buvo E. O. draugo. Tada pareiškėjos sūnus priėjo ir nuvijo vaikus sakydamas „dinkit iš čia“. Vaikai išsilakstė ir taip viskas baigėsi, niekas nebuvo priėjęs daugiau prie jų. To nebuvo, kad jis durtų peiliu kam nors. Mano, kad tai buvo vaiko kerštas, kad jis buvo nuvytas. Nesutinka, kad jos sūnus galėjo apie 14 val. užpulti kitą vaiką, nes E. O. pamokos baigiasi po 14 val. Kaip pasakojo policijos tyrėja, po kažkiek laiko vienas vaikas pradėjo pasakoti, kad D. O. sūnus užpuolė jį su peiliu iš nugaros. Pareiškėjos sūnus nurodė, kad jis su draugais ėjo žaisti krepšinio, po to sustojo prie jo policijos pareigūnai ir paprašė pateikti dokumentus. E. O. pateikė savo moksleivio pažymėjimą ir policijos pareigūnai nufotografavo jį. Pareiškėjai būnant policijoje, buvo pasakyta, kad E. O. atpažino iš nuotraukos. Vaikas ir E. O. vienas kito nepažįsta. Ji sužinojo apie įvykį kitą dieną po nagrinėjamo įvykio (2019 m. kovo 27 d.), kai gavo žinutę iš galimai užpulto vaiko motinos. Ją su vyru iškvietė į policijos komisariatą 2019 m. balandžio 4 d. Buvo tyrėja, kuri parodė pradurtos striukės nuotrauką. Byla buvo perduota nagrinėti policijos pareigūnui A. J.. Ji atvyko į bylos nagrinėjimą, tačiau jai kita policijos pareigūnė pasakė, jog A. J. yra išvykęs. Nežinojo, kad ji gali kreiptis į kitą policijos pareigūną, kad jos byla būtų išnagrinėta. Nežino, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, nes E. O., taip pat liudytojai nebuvo apklausti. Ji su sūnumi buvo nuvykę į vaiko teisių apsaugos tarnybą ir apklausti dėl įvykio, taip pat siekiant nustatyti rizikos lygį šeimoje, tačiau nebuvo priimta jokių nepalankių sprendimų šiuo klausimu. Ji nėra gavusi nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kopijos. Nesutinka su kaltinimu, nes vaikas nuolat prižiūrimas, griežtai auklėjamas, nelinkęs nusikalsti, nesinešioja peilio.
Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad E. O., kaip užpuolęs liudytojos sūnų, atpažintas pagal nuotraukas policijoje. Ji pati taip pat apklausė vaikus, kurie nurodė E. O.. Šis nebuvo pažįstamas su A. J.. E. O. priekabiavo prie vaikų, grasino, kad išsitrauks peilį, tačiau jie nekreipė į tai dėmesio. Liudytojos sūnus buvo užpultas iš nugaros, kai ėjo vienas. Tuo metu pajuto smūgį ir aštrų daiktą bei pradėjo bėgti. A. J. atsisukęs matė, kad užpuolęs vaikas buvo suklupęs. Liko žymės ant liudytojos sūnaus kūno. Tuo metu buvo šalta, todėl A. J. buvo apsirengęs keliais sluoksniais. Pagrindinis smūgis ėjo per kuprinę, striukę ir megztinį. Nuotraukos su apgadinta kuprine ir drabužiu buvo darytos nagrinėjamo įvykio dieną.
Komisariato 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. O. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nes jis nesulaukė baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė (b. l. 9).
R. J. 2019 m. kovo 27 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. kovo 26 d. apie 14.37 val. jos sūnus A. J. paskambino jai ir pasakė, kad jam dūrė iš nugaros peiliu per kuprinę. Sūnus ištraukė peilį ir numetė jį. Nežinojo, ar yra žaizda. R. J. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Vaikas pasakojo, kad važiavo autobusu Nr. 31 iš „Bazilijonų“ stotelės namo, išlipęs su klasės draugu ėjo prie bibliotekos (duomenys neskelbtini) gatve. Vienas iš vaikų su juoda striuke ir spuoguotu veidu, ėjusių iš kitos mokyklos, pasakė pastabą A. J. ir jo klasės draugui, kad šie mėto kažką, ir daugiau to nedarytų, be to, grasino, kad sužalos peiliu. A. J. ir jo klasės draugas nekreipė dėmesio į grasinimą. Išsiskyręs su draugu, pareiškėjos sūnus ėjo vienas namo ir netrukus pajuto smūgį bei skausmą. Atsisukęs pamatė anksčiau besikabinėjusį paauglį. A. J. ištraukė peilį ar į jį panašų daiktą ir pradėjo bėgti. Per kitus vaikus R. J. rado panašiu metu ėjusius vaikus, kurie pažino, kad užpuolikas galėjo būti E. O.. Gavusi jo jaunesnio nuotrauką, parodė ją sūnui, kuris pažino E. O. (b. l. 12).
R. J., 2019 m. kovo 30 d. apklausta kaip liudytoja, parodė iš esmės tas aplinkybes. Be to, ji nurodė, kad medicinos darbuotojai apžiūrėjo A. J. ir nustatė ant jo nugaros paraudimą (b. l. 14–15).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius 2019 m. birželio 3 d. raštu Nr. 1SD-3862 informavo, kad E. O. su savo motina D. O. lankėsi šiame skyriuje. Pokalbio su E. O. metu jis neigė sudavęs kitam berniukui, tik pasakojo, kad supyko dėl kitų paauglių, įžeidinėjusių draugo motiną, ir pakėlė balso toną. Namuose, E. O. teigimu, jis neturi jokių problemų, su tėvais puikiai sutaria (b. l. 38).
Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorius R. K. 2019 m. birželio 5 d. raštu Nr. S-42 informavo, kad E. O. mokosi šioje mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje, nuo šių mokslo metų pradžios praleido 145 pamokas, iš kurių 125 pateisintos. Kaip pastebi mokytojai, pamokų metu nepilnamečiui kartais būna sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį, tačiau jis reaguoja į suaugusiųjų pastabas, yra mandagus, pagarbiai bendrauja su mokytojais. E. O. su savo bendraklasiais yra draugiškas, paslaugus ir nekonfliktuoja. Nei klasės vadovė, nei kiti mokyklos mokytojai per visus mokslo metus nesikreipė į pagalbos mokiniui specialistus dėl jo netinkamo elgesio ir (ar) mokymosi sunkumų (b. l. 40).
Atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje užfiksuotos nuotraukos, kurias pateikė R. J., dėl sūnaus striukei ir kuprinei padarytų apgadinimų (medžiagos l. 8).
Dėl administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo Komisariate nedalyvaujant D. O.
D. O. skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo byla buvo nepagrįstai Komisariate išnagrinėta jai nedalyvaujant.
ANK 616 straipsnis reglamentuoja administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarką. Pagal šio straipsnio 3 dalį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Apie tai pranešama administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims <...>. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. O. surašytame administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, jog jos bylos nagrinėjimo laikas ir vieta yra 2019 m. balandžio 11 d. 14 val. Komisariato kabinete Nr. 215, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad ji pateiks paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, taip pat prašė paskirti bylos nagrinėjimą vėlesniu laiku –14.30 val. (b. l. 4). Taigi nėra abejonių, kad D. O. buvo žinoma apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Komisariato vyriausiasis tyrėjas A. J. 2019 m. balandžio 11 d. priėmė nutarimą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nes D. O. buvo tinkamai informuota apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau ji neatvyko, o prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas (b. l. 5). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad minėtame nutarime nurodyta informacija, susijusi su D. O. nedalyvavimu bylos nagrinėjime, yra neteisinga. Byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimo laikas buvo perkeltas į vėlesnį laiką ar D. O. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, šią bylą nagrinėjo tas pats policijos pareigūnas, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole, t. y. A. J.. Teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nedalyvaujant D. O. nepažeidus ANK 616 straipsnio nuostatų. Šiame kontekste pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dalyvavo nagrinėjant jos skundą teisme, davė paaiškinimus dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Taigi D. O. buvo užtikrinta galimybė tiesiogiai pasinaudoti jai suteiktomis procesinėmis teisėmis administracinio nusižengimo byloje.
Dėl D. O. nubaudimo pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį
Iš D. O. skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėja nesutinka su jos nubaudimu pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, t. y. ji ginčija Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
D. O. nubausta pagal aptariamą ANK straipsnį už tai, kad jos sūnus E. O. skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje sukėlė fizinį skausmą peiliu A. J.. Pareiškėja nepakankamai panaudojo tėvų valdžios tinkamam vaiko auklėjimui, kad E. O. tinkamai ir dorai elgtųsi.
Teismas visų pirma pabrėžia, kad ANK 73 straipsnyje nustatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Aptariama teisės norma yra blanketinė, todėl, pagal ją kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-430-654/2018).
Nagrinėjamu atveju Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarime nenurodytas joks specialus teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė D. O.. Šiame procesiniame dokumente apsiribota bendro pobūdžio teiginiu, kad pareiškėja nepakankamai panaudojo tėvų valdžios tinkamam vaiko auklėjimui, kad jos sūnus tinkamai ir dorai elgtųsi. Detalus nutarimo surašymas reikalingas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto sprendimo už administracinio teisės pažeidimą galima suprasti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Taigi Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimas neatitinka jo turiniui ANK 618 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Minėto policijos pareigūno pateiktame atsiliepime į D. O. skundą nurodyta, kad ji pažeidė CK 3.155 straipsnyje įtvirtintą savo, kaip motinos, pareigą. Kita vertus, atsiliepimas į skundą nėra dokumentas, kuriame yra formuluojamas kaltinimas ir kuriame turi būti nurodyti pažeisti teisės aktai. Antra, nors atsiliepime ir nurodomas specialus reguliavimas, kurį D. O. galėjo pažeisti, tačiau jos pažeidimo turinys nėra sukonkretinamas. Komisariato vyriausiasis tyrėjas A. J. tik nurodo, kad pareiškėja, kaip motina, neužtikrino, kad jos nepilnametis sūnus E. O. dorai elgtųsi, nedarytų teisės pažeidimų ir nežalotų kitų asmenų.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į D. O. pareikšto kaltinimo turinį. Šiuo atveju nėra aišku, kaip pareiškėja nepakankamai panaudojo tėvų valdžios tinkamam vaiko auklėjimui, kad E. O. tinkamai ir dorai elgtųsi. Kaip minėta, pareiškėjai inkriminuota, kad jos sūnus E. O. skundžiamame nutarime nurodytu laiku sukėlė fizinį skausmą peiliu A. J.. Kita vertus, byloje nenustatyta, kad D. O. buvo nagrinėjamo įvykio vietoje, ji pati tiesiogiai padarė kokius konkrečius veiksmus, kuriais pažeistų savo sūnaus ar kito vaiko interesus. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja nesirūpina sūnaus auklėjimu, apskritai neprižiūri jo, kas galėtų būti neabejotina priežastimi dėl E. O. kokio nors netinkamo elgesio. Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarime minėtos aplinkybės taip pat neindividualizuotos. Taigi akivaizdu, kad pagal kaltinimą pareiškėjos veiksmuose tyčios apskritai negali būti, o kaip ji neatsargiai galėjo padaryti inkriminuotą administracinį nusižengimą, analizuojant skundžiamo nutarimo turinį, taip pat lieka neaišku. Vien vaiko tam tikrų galimai pavojingų veiksmų padarymas be jo tėvo žinios savaime negali būti pagrindas teigti, kad tėvas padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, be kita ko, yra būtina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Teismas, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog būtent D. O. sūnus E. O. skundžiamame nutarime nurodytu laiku sukėlė fizinį skausmą peiliu A. J.. Komisariato 2019 m. balandžio 2 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. O. veiksmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nustatyta minėta aplinkybė (b. l. 9). Kita vertus, byloje nustatyta, kad E. O. neigia padaręs kokius nors neteisėtus veiksmus A. J.. Šiame kontekste pabrėžtina, kad E. O. galimai neteisėti veiksmai buvo nustatyti nevisapusiškai atlikus visus procesinius veiksmus. Pirma, dėl nagrinėjamo įvykio nebuvo apklaustas nė vienas iš E. O. tėvų, taip pat pats nepilnametis, o apsiribota tik liudytojos R. J. apklausa, jos rašytiniu pareiškimu ir pateiktomis nuotraukomis, t. y. duomenų gavimu iš esmės iš vieno šaltinio. Antra, iki nagrinėjamo įvykio E. O. su A. J. nebuvo pažįstami, todėl siekiant daryti kategorišką išvadą, kad E. O. padarė neteisėtus veiksmus, būtina byloje surinkti neabejotinų įrodymų. Analizuojant bylos medžiagą, galima daryti išvadą, kad E. O., kaip asmuo galimai dūręs peiliu A. J., buvo atpažintas iš nuotraukų, nors šis proceso veiksmas – parodymas atpažinti pagal nuotraukas – niekaip nebuvo procesiškai įformintas, todėl nėra galimybės įvertinti E. O. atpažinimo patikimumo. R. J. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji rado panašiu laiku ėjusius vaikus, kurie pažino, kad užpuolikas galėjo būti (bet ne vienareikšmiškai buvo) E. O.. Pati liudytoja nebuvo kategoriška, kad jos sūnų užpuolęs vaikas buvo būtent pareiškėjos sūnus. Be to, ji parodė jaunesnio E. O. nuotrauką savo sūnui. Tai taip pat kelia abejonių dėl šio asmens atpažinimo patikimumo. Tokios išvados nepaneigia R. J., 2019 m. kovo 30 d. apklaustos kaip liudytoja, parodymai, kuriais ji nurodė, kad jos sūnų užpuolęs vaikas buvo E. O., nes anksčiau aptartos aplinkybės, susijusios su šio asmens atpažinimu, kelia abejonių. Teismas, spręsdamas, ar E. O. galėjo padaryti skundžiamame nutarime nurodytus veiksmus, vertina gautą jo charakteristiką iš mokymo įstaigos. Nenustatyta, kad mokymo įstaigoje iškilo sunkumų dėl E. O. elgesio su kitais asmenimis (pavyzdžiui, jis konfliktavo, buvo agresyvus, kėlė pavojų kitiems vaikams). Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis anksčiau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Informacijos dėl nepilnamečio netinkamo elgesio nepateikė ir vaiko teisių apsaugos tarnyba. Aptartų aplinkybių, susijusių su E. O. asmenybe, visuma taip pat leidžia abejoti jo neteisėtų veiksmų padarymu nagrinėjamo įvykio vietoje ir laiku. Teismas daro išvadą, kad procesiškai neįforminto E. O. atpažinimo negalima laikyti įrodymu, o byloje esančių kitų duomenų, gautų iš esmės iš to paties šaltinio ir kuriais grindžiamas kaltinimas, nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjos sūnus skundžiamame nutarime nurodytu laiku sukėlė fizinį skausmą peiliu A. J..
ANK 591 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena turi būti nutraukta. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų Komisariato vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kurioje D. O. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
D. O. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. J. 2019 m. balandžio 11 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kurioje D. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 73 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.