Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties R. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. 2013-05-26, apie 17.00 val., Šilutės r. sav., Šilutėje, Tilžės Geležinkelio g. vairavo automobilį, apvažiavo transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėginės transporto priemonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 178.2 p. reikalavimus, už ką Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau-Institucija) 2013-06-10 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 125 str. 700 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. R. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį ir prašo ją panaikinti, priimti naują procesinį sprendimą – panaikinti Institucijos 2013-06-10 nutarimą, kuriuo jis pripažintas padaręs ATPK 125 str. numatytą pažeidimą, ir bylą nutraukti, arba, nusprendus apylinkės teismo nutarties nenaikinti, pakeisti ją, pakeičiant jam paskirtą 700 Lt baudą ir specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams švelnesne administracine nuobauda – 700 Lt bauda be specialiosios teisės atėmimo arba 700 Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu trumpesniam nei 3 mėn. terminui. Nubaustojo skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo KET 178.2 punkto pažeidimą, kadangi jis neatliko „apvažiavimo“ manevro – išvažiavimo į šalia esančią eismo juostą ir grįžimo atgal į buvusią juostą. Skundžiama nutartis iš esmės priimta tik vadovaujantis liudytojų T. J. ir J. M. parodymais, nevertinant video įrašo ir vietovės, kurioje neva buvo padarytas pažeidimas, kosminio vaizdo žemėlapio. Vyresniojo patrulio T. J. surašytame protokole nurodyta, kad R. R. vairavo automobilį, apvažiavo transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėginės transporto priemonės, o teisme šis liudytojas parodė, kad jis matė, kaip R. R. apvažinėjo automobilių koloną, išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, bet vėliau sau prieštaraudamas jau teigė, kad nematė, kaip jis išvažiavo į priešingą eismo juostą. „Apvažiuoti“ reiškia „važiuojant apsukti lanku“, KET kontekste tai reikštų išvažiavimą į šalia esančią eismo juostą ir grįžimą atgal į buvusią eismo juostą. Patruliai T. J. ir J. M., stovėdami Geležinkelio gatvėje, objektyviai negalėjo matyti, kad R. R. išvažiavo į priešingą eismo juostą. Video įraše matyti, tik kaip R. R. važiuoja Tilžės gatve ir nekeičia judėjimo juostos, visada važiuoja tiesiai. Todėl byloje nėra įrodytas R. R. atlikto „apvažiavimo“ pradžios momentas, o administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas, kuriuo nustatyta, kad R. R. neva „apvažiavo“ transporto priemones, laikytini kaip nepagrįsti ir neteisėti. Patrulis J. M. teisme parodė, kad R. R. užvažiavo priešais stovinčius kitus automobilius, tai yra prieš geležinkelio bėgius, tarpas iki geležinkelio bėgių buvo. Šis parodymas akivaizdžiai prieštarauja video įraše užfiksuotai aplinkybei, kad R. R. tik pervažiavo geležinkelio pervažą ir truputėlį pavažiavęs į priekį, įsijungė į dešinėje judančių automobilių koloną. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, skundžiama nutartis naikintina ir R. R. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina dėl byloje esančių įrodymų prieštaringumo, kadangi negalima konstatuoti, kad R. R. padarė ATPK 125 str. numatytą pažeidimą, tai yra, kitų transporto priemonių, sustojusių praleisti prieš pervažą traukinio, apvažiavimą. Teismas nesivadovavo byloje pateiktu vaizdo įrašu, iš kurio aiškiai matyti, kad R. R. jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepadarė. Be to, jam paskirta per griežta administracinė nuobauda toje dalyje, kur buvo nuspręsta atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Prašo įvertinti tai, kad jo padarytas administracinis teisės pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, kiti asmenys ar jų turtas nenukentėjo, automobilis yra vienintelė jo darbo priemonė, vykdant tiesiogines darbines funkcijas. Jis gyvena Kauno rajone, o jo darbo vieta yra Kauno mieste. Be to, jis turi du nepilnamečius vaikus, kurių būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalinga tėvo teisė vairuoti transporto priemones. Prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų nenaikinti apylinkės teismo nutarties.

Motyvuojamoji dalis

R. R. skundas atmetamas.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. R. surašytas už KET 178.2 punkto pažeidimą, kuris įtvirtina draudimą apvažiuoti kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėgines transporto priemones.

ATPK 125 str. numato atsakomybę už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą, tai yra už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą.

Teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja, kad R. R. administracinis teisės pažeidimas ir jo kaltė objektyviai įrodyta byloje administraciniu teisės pažeidimo protokolu, liudytojų T. J. ir J. M. parodymais, vaizdine bylos medžiaga, todėl jis administracinėn atsakomybėn patrauktas bei administracine nuobauda nubaustas pagrįstai ir teisėtai. Pažymėtina, kad R. R. klaidingai nurodo, kad jis tik pervažiavo geležinkelio pervažą ir truputėlį pavažiavęs į priekį, įsijungė į dešinėje judančių automobilių koloną. Tai, kad R. R. vairuojamas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra apvažiavęs eilėje prieš uždarytą geležinkelio pervažą sustojusius automobilius ir stovi kairėje pusėje toje pačioje eismo juostoje, patvirtina atsitiktinio šio pažeidimo liudytojo filmuota vaizdinė medžiaga, kurioje aiškiai matyti KET pažeidimas, įvykdytas prie geležinkelio pervažos Tilžės gatvėje. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, aiškiai matyti, kaip jo vairuojamas automobilis sustoja kairėje eismo juostos pusėje, šalia kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti bėginės transporto priemonės, o ne tvarkingai sustojusių transporto priemonių eilėje prie pervažos, tokiu būdu sudarydamas antrą transporto juostą vienos juostos važiuojamoje dalyje. Taigi, nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir nenurodytas, tačiau tokiu manevravimu jis nesilaikė KET 122 punkto reikalavimo „Jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines ženklinimo linijas leidžiama tik šių taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos“ ir 125 punkto reikalavimo „Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto“. Akivaizdu, kad jis šių reikalavimų nesilaikė. Jo veiksmai negali būti pateisinami ir KET 11 punkto reikalavimu, pagal kurį „Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto“. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, R. R. vairuojama transporto priemonė į kairę sukti neketino. Teismo posėdyje apklausti liudytojai T. J. ir J. M. patvirtino tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Taigi, skundžiamoje nutartyje išvardintais įrodymais pilnai įrodyta, kad 2013-05-26 R. R. nesilaikė KET 178.2 p. reikalavimų ir apvažiavo kitas transporto priemones, kurios sustojo prieš geležinkelio pervažą praleisti bėgines transporto priemones.

Važiavimas transporto priemonėmis per geležinkelio pervažą (kelio susikirtimas su geležinkelio bėgiais viename lygyje) siejamas su padidintu pavojumi, todėl Kelių eismo taisyklių 173 – 178.5 punktuose šiuo aspektu labai išsamiai, įsakmiai ir aiškiai reglamentuotos vairuotojų teisės ir pareigos. Šių taisyklių 178.2 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas pareiškėjas, kategoriškai draudžia vairuotojui apvažiuoti kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti bėginės transporto priemonės. Minėtas taisyklių reikalavimas nenumato jokių kitų sąlygų ar išlygų, leidžiančių kitaip elgtis tokioje situacijoje, todėl R. R. privalėjo šį reikalavimą vykdyti besąlygiškai. Netgi pareiškėjo nurodytos aplinkybės (kad buvo sumaištis, važiavo greitosios medicinos pagalbos automobilis, įvyko atsitiktinis lenkimas) nesuteikė jam teisės apvažiuoti kitų eilėje stovinčių automobilių, o pagal susidariusią situaciją jis privalėjo pasirinkti tokį elgesio modelį, kad neatliktų veiksmų, draudžiamų KET 178.2 punkte. R. R. nurodytos aplinkybės, kad jo veiksmai buvo saugūs, nekėlė grėsmės jam pačiam ir aplinkiniams, neturi reikšmės šio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 125 str., sudėties nustatymui. Nors pareiškėjas nurodo, jog tarnybiniame pranešime pareigūnai klaidingai nurodė kai kurias aplinkybes, tačiau tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai kvalifikacijos pagal ATPK 125 str. vis tiek nepakeistų.

Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad tokia R. R. veikos kvalifikacija ir Institucijos priimto nutarimo bei pirmosios instancijos teismo nutarties pozicija neprieštarauja teismų praktikai analogiškose situacijose. Pavyzdžiui, teismas netenkino pažeidėjo skundo analogiškoje byloje ir paliko galioti nuobaudą paskyrusios institucijos nutarimą, kuomet asmuo apvažiavo kitas transporto priemones, sustojusias prieš pervažą praleisti traukinio, kas įvertinta kaip ATPK 125 str. numatytas pažeidimas (Kauno apygardos administracinio teismo nutartys bylose Nr. II-103-480/2011; Nr. II-115-406/2011; Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartis byloje Nr. II-218-320-2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N444?2062/2010).

Kitoje dalyje skundo R. R. nesutinka su jam paskirta nuobauda. Šiuo aspektu pasakytina tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas šio klausimo tinkamam išsprendimui aplinkybes, tai, kad R. R. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis per vienerius metus ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, duomenų apie baudų sumokėjimą nėra, šio pažeidimo nepripažino, nesigailėjo, todėl tiriamoje byloje jam paskirta mažesnė nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis nuobauda, kuri, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, nėra per griežta, įvertinus R. R. ankstesnius baustumus už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Apeliantas prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti jį trumpesniam terminui, tačiau ši nuobauda imperatyviai numatyta straipsnio sankcijoje kartu su bauda. R. R. padarytas teisės pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, padidinto pavojaus visuomenei veikų. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ypatingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galimybė taikyti specialiąją teisės normą – ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą. Jo nurodytos aplinkybės, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas atliekant darbines funkcijas, kad jis gyvena Kauno rajone, o dirba Kauno mieste, nepripažintinos išskirtinėmis minėto straipsnio prasme.

Administracinės nuobaudos tikslas (ATPK 20 str.) ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo padarymą, tuo siekiant prevencijos tikslų. Tuo įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą, išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turi ne tik nubausti pažeidėją ir apriboti jam galimybę daryti naujus šios rūšies pažeidimus, bet ir padėti suvokti, kad veiksmai, už kuriuos atimama teisė vairuoti transporto priemones, savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, kenkia viešajai tvarkai. R. R. administracinė nuobauda paskirta pagal įstatymus pareigūno, turinčio teisę spręsti šios kategorijos bylas, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl jo skundas atmetamas ir dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2013-11-18 nutartį, kuri priimta dėl R. R. apeliacinio skundo dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2013-06-10 nutarimo, pagrindo nėra. Todėl skundas atmetamas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.