Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu pataisos namuose atliekantis teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, iki tol gyvenęs (duomenys neskelbtini), dirbęs UAB „D“, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2008-06-11 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 2 d., 178 str. 4 d., 180 str, 1 d., 187 str. 3 d., 284 str. 1 d., 22 str. 1 d. bei 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2009-02-02 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2008-06-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo; pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

3) 2009-10-20 Vilniaus miesto 3-os apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2009-02-02 nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo; taikant BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2010-05-27 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo pagal BK 150 str. 2 d., 187 str. 3 d., 187 str. 1 d., 258 str. 2 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2009-10-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

5) 2010-07-10 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

6) 2010-11-12 Vilniaus miesto 1-os apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2010-05-27 ir 2010-06-28 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) 2011-04-27 Vilniaus miesto 2-os apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2010-07-10, 2010-09-23, 2010-11-12 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo;

8) 2011-06-28 Vilniaus miesto 3-os apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2009-10-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo;

9) 2012-03-05 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 187 str. 1 d., 284 str. 1 d., bausmes subendrinus su 2010-05-27 ir 2010-06-28 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo;

10) 2014-01-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2011-04-27 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo;

11) 2016-04-22 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 24 str. 4 d. ir 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmė subendrinta su 2014-01-08 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo;

12) 2019-01-17 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 24 str. 3 d., 215 str. 1 d. (3 veikos); 24 str. 3 d., 182 str. 1 d.; BK 24 str. 3 d., 198¹ str. 1 d. (2 veikos); 24 str. 4 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., 24 str. 3 d., 198¹ str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmė subendrinta su 2016-04-22 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

13) 2020-08-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. 16 parų arešto bausme, kuri subendrinta su 2019-01-17 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 2 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-07-12 apie 5.20 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,77 prom. girtumas), tyčia, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sudavė ranka K. S. į pakaušio sritį, nuo to jis griuvo ant žemės ir galvos galine sritimi trenkėsi į šaligatvio bortelį, tuo padarė muštinę žaizdą pakaušyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat šios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G2488/2019 (01), kurioje nurodoma, jog K. S. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-07-12). Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Neatmetama galimybė, kad jam nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. K. S. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į pakaušio sritį, padarant minėtą kūno sužalojimą. Neatmetama galimybė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu, pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi. K. S. nustatytas sužalojimas nebūdingas savęs žalojimuisi. K. S. nustatyto sužalojimo vietoje individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojusį daiktą, neužfiksavo (b. l. 55–56).

2019-07-22 liudytoju apklausto J. Č. parodymai, jog 2019-07-12 patruliavo viename ekipaže kartu su kolega, vyriausiuoju patruliu P. B., ir apie 5 val. ryto iš Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, dėl to, kad Vilniuje, Turgaus gatvėje trys asmenys sumušė vieną ir šalinasi link Rinktinės g. namo numerių mažėjimo tvarka, VPK OVS budėtojas pasakė keletą požymių, kiek pamena paminėjo, jog vienas iš jų su šortais, toliau važiuojant Rinktinės gatve, prie namo Nr. 36 pastebėjo požymius atitinkančius tris piliečius, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), V. M., gim. (duomenys neskelbtini), taip pat D. R., gim. (duomenys neskelbtini). Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas per radijo stotelę paaiškino, kad vis tik Turgaus gatvėje žmogų sumušė asmuo, kuris dėvi oranžinės spalvos šortus, juos dėvėjo D. R., asmuo pareigūnams teigė, kad turgaus gatvėje įvyko konfliktas t. y. kad nepažįstamas asmuo jį pastūmė, dėl to šis ir trenkė nepažįstamam asmeniui į veido sritį. Nukentėjusysis, kaip vėliau paaiškėjo, tai K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pats nukentėjusiojo nematė, tačiau iš kolegų žino, kad į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba (ekipažo nr. 0881) ir nuvežė nukentėjusįjį į RVUL, kadangi pas šį buvo veido sumušimas, pastarasis kraujavo iš veido srities, šią informaciją jam perdavė kitas ekipažas, kuriame dirbo kolega M. S., ekipažo numeris galimai 1717. Kadangi išaiškėjo, kad M. M. ir V. M. muštynėse nedalyvavo, juos paleido. D. R. buvo pristatytas į Vilniaus m. Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyrių, asmuo nesielgė agresyviai, todėl specialiųjų priemonių jį pristatant nepanaudojo (t. 1, b. l. 72–74).

Vaizdo įrašas, kuriame fiksuotos D. R. smurtinių veiksmų aplinkybės (vokas prisegtas prie bylos galinio viršelio).

Alkotesterio Alkotest 6810 matavimo kvitas, kuriame fiksuota, kad 2019-07-12 apie 6.01 val. D. R. nustatytas 1,77 prom. girtumas (b. l. 91).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 284 str. nustatyta, jog tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 str. už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys – tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, tyčinis turto sugadinimas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2013). Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 str. ir tada, kai kaltininkas, pažeidžią viešąją tvarką bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Šios teisės aiškinimo taisyklės yra reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, tinkamai kvalifikuojant D. R. padarytą veiką.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – paties kaltinamojo D. R. teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; nukentėjusiojo K. S. ir liudytojo J. Č. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; 2019-07-12 įvykio vietos pažiūros protokolas, 2019-12-05 kitų objektų apžiūros protokolas; vaizdo įrašas; matavimo alkotesteriu kvitas – patvirtina, kad nagrinėjamu atveju D. R. 2019-07-12 apie 5.20 val., viešoje vietoje, t. y. Turgaus g., Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant aplinkiniams, be jokios dingsties, tyčia smogė kumščiu K. S. į veidą. Po smūgio nukentėjusysis krisdamas pakaušiu susitrenkė į asfalto ir liko be sąmonės gulėti važiuojamojoje kelio dalyje. Tuo metu kaltinamasis ir su juo buvę asmenys iš įvykio vietos pasišalino.

Teismo medicinos specialisto išvadose konstatuota, kad K. S. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje galėjo būti padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu į pakaušio sritį, padarant minėtą kūno sužalojimą, sužalojimas galėjo būti padarytas ir griuvimo metu, pakaušio sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo vertinimu, akivaizdu, jog D. R. viešoje vietoje, stebint aplinkiniams, tyčia panaudodamas K. S. atžvilgiu smurtą ir jį sužalodamas, tokiu įžūliu elgesiu ir smurtiniais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Todėl jo veika kvalifikuotina kaip BK 284 str. numatytas nusikaltimas.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal BK 284 str. numatytas nusikaltimas apima ir BK 140 str. 1 d. numatytos veikos padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-659/2004, ,,Teismų praktika“ Nr. 23; kasacinės nutartys: Nr. 2K-652/2007, 2K-796/2007). Todėl D. R. padaryta ir BK 284 str. numatyta veika apima ir K. S. sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimo, paskirtos kardomosios priemonės tolimesnio taikymo motyvai

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (įvykdytas nesunkus nusikaltimas, veika baigtą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

D. R. savo kaltę pripažino, gailėjosi padaręs nusikaltimus ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

D. R. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas teismas ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad nusikaltimo darymo metu buvo girtas. Nurodė, kad būdamas blaivus nebūtų smurtavęs K. S. atžvilgiu. Taigi, ši aplinkybė – kaltinamojo girtumas – turėjo įtakos pačios veikos padarymui, todėl pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitų sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teisiamas 14 kartą, anksčiau taip pat 3 kartus teistas už viešosios tvarkos sutrikdymą; turtinio bei smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – 3 kartus už plėšimus, 5 kartus už vagystes; neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, jų platinimą, sukčiavimą, neteisėtą disponavimą elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, tyčinį svetimo turto sunaikinimą (b. l. 113–127); dirbęs atsitiktinius darbus, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 111–112). Pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą D. R. įvykdė nepraėjus nei 2 mėnesiams, kai buvo paleistas iš pataisos namų po paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo. Tai patvirtina, kad jam už ankstesnes veikas paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo. Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad esant nusikaltimų recidyvui bausmės turi griežtėti.

Įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti D. R. paskyrus BK 284 str. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas kiek trumpesnis už vidutinį, t. y. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Atsižvelgus į tai, kad D. R. savo kaltę pripažino ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad D. R. atžvilgiu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-28 nuosprendis, kuriuo jis nuteistas ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, nėra neįsiteisėjęs (Liteko duomenų bazė). Todėl minėtu ir šiuo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės nebendrintinos.

D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97) – panaikintina, nes kaltinamasis šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinių ieškinių ir K. S. pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens dėl nukentėjusiojo gydymo PSDF biudžetui padarytą 130,37 Eur žalą (b. l. 66–67). Pagrindžiant ieškinio reikalavimus buvo pateiktas 2019-09-13 gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad K. S. suteikta gydymo paslaugų už 130,37 Eur.

Atsižvelgus į tai, kad K. S. sveikata buvo sutrikdyta D. R. smurtiniais veiksmais, kaltinamasis privalo atlyginti nukentėjusiojo gydymo išlaidas. Todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai, priteisiant civilinei ieškovei iš D. R. 130,37 Eur turtinei žalai atlyginti.

K. S. pateikė civilinį ieškinį, kurio prašė priteisti iš kaltinamojo 200 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (b. l. 60).

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad D. R. tyčiniu smurtiniu veiksmu K. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – jis buvo netekęs sąmonė, taip pat patyrė muštinę 5 cm žaizdą pakaušo srityje, kuri buvo susiūta 5 siūlėmis (b. l. 55).

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo K. S. patyrė skausmą, stresą, pažeminimą, t. y. tokio pobūdžio neigiamus išgyvenimus, kurie vertintini kaip neturtinė žala. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad ši žala nėra mažesnė negu nukentėjusiojo prašoma priteisti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad K. S. ieškinys tenkintinas ir jo naudai iš D. R. priteistina 200 Eur kompensacija neturtinei atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės išlaidų išieškojimo

D. R. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl jį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) parinktas ir teismo paskirtas gynėjas – advokatas A. G. (BPK 51 str. 1 d. 7 p.).

Tarnyba teismui pateikė 2020-08-28 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjui buvo sumokėta 130,72 Eur suma.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamais D. R. būdamas laisvėje dirbo atsitiktinius darbus, kuriuos pasiūlydavo įdarbinimo agentūra, taip pat buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už smulkaus svetimo turto vagystes, daro išvadą, kad jo turtinė padėtis nėra gera. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į D. R. turtinę padėtį, tai, kad iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam ansktensiu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėimo bausmės atlikimo metu ir tokiu atveju gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos (BPK 51 str. 1 d. 7 p.), Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktas, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis voke, prisegtas prie baudžiamosios galinio viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas,

nusprendžia:

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 284 str. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., D. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš D. R. nukentėjusiojo K. S. naudai 200 (dviejų šimtų) Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš D. R. ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 130,37 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 37 cnt) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Neišieškoti iš D. R. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

D. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, esantį voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.