Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-12-09 · Administracinė byla Nr. eI-10230-342/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-12-09Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-02-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-09
Bylos Nr.
eI-10230-342/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01849-2021-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
Pareiškėjas
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-10230-342/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01849-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3; 57.4 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 9 d.Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” prašymą atsakovui J. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” (toliau – ir TRATC, pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo 127,40 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2020-12-31 (toliau – ir ginčo laikotarpis) bei bylinėjimosi išlaidas. Prašymas grindžiamas tuo, kad atsakovas, būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėja pateikė prašymus dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo už nenaudojamus, gyvenimui netinkamus, nebaigtus statyti nekilnojamojo turto objektus, kuriuose nenaudojamas vanduo, dujos, elektra, patalpos nešildomos, nėra jokių atliekų. Tvirtina, kad 2021 m. birželio mėn. nurodytos aplinkybės paaiškintos TRATC vadovams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017-01-26 sprendimu Nr. T1-1 patvirtinti Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai). Pagal Nuostatų 2 punktą, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Nagrinėjamai bylai taip pat yra reikšminga LVAT praktika, pagal kurią skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia (tarp kitko, be kita ko) apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis (tiesiogiai, konkrečiai apibrėžta) nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

LVAT 2014-01-28 nutartyje, aiškindamas teisę dėl „atliekų turėtojo” sąvokos, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu.

Pareiškėja pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Plungės savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2004-03-26 paskutinę gyvenamąją vietą deklaruoja ginčo nekilnojamojo turto objekto buvimo vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas už ginčo nekilnojamojo turto objektus.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovui ginčijant pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pažymėtina, jog pagal Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas, tiek galiojančias šiuo metu, tiek Nuostatų priėmimo metu, atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip atliekų gamintojas arba asmuo, turintis atliekų. Atitinkamai atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis. Ginčo atveju konkretaus asmens mokėtinos rinkliavos dydis priklauso nuo jo turimo, valdomo, disponuojamo nekilnojamojo turto naudojimo paskirties. Iš Nuostatų matyti, kad juose nustatyta bendra pareiga mokėti ginčo rinkliavą siejama su aplinkybe (prielaida), jog paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (tarp kitko, be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose. Tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo” sąvoką minėtų Atliekų tvarkymo įstatymo normų ir, atitinkamai, Nuostatų prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-036-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) komunalinės atliekos nesusidaro, toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., LVAT 2014-01-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-20 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos.

Nuostatų 32 punkte nustatyta, jog rinkliavos mokėtojai (išskyrus sodų ir garažų paskirties objektų savininkai ar įgalioti asmenys), kurie nenori mokėti kintamosios rinkliavos dedamosios, privalo deklaruoti, kad laikotarpį, ne trumpesnį kaip šeši kalendoriniai mėnesiai ir ne ilgesnį kaip vieneri kalendoriniai metai, nesinaudos komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, priskirta konkrečiam jo valdomam nekilnojamojo turto objektui; tokiu atveju tokiems Rinkliavos mokėtojams Deklaruotu laikotarpiu komunalinių atliekų tvarkymo paslauga nebus teikiama. Pagal patariamų nuostatų 33 punktą rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu nebūtų skaičiuojama kintamoji vietinės rinkliavos dalis, administratoriui turi pateikti prašymą – sąžiningumo deklaraciją, kurios formą nustato administratorius. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų Deklaraciją pateikęs rinkliavos mokėtojas administratoriui privalo pateikti elektros energijos tiekėjo pažymą apie per deklaruotą laikotarpį suvartotą elektros energijos kiekį - sunaudotas elektros energijos kiekis per metus neturi viršyti 50 kWh (Nuostatų 34 punktas). Vadovaujantis Nuostatų 35 punktu jeigu Deklaraciją pateikęs rinkliavos mokėtojas per Nuostatų 34 punkte nustatytą terminą tokių dokumentų nepateikia arba pateikti dokumentai patvirtina, kad deklaravimo laikotarpiu elektros energijos kiekis viršija šių Nuostatų 34 punkte nurodytas reikšmes, administratorius perskaičiuoja tokiam rinkliavos mokėtojui mokėtiną vietinę rinkliavą, įtraukdamas kintamąją rinkliavos dalį, ir pateikia patikslintą mokėjimo pranešimą. Rinkliavos mokėtojams, kuriems atliekų tvarkymo paslauga nėra teikiama, kintamoji rinkliavos dalis nėra skaičiuojama (Nuostatų 36 punktas). Pagal Nuostatų 37 punktą nuo vietinės rinkliavos atleidžiami rinkliavos mokėtojai, kai jiems priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra fiziškai sunaikintas, avarinės būklės ar neįmanomas naudoti; toks rinkliavos mokėtojas privalo administratoriui pateikti laisvos formos prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus. Nuostatų 38 punkte nustatyta, kad nuo vietinės rinkliavos ne ilgesniam nei kalendorinių metų laikotarpiui atleidžiami rinkliavos mokėtojai, kai nekilnojamo turto objektas yra statomas ar remontuojamas, tik tuo atveju jeigu statomame ar remontuojamame nekilnojamo turto objekte nėra gyvenama; toks rinkliavos mokėtojas privalo administratoriui pateikti laisvos formos prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus.

Iš atsakovo pateikto AB „Energijos skirstymo operatorius” 2021-10-29 rašto matyti, jog adresais (duomenys neskelbtini), elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartys nebuvo sudarytos ir elektros energija nebuvo teikiama. Taip pat pateiktos fotonuotraukos patvirtina, jog jose užfiksuotomis patalpomis nebuvo galimybės naudotis tokiu būdu, kad veikloje būtų sukuriamos komunalinės atliekos. Šiuo požiūriu turtas atitinka Nuostatuose nurodytus kriterijus, sudarančius pagrindą konstatuoti, jog atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas ginčo laikotarpiu nebuvo naudojamas (jame nebuvo gyvenama). Teismas, be kita ko, pažymi, kad analogiškos aplinkybės dėl vietinės rinkliavos mokėjimo už ginčo nekilnojamojo turto objektą laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-12-31 nustatytos įsiteisėjusiu Regionų apygardos administracinio teismo 2018-11-22 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5223-342/2018, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-29 nutartimi paliktas nepakeistas.

Įvertinus tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovui priklausančiame ginčo objekte paslaugos (elektros energija), reikalingos jį eksploatuojant, nebuvo teikiamos, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog jam priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu buvo naudojami. Vien aplinkybė, kurią nurodo pareiškėja, kad atsakovas dėl lengvatos suteikimo už ginčo laikotarpį nesikreipė, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jis nurodytu laikotarpiu naudojosi patalpomis ir dėl tokio naudojimosi susidarė komunalinės atliekos. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2016-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1867-556/2016 ir kt.).

Konstatuotina, jog pareiškėja neįrodė aplinkybės, kad atsakovas ginčo nekilnojamojo turto objektuose ginčo laikotarpiu gyveno ir (arba) jais naudojosi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, laikosi pozicijos jog vietinės rinkliavos mokėjimas, o tiksliau jos dydis, priklauso nuo tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių, kurias, apskaičiuodamas mokestį, turi tiksliai nustatyti rinkliavos surinkėjas, kuris būdamas atsakingas už vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimą, turi pagrįsti mokesčio dydį. Jam tenka pareiga įrodyti mokėtiną sumą (žr., pvz., LVAT 2012-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2181/2012, 2015-09-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015 ir kt.). Pagrindžiamas turėtų būti ne tik rinkliavos dydis, bet ir pati rinkliava (žr., pvz., LVAT 2014-01-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-297/2014 ir kt.). Vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas paneigti apskaičiuotą rinkliavą, turi teikti įrodymus apie kitokio dydžio mokesčio mokėjimą ar jo nemokėjimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja iš esmės tik argumentuoja, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nepateikė prašymų Nuostatų nustatyta tvarka ir sąlygomis, todėl neįgijo teisės į vietinės rinkliavos sumažinimą ar atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokesčio. Tačiau pareiškėja, prašydama priteisti vietinę rinkliavą, nepateikė faktinių duomenų, patvirtinančių pagrindą vietine rinkliava apmokestinti ginčo nekilnojamojo turto objektą, t. y. neįrodė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu naudojosi nekilnojamuoju turtu ir sukūrė atliekas, už kurių tvarkymą turi atsiskaityti teisės aktų nustatyta tvarka, bei neginčijo ir nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, jog turtas nebuvo naudojamas.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjos prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymas atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras” prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė