Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2022-03-22 buvo sulaikytas. Kai jis atvažiavo, jam iš karto davė papūsti į alkotesterį, nieko nenustatė. Policijoje situacija buvo labai normali, kol neatvažiavo pareigūnai iš kitų miestų. Jie pradėjo kalbėtis žargonais baisesniais nei pas gangsterius. Sugalvojo jį vežti, po 5 val., prievarta paimti kraujo. Jam buvo keista, kad iš tiek pareigūnų nei vienas nebuvo įsijungęs Body cam. Taip pat buvo pasityčiojimas, kad jie norėjo jį išvežti be drabužių. Jis susišlapino drabužius, jie pasakė, kad nuogas važiuos į Panevėžį. Jis policininkams priešinosi, kai jie jį laikė prispaudę ir jis negalėjo kvėpuoti. Jo tikslas buvo pakelti bent kiek pilvą, kad įkvėpti orą, nes negalėjo kvėpuoti. Pareigūnas sveria virš 100 kg ir sėdi jam ant galvos. Jis neturėjo tikslo sužaloti policininkų, ar drabužius jiems suplėšyti. Jie nereikalavo jo, kad jis duotų rankas uždėti antrankius, tiesiog jo rankos buvo už nugaros. Jei jie pareikalautų, tai jis būtų davęs surakinti rankas. Nebuvo apsvaigęs tą dieną nuo narkotikų, o kraujo nesutiko duoti, nes nenorėjo pasitikrinti, pasinaudojo tokia teise. Jis bandė išgyventi, kad galėtų kvėpuoti. Nestangino rankų ir nesipriešino pareigūnams. Policijos komisariate savęs nežalojo. Jis nusirengė ir suplėšė striukę, nes ji jam nepatiko. Trenkėsi kakta į koloną netyčia, uždengė sau galvą, kad nesusižaloti. Policijos pareigūnai meluoja, jie puolė jam iš nugaros. B. jis nespyrė, jis pats sakė, kad nespyrė. Kai bandė uždėti antrankius jis nenumetė Š. Body cam. Elektrošoką dėl ko panaudojo, nežino, pagrindo uždėti antrankius nebuvo. Jis nieko nedarė, grėsmės niekam nekėlė.

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiuoju postiniu. Su kaltinamuoju susipažino per įvykį. 2022-03-22 iš Utenos AVS operatyvaus valdymo skyriaus gavo nurodymą iš Zarasų policijos komisariato (toliau – ir Zarasų PK) konvojuoti asmenį į Panevėžio AVPK areštinę. Nuvyko į Zarasus su N. Č.. Ten buvo sulaikytas A. V., kurį turėjo konvojuoti į Panevėžio areštinę, bet jis atsisakė, pasipriešino. Tai įvyko Zarasų policijos komisariato pirmo aukšto fojė. Tai buvo vėlai, gal 10-11 val. vakaro. Jis nenorėjo, kad būtų išvežtas į areštinę. Fojė buvo keli pareigūnai, tai B. Š., V.. V. niekur nenorėjo vykti, norėjo paskambinti advokatui. Po to pradėjo muistytis, nustūmė vieną pareigūną, tada spyrė koja jam, bet nepataikė. Tada kitam pareigūnui iš alkūnės, tai tam pataikė į veido sritį. Tada jis davė galvą į sieną ir po viso puolimo Š. panaudojo tazerį ir tada jis buvo paguldytas ant žemės kol nusiramins. Vieni laikė už rankų ant nugaros, jis (liudytojas) fiksavo kojas. Laikė kol apsiramins, dėl jo pačio ir kitų saugumo. Visa tai truko 20 min. kol apsiramino. Kai V. gulėjo ant žemės, girdėjo garsą, ir kažkas pasakė, kad kraujas. Jis kai gulėjo ant pilvo, tai matomai trenkė galvą. Po to į policijos komisariatą buvo iškviesti medikai, nes jis prasikirto antakį. Tada apsiramino ir išvyko į areštinę. Jam jis spyrė į koją, kažkur į kelio sritį, bet praslydo, nepataikė. O su alkūne, berods trenkė V.. Viskas buvo prieš metus, visko neatsimena. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 48-50), kuomet parodė, kad atvykus į Zarasų PK, pareigūnė B. Š. paprašė padėti pristatyti A. V. į gydymo įstaigą, tyrimui dėl narkotinių medžiagų. Ligoninės priėmimo skyriuje A. V. atsisakė duoti kraujo mėginį, ir jie visi grįžo į Zarasų PK patalpas. Jam, N. Č., A. V. ir pareigūnui, kurio nepažįsta, būnant komisariato fojė patalpose, kažkoks pareigūnas atnešė sportinį krepšį, kurį perdavė kažkas iš A. V. artimųjų ir paprašė A. V. persirengti jam atneštais sausais drabužiais. A. V. viršutiniai drabužiai buvo šlapi. A. V. kelis kartus prašė leisti jam paskambinti advokatui, tačiau pareigūnai nesuteikė jam tokios galimybės. Tada A. V. pradėjo sakyti, kad jis save susižalos ir savo galvos kakta pats trenkėsi į fojė stovinčią koloną. Pareigūnai ir jis dar kartą klausė A. V., ar jis persirengs, nes kitaip į areštinę važiuos šlapias, po ko A. V. nusirengė savo striukę ir pradėjo ją plėšyti, draskyti. Kažkuris iš pareigūnų pasakė A. V. nutraukti tokius savo veiksmus, nustoti save žaloti, kad jam bus uždėti antrankiai. Po šių žodžių pasakymo, pareigūnas, stovėjęs A. V. už nugaros, priėjo prie jo ir bandė paimti už nugaros, kad uždėti antrankius, tačiau A. V. pradėjo rėkti, muistytis taip, kad pareigūnas, stovėjęs jam už nugaros, negalėjo sulaikyti A. V., kuris kažkaip sukdamasis ratu pareigūną atstūmė ir alkūne pataikė jam į ausį. Matė, kad prie A. V., kad uždėti jam antrankius, pripuolė padėti B. Š. ir N. Č., jis taip pat pripuolė padėti kolegoms. A. V. elgėsi agresyviai, mosikavosi, stangino rankas ir gavosi, kad jam bandant sugriebti A. V. kairę ranką, kad padėti uždėti antrankius, A. V. kažkaip sukėsi, kad jo nesulaikytų, ir savo kaire ranka atstūmė jo dešinę ranką, jam neskaudėjo. Viso bandymo uždėti A. V. antrankius metu A. V. įspyrė jam į kairę koją, jis nejuto skausmo. Norėdamas atstumti A. V. nuo savęs, jis taip pat spyrė jam į jo kojų pusę, tačiau nepataikė, kadangi jis atsitraukė. Bandymo sulaikyti ir uždėti A. V. antrankius metu, kažkuris iš pareigūnų reikalavo nustoti priešintis, įspėjo, kad jam nepaklusus, bus panaudota policijos speciali priemonė - tazeris. Kadangi A. V. nepakluso šiems teisėtiems pareigūnų reikalavimams, pareigūnė B. Š. panaudojo tazerį, kuris iššovė A. V. į pilvą ir jis atsisėdo ant žemės. Po tazerio panaudojimo A. V. buvo paguldytas ant pilvo. Jį guldė N. Č. ir pareigūnas, kuris buvo pirmas suėmęs iš nugaros A. V. už rankos ir bandė uždėti antrankius, o jis tuo metu kontroliavo A. V. kojas. Kai A. V. buvo paguldytas ant žemės, ant pilvo, ir bandant uždėti jam antrankius, jie visi laikė A. V., kad šis nusiramintų ir nesimuistytų. Iš budėtojų dalies buvo atėjęs dar vienas vyresnio amžiaus pareigūnas, kuris irgi padėjo laikyti A. V.. Tuo metu ties ta vieta, kur buvo A. V. galva, išgirdo porą duslių garsų, suprato, kad A. V. daužo galvą į plytelėmis išklotas grindis. Tada vyresnio amžiaus pareigūnas, kuris buvo ties ta vieta, kur buvo A. V. galva, pasakė: „Pasižiūrėkit kraujas, kvieskite greitąją“. Tuo metu jis kontroliavo A. V. kojas, o N. Č. buvo prispaudęs A. V. nugarą, kad pastarasis nesimuistytų. A. V. jau buvo uždėti antrankiai. Tada, pasukęs galvą į šoną, pamatė, kad ties ta vieta, kur A. V. galva, buvo kraujo, suprato, kad A. V. pats susižalojo galvą. A. V. gulėjo ant žemės kurį laiką, kol nusiramino, nes visą laiką jis muistėsi, rėkė. A. V. nusiraminus, pareigūnai jį pasodino fojė ant žemės. Po kurio laiko atvyko medikai, kurie apžiūrėjo A. V., užklijavo jam antakį. A. V. į Panevėžio AVPK areštinę nuvežė kiti pareigūnai, o jis ir N. Č. vežė kitą įtariamąjį. Liudytojas patvirtino, kad A. V. jam spyrė, bet jo koja praslydo ir nork spyris jam pataikė, bet jam neskaudėjo. Jam buvo spirta tik į kairę koją, o į krūtinę ir į pilvą nepataikė. Liudytojas taip pat spyrė V., bet nepataikė. Šiuo įvykiu jam nebuvo padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala.

Liudytoja B. S. (buvusi Š.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Utenos AVPK Zarasų PK Reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja. 2022-03-22 Zarasų policijos komisariato patalpose buvo incidentas. Ji sėdėjo kabinete prie kompiuterio, per kameras kolegos pamatė, kad A. V. stovėdamas fojė pradėjo plėšyti rūbus. Ji nuėjo į fojė ir pasakė jam ką jis daro. Jis pradėjo darytis piktas, aršus. Pradėjo jį sulaikinėti. Ji paėmė jo kairę ranką, laikė, kad nesipriešintų aktyviais veiksmais. Tada įvyko susistumdymas. Susistumdymo metu jis numušė jai Body kamerą, sudavė į krūtinę. A. V. pradėjo spardytis, tiksliai nežino, ar pataikė, ar nepataikė kolegai. Jos laikomą V. ranką po to perėmė kitas kolega, o ji tada perėjo į priekį, nes jau matė, kad nesusitvarko, negali asmeniui uždėti antrankių, ir pasakė, kad panaudos tazerį, šaus. A. atsakė „šauk į mane“. Ji panaudojo tazerį, bet jis nesuveikė, A. V. visus laidus nusiplėšė. Tada atėjo kiti kolegos iš kitos patalpos ir jis buvo sulaikytas, uždėti antrankiai. Ji iškvietė medikus, nes pamatė kraują. Po medikų apžiūros jis aprimo ir pasiprašė į tualėtą, kolega rado pas jį tabletes. Tiksliai visų aplinkybių dabar neatsimena. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 55-57), kuomet parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. dėl J. Ž. priklausančio automobilio vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir sulaikyti įtariamieji G. B. ir A. V.. Kolega V. B. pasakė, kad šioje byloje jai reikės padėti atlikti kelis procesinius veiksmus, t. y. atlikti savanorišką daiktų paėmimą iš G. B. ir A. V.. Savanorišku daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu ji iš G. B. paėmė jo rūbus. Su A. V. dirbo V. V.. Kolega V. M. pasakė, kad A. V. tualete apsipylė save vandeniu. Jai bebūnant operatyvinės grupės patalpose, per patalpų vaizdo stebėjimo kameras matė, kad A. V. buvo pirmo aukšto koridoriuje (fojė). Šalia jo buvo Panevėžio AVPK pareigūnai N. Č. ir D. B.. Kadangi A. V. elgesys kėlė įtarimą dėl jo apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, buvo nuspręsta nugabenti ji į Zarasų ligoninės priėmimo skyrių šlapimo ar kraujo paėmimui. Pareigūnai V. V., D. G., N. Č. ir D. B. nuvežė A. V. į Zarasų ligoninės priėmimo skyrių, po kurio laiko visi grįžo ir V. V. pasakė, kad A. V. nesutiko duoti nei šlapimo, nei kraujo tyrimams. Po kurio laiko, būdama 115 kabinete, per patalpų vaizdo stebėjimo kamerą CAM5 pamatė, kad A. V. fojė rėkauja ir plėšo savo striukę. Ji nuėjo į koridorių ir paklausė A. V., kodėl jis plėšo savo striukę. A. V. paaiškino, kad nori pabendrauti su savo advokatu, elgėsi agresyviai. Kadangi A. V. buvo agresyvus, kėlė pavojų aplinkiniams, šalia buvę pareigūnai pasakė, kad jam bus uždėti antrankiai. Pareigūnai, buvę koridoriuje, priėjo prie A. V., paėmė jį už rankų ir jis, tapęs labai agresyvus, pradėjo rėkti, stanginti rankas, muistėsi, bandė rankomis smūgiuoti, spardėsi kojomis, bandė įspirti. Nepastebėjo, ar kuriam nors koridoriuje buvusiam pareigūnui buvo suduotas smūgis ir sukeltas fizinis skausmas, bet lygtai ir matė, kad jis kažkam spyrė, bet per sumaištį nepamatė, kam tokiam spyrė ir gerai nepastebėjo, ar tikrai pataikė. Būnant šalia A. V., susistumdymo metu jis numušė jai ant tarnybinės uniformos, ties dešine krūtinės puse, kur yra kišenė, pritvirtintą tarnybinę kūno kamerą Nr. B0F1EC609CA4, kuri nukrito ant grindų. V. V., N. Č. ir D. B. bandė uždėti A. V. antrankius, tačiau jis nerimo, stangino rankas, muistėsi, spardėsi kojomis. Matydama, kad A. V. vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus, saugodamasi ir siekdama apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai, ji paėmė specialią priemonę – elektros impulsinį prietaisą „Taser x26“ ir pasakė, kad jis bus panaudotas. A. V. toliau priešindamasis policijos pareigūnams, būdamas agresyvus rėkė ir sakė: „Naudok“. Matydama, kad A. V. nesureagavo į jos pasakytus žodžius, nenurimo ir toliau elgėsi agresyviai, bei tokiais veiksmais kėlė pavojų, buvo panaudotas prietaisas Taser x26“ su užtaisu. Užtaiso kontaktų adatos susmigo į A. V. pilvo sritį, tačiau pastebėjo, kad jokio poveikio A. V. nejautė, jis ranka paėmė už prietaiso laidų ir nuplėšė juos nuo savęs. Po to, į koridorių atėjus V. B. ir visiems ten buvusiems panaudojus fizinę jėgą, A. V. buvo uždėti antrankiai. „Body Cam“ kamerą buvo nepažeista, veikė. Po to ji ištraukė iš A. V. kūno užtaiso kontaktų adatas, pažiūrėjus jo pilvą, jokio kraujo ar sužalojimų ant jo pilvo nematė. Būdamas surakintas antrankiais, A. V. toliau buvo agresyvus, rėkavo, muistėsi, daužė galvą į grindų plyteles, ko pasekoje susižeidė dešinės pusės akies antakį. Buvo iškviesta Greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo A. V., suteikė jam pirmąją medicinos pagalbą. Po medikų apžiūros A. V. aprimo, koridoriuje nusirengė savo šlapius rūbus, būdamas tik su apatinėmis kelnaitėmis nuėjo į tualetą. Po kiek laiko, būdama pirmame aukšte, išgirdo, kaip kažkas pasakė „narkotikai“ ar kažką panašaus. Atėjusi, pamatė ant grindų numestą sulenktą į tris dalis tablečių lapelį, ant lapelio matėsi vaistų pavadinimas „Clonazepam“. Po kiek laiko A. V. buvo konvojuotas į Panevėžio AVPK areštinę.

Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Zarasų PK veiklos skyriaus tyrėja. V. nepažįsta, tik įvykio dieną sužinojo kas jis toks. 2022-03-22 buvo gautas pranešimas apie pavogtą automobilį, vėliau buvo sulaikytas A. V.. Kas po to vyko komisariato pirmame aukšte nelabai atsimena. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 62-65), kuomet parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. su tyrėju V. V. gavo nurodymą ieškoti įtariamojo A. V. dėl pavogto automobilio „BMW“, priklausančio J. Ž., adresu (duomenys neskelbtini). Jiems važinėjant po Zarasų miestą, apie 16.00 val., kažkas iš Zarasų r. PK pareigūnų paskambino V. V. ir pasakė, kad A. V. jau pristatytas į komisariatą. Tuomet jie grįžo į komisariatą, kiek prisimena, nuėjo į operatyvinės grupės patalpas. Matė koridoriuje sėdintį vyrą, iš patrulės I. J. sužinojo, kad tai yra A. V.. Vienu metu V. V. paprašė jos pabūti su įtariamuoju A. V.. A. V. pradėjo prašyti jos, kad ji palydėtų jį į tualetą, pasakė, kad jam yra blogai su inkstais. Ji palydėjo A. V. iki vyrų tualeto, pati laukė A. V. koridoriuje. Kol laukė, išgirdo, kad tualete kažkas vyksta, kad bėga vanduo. Ji paskambino V. V., jam atėjus, iš tualeto visas šlapias išėjo A. V.. Visi jo drabužiai buvo šlapi, net vanduo tekėjo nuo jų. V. V. nusivedė A. V. į savo kabinetą, o ji nuėjo į savo. Po kiek laiko ji nuėjo į komisariato operatyvinės grupės patalpas, ten buvo I. J., V. B., galėjo būti ir vyresnioji tyrėja B. Š., ir vyriausiasis patrulis D. G.. Per langelį matė fojė prie kavos aparato stovintį V. V., o tarp stulpo ir kėdžių stovėjo A. V.. Žino, kad V. V. ir D. G. vežė A. V. į Zarasų ligonę kraujo ir šlapimo pridavimui, tikslu nustatyti, ar jis nevartojo psichotropinių ir narkotinių medžiagų, ir kad jis kategoriškai atsisakė. Prieš 21.00 val. pamatė ekrane, kad fojė stovi A. V. ir plėšo savo striukę. Priešais jį stovėjo Panevėžio areštinės pareigūnai N. Č. ir D. B. bei D. G.. Vėl pakėlusi akis į ekraną, pamatė, kad už A. V. stovėjo V. V., B. Š. stovėjo fojė prie kolonos, D. B. ir N. Č. stovėjo priešais A. V.. Matė tą momentą, kaip stovėdamas A. V. spyrė koja D. B. į pilvo sritį, suprato, kad A. V. pataikė D. B. į pilvą. Tada ar tai kažkas iš pareigūnų atstūmė A. V. nuo savęs, ar A. V. pats kažkaip atsirėmė į dešinę sieną, po ko kelioms sekundėms fojė patalpoje išsijungė šviesa, bet kažkas greitai ją įjungė. Ji vėl nebežiūrėjo į ekraną, tik kai išgirdo, kad kažkas iššovė iš tazerio, sprendė pagal garsą, kad iš tazerio, pakėlė akis į ekraną ir pamatė, kad kažkas vyksta, kad visi sugriuvę krūvoje. Ji nuėjo į fojė, matė, kad A. V. guli ant grindų ant pilvo, o policijos pareigūnai D. B., N. Č., V. V. ir V. B. laikė A. V. ir bandė uždėti jam antrankius. B. Š. vyniojo tazerio laidus. Fojė atsirado ir D. G.. Pareigūnai bandė surakinti A. V., uždėjo jam antrankius ant rankų, paskui uždėjo jam vienkartinius antrankius ir ant kojų. Antrankių dėjimo metu A. V. visas muistėsi, bandė ištrūkti, elgėsi neadekvačiai, atrodė kaip žmogus, kuris būtų pavartojęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tikrai ne alkoholio. Kažkas iš pareigūnų iškvietė greitąją. Atvykę medikai apžiūrinėjo A. V., o ji tuo metu išėjo į komisariato vidinį kiemą. Po kurio laiko į kiemą atėjo D. G., kuris pasakė, kad pas A. V. rado narkotikus. Kažkur prieš 23.00 val. kartu su V. V. konvojavo įtariamąjį A. V. į Panevėžio AVPK areštinę. Kai A. V. priešinosi pareigūnams, būdamas komisariato fojė patalpose, ji nedalyvavo, tai matė nuotrupomis, būdama operatyvinės grupės patalpose per vaizdo kamerų monitorių, kartas nuo karto tik ateidavo į fojė. Liudytoja patvirtino, jog matė, kaip kai V. spyrė B., ji kaip tik pakėlė akis prieš ekraną ir gerai matėsi, kad pataikė B..

Liudytojas V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Zarasų PK Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. Kaltinamąjį pažįsta dėl darbo reikalų. Kovo 22 d. dirbo nuo 14 val. kartu su kolege V. M.. Per radijo stotį išgirdo iškvietimą, kad buvo pavogtas automobilis, kuri galimai pavogė A. V.. Viršininkė liepė važiuoti į vietą ir ieškoti automobilio. Tuo laiku paskambino tyrėjas B. ir pasakė grįžti į komisariatą. V. jau sėdėjo fojė, ant kėdžių, paprašė jį pasaugoti. Nusivedė jį į savo kabinetą, kažkuriuo momentu paprašė V. M. pabūti su juo. Ji paskambino ir pasakė ateiti, nes V. visas buvo šlapias, apsipylė vandeniu. Vėliau įformino jo sulaikymą. Buvo nuspręsta nuvežti jį į priimamąjį ir paimti kraujo tyrimus. Į priėmimo skyrių važiavo jis (liudytojas), G. ir du pareigūnai iš Panevėžio A. V. atsisakė duoti kraujo tyrimams, todėl buvo atvežtas atgal į komisariatą. Jam buvo pasiūlyta pasikeisti šlapius drabužius. Tuo metu buvo sulaikytas dar vienas asmuo, kuris V. surėkė paskambinti advokatui P.. Tačiau V. buvo pasakyta, kad niekas neduos jam skambinti. Po to prasidėjo, kad „niekur aš nevažiuosiu, susižalosiu“, pradėjo agresyviai elgtis. V. imitavo smūgį į koloną. Prieš suduodant galva į koloną, rankas jis sudėjo ant kaktos, t. y. savęs nežalojo, jis tik imitavo savo susižalojimą. Nusiėmė nuo savęs striuke, ėmė plėšti ją. Buvo jam pasakyta, ar šlapias, ar ne vis tiek bus vežamas į areštinę. V. surėkė „neliesk manęs“, pradėjo priešintis. Jis (liudytojas) suėmė V. ranką, o iš kitos pusės N. Č., norėjo parklupdyti A. V. ant grindų, tačiau ne iš kart viskas pavyko. V. įsirėmė liudytojui į krūtinę, liudytojas fizinio skausmo tuomet nepajuto, nebuvo kada. Kažkas šaukė A. V. gulti ant žemės, bet jis priešinosi, tampė jį ir N. Č.. Pareigūnui B. V. spyrė į krūtinės sritį, spyris buvo, bet nežino ar pataikė. Pribėgo Š. ir pasakė, kad panaudos tazerį. Ji šovė, A. V. parklupo, bet tazeris tinkamai nesuveikė, V. nusitraukė laidus nuo savęs ir pradėjo stotis. Jie suprato, kad negalima leisti jam atsistoti, nes jis ir vėl priešinsis, todėl parvertė A. V. ant žemės, ant pilvo. B. pribėgo, užlaužė V. ranką ir uždėjo antrankius. Kai jis buvo paguldytas, tai bandė stotis, rėkavo, purtėsi, priešinosi. Liudytojas su kitu pareigūnu laikė jo kojas, o kiti rankas. Pavyko uždėti antrankius, dar papildomai uždėjo juostas ant kojų. Tada jį atvertė, išėmė adatėles iš jo kūno. Po to V. vėl pradėjo purtytis, iš antakio bėgo kraujas, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba.

Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuomet dirbo Zarasų PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2022-02-22 atėjo į tarnybą prieš 19 val., ten buvo sulaikyti A. V. su G. B., dėl Ž. mašinos. Besiaiškinant aplinkybes reikėjo A. nuvežti į ligoninės priėmimo skyrių, paimti kraujo ar šlapimo. Nuvežė jį į ligoninę, bet jis nesutiko duoti šlapimo ar kraujo. Tada nuvažiavo vėl į komisariatą, A. paliko su kitais pareigūnais, pats išėjo į lauką. Išgirdęs, kad kažkas rėkauja, atbėgo į fojė, o ten visi pareigūnai jau buvo ant V. užlipę, bandė jį surakinti. A. jau gulėjo ant žemės ir nesileido surakinamas. Nelabai atsimena visas aplinkybes. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 79-83), kuomet parodė, kad A. V. dar ligoninėje, kur iš jo turėjo būti imamas kraujas, atsistojo į kampą ir, pakėlęs rankas sugniaužtais kumščiais, pasakė žodžius: „Jeigu imsit kraują, reikės muštis“, po to koridoriuje vėl sugniaužė rankas į kumščius, atsistojo prie sienos ir pasakė: „Tai kuris pirmas?“. Grįžus į komisariatą, kažkuriuo momentu A. V. buvo komisariato pirmo aukšto fojė, vėliau į fojė atėjo D. B., N. Č. ir I. J., kuri atnešė sportinę tašę, kurioje buvo A. V. drabužiai. Vėliau kitas įtariamasis G. B. sušuko: „A., skambink P.“, A. V. pradėjo prašyti leisti jam paskambinti advokatui. Niekas nedavė jam paskambinti, tada A. V. pradėjo darytis agresyvus, pradėjo rėkauti, sakė, kad nieko neduos, nepersirengs. Jis ir trenkė savo galvą į šalimais stovinčią koloną, bet prieš trenkdamas galvą į koloną, pakišo savo dešinės rankos delną po veidu. Po to A. V. nusirengė savo striukę, padėjo ant žemės, prispaudė ją koja ir, paėmęs už striukės rankovės, pradėjo ją tempti, plėšyti. Kadangi tuo metu fojė prie A. V. buvo daug pareigūnų, jis išėjo parūkyti. Rūkydamas išgirdo vyrų balsų riksmą, kuris sklido iš komisariato fojė patalpų, ir nubėgo į fojė. Pamatė, kad A. V. gulėjo ant pilvo, ant grindų, jo galva buvo nukreipta į operatyvinės grupės patalpas, o kojos į Migracijos skyriaus patalpų pusę. Aplink A. V. buvo daug policijos pareigūnų, kurie jį laikė. Matė, kad N. Č. kažkaip klūpėdamas buvo prispaudęs koja A. V. kairę mentę, o V. B. buvo pasilenkęs ties ta vieta, kur A. V. laikė N. Č.. V. V. ir D. B. buvo prie A. V. kojų, bandė jas laikyti, nes šis muistėsi ir spardėsi. V. M. stovėjo prie kavos aparato, o B. Š. stovėjo kažkur ties ta vieta, kur kolona, rankoje laikė tazerį, kurio laidai buvo po A. V. pilvu. Jis suprato, kad ji panaudoj specialią priemonę, nors pats to nematė. Jis pripuolė prie gulinčio A. V., norėjo padėti palaikyti jo kojas, nes jis spardėsi, nesidavė sulaikomas, nesidavė, kad jam būtų uždėti antrankiai, muistėsi. Jam nebuvo vietos kur prieiti padėti, nes buvo pripuolę kiti pareigūnai, todėl nuėjo į kitas patalpas. Tuomet prie jo priėjo V. B., paprašė duoti jam vienkartinius antrankius, jis padavė ir šis išėjo. Jis nuėjo iš paskos. A. V. gulėjo ant grindų, kažkaip pusiau ant šono, jį laikė visi tie patys policijos pareigūnai. V. B. pasakė, kad vienkartiniai antrankiai sulūžo ir tada davė kitus vienkartinius antrankius, kuriuos uždėjo A. V. ant kojų, kad šis nesispardytų. Matė, kad A. V. kairysis antakis buvo praskeltas, bėgo kraujas. Nematė, kaip jis susižalojo antakį. A. V. apsiramino. Kažkas iškvietė medikus, kurie apžiūrėjo A. V. ir pasakė, kad galima jį vežti į areštinę. Vėliau pas A. V. buvo rasti kažkokie vaistai, lyg tai psichotropiniai. Po to jį išvežė į Panevėžio AVPK areštinę.

Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Zarasų PK Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule, kaltinamojo nepažinojo. Įvykio dieną dirbo su tyrėju V. B.. Buvo gautas pranešimas iš budėtojo, kad yra pavogtas automobilis, kad minėtas automobilis yra ardomas servise. Važiuojant sutiko važiuojanti A. V., jį sustabdė ir pristatė į Zarasų komisariatą. Patikrino neblaivumą, V. buvo blaivus. Po to ji dirbo savo darbą, kas įvyko fojė nematė. Trumpai išėjusi, matė abu konvojaus pareigūnus, B. S., V. B., V.. Tuo metu visi stovėjo, buvo bendravimas, muštynių nematė. Išėjusi vėliau matė V. gulinti. Pačio proceso kaip jis buvo paguldytas ir kas jį paguldė nematė. Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 88-91), kuomet parodė, kad po 20.00 val. ji išėjo iš operatyvinės grupės patalpų į komisariato fojė. Tuo metu fojė buvo D. B., N. Č., V. V. ir D. G., o prieš juos stovėjo sulaikytasis A. V.. Matė, kad fojė, netoli A. V. buvo kažkoks krepšys, suprato, kad ten buvo A. V. skirti drabužiai, nes jis buvo šlapias. Tuo metu joks konfliktas nevyko. Ji grįžo į operatyvinės grupės patalpas, ten buvo V. B., V. M. ir B. Š.. Vienu metu, nepamena tiksliai, kas ir ką pasakė, bet kad kažkas vyksta fojė patalpose ir tada lyg ir B. Š. išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Neilgai trukus išgirdo garsą, panašų į tazerio šūvį, kuris sklido iš fojė. Po šūvio iš operatyvinės grupės patalpų išbėgo V. B., o po kiek laiko į fojė nuėjo ir ji. Prie migracijos kabineto, kur yra sudėtos kėdės, pamatė ant žemės, ant pilvo gulintį A. V., aplink jį buvo pasilenkę ir priklaupę pareigūnai, kurie bandė uždėti jam antrankius, jį nuraminti. V. priešinosi, muistėsi, nesidavė, kad jam būtų uždėti antrankiai. A. V. laikė pareigūnai N. Č., D. B., V. B., V. V. ir B. Š.. Kiek matė, kurį laiką pareigūnams nepavyko uždėti A. V. antrankių. Negali pasakyti, kaip A. V. uždėjo antrankius, nes tai ateidavo, tai išeidavo iš fojė patalpų, bet paskui matė, kad jie jam buvo uždėti. Tuo metu fojė patalpoje buvo ir D. G., V. M., kurie stovėjo ir stebėjo, kas vyksta. Atėjusi vienu metu matė, kad A. V. sėdėjo fojė ant grindų, buvo nusiraminęs, buvo be viršutinių kelnių. Ant jo veido, virš antakio, kurio, neprisimena, buvo matyti prakirtimas, jo veidas buvo kruvinas. Kraujo buvo ir ant grindų. Ji nematė, kaip jis susižalojo. Vėliau A. V. buvo konvojuotas į Panevėžio AVPK areštinę.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirba Zarasų PK Reagavimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. A. V. pažįsta tik pagal darbą. 2022-03-22 aplinkybių neatsimena. Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 96-98), kuomet parodė, kad 2022 m. kovo 22 d. dirbo kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiąja patrule I. J.. Po 15.00 val. iš Utenos AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad iš J. Ž. namų kiemo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas automobilis „BMW“, galimai pavogė A. V.. Po pranešimo jis su I. J. nuvyko į įvykio vietą, po to važinėjosi po Zarasų miestą ir ieškojo pavogto automobilio ir A. V.. Pamatę važiuojantį A. V., jį pristatė į policijos komisariatą. Jis patikrino A. V. blaivumą alkotesteriu, jis įpūtė iki 0,4 promilių alkoholio. Po to dirbo kitą darbą. Vėliau į komisariatą atvyko Panevėžio AVPK konvojaus pareigūnai N. Č. ir D. B., kurie turėjo konvojuoti sulaikytąjį A. V. į Panevėžio AVPK areštinę. Paskui konvojaus pareigūnai ir V. V., gal dar kas iš pareigūnų, vežė A. V. į Zarasų ligoninės priėmimo skyrių tikslu paimti iš jo mėginius narkotinių medžiagų tyrimui. Jiems grįžus iš Zarasų ligoninės, galėjo būti po 20.00 val., D. B., N. Č., V. V., D. G. ir sulaikytasis A. V. buvo komisariato fojė patalpose. I. J. irgi buvo fojė, bet paskui tai ateidavo į budinčią dalį, tai išeidavo. Tuo metu jis buvo budinčioje dalyje prie kompiuterio, tvarkė ikiteisminio tyrimo medžiagą. Vienu metu išgirdo riksmus ir suprato, kad tarp pareigūnų ir A. V. vyksta konfliktas. Nebuvo galima suprasti, kas vyksta, visi stovėjo fojė prie Migracijos patalpų, prie kėdžių, vienoje krūvoje. Tada jis išgirdo šūvį ir greitai nuėjo iš operatyvinės patalpos į fojė. Atėjęs, pamatė, kad A. V. suklupęs, ar tai sėdėjo ant grindų. Prie A. V. buvo B. Š., V. V., N. Č. ir D. B., kurie bandė uždėti jam antrankius, o jis aktyviai priešinosi, bandė mosikuoti rankomis, stanginti jas, muistėsi ir spardėsi. Jis kažkaip su D. B., N. Č. ir V. V. užgulė A. V., V. V. laikė prispaudęs A. V. kojas, o N. Č. laikė kojos keliu prispaudęs A. V. sprandą, nes A. V. muistėsi, nesidavė, kad jam būtų uždėti antrankiai. Tuo tarpu jis su D. B. bandė uždėti A. V. antrankius, bet šis muistėsi, stangino rankas, blaškėsi, kažką rėkė, bet jie uždėjo jam antrankius. A. V. muistėsi, gulėjo ant pilvo, veidu į grindis, muistė galvą, matė, kad ant grindų, ties ta vieta, kur buvo jo veidas, buvo kraujo. Kažkas iš pareigūnų sakė A. V. nutraukti neteisėtus veiksmus, klausyti pareigūnų teisėtų nurodymų, tačiau A. V. nereagavo. Kadangi A. V. muistėsi ir spardėsi kojomis net jam uždėjus antrankius, N. Č. ir toliau laikė jį prispaudęs kojos keliu. Kažkas atnešė kojų surišimo priemones. Kažkas iškvietė greitąją, medikai apžiūrėjo A. V.. Po kurio laiko, jam būnant operatyvinės grupės patalpose, kažkas iš pareigūnų pasakė, kad pas A. V. buvo rastas vaistų lapelis, kad tai raminamieji vaistai. Vėliau A. V. buvo išvežtas į Panevėžio AVPK areštinę.

Liudytojas N. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus vyriausiuoju postiniu, kaltinamojo nepažįsta. Praeitų metų kovo mėnesį buvo duotas nurodymas kartu su kolega D. B. vykti į Zarasus, kad yra sulaikyti du asmenys, kuriuos reiks nukonvojuoti į Panevėžio areštinę. Atvykus į komisariatą juos pasitiko B. Š., kuri paprašė kolegiškai sulaikytąjį V. nugabenti į priėmimo skyrių, kadangi žmogus yra agresyvus. V. įsėdo normaliai. Nuvykus į priėmimo skyrių ir pasakius, kad reikalinga bus duoti kraujo ir šlapimo tyrimams, V. griežtai atsisakė, atsistojo nugara prie sienos ir pradėjo agresyviai elgtis. Jis pasakė, kad nieko neduos. Tai pamačiusi sesutė pasakė, kad „vežkit jį iš kur vežėtės, nes čia yra sunkių ligonių, jis triukšmauja, dar kokią įrangą sugadins čia“. Grįžo į policijos komisariatą. V. buvo sulaikytas šlapias, kolega sakė, kad jam turi atvežti sausus drabužius, tai laukė. Dar buvo vienas sulaikytas už grotų, kitoje laikino sulaikymo kameroje. Tai jis sušaukė V., kad paskambintų advokatui. Zarasų pareigūnai nedavė jam pasiskambinti advokatui. Tada pradėjo agresyviai elgtis, nusivilko savo striukę, suplėšė ją, trenkė vieną kartą galvą į koloną. Pradėjo save žaloti, kėlė pavojų ir sau ir aplinkiniams. Buvo priimtas bendras sprendimas jį surakinti, apriboti jo judesius, kad nustotų save žaloti. Bandant jį sulaikyti, pradėjo pulti. A. V. mosikavosi prieš juos rankomis ir kojomis, stangino rankas. Pareigūnas priėjo prie A. V. už nugaros ir apglėbė, bet A. V. jam pasipriešino, sukosi ir jį atstūmė. Tyrėja B. Š. paaiškino jam, kad panaudos tazerį, į tai jis nereagavo. Buvo išautas tazeris, kliuvo į pilvą, bet laidus jis nusitraukė nuo savęs. Pamatę, kad iš tazerio jokios naudos nėra, trise puolė V., paguldė jį ant žemės, bandė surakinti jį antrankiais. Jis (liudytojas) laikė viršutinę dalį, kiti laikė per vidurį, taip pat laikė kojas. Parvertus ant žemės, pavyko užlaužti jam rankas ir uždėti antrankius. Bet jis ir toliau muistėsi, norėjo keltis, pradėjo kojomis skėčiotis. Tada buvo priimtas sprendimas surakinti ir kojas, užveržė jas laikino sulaikymo juostomis. V. apsiramino. Po to pasiprašė į tualetą, o ten pas jį buvo rastos tabletės, raminamieji vaistai.

Prietaiso TASER Nr. B13000501 panaudojimo ataskaitoje užfiksuota, kad 2022 m. kovo 22 d., apie 20.40 val., Zarasų PK patalpose, adresu Zarasai, Dariaus ir Girėno g. 11, prieš pažeidėją A. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas prietaisas „Taser X26“ (2 t., b. l. 37-38).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas 2022 m. kovo 22 d. Utenos AVPK Zarasų r. PK pirmo aukšto fojė kameromis nufilmuotas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas prasideda 2022 m. kovo 22 d., 20.48.00 val., jame matyti, kaip policijos komisariate, pirmame aukšte, fojė, stovi A. V., Panevėžio AVPK pareigūnai N. Č. ir D. B., Zarasų PK pareigūnai I. J., V. V. ir D. G.. Laiku 20.48.27 val., V. V. išeina į operatyvinės grupės patalpas ir vėl sugrįžta į fojė 20.48.32 val. Laiku 20.48.30 val., I. J. išeina į operatyvinės grupės patalpas. Laiku 20.50.22 val., A. V. įsibėgėja ir vieną kartą trenkia galvą į koloną. Šį A. V. veiksmą mato fojė patalpose esantys pareigūnai – V. V., D. G., D. B., N. Č.. Laiku 20.51.06 val., A. V. nusirengia striukę ir ima ją plėšyti. Laiku 20.51.42 val., D. G. išeina į operatyvinės grupės patalpas. Laiku 20.51.50 val., iš operatyvinės grupės patalpų į fojė išeina Zarasų PK tyrėja B. S. (Š.) ir kalba su A. V.. Tuo metu A. V. nustoja plėšyti savo striukę. Laiku 20.52.32 val., A. V. vėl ima plėšyti striukę. Laiku 20.52.37 val., V. V., stovėjęs A. V. už nugaros kairėje pusėje, prieina prie A. V. ir suima abejomis rankomis jam už šonų. Paskui V. V. kaire ranka suima A. V. už kairės rankos žąsto. Laiku 20.52.41 val., A. V., pasisukdamas per kairį petį, išsilaisvina iš V. V. rankų. Tuomet V. V. suima rankomis A. V. už dešinės rankos riešo, o B. Š. suima už kairės rankos riešo. Laiku 20.52.48 val., A. V. kairės rankos alkūne suduoda smūgį į krūtinę pareigūnui D. B.. Laiku 20.52.52 val., matyti kaip A. V. dešine koja įspiria D. B. į pilvo sritį. Laiku 20.52.55 val., A. V. du kartus spiria koja pareigūnui D. B., tačiau pareigūnas spėja apsiginti ir koja spiria A. V. į tą pačią koją, kuria A. V. spyrė pareigūnui. Laiku 20.53.05 val., B. Š. panaudoja prieš A. V. elektros impulsinį prietaisą „Taser X26“ su užtaisu. Laiku 20.53.07 val., A. V. bando įspirti pareigūnei B. Š. ir pargriūna ant grindų. Laiku 20.53.11 val., iš operatyvinės grupės patalpų į fojė išeina Zarasų PK vyresnysis tyrėjas V. B.. Laiku 20.53.19 val., A. V. pradeda mojuoti rankomis. Laiku 20.53.35 val., matyti kaip pareigūnai V. V., N. Č., D. B., V. B. paguldo A. V. ant grindų, ant pilvo. Laiku 20.53.22 val., operatyvinės grupės patalpų duris atidaro, tarpduryje stovi Zarasų PK tyrėja V. M., paskui ji grįžta atgal. Laiku 20.53.33 val., iš operatyvinės grupės patalpų išeina I. J. ir stovi tarpduryje. Laiku 20.53.35 val., iš operatyvinės grupės patalpų į fojė išbėga D. G.. Laiku 20.53.41 val., į fojė ateina V. M.. Laiku 20.54.34 val., V. V. ir B. Š., buvę pasilenkę prie A. V., atsitiesia. Laiku 20.55.00 val., V. B. ir D. B., buvę pasilenkę prie A. V., atsistoja. Laiku, 20.55.06 val., D. G. išeina iš fojė į operatyvinės grupės patalpas ir sugrįžta 20.55.31 val., paduoda guminę pirštinę B. Š.. Laiku 20.56.13 val., B. Š. paduoda guminę pirštinę D. G. ir jis išeina į operatyvinės grupės patalpas. Laiku 20.56.19 val., I. J. išeina iš fojė į operatyvinės grupės patalpas ir 20.56.32 val. grįžta atgal. Laiku 20.56.45 val., B. Š., užsimovusi gumines pirštines, pasilenkia prie ant grindų gulinčio A. V., ties jo kojomis. Laiku 20.56.47 val., prie A. V. kojų pasilenkia V. V.. Laiku 20.57.00 val., B. Š. numauna A. V. kelnes, paima nuo grindų A. V. striukės dalis ir užeina už kolonos. Laiku 20.57.12 val., iš operatyvinės grupės patalpų į fojė ateina D. G.. Laiku 20.57.22 val., V. B. išeina į operatyvinės grupės patalpas. Laiku 20.58.32 val., A. V., gulėdamas ant žemės, staiga sujudina koją. N. Č. tuo metu laiko prispaudęs prie grindų A. V., klūpėdamas ant A. V. dešine koja, ties A. V. sprandu, kaire koja – nugaros srityje. Laiku 20.58.35 val., prie gulinčio A. V. prieina D. B. ir suima A. V. už dešinės kojos. Laiku 20.59.44 val., I. J. išeina iš fojė į operatyvinės grupės patalpas. Laiku 20.59.47 val., B. Š. išeina iš fojė į operatyvinės grupės patalpas. Laiku 20.59.57 val., V. M. išeina iš fojė į operatyvinės grupės patalpas (2 t., b. l. 40-44).

Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicijoje nurodyti šie nusikalstamos veikos padarymo būdai – fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Šio straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis, kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-467/2014). Iš kasacinės instancijos teismo praktikos matyti, kad konkrečiose bylose konstatuota, jog pasipriešinimas taip pat gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, t. y. tyčiniu smūgių sudavimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi (pavyzdžiui, taip suplėšant tarnybinės uniformos liemenės kišenę ir nagais – veidą), smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2013, 2K-229/2014, 2K-467/2014, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015 ir kt.).

Kaltinamais A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad policijos pareigūnams nesipriešino, neturėjo tikslo sužaloti policininkų, ar suplėšyti jiems drabužius. Jie nereikalavo jo, kad jis duotų rankas uždėti antrankius, tiesiog jo rankos buvo už nugaros. Jei jie pareikalautų, tai jis būtų davęs surakinti rankas. Nestangino rankų ir nesipriešino pareigūnams. B. jis nespyrė, niekam nesudavė. Kai bandė jam uždėti antrankius jis nenumetė B. Š. Body cam. Policijos pareigūnai puolė jam iš nugaros, pargriovė, laikė prispaudę. Jo tikslas buvo pakelti bent kiek pilvą, kad įkvėpti orą, nes negalėjo kvėpuoti. Jis bandė išgyventi, kad galėtų kvėpuoti. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip jo gynybinę poziciją ir atmeta bei laiko, kad jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas D. B. parodė, jog po to, kai A. V. pradėjo draskyti, plėšyti savo striukę, trenkėsi galva į koloną, kažkuris iš pareigūnų pasakė A. V. nutraukti tokius savo veiksmus, nustoti save žaloti, kad jam bus uždėti antrankiai. Po šių žodžių V. V. priėjo prie jo ir bandė paimti už nugaros, kad uždėti antrankius, tačiau A. V. pradėjo rėkti, muistytis taip, kad V. V. negalėjo jo sulaikyti. A. V. kažkaip sukdamasis ratu pareigūną atstūmė ir alkūne pataikė jam į ausį. A. V. elgėsi agresyviai, mosikavosi, stangino rankas, jam bandant sugriebti A. V. kairę ranką, A. V. kažkaip sukėsi ir savo kaire ranka atstūmė jo dešinę ranką, po to įspyrė jam į kairę koją. Norėdamas atstumti A. V. nuo savęs, jis taip pat spyrė jam į jo kojų pusę, tačiau nepataikė, kadangi jis atsitraukė. Kažkuris iš pareigūnų reikalavo nustoti priešintis, įspėjo, kad jam nepaklusus, bus panaudota policijos speciali priemonė – tazeris. Kadangi A. V. nepakluso šiems teisėtiems pareigūnų reikalavimams, B. Š. panaudojo tazerį, kuris iššovė A. V. į pilvą ir jis atsisėdo ant žemės. Tik po tazerio panaudojimo A. V. buvo paguldytas ant pilvo, tačiau jis visą laiką jis muistėsi, rėkė, jie visi jį laikė.

Liudytoja B. S. parodė, kad A. V. fojė rėkavo, plėšė savo striukę, elgėsi agresyviai. Pareigūnams pasakius, kad jam bus uždėti antrankiai ir priėjus prie A. V., jis tapo labai agresyvus, pradėjo rėkti, stanginti rankas, muistėsi, bandė rankomis smūgiuoti, spardėsi kojomis, lygtai kažkam spyrė, bet per sumaištį nepamatė, kam tokiam spyrė ir ar tikrai pataikė. Susistumdymo metu jis numušė jai ant tarnybinės uniformos, ties dešine krūtinės puse, kur yra kišenė, pritvirtintą tarnybinę kūno kamerą (Body cam), kuri nukrito ant grindų. V. V., N. Č. ir D. B. bandė uždėti A. V. antrankius, tačiau jis nerimo, stangino rankas, muistėsi, spardėsi kojomis. Matydama, kad A. V. vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus, saugodamasi ir siekdama apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai, ji paėmė specialią priemonę – elektros impulsinį prietaisą „Taser x26“ ir pasakė, kad jis bus panaudotas. A. V. toliau priešindamasis policijos pareigūnams, būdamas agresyvus rėkė ir sakė: „Naudok“. Kadangi jis nesureagavo į jos pasakytus žodžius, nenurimo ir toliau elgėsi agresyviai, bei tokiais veiksmais kėlė pavojų, ji panaudojo prietaisą „Taser x26“ su užtaisu. Tik po to pavyko uždėti antrankius, tačiau net ir būdamas surakintas antrankiais, A. V. toliau buvo agresyvus, rėkavo, muistėsi, daužė galvą į grindų plyteles, ko pasėkoje susižeidė dešinės pusės akies antakį.

Liudytojas V. V. parodė, kad neleidus A. V. paskambinti advokatui, jis pradėjo agresyviai elgtis, trenkė galva į koloną, nusiėmė nuo savęs striuke, ėmė plėšti ją. Buvo jam liepta nurimti, tačiau A. V. surėkė „neliesk manęs“, pradėjo priešintis. V. V. suėmė V. ranką, o iš kitos pusės N. Č., norėjo parklupdyti A. V. ant grindų, tačiau A. V. įsirėmė liudytojui į krūtinę, liudytojas fizinio skausmo tuomet nepajuto, nebuvo kada. Kažkas šaukė A. V. gulti ant žemės, bet jis priešinosi, tampė jį ir N. Č.. Pareigūnui B. V. spyrė į krūtinės sritį, spyris buvo, bet nežino ar pataikė. Pribėgo Š. ir pasakė, kad panaudos tazerį. Ji šovė, A. V. parklupo, bet nusitraukė laidus nuo savęs ir pradėjo stotis. Jie suprato, kad negalima leisti jam atsistoti, nes jis ir vėl priešinsis, todėl parvertė A. V. ant žemės, ant pilvo. Pribėgo B., užlaužė V. ranką ir uždėjo antrankius. Kai jis buvo paguldytas, tai bandė stotis, rėkavo, purtėsi, priešinosi. Liudytojas su kitu pareigūnų laikė jo kojas, o kiti rankas. Pavyko uždėti antrankius, dar uždėjo juostas ant kojų.

Liudytojas N. Č. parodė, kad pareigūnams neleidus A. V. pasiskambinti advokatui, jis pradėjo agresyviai elgtis, nusivilko savo striukę, suplėšė ją, trenkė vieną kartą galvą į koloną, t. y. pradėjo save žaloti. V. pavojų kėlė ir sau ir aplinkiniams, todėl buvo priimtas bendras sprendimas jį surakinti, apriboti jo judesius, kad nustotu save žaloti. Bandant jį sulaikyti, pradėjo pulti. A. V. mosikavosi prieš juos rankomis ir kojomis, stangino rankas. V. V. priėjo prie A. V. už nugaros ir apglėbė, bet A. V. jam pasipriešino, sukosi ir jį atstūmė. Tyrėja Š. paaiškino jam, kad panaudos tazerį, į tai jis nereagavo. Buvo išautas tazeris, kliuvo į pilvą, bet A. V. nusitraukė laidus nuo savęs. Tuomet jie trise puolė jį, paguldė ant žemės, bandė surakinti jį antrankiais. Parvertę ant žemės, užlaužė jam rankas ir uždėjo antrankius. Bet jis ir toliau muistėsi, norėjo keltis, pradėjo kojom skėčiotis. Tada buvo priimtas sprendimas surakinti jam ir kojas.

Liudytojas V. B. parodė, jog būdamas budinčioje dalyje, išgirdo riksmus ir suprato, kad tarp pareigūnų ir A. V. vyksta konfliktas. Po to jis išgirdo šūvį ir greitai nuėjo iš operatyvinės patalpos į fojė. Atėjęs į fojė, pamatė, kad A. V., suklupęs, sėdėjo ant grindų. Prie A. V. buvo B. Š., V. V., N. Č. ir D. B., kurie bandė uždėti jam antrankius, o jis aktyviai priešinosi, bandė mosikuoti rankomis, stanginti jas, muistėsi ir spardėsi. Jis kažkaip su D. B., N. Č. ir V. V. užgulė A. V., V. V. laikė prispaudęs A. V. kojas, o N. Č. laikė kojos keliu prispaudęs A. V. sprandą, nes A. V. muistėsi, nesidavė, kad jam būtų uždėti antrankiai. Tuo tarpu jis su D. B. bandė uždėti A. V. antrankius, bet šis muistėsi, stangino rankas, blaškėsi, kažką rėkė, bet jie uždėjo jam antrankius. A. V. muistėsi, gulėjo ant pilvo, veidu į grindis, muistė galvą. Kažkas iš pareigūnų sakė A. V. nutraukti neteisėtus veiksmus, klausyti pareigūnų teisėtų nurodymų, tačiau A. V. nereagavo. Kadangi A. V. muistėsi ir spardėsi kojomis net jam uždėjus antrankius, jam buvo surištos ir kojos.

Liudytojas D. G. parodė, kad neleidus A. V. paskambinti, jis pradėjo darytis agresyvus, t. y. pradėjo rėkauti, sakė, kad trenksis savo galvą į sieną. Jis ir trenkė savo galvą į šalimais stovinčią koloną, bet prieš trenkdamas galvą į koloną, pakišo savo dešinės rankos delną po veidu. Po to A. V. nusirengė savo striukę, padėjo ant žemės, prispaudė ją koja ir, paėmęs už striukės rankovės, pradėjo ją tempti, plėšyti. Jis išėjo, bet neužilgo išgirdo vyrų balsų riksmą ir nubėgo į fojė. Pamatė, kad A. V. gulėjo ant pilvo, ant grindų, aplink A. V. buvo daug policijos pareigūnų, kurie jį laikė. Matė, kad N. Č. kažkaip klūpėdamas buvo prispaudęs koja A. V. kairę mentę, o V. B. buvo pasilenkęs ties ta vieta, kur A. V. laikė N. Č.. V. V. ir D. B. buvo prie A. V. kojų, bandė jas laikyti, nes šis muistėsi ir spardėsi. B. Š. rankoje laikė tazerį, kurio laidai buvo po A. V. pilvu. Jis suprato, kad ji panaudojo specialią priemonę. Jis pripuolė prie gulinčio A. V., norėjo padėti palaikyti jo kojas, nes jis spardėsi, nesidavė sulaikomas, nesidavė, kad jam būtų uždėti antrankiai, muistėsi.

Liudytoja I. J. parodė, kad jai būnant operatyvinės grupės patalpose, išgirdo, kad kažkas vyksta fojė patalpose. B. Š. išėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Neilgai trukus išgirdo garsą, panašų į tazerio šūvį, kuris sklido iš fojė. Po šūvio iš operatyvinės grupės patalpų išbėgo V. B., o po kiek laiko į fojė pasižiūrėti nuėjo ir ji. Komisariato patalpose, prie migracijos kabineto, kur yra sudėtos kėdės, pamatė ant žemės, ant pilvo gulintį A. V.. Aplink jį buvo pasilenkę ir priklaupę pareigūnai, kurie bandė uždėti jam antrankius, jį nuraminti, nes jis priešinosi, muistėsi, nesidavė, kad jam būtų uždėti antrankiai.

Liudytoja V. M. parodė, kad būdama kitoje patalpoje ir pažiūrėjusi į ekraną, matė kad fojė stovi A. V. ir plėšo savo striukę, taip pat matė tą momentą, kaip stovėdamas A. V. spyrė D. B. į pilvo sritį, suprato, kad A. V. pataikė D. B. į pilvą. Po to išgirdo tazerio šūvį, pakėlė akis į ekraną ir pamatė, kad visi sugriuvę krūvoje. Ji nuėjo į fojė, matė, kad A. V. guli ant grindų ant pilvo, o policijos pareigūnai D. B., N. Č., V. V. ir V. B. laikė A. V. ir bandė uždėti jam antrankius. B. Š. vyniojo tazerio laidus. Pareigūnai bandė surakinti A. V., uždėjo jam antrankius ant rankų, paskui uždėjo jam vienkartinius antrankius ir ant kojų. Antrankių dėjimo metu A. V. visas muistėsi, bandė ištrūkti, elgėsi neadekvačiai.

Kaltinamasis A. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad niekada su kaimynais nesipyko, nei su jais sveikinosi, nei kalbėjosi. Jokių problemų nevyko iki to laiko, kol jie neįsigijo tą seną automobilį. Ir nuo ankstaus ryto, kartais 5-6 val. žiemos metu, jis užvesdavo tą automobilį. Ir ne tai, kad važiuotų, jis pastoviai gazuodavo. Nebūtų kreipiąs į tai dėmesį, bet jų automobilis stovėdavo po vaikų langais, vaikai skundėsi, kad bijo, nes kažkas triukšmauja po langais, automobilis rėkia. Vieną rytą P. kaip tik buvo kieme, pasisveikinęs, paprašė jo mandagiai, kad gal galėtų negazuoti to automobilio rytais, gal gali į gatvę išsivaryti. Jis atsakė „eik tu nachuj, noriu ir gazuoju, čia mano kiemas, darau ką noriu savo kieme“. Tarp jų įvyko pasikeitimai frazėmis, bet kad būtų kažkokie grasinimai, kad automobilį degint, to tikrai nesakė. Žinoma, kad nesakė tų žodžių, kad padegsiu jų automobilį, tai absurdiška. Nežino, kodėl P. tokius parodymus duoda. Su juo išvis jokių santykių nebuvo. Nebūtų tos problemos, jei nebūtų tos mergaitės atėjusios verkdamos ir sakydamos, kad „mes negalime miegoti, nes bijome“. Čia buvo pirmas konfliktas, kuris buvo 2022-02-27 su P.. Kitą dieną jį užkalbino P.. Ji lakstė su įjungtu telefonu, bandė kažką įrašinėti, provokuoti. Buvo grynai provokaciniai klausimai. Ji bandė ką tai iš jo išpešti, bandė kažką įrašyti, bet jai nepavyko. Į jos veiksmus, kalbas jis turbūt tą patį atsakė. Gal buvo pakeltas tonas, jis to neneigia. Ne jo lygis moterį gąsdinti, jis tų žodžių jai nesakė, kokius ji sako. Taip pat nieko nemetė į ją. Jų dukros tada nebuvo kieme, kaip ji galėjo girdėti konfliktą, ji po to atėjo į kiemą. Matė, kad P. laukėsi, jai negrasino. Jiems tik buvo pasakyta, kad „nebirbintų“ mašinos, jis gražiai kreipėsi į juos. Jo vaikai verkė, todėl ir padarė pastabą. P. negrasino.

Nukentėjusysis E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis A. V. buvo jo kaimynas, jokių santykių su juo nepalaikė, anksčiau konfliktų neturėjo. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o kaimynai (duomenys neskelbtini). 2022-02-27 10.40 val. išėjo užkurti mašiną, kuri stovėjo kieme. Užkūrė mašiną, nes jam su žmona reikėjo važiuoti, o visi priekiniai stiklai buvo užšalę ne tik iš vidaus, bet ir iš lauko. Laikė mašiną užvestą apie 20-30 min., kad atitirptų langai. Tada A. V. išėjo į savo namo terasą ir pasakė „nebirbink mašinos, o jei dar sykį užsikursi – padegsiu“. Ten yra medinė tvora, virš metro. Tą girdėjo ir jo podukra, kuri stovėjo koridoriuje, jis jos nematė. Kieme nieko nebuvo. Iš terasos niekas nieko neužstoja. Jis ir A. V. puikiai vienas kitą matė. Jo žodžiai buvo pasakyti agresyviai, agresyvumas pasireiškė iš balso tono. Kelias minutes ten viskas vyko, jis buvo su chalatu. V. pasakė tuos žodžius vieną kartą, jis šukavo, rėkavo pakeltu tonu. Jis jam normaliu tonu atsakė „kaip man išvažiuoti iš kiemo“. Užgesinęs mašiną nuėjo namo ir parašė pareiškimą, nes išsigando, kad jis gali padegti mašiną. Kad išsigando, gali patvirtinti podukra, kitaip nebūtų rašęs pareiškimo. Jo grasinimą jis suprato kaip realų. Pareiškimą parašė internetu ir laukė kol atvažiuos pareigūnai. Policija atvažiavo per pusę valandos, nufotografavo mašiną aplinkui ir išvažiavo. Kai policija buvo atvažiavusi, V. į lauką nebuvo išėjęs. Jis su žmona jau niekur neišvažiavo. Tai buvo pirmą dieną. Sekančią dieną tarp jo ir V. konflikto nebuvo. 2022-02-28 su žmona išėjo į kiemą, žmona laukėsi tuo metu, reikėjo važiuoti į polikliniką. V. buvo savo namo kieme, pasakė, kad „dabar kelsim balių“, kokį balių kels nepasakė. Žmona pasakė: „gerai kelkit balių“. Na ir prasidėjo užgauliojimai ant žmonos, pradėjo žmoną kolioti dėl mašinos. V. sakė, kad „žėrtva“, apmiš galvą jai. Jis normaliu tonu pasakė, kad kels balių, paskui pakeltu tonu pradėjo kalbėti. Jis kėlė balsą, žmona kėlė paskui irgi balsą. V. žmonai sakė, „tu žėrtva, žiurkė, čia negyvensi, neduosiu ramybės“. Jo veiksmai buvo agresyvūs. Nueidamas kažką metė, bet ten auga tujos virš 2 m, tai nieko ir nepermetė, nes jos užstojo. Nematė kokį daiktą jis metė. Mes nesupratome dėl ko jis taip kalba ant žmonos. Antrą dieną jis sakė tik žmonai. Po šių įvykių jis eidavo naktį žiūrėti, ar nepadegtas automobilis, ramiau pasijuto kai policija uždraudė V. prie jų artintis.

Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. nepažinojo, kol jis nepradėjo gyventi kaimynystėje. Kiek iki įvykio jis gyveno kaimynystėje, tiksliai negali pasakyti, gal apie 3 mėnesius. 2022 m. vasario 27 d. buvo konfliktas tarp jos vyro ir V.. Ji tuo metu buvo namie, bet girdėjo, kad jie konfliktavo. Girdėjo, kad V. grasino, kai vyras užkūrė automobilį, kad padegs mašiną. Vyras tuo metu buvo lauke, kieme, o V. buvo savo namo teritorijoje, terasoje. V. ji nematė, tik girdėjo. Jie konfliktavo apie 10-15 min. Vyras grižo ir pasakė, kad tarp jų buvo žodinis konfliktas. Dukra pirmą konfliktą girdėjo, buvo išsigandusi. Tą dieną viskas taip ir baigėsi. Kitą dieną su vyru turėjo važiuoti į miestą. Apie 9 val. išėjo į kiemą, vėl išėjo A. V. ir pasakė apie mašinos birbinimą. V. buvo savo kieme, už tvoros, priėjo prie tvoros ir pradėjo grasinti jai. Jis sakė jai visokius negražius žodžius, kurie yra nurodyti jos apklausoje ir kurių ji nenori kartoti. Tada jis sviedė kokį tai daiktą, bet užstojo tujos, tai nepataikė, tas daiktas liko jų teritorijoje. Jis nieko nepasakė dėl ko grasino, turbūt kliudė užkurta mašina. Mašina 10-20 min. kuriama, ir ne 5-4 val. ryto. Ji jam atsakė žodžiais, kalbėjo su juo lygiai tai pat, kaip ir jis kalbėjo su ja. V. sakė, kad padarys diskoteką, kad „aš esu V., žinai kas tau bus, aš jus iš čia iškraustysiu, apmyšiu galvą, partrenksiu“. Ji jam daugiau nieko nesakė ir su vyru išvažiavo. Tarp V. ir jos tai buvo pirmas konfliktas. Ji reagavo labai rimtai, tuo metu laukėsi, patyrė didelį stresą. Ji iki to apie jį yra girdėjusi, kad jis yra agresyvus, buvo jau susidariusi nuomone. Pirmą dieną V. grasino jos vyrui, o sekančią dieną grasino jai. Ji vertino jo žodžius rimtai, kad jis nejuokauja. Ji konflikto nefilmavo, tik laikė rankoje telefoną, badė įrašinėti, bet V. balso nesigirdėjo.

Nepilnametė liudytoja A. L., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog kaimyną žino iš matymo, jo vardo ir pavardės nežino, jis gyvena šalia. Įvykis susijęs su jos patėviu E. P. ir kaimynu. Tikslios datos neprisimena, viskas parašyta bylos dokumentuose. Buvo apie 10.30 - 11.00 val., savaitgalis, sekmadienis. Patėvis pirmas išėjo į kiemą, išsitraukė prailgintuvą, jie ruošėsi siurbti automobilį. Kai ji išėjo į lauką, E. P. ir kaimynas pradėjo tarpusavyje kalbėti. Kaimynas per tvorą, neatėjęs į jų kiemą, pradėjo kalbėti, sakė: „Nebirbink mašinos“. Patėvis atsakė: „Kaip siūlai man užkurti mašiną ir atšildyt langus“. Tada kaimynas pradėjo keiktis: „Tu pydaras, ryžas“, nepasakys žodis į žodį, kaip jis sakė, bet, kiek atsimena, buvo pasakęs šiuos žodžius. Patėvis pasakė: „Negrasink“. Kaimynas pasakė, kad jeigu dar kartą patėvis užkurs automobilį, tai jis sudegins automobilį. Patėvis neišsigando, nereagavo, toliau siurbė automobilį. Tuo metu ji buvo šalia patėvio, nes jie siurbė automobilį. Jų ir kaimyno sklypą skiria aukšta medinė tvora. Automobilis stovėjo prie pat tvoros, o tvora yra tarp krūmų. Tuo metu ji stovėjo prie namo laiptų ir puikiai girdėjo jų pokalbį. Iš kaimyno pusės buvo riksmai, jis labai garsiai kalbėjo, grasino sudeginti automobilį. Ji buvo išsigandusi, pagalvojo, kad žmogus norėjo kažką pavaidinti. Nemanė, kad tai gali būti tiesa, bet kuo toliau, tuo labiau jo veiksmai nepatiko. Nežino, kas dar galėjo girdėti konfliktą, išskyrus ją ir patėvį, tuo metu mama buvo duše. Nemano, kad galėtų taip įvykti, kaip pagrasino. Pasakė ir pasakė, suprato, kad tik pagrasino ir tiek. Jautė pavojų, galvojo, kad galėtų sudeginti automobilį, kol jų nebus namuose. Kažkada tai galėjo būti tiesa – 50/50. Anksčiau tėvai sutardavo su kaimynais, viskas prasidėjo tikriausiai prieš 2 metus. Nesutarimai labiausiai vyko dėl triukšmo iš kaimynų pusės. Jie nereaguodavo į tą triukšmą, nekreipdavo dėmesio, be to dar jų šuo, anksčiau buvo vienas, dabar jau du. Šunys labai loja, neleidžia miegoti, jie apie tai minėjo kaimynams. Anksčiau ji nėra girdėjusi grasinimų iš kaimyno pusės. Mama tik minėjo, kad kažkas buvo po to įvykio su automobiliu, bet ji pati nieko negirdėjo. Dabar su kaimynais nebendrauja, bet yra baimės. Baiminasi žvilgsnio, jaučia pavojų, jaučiasi nesaugiai. Kai būna viena namuose, baisu išeiti į lauką, mano, kad kaimynas galėtų kažką padaryti. Apie įvykį ji su patėviu papasakojo mamai, tuo viskas ir baigėsi. Mano, kad pokalbį tarp patėvio ir kaimyno išgirdo nuo pat pradžios. Patėvis išėjo į kiemą ir per langą pamatė, kad išlindo kaimynas, tada ji iš karto išėjo ir girdėjo, kaip kaimynas iš pradžių gražiai pasakė, kad neužvedinėti automobilio. Tiksliai nežino, ar anksčiau ką sakė, bet išgirdo nuo momento kai pasakė nebirbinti automobilio. Kai ji išėjo, patėvis jau buvo užvedęs automobilį, kad jį siurbti, jau „birbino“. Anksčiau iš kaimyno pretenzijų nebuvo. Automobilis „birbina“ nelabai garsiai, kaip ir visi. Jai automobilis netrukdo. Ji nepabunda nuo patėvio automobilio „birbinimo“ (1 t., b. l. 135-138).

Liudytoja I. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su V. draugavo ir gyveno kartu daugiau nei pusę metų. Kaimynus P. pažįsta tik iš matymo, jokių santykių nepalaiko. 2022-02-27 ir 2022-02-28 tarp sugyventinio ir kaimynų konfliktų negirdėjo. Ji buvo namuose, o V. buvo terasoje, rūkė. Kai V. grįžo iš terasos, jo paklausė kas įvyko. Jis pasakė, kad šnekėjo su kaimynais dėl užvesto variklio. Jis nebuvo įpykęs, tik sunerimęs. Ji jų pokalbio negirdėjo, bet netiki, kad buvo grasinimas. Kitą dieną ji buvo išėjusi į terasą, pamatė Alą, ji buvo įpykusi, tai matėsi iš veido išraiškos, iš rėkimo. Dėl to nusprendė nesivelti ir grįžo namo. V. grįžo iš terasos sunerimęs, dėl to ir paklausiau jo. Kad A. rėkė, tai ji girdėjo. Tuo metu pas juos kieme, prie pat tvoros, dirbo žmogus vardu S., padėjo ūkyje. Jis taip pat viską girdėjo. Ji ir pati vasaros metu, kai su A. dar negyveno, kalbėjosi su kaimynais, nes jie užvesdavo automobilį ir palikdavo. Jos vienas vaikas yra „asmatikas“ ir jis miega su praviru langu, kad nedustų. Kad visą tai girdisi vaikams, vaikai prabunda, verkia, nepatenkinti, neišsimiega. Ji kaimynų paprašė žmogiškai, kaip mama, nes ten vaikų smėlynė stovi, o kai užvedama pas kaimynus mašina, tai visos išmetamos dujos, su vėjo gusiu, eina pas ją į kiemą. Kaimynai irgi turi vaikų. P. atsakė, kad tai jo kiemas, ką nori, tą daro. Jau tada jis jai negražiai pasakė.

Vertinant nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, kuriais grindžiamas kaltinimas dėl A. V. veiksmų, atliktų 2022 m. kovo 27 d., pažymėtina, kad jų parodymai nėra visiškai nuoseklūs, taip pat prieštarauja vieni kitiems. Taip, nukentėjusysis E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. V., išėjęs į savo namo terasą apsirengęs tik chalatu, per tvorą pasakė „nebirbink mašinos, o jei dar sykį užsikursi – padegsiu“, viskas vyko kelias minutes. Ir čia pat, sau prieštaraudamas, nukentėjusysis parodė, kad A. V. pasakė tuos žodžius vieną kartą. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad A. V., pasakęs šiuos žodžius, išvadino jį „ryžu“ gaidžiu, nusisuko ir išėjo namo. Nukentėjusysis parodė, kad A. V. žodžiai buvo pasakyti agresyviai, agresyvumas pasireiškė iš balso tono, jis šūkavo, rėkavo pakeltu tonu, kad viską girdėjo jo podukra. Nepilnametė liudytoja A. L. (E. P., podukra), apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, jog kai patėvis išėjo į kiemą, ji per langą pamatė, kad išlindo kaimynas, tada ji iš karto išėjo ir girdėjo, kaip kaimynas iš pradžių gražiai pasakė, kad neužvedinėti automobilio, tiksliau nebirbint automobilio, ir tik po to, kai patėvis paklausė, kaip jam užkurti mašiną ir atšildyt langus, kaimynas pasakė, kad jeigu dar kartą patėvis užkurs automobilį, tai jis sudegins automobilį. E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktą girdėjo jo podukra, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad konfliktą girdėjo ir jo žmona. Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo namie, bet girdėjo, kad vyras konfliktavo su A. V., girdėjo, kad V. grasino, kad padegs automobilį. Be to, ji parodė, kad jie konfliktavo apie 10-15 min. Tuo tarpu nepilnametė A. L. parodė, kad niekas negalėjo girdėti konflikto, išskyrus ją ir patėvį, mama tuo metu buvo duše, mamai apie įvykį papasakojo ji su patėviu. Nukentėjusysis E. P. parodė, kad A. V. žodžiai buvo pasakyti agresyviai, agresyvumas pasireiškė iš balso tono, jis šūkavo, rėkavo pakeltu tonu, dėl ko nukentėjusysis jo grasinimą padegti automobilį suprato kaip realų, išsigando ir parašė pareiškimą. Nepilnametė liudytoja A. L. parodė, kad kaimynui pasakius, kad jeigu dar kartą patėvis užkurs automobilį, tai jis sudegins automobilį, patėvis neišsigando, nereagavo, toliau siurbė automobilį. Ji pati pagalvojo, kad žmogus norėjo kažką pavaidinti, nemanė, kad tai gali būti tiesa, kad galėtų taip įvykti, kaip pagrasino. Pasakė ir pasakė, suprato, kad tik pagrasino ir tiek. Tačiau vėliau, toje pačioje apklausoje, ji nurodo, kad jautė pavojų, galvojo, kad galėtų sudeginti automobilį, kol jų nebus namuose, tai galėjo būti tiesa – 50/50. Kiti liudytojai – I. N. ir S. Z. – 2022 m. kovo 27 d. įvykusio konflikto nematė ir negirdėjo.

Nukentėjusioji A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 9 val. išėjo į kiemą. A. V. buvo savo kieme, už tvoros, priėjo prie tvoros ir pasakė apie mašinos birbinimą, po to pradėjo grasinti jai. Jis sakė jai visokius negražius žodžius, kurie yra nurodyti jos apklausoje ir kurių ji nenori kartoti. Ji jam atsakė žodžiais, kalbėjo su juo lygiai tai pat kaip ir jis kalbėjo su ja, t. y. pakeltu tonu. Tada jis sviedė kokį tai daiktą, bet užstojo tujos, tai nepataikė, tas daiktas liko jų teritorijoje. Jis nieko nepasakė dėl ko grasino, turbūt kliudė užkurta mašina, kuri kuriama 10-20 min. V. sakė, kad padarys diskoteką, kad „aš esu V., žinai kas tau bus, aš jus iš čia iškraustysiu, apmyšiu galvą, partrenksiu“. Ji jam daugiau nieko nesakė ir su vyru išvažiavo. Tarp V. ir jos tai buvo pirmas konfliktas. Ji reagavo labai rimtai, tuo metu laukėsi, patyrė didelį stresą, nes iki to apie jį yra girdėjusi, kad jis yra agresyvus, buvo jau susidariusi nuomone. Nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2022-02-28 su žmona išėjo į kiemą, žmona laukėsi tuo metu, reikėjo važiuoti į polikliniką. V. buvo savo namo kieme, normaliu tonu pasakė, kad kels kažkokį balių. Žmona pasakė: „gerai kelkit balių“. Na ir prasidėjo užgauliojimai ant žmonos, pradėjo žmoną kolioti dėl mašinos, pakeltu tonu sakė, kad „žėrtva“, apmiš galvą jai pradėjo kalbėti. Jis kėlė balsą, žmona paskui taip pat kėlė balsą. Jis žmonai sakė, „tu žėrtva, žiurkė, čia negyvensi, neduosiu ramybės“. Jo veiksmai buvo agresyvūs. Nueidamas kažką metė, bet ten auga tujos virš 2 m, tai nieko ir nepermetė, nes jos užstojo. Nematė kokį daiktą jis metė. Tuos žodžius jis sakė tik žmonai. Liudytoja I. N. parodė, kad 2022-02-28 ji buvo išėjusi į terasą, pamatė A., kuri buvo įpykusi, tai matėsi iš veido išraiškos, iš rėkimo. Ji nusprendė nesivelti ir grįžo namo. A. V. grįžo iš terasos sunerimęs. Liudytojas S. Z. parodė, kad tą dieną dirbo pas A. V., girdėjo V. ir moterišką kaimynės balsą, jie kalbėjosi pakeltu balso tonu, tačiau apie ką jie kalbėjo neįsidėmėjo.