- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-168-544/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00045-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centras, VMI prie LR FM
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-168-544/2013
Teisėjas Vladimiras Kurasovas Proceso Nr. 2-54-3-00045-2013-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) N. B. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo teisėjo 2013 m. sausio 23 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. 2-89-420/2013 pagal N. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ Registrų centras ir VMI prie LR FM, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. B. 2013-01-15 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir vadovaudamasis CK 4.68-4.71 str. prašė nustatyti, jog jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į inžinerinį statinį (techninę pastogę), (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-5).
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2013-01-23 nutartimi CPK 115 str. 2 d. pagrindu nustatė pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti iki 2013-02-05. Nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pareiškėjas nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu; asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savas, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas tvirtina, jog jis nuo 2002 m. naudojasi ir valdo inžinierinį statinį (techninę pastogę), esantį (duomenys neskelbtini), jame laiko žemės ūkio techniką, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių valdymo prasidėjimo pagrindą, valdymo prasidėjimo sąžiningumą ir teisėtumą bei valdymo teisėtumą, t. y. kad jis šį turtą įgijo tais pačiais pagrindais, kaip įgyjama ir nuosavybės teisė, ir tik dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės jo atžvilgiu neatsirado. Todėl teismas pasiūlė pareiškėjui nurodyti ir pateikti įrodymus, patvirtinančius minėto inžinierinio statinio (techninės pastogės) valdymo prasidėjimo sąžiningumą ir teisėtumą bei valdymo teisėtumą (b. l. 21-22).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjo įgaliota atstovė advokatė Inga Maskoliūnaitė prašo panaikinti 2013-01-23 nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad pareiškėjas inžinierinį statinį (techninę pastogę), esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai valdo nuo 2002 m. Faktinis fizinis daikto valdymas, pasireiškiantis kaip fizinis naudojimas, visiškai atitinka įstatymo leidėjo valdymui keliamus reikalavimus: CK 4.27 str. 1 d. numatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi, nekilnojamojo daikto valdymas reglamentuojamas kaip faktinė padėtis, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės. Pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas pateikti rašytinius įrodymus, neatkreipė dėmesio į įgyjamosios senaties instituto specifiškumą. Pareiškėjo valdymas yra sąžiningas, atviras, tačiau kitiems galimai suinteresuotiems asmenims toks jo manymas gali atrodyti nepagrįstas. Šiuo tikslu duomenys apie pradėtą bylą yra skelbiami viešai, kad bet kuris suinteresuotas asmuo galėtų pareikšti savo pastabas ar nesutikimą. Nesant tokių pareiškimų, preziumuojamas valdymo sąžiningumas (b. l. 25-26).
Atskirasis skundas netenkintinas, o Zarasų rajono apylinkės teismo 2013-01-23 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Asmens kreipimasis į teismą turi atitikti įstatymo nustatytą tvarką – tik tokiu būdu materialusis teisinis reikalavimas tampa ieškiniu (pareiškimu) (CPK 5 str. 1 d.). Nors įstatymas bylos dėl daiktinių teisių pareiškimui nustato daug formalių reikalavimų (CPK 111 str., 525, 631 str.), tačiau iš esmės pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatymo turinį sudaro du elementai – jo dalykas ir jo pagrindas. Pareiškimo dalyku suprantamas pareiškėjo per teismą suinteresuotiems asmenims pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 111 str. 2 d. 4 p.), o pareiškimo pagrindu – faktinės aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio (pareiškimo) dalyką (CPK 111 str. 2 d. 5 p.), nes šie elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas nagrinėdamas bylą ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, atsiliepdami į pareiškimą. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai pareiškimo turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas pareiškėjui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių: civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Pareiškimo trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio (procesinio dokumento).
Šalies argumentai
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą ypatingosios teisenos tvarka, prašydamas nustatyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą. Įgyjamosios senaties institutas yra savarankiškas nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (CK 4.47 str. 1 d.). Suformuotoje teismų praktikoje įgyjamosios senaties teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68-4.71 str. numatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas bei nuosavybės teisės įgijimo pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį nustatomas esant visoms būtinoms sąlygoms – pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokių būdu, daikto valdymas buvo prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, toks valdymas tęsėsi ne mažiau kaip 10 metų. Taigi tam, kad būtų pripažinta teisė į daikto nuosavybę pagal įgyjamąją senatį, pareiškėjas privalo šias nurodytas aplinkybes nurodyti pareiškime, o vėliau – ir įrodyti (CPK 178 str.).
Pareiškimas dėl ypatingosios teisenos bylos iškėlimo turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose (CPK 443 str. 2 d.). Bylų dėl daiktinių teisių pareiškimo ypatumai nurodyti CPK 525 str., o bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo – CPK 531 str. CPK 111 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Pagal CPK 443 str. 8 d. teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą dėl daiktinių teisių, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Be bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, prie pareiškimo, paduodamo CPK XXXIV skyriuje nustatyta tvarka, turi būti pateikti dokumentai iš atitinkamo viešo registro apie registruotinas daiktines teises (CPK 525 str.) bei, be kita ko, turi būti nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas, kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas (CPK 531 str. 3 p., 4 p.). Esant tokiems reikalavimams dėl šios kategorijos bylų pareiškimo turinio, taip pat įvertinant tai, kad, nesant prieštaravimų, šios kategorijos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (CPK 533 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas minėto pareiškimo priėmimo klausimą, turėjo pagrindą taikyti CPK 115 str. 2 d. nuostatas ir pasiūlyti pareiškėjui patikslinti valdymo prasidėjimo sąžiningumą ir teisėtumą aplinkybes, jei manė, jog jos nenurodytos, nurodytos nepilnai ar netinkamai.
Šalies argumentai
Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, skunde nurodo, kad faktinis fizinis nekilnojamojo daikto užvaldymas taip pat laikomas tinkamu pagrindu valdymui atsirasti, taip pat daikto neužvaldžius fiziškai, bet kai perduodantis daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių į tą daiktą patekti ar kitu panašiu būdu fiziškai jį užvaldyti. Apeliantas nurodo, jog jo valdymas yra sąžiningas, atviras, duomenys apie pradėtą bylą skelbiami viešai, todėl bet koks suinteresuotas asmuo gali pareikšti prieštaravimus, o jei jų nėra, preziumuojamas pareiškėjo valdymo sąžiningumas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, dalies šių skundo argumentų nurodymas pareiškime dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kaip tik iš dalies ir pašalintų teismo nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau jie nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą nutartį.
2013-01-23 nutartyje teismas aiškiai, konkrečiai ir išsamiai nurodė, kokius būtinus reikalavimus atitinkantį procesinį dokumentą būtina pateikti ir kaip pareiškimą patikslinti (b. l. 21-22). Sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą po to, kai pareiškėjas patikslins pareiškimą (jei patikslins), atkeiptinas dėmesys, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareiškėjas pagal minėtus įstatymų reikalavimus turi nurodyti pareiškimo pagrindą, o ne jį įrodyti, nes priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, taip pat negali nurodyti pareiškėjui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003, 2008-07-10 nutartis Nr. 3K-3-380/2008 ir kt.).
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei argumentus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.