- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-20
- Bylos Nr.
- 2-229/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- I. R.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo I. R. pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ bankroto byloje Nr. B2-837-71/2010.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas I. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė patvirtinti jo 34 098,74 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Vevira“ bankroto byloje. Pareiškime nurodyta, kad 2002 metais R. S. kreipėsi į pareiškėją dėl teisinių paslaugų teikimo. Nors R. S. sutartis dėl teisinių paslaugų pasirašė tariamai užsakovui UAB „Revi“, tačiau realiai teisines paslaugas gavo UAB „Vevira“. R. S. esant UAB „Vevira“ direktoriumi, jam buvo įteikti reikalavimai apmokėti už paslaugas. Pareiškėjas pagal advokato paslaugų teikimo sutartį įvykdė visas savo prievoles ir įgijo teisę reikalauti sumokėti atlyginimą už darbą. UAB „Vevira“ 2003 m. sausio 28 d. iš dalies atsiskaitė už paslaugas įmokėdama 2 570 Lt ir liko skolinga 34 098,74 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 09 d. nutartimi netenkino pareiškėjo I. R. pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius 2010 m. birželio 30 d. raštu nurodė, kad I. R., nors ir pareiškęs 34 098,74 Lt kreditorinį reikalavimą, tačiau įrodymų, patvirtinančių savo kreditorinių reikalavimų pagrįstumą, nepateikė. BUAB „Vevira“ bankroto byloje duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Vevira“ skolinga I. R., nėra, o tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Iš I. R. pateiktos 2002 m. birželio 14 d. advokato paslaugų teikimo sutarties matyti, kad advokato paslaugų teikimo sutartis sudaryta ne su UAB „Vevira“ o su UAB „Revi“. Iš pateiktų 2003 m. vasario 3 d. ir 2004 m. balandžio 22 d. dokumentų apmokėjimui matyti, kad jie adresuoti UAB „Revi“, o ne UAB „Vevira“. Pareiškėjo 2009 m. gruodžio 31 d. išrašyta sąskaita faktūra (serija RRI Nr.1103) pasirašyta tik paties pareiškėjo ir nurodyta, kad „už teisines paslaugas pagal 2002 m. birželio 14 d. sutartis, R. S. pasirašytus 2004 m. balandžio 22 d., 2003 m. vasario 3 d. dokumentus apmokėjimui“. Nesant byloje įrodymų, kad BUAB „Vevira“ skolinga I. R., jis negali būti pripažintas kreditoriumi BUAB „Vevira“ bankroto byloje, o tuo pačiu negali būti tenkintinas jo prašymas patvirtinti 34 098,74 Lt kreditorinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas I. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patvirtinti jo 34 098,74 Lt kreditorinį reikalavimą, taip pat išreikalauti visą bylą. Skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pareiškėjo prašyme dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Papildomai pažymėta tai, kad:
1. Byla nebuvo iš esmės nagrinėta. Teismas neišsprendė byloje pareikštų reikalavimų, todėl yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Nutartis nelogiška, jos argumentai prieštaringi.
2. Pareiškėjo prievolės buvo vykdomos UAB „Vevira“ naudai, ši mokėjo už paslaugas. R. S. veikė UAB „Vevira“ interesais, todėl ji turi apmokėti už paslaugas. Kadangi UAB „Revi“ bankrutavo, o gautą naudą UAB „Vevira“ pasisavino perimdama atgautus automobilius, atlyginimas už advokato paslaugas išreikalautinas būtent iš UAB „Vevira“. Teiktų paslaugų naudą gavo UAB „Vevira“. UAB „Vevira“ direktorius patvirtino paslaugų teikimo sandorį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Teisėjų kolegija, susipažinusi su atskirojo skundo medžiaga bei apelianto skunde išdėstytomis aplinkybėmis, negali sutikti su skundo argumentu, kad byla nebuvo iš esmės nagrinėta, kad teismas neišsprendė byloje pareikštų reikalavimų. Šioje byloje pareiškėjas I. R. reiškė prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Vevira“ bankroto byloje. Byloje esantis teismo posėdžio protokolas (b. l. 49-50), skundžiamos nutarties turinys (b. l. 51-52) patvirtina tai, kad byla buvo nagrinėjama iš esmės, o pareiškėjo I. R. prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmestas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu atmestas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, yra pagrįsti bylos medžiaga, o teigti, esą nutartis nelogiška, kad teismo argumentai prieštaringi, nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta tinkamai suformuota atskirojo skundo medžiaga, todėl nėra būtinybės išreikalauti visą bylą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip pat nėra objektyvaus pagrindo išreikalauti ir teismo posėdžio garso įrašo, nes prie atskirojo skundo medžiagos yra pridėtas teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuoti pagrindiniai teismo posėdžio metu atlikti procesiniai veiksmai, o duomenų, kad dėl protokolo būtų teiktos pastabos, taip pat nėra.
Apeliantas atskirajame skunde iš esmės atkartoja tas pačias aplinkybes, kuriomis grindė prašymą pirmosios instancijos teismui dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu, todėl yra įsitikinusi, kad patvirtinti pareiškėjo nurodytą kreditorinį reikalavimą BUAB „Vevira“ bankroto byloje nėra pagrindo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, jog apelianto skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti apskųstą nutartį, kadangi prašymas patvirtinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą šia nutartimi išspręstas teisingai. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338, 329 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.