Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, ieškovui V. V. (V. V.), ieškovo ir trečiojo asmens K. S. atstovei – advokatei V. Š., atsakovei I. K., atsakovės I. K. atstovui – advokatui V. Ž., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. V. (V. V.) patikslintą ieškinį atsakovams I. K., V. K. (V. K.), trečiajam asmeniui K. S. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pakeitimo bei atsakovų I. K. ir V. K. (V. K.) priešieškinį ieškovui V. V. (V. V.), trečiajam asmeniui K. S. dėl išlaidų, susijusių su rentos teikimu atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas P. B. parodė, kad ieškovas yra jo kaimynas. Patvirtino, kad matė, kaip pats išlaikė savo butą iki išvykimo iki Ukrainą 2011 metais, nes buvo sutikęs prie Snoro kioskelio, kuriame mokėjo už butui suteiktas komunalines paslaugas. Po žmonos mirties, bute gyveno vienas. Jo žiniomis, kaimynas jau turi kitą žmoną, kuri gyvena Ukrainoje. Pabrėžė, kad niekada nematė, jog ieškovą būtų kas išlaikę, t. y. nešę maistą, valę butą ir pan. Ieškovas nežinojo, kad buto nuosavybė perleista atsakovams. Tai paaiškėjo tik po to, kai jam buvo parodyta sutartis. Pastebėjo, kad nuo 2011 m. iki 2014 m. bute gyveno jauna šeima. Ieškovas, grįžęs iš užsienio, neturėjo kur gyventi, todėl dvi savaites gyventi priėmęs jis.

Liudytoja O. B. nurodė, kad nuomojosi ieškovo butą. Ieškovas puikiai apie tai žinojo, nes asmeniškai su V. V. bendravo ir su juo apie tai tarėsi. Bute gyveno, mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas bei 200 Lt nuomos mokestį. Ieškovui sugrįžus ir nedelsiant pareikalavus butą atlaisvinti, tokios galimybės neturėjo, nes jis iš anksto jai nepranešė. Prašė ieškovo nors savaitę palaukti, kol susiras kitą gyvenamąjį būstą.

Liudytoja A. V. nurodė, kad 18 metų pažįsta V. V., bet apie rentos sutartį nežinojo nieko. Pažymėjo, kad atsakovė I. K., kaip ir anksčiau jo žmona, rūpinosi atsakovu, nors pati to nematė. Žino, kad šis butas priklauso šiuo metu atsakovams.

Liudytojos J. B. ir V. K. akcentavo, kad yra labai geri pažįstami su V. V.. Kokie tiksliai giminystės ryšiai pasakyti negali, bet žino V. norą butą perrašyti atsakovų dukroms.

Liudytoja N. M. patvirtino, jog yra atsakovų dukra. Buvo geri santykiai su dėde, kiekvieną dieną rūpinosi juo, skambino. Paminėjo, kad ieškovui paaiškino, kad sudaryti ilgalaikio išlaikymo sutartį reikia, tuo tikslu, kad buto nuosavybės teisė nepereitų tretiesiems asmenims dėl ieškovo netinkamo gyvenimo būdo, t. y. vartojimo alkoholinius gėrimus ir pan. Paskui jis pats atėjo su pasiūlymu sudaryti rentos sutartį. Kalbėjo, kad turtas atsakovams pereis po ieškovo mirties. V. V. nusprendus išvykti į Ukrainą, jis pateikė pasiūlymą išnuomoti butą, todėl ji supažindino ieškovą su savo draugais dėl nuomos sutarties sąlygų aptarimo. Pažymėjo, kad santykiai buvo šeimyniški, tačiau kai jis grįžo iš Ukrainos pareiškė, kad jam kas mėnesį reikia 300,00 Eur. Šiuo metu ieškovo žmona gyvena užsienyje, bet buvo atvažiavusi. Ar ieškovas planuoja su ja gyventi minėtame bute, nežino. Mama (atsakovė) pradėjo mokėti už butą tik sudarius Rentos sutartį. Teigė, jog patvirtinančių čekių neturi, nes nesitikėjo, kad V. V. reikalaus tą įrodyti ar kreipsis į teismą. Apie perėjusią nuosavybės teisę jos tėvai patys neseniai sužinojo. Anksčiau ieškovas nereikalavo išlaikymo, bet buvo atvejai, kuomet mama I. K. vežė maistą. Ieškovas siūlomo maisto atsisakė, argumentuodamas, kad atsakovai siekia jį nunuodyti. Iki kreipimosi į teismą dienos, ieškovas V. V. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nevykdymo niekada nesiskundė.

Trečiasis asmuo K. S. į teismo posėdį neatvyko, apie įvyksiantį bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 118 straipsnis, 247 straipsnis), todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant.

Atsakovas V. K. į teismo posėdį neatvyko, apie įvyksiantį bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnis, 124 straipsnis, 246 straipsnis), todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškiniai atmestini

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto 15-ajame notaro biure 2010-12-30 patvirtinta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, notarinio registro NR. 7068, sudaryta tarp V. V. (V. V.) ir I. K. bei V. K. (V. K.), kuria rentos gavėjas (ieškovas) perdavė rentos mokėtojams (atsakovams) butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 106000,00 Lt vertės, o atsakovai įsipareigojo teikti rentos gavėjui iki gyvos galvos materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas. Šalys šia sutartimi nenusistatė viso išlaikymo vertės (t. 1, b. l. 9-11) VĮ Registrų centro 2014-11-24 išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įregistruotas I. K. ir V. K. nuosavybės teise (įregistravimo pagrindas 2010-12-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutartis Nr. 7068), kurios dalį ieškovas V. V. prašo pakeisti. Byloje pateiktas V. V. (ieškovo buvusios žmonos) mirties liudijimas, kuris pagrindžia, kad 2010-08-09 ieškovo sutuoktinė mirė (įrašo Nr. 1226) (t. 1, b. l. 14). Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad visą mirusios turtą, kurį sudaro butas/patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paveldėjo V. V. (t. 1, b. l. 15). Iš antstolės V. D. atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0004/14/F-738, nustatyta, kad 2014-10-31 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena O. B. su šeima. Nuomininkės teigimu, ji yra sudariusi su I. K. (Valia) sutartį dėl patalpų nuomos, todėl šiuo adresu yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Už komunalines paslaugas bei 200,00 Lt dydžio nuomos mokestį mokėjo pati grynaisiais pinigais I. K. (t.1, b. l. 17-23). Byloje pateiktos medicininės pažymos, iš kurių nustatyta, kad ieškovui Ukrainos Respublikoje buvo teikiamas gydymas (t. 1, b. l. 24-28). Klaipėdos miesto 5-asis notarų biuras 2011-09-20 įgaliojimą, kuriuo įgaliojo I. K. atstovauti jį kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyventoją ir komunalinių bei energetinių paslaugų vartotoją (t. 1, b. l. 77). Byloje pateikta UAB „Ketvergių akmuo“ sąskaita – faktūra Nr. 000088, iš kurios galima daryti išvadą, kad pirkėja I. K. išleido 2505,21 Eur už kapo sutvarkymą (t. 1, b. l. 78-79). Pateikti krikšto liudijimai patvirtina, kad ieškovas yra atsakovų dukters krikšto tėvas (t. 1, b. l. 82-83). Gimimo liudijimais nustatyta, kad A. L. K. ir V. V. K. tėvai yra atsakovai (t. 1, b. l. 84-85). Atsakovė pateikė bankinius pavedimus, kurie patvirtina, kad I. K. nuo 2014-03-24 mokėjo UAB „Viena sąskaita“ priskaičiuotas sumas už suteiktas paslaugas, tenkančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 86-97).

Pagal įstatyme įtvirtintą sąvokos apibrėžtį, išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi kvalifikuojama tokia sutartis, pagal kurią rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją iki gyvos galvos. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties požymiai ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (Civilinio kodekso 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai, lemiantys šių teisinių santykių reglamentavimo specifiką, yra šie: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – asmens išlaikymas, t. y. rentos gavėjo (jo nurodyto asmens) asmeninių poreikių tenkinimas natūra: aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas savo patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovai nesilaikė sudarytos ilgalaikio išlaikymo sutarties sąlygų, t. y. jam išvykus į Ukrainą butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas be jo sutikimo. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad išvykimo į užsienį metu, minėtame bute gyveno O. B. su šeima. Šią aplinkybę konstatavo antstolė V. D., teismo posėdžio metu liudytoja tą patvirtino pati. Atsakovų pusė teigia, kad prieš atsirandant nuomos teisiniams santykiams buvo gautas išankstinis V. V. sutikimas, o ieškovas tai neigia. Tačiau teismas pabrėžia, kad šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 6.2 punkte numatė, kad Rentos mokėtojai gali perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į jiems perduotą Daiktą tik turėdami išankstinį Rentos gavėjo rašytinį sutikimą. Byloje nėra duomenų, kad toks sutikimas būtų suteiktas raštu. Tačiau liudytojų parodymais – sutikimas buvo duotas žodžiu.

Kaip žinia, vienas iš ieškovo argumentų dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimo yra dar ir tai, kad atsakovai atsisakė apmokėti už jam suteiktas medicinines paslaugas Ukrainoje. Duomenys byloje patvirtina, kad ieškovas dešimt dienų (2011-12-09-2011-12-19) gulėjo Odesos miesto ligoninėje, kurioje jam pasireiškė širdies ritmo sutrikimai bei aukšta temperatūra. Teismui pateikta ir medicininė išvada, įrodanti, jog V. V. atlikta akių operacija. Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, pabrėžia, kad vienintelis įrodymas, kuris patvirtintina vykusį bendravimą tarp šalių, yra trumpoji tekstinė žinutė, siųsta 2014-08-27 telefonu (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų atsakovų prašęs apmokėti išlaidas už medicinines paslaugas fakto metu, t. y. 2011 m., 2013 m., kuomet ir buvo jos teikiamos. Iš šalių paaiškinimų ir pateiktų duomenų prieitina prie išvados, kad savo reikalavimus V. V. pareiškė tik 2014 metais, sugrįžęs atgal į Lietuvą. Šiuo atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas negali konstatuoti, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygos buvo pažeistos. Atsakovas tuo pačiu nurodė, kad atsakovai pažeidė sudarytos sutarties (notarinio registro Nr. 7068) nuostatas, nes iki jam išvykstant į Odesą nemokėjo už butui suteiktas paslaugas bei kitų mokesčių. Akcentuotina, kad byloje pateikti liudytojų paaiškinimai patvirtino abiejų šalių teisumą, t. y. P. B. patvirtino faktą, jog buvo kartų kuomet ieškovas pats mokėjo už butui suteiktas paslaugas bei kitas rinkliavas, liudytoja N. M. davė priešingus paaiškinimus. Iš pateiktų paaiškinimų nustatyta, kad šalys buvo artimos viena kitai, tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovą ir atsakovus sieja svainystės santykiai. Kaip žinoma, nagrinėjant teisinius ginčus, kilusius tarp artimų žmonių, yra sudėtinga nustatyti faktiškai susiklosčiusius teisinius santykius. Šiuo metu šalių santykiai konfliktiški, todėl teismui apsispręsti, remiantis vien liudytojų parodymais dėl ieškovo argumento, jog iki jam išvykstant į Ukrainą rentos sutarties sąlygų atsakovai nevykdė, be leistinų rašytinių įrodymų yra neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neįrodė šio argumento, teismas laiko, jog ilgalaikio išlaikymo sutartis po jos sudarymo buvo vykdoma tinkamai (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Teismas pažymi, kad tarp šalių sudarytoje 2010-12-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje (notarinio registro Nr. 7068) šalys aptarė sutarties nutraukimo sąlygą Rentos mokėtojams iš esmės pažeidus išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 3.4 punktas), t. y. tokiu atveju Rentos gavėjas turės teisę reikalauti, kad Rentos mokėtojai grąžintų įgytą daiktą arba sumokėtų daikto išperkamąją kainą, taip pat tokiu atveju Rentos mokėtojai neturės teisės reikalauti atlyginti jiems išlaidas, susijusias su Rentos gavėjo išlaikymu. Pabrėžtina, kad šalys išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje neapsibrėžė, kas laikytina esminiu sutarties pažeidimu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš Civilinio kodekso 6.460 straipsnio 1 dalies dispozicijos esminiu tokio tipo sutarties pažeidimu galima būtų laikyti išlaikymo rentos gavėjui neteikimą. Svarbu pažymėti, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios pagrįstai leistų teigti, jog Rentos sutartis buvo iš esmės pažeista, be to, ieškovui pakeitus ieškinio pagrindą ir nepateikus Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prašymo, teismas plačiau apie išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimą nepasisako.

Civilinio kodekso 6.462 straipsnis įtvirtina galimybę šalims sutartyje numatyti išlaikymą iki gyvos galvos natūra pakeisti periodinėmis piniginėmis įmokomis, kurios mokamos iki rentos gavėjo gyvos galvos. Kaip ir minėta, tokį reikalavimą teismui pareiškė ieškovas. Atkreiptinas dėmesys, kad šalys 2010-12-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje numatė jos nutraukimo galimybę, tačiau sąlygos, kuri leistų išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis išmokomis, neįtvirtino. Teismas pažymi, kad šalys savo valią dėl išlaikymo iki gyvos galvos išdėstė minimoje sutartyje, bet byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad sutartis buvo sudaryta prieš ieškovo ar atsakovų valią, todėl ji laikytina teisinga ir neginčytina.

Pabrėžtina, kad Civilinio kodekso 6.156 straipsnio 1 dalis įtvirtina šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Svarbu pažymėti, kad galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis yra išimtinė. Šiuo atveju, sutarties šalims neapsibrėžus tokios galimybės, teismas vienasmeniškai negali spręsti dėl sutarties keitimo, nes, teismui patenkinus ieškovo reikalavimą, teismas ne tik prieštarautų vienos iš šalių valiai, išdėstytai sudarytoje išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje, bet ir sutarčių laisvės principui (Civilinio kodekso 6.156 straipsnis), todėl šalims 2010-12-30 išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje neaptarus jos modifikavimo galimybės, teismas šį ieškovo prašymą laiko atmestinu. Pabrėžtina, kad tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje 2A-444/2009). Teismas papildomai nurodo, jog atsakovės ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad prašomos 300,00 Eur dydžio periodinių išmokų sumos ji teikti ieškovui negalėtų dėl finansinės padėties, todėl darytina išvada, kad priteisiant pinigines išmokas iš atsakovų ieškovui, būtų pažeisti ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis).

Atsakovų pagrindiniai reikalavimai, pateikti priešiniame ieškinyje, yra 4883,15 Eur dydžio sumos priteisimas, su rentos jam teikimu bei bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš ieškovo. Teismas akcentuoja, kad Civilinio proceso kodekso 6.439 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pagal rentos sutartį viena šalis – rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją. Akcentuotina, kad savo priešieškiniu atsakovai prašė ieškovo ieškinį atmesti, vadinasi, ilgalaikio išlaikymo sutartį palikti galioti. Toks priešieškinio reikalavimas, t. y. priteisti 4883,15 Eur dydžio sumą už rentos suteikimą, yra negalimas ir prieštaraujantis visoms Rentą reglamentuojančioms normoms, nes atsakovai patys sutiko neatlygintinai vykdyti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (notarinio registro Nr. 7068), todėl nepanaikinus 2010-12-30 sutarties, atsakovų priešieškinis atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis atmestinas, ieškovei ir atsakovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo V. V. (V. V.) ieškinį ir atsakovų I. K. bei V. K. (V. K.) priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.