Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei A. S., išieškotojas akcinė bendrovė SEB bankas, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė Centro kubas – Nekilnojamasis turtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja A. S. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal antstolio pareiškimą dėl baudos jai skyrimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu; atnaujinus procesą, pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti pareiškėjai nutartimi paskirtą baudą. Pareiškėja nurodė, kad 2019 m. gegužės 30 d. jos atstovas gavo registruotą laišką su antstolio Roberto Vasiliausko 2019 m. gegužės 23 d. patvarkymu Nr. S-19-179-11899 dėl policijos atstovo dalyvavimo patenkant į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pareiškėjos atstovui 2019 m. gegužės 30 d. atvykus prie buto nuo 8.45 val. iki 9.15 val. prie buto laiptinės nieko nebuvo (priedas – fotonuotrauka) ir tik 9.15 val. lydimi kito namo gyventojo antstolis su vertintoju ir policijos pareigūnais atėjo iš kitos namo pusės. Dėl to, pareiškėjos teigimu, yra akivaizdu, kad visi antstolio patvarkymų teiginiai, kad nurodytu metu skolininkė nesudarė sąlygų apžiūrėti butą ir kad antstoliui nuvykus prie buto, durų niekas neatidarė, buvo neteisingi ir visiškai neatitiko tikrovės, nes antstolis buvo nuvykęs prie visai kitos namo laiptinės kitoje namo pusėje. Be to, pareiškėja 2018 m. liepos 9 d. pateikė prašymą antstoliui, prašydama jo dėl jos kasmetinių atostogų ir dėl naujų CPK straipsnių nuostatų įsigaliojimo nuo 2018 m. spalio 1 d. (pagal LR Seimo Nr. XIII-1460 įstatymą) atidėti patvarkymo dėl areštuoto turto apžiūros 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-18-179-7686 vykdymą iki 2018 m. spalio 8 d. dienos, sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0177/14/01375 ir nutraukti pinigų išieškojimo nukreipimą į skolininkės turtą iki 2018 m. spalio 8 d. dienos, o taip pat informavo antstolį, kad pareiškėja iki 2018 m. spalio 1 d. paruoš ir pateiks antstoliui CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytus įrodymus, kuriuos pateikė kitame 2018 m. rugsėjo 27 d. prašyme, tačiau antstolis vis dar neišnagrinėjo šio pareiškėjos prašymo, taigi veikė neteisėtai, nesilaikė vykdymo proceso taisyklių, todėl egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas teismui panaikinti neteisėtą patvarkymą. Pareiškėja nurodė, kad naujas esmines aplinkybes (kad antstolis buvo nuvykęs prie kitos laiptinės) patvirtina ir visi kiti antstolio patvarkymai (patvarkymas dėl skolininko skundo, surašyto 2019-05-31 D. 2019-06-13 Nr. S-19-179-13642, patvarkymas dėl skolininko skundo, surašyto 2019-06-21 D. 2019-07-02 Nr. S-19-179-15908). Kadangi pareiškėja nevengė sudaryti sąlygas patekti į butą ir nevilkino skolos išieškojimo veiksmų, netrukdė atlikti vykdymo veiksmų ir nebuvo išnaudotos visos galimybės susitarti su skolininke dėl turto apžiūros, o buvo visos galimybės į areštuotą turtą patekti geruoju, todėl nebuvo jokio reikalo į jas patekti priverstinai ir prašyti policijos pagalbos. Antstolis be teismo leidimo įėjo ir apžiūrėjo patalpas, nors dėl savo sveikatos būklės ir problemų (gydymo) pareiškėja siūlė antstoliui kitą jai tinkančią datą, tačiau, neatsižvelgiant į tai, antstolis be jokio reikalo sutrukdė policijos pareigūnus ir kitus asmenis.

2. Pareiškėja taip pat prašė jai skirtą baudą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikinti, nes ji skirta neteisingai ir nepagrįstai už nusižengimą, kurio ji nepadarė.

3. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei A. S..

5. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą byloje paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, skaičiuojamą nuo tos dienos, kada jį pateikiantis asmuo nurodo sužinojęs aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, kadangi prašymas atnaujinti civilinės bylos procesą teismui paduotas 2019 m. rugpjūčio 28 d., o pareiškėja apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, sužinojo 2019 m. gegužės 30 d., kai jos atstovas gavo antstolio 2019 m. gegužės 23 d. patvarkymą Nr. S-19-179-11899 dėl policijos atstovo dalyvavimo patenkant į skolininkui priklausančias gyvenamąsias patalpas ir nuvyko prie areštuoto turto 2019 m. gegužės 30 d. 8.45 val. iki 9.15 val.

6. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtent byloje, kurioje pareiškėjai buvo skirta bauda už antstolio Roberto Vasiliausko 2018 m. liepos 4 d. patvarkymo Nr. S-18-179-7686 nevykdymą.

7. Teismas nustatė, kad antstolis 2018 m. liepos 4 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18-179-7686 dėl areštuoto turto apžiūros, nustatant, jog areštuoto ir AB SEB bankui įkeisto skolininkei priklausančio turto apžiūra bus atliekama 2018 m. liepos 16 d. Skolininkė buvo įpareigota nurodytu apžiūros laiku antstoliui ir turto vertintojui sudaryti sąlygas patekti į areštuotus butus. Patvarkyme Nr. S-18-179-7686 dėl areštuoto turto apžiūros nustatytu terminu skolininkė antstolio reikalavimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą neįvykdė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš dalies tenkino antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą ir paskyrė skolininkei A. S. 10 Eur periodinę baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą nuo nutarties priėmimo iki visiško antstolio Roberto Vasiliausko 2018 m. liepos 4 d. patvarkymo Nr. S-18-179-7686 įvykdymo dienos, nustatęs, kad skolininkė patvarkymo nevykdė ir 2018 m. liepos 16 d. antstolio ir turto vertintojo į nurodytą nekilnojamąjį turtą neįleido. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį, nustatydamas, kad A. S. yra skiriama bauda nuo 2018 m. spalio 25 d. iki visiško antstolio Roberto Vasiliausko 2018 m. liepos 4 d. patvarkymo Nr. S-18-179-7686 įvykdymo dienos.

8. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos prašymai dėl baudos panaikinimo ir atskirieji skundai nebuvo grindžiami tuo, kad pareiškėja tinkamai yra įvykdžiusi antstolio 2018 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. S-18-179-7686 dėl areštuoto turto apžiūros 2018 m. liepos 16 d.

9. Teismas, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kasacinio teismo praktika, sprendė, kad pareiškėjos prašyme nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės (2019 m. gegužės 30 d. 9.15 val. antstolis su turto vertintoju ir policijos pareigūnais atėjo palydimi kito gyventojo iš kitos namo pusės) nelaikytinos esminėmis bylos aplinkybėmis, sprendžiant dėl byloje priimtų teismų procesinių teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, kurias nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo išvada.

10. Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, iš dalies pakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartimi, bauda buvo skirta už antstolio 2018 m. liepos 4 d. patvarkymo Nr. S-18-179-7686 dėl areštuoto turto apžiūros nevykdymą, kuris tęsėsi iki 2019 m. gegužės 30 d., t. y. kada pareiškėja (jos atstovas) nuvyko įleisti į patalpas antstolio, turto vertintojo ir policijos pareigūno. Duomenys, kad pareiškėja tinkamai buvo įvykdžiusi antstolio 2018 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. S-18-179-7686 dėl areštuoto turto apžiūros nepateikti.

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos prašymus: CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atnaujinti procesą byloje, ir pakeisti arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-33429-599/2018, ir priimti naują sprendimą – panaikinti pareiškėjai nutartimi paskirtą baudą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

11.1. teismas netinkamai nustatė esmines faktines ir teisines aplinkybes (jų visumą), kad patvarkyme Nr. S-18-179-7686 dėl areštuoto turto apžiūros nustatytu terminu skolininkė antstolio reikalavimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą neįvykdė, ir 2018 m. liepos 16 d. antstolio ir turto vertintojo į nurodytą nekilnojamąjį turtą neįleido. Pareiškėja patvarkyme Nr. S-18-179-7686 nustatytu terminu (laiku) antstolio reikalavimo sudaryti sąlygas apžiūrėti turtą negalėjo įvykdyti dėl objektyvių priežasčių, egzistavo labai svarbios priežastys, dėl kurių ji nustatytu laiku (metu) negalėjo įsileisti antstolio ir turto vertintojo į jai priklausančias patalpas. Be to pareiškėja nesutikdama su antstolio veiksmais, juos skundė, nežinojo ir negalėjo žinoti, ar tokie antstolio veiksmai buvo teisėti;

11.2. pareiškėja iki 2018 m. spalio 25 d. nežinojo ir negalėjo žinoti, ar tokie antstolio veiksmai ir jo patvarkymas buvo teisėti (vykdytini), todėl ji negalėjo būti baudžiama už antstolio 2018 m. liepos 4 d. patvarkymo, kuris turėjo būti vykdomas 2018 m. liepos 16 d., ir kuris nebuvo antstolio vykdomas net iki 2019 m. gegužės 30 d. nevykdymą, nes pareiškėja turėjo teisėtus lūkesčius, kad toks nepagrįstas patvarkymas ir tokia bauda bus panaikinta, ir kadangi pareiškėja negavo jokio kito antstolio patvarkymo su kita nurodyta buto apžiūros data, nes 2018 m. liepos 16 d. data po jos skundų išnagrinėjimo (ir 2018 m. rugsėjo 27 d. prašymo neišnagrinėjimo) jau buvo seniai praėjusi, todėl ji neturėjo jokių objektyvių galimybių įvykdyti šį patvarkymą atgaline data;

11.3. pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus pareiškėjos reikalavimus (prašymus), tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Teismo nutartis dėl baudos skyrimo įtakojo pareiškėjos finansinę padėtį, nes buvo priimta tinkamai neišnagrinėjus sunkios jos turtinės ir finansinės padėties, susiklosčiusios dėl banko ir antstolio neteisėtų veiksmų, areštuoto jos vienintelio gyvenamosios paskirties buto, dėl ko ji patyrė rimtus išgyvenimus, pablogėjo jos sveikata ir darbinė veikla, todėl atsirado kitų skolų, todėl remdamasi CPK 96 straipsnio 7 dalies nuostatomis, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turi teisę atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų (baudų) atlyginimo valstybei, todėl pareiškėja pateikė argumentuotą ir motyvuotą prašymą teismui atleisti ją nuo paskirtos baudos sumokėjimo arba jos ženklaus sumažinimo. Taip pat pareiškėja pateikė teismui papildomus naujus argumentus ir naujus duomenis apie savo sunkią materialinę padėtį, kurie nebuvo išnagrinėti šioje byloje. Teismas turėjo tinkamą pagrindą atidėti ar panaikinti teismo nutarties vykdymą, taip pat pakeisti nutarties vykdymo tvarką;

11.4. tik 2019 m. gegužės 30 d. dieną paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, nes pareiškėjos atstovui 2019 m. gegužės 30 dieną atvykus prie buto nuo 8.45 h iki 9.15 h prie buto laiptinės durų nieko nebuvo ir tik 9.15 h lydimi kito namo gyventojo antstolis su vertintoju ir policijos pareigūnais atėjo iš kitos namo pusės, todėl tapo akivaizdu, kas visi ankstesni antstolio patvarkymų teiginiai, kad nurodytu metu skolininkė nesudarė sąlygų apžiūrėti butą, ir kad antstoliui nuvykus su turto vertintoju prie buto, jo durų niekas neatidarė, ir jiems turto apžiūrėti nepavyko, buvo neteisingi ir visiškai neatitiko tikrovės, nes antstolis buvo nuvykęs prie visai kitos namo laiptinės kitoje namo pusėje;

11.5. pareiškėja nevengė sudaryti sąlygas patekti į butą ir nevilkino skolos išieškojimo veiksmų, ir ji netrukdė atlikti vykdymo veiksmus. Nebuvo išnaudotos visos galimybės susitarti su skolininke dėl turto apžiūros, ir kadangi skolininkė sudarė galimybės patekti ir tinkamai apžiūrėti areštuotą turtą, ir kadangi pareiškėja vykdė visus teisėtus antstolio reikalavimus, pareiškėja su antstoliu bendradarbiavo pagal įstatymų reikalavimus, ir pasiūlė kitą apžiūros laiką, ir nevengė sudaryti sąlygas patekti į butą, bei nevilkino realios (o ne neteisėtos) skolos išieškojimo veiksmus, o priešingai antstolis veikė neteisėtai ir netinkamai, jos byloje pateiktų prašymų laiku neišnagrinėjo, ir kadangi antstolis jokiu būdu su skolininke nesitarė dėl apžiūros. Antstolį nebuvo atsisakoma įleisti į gyvenamąsias patalpas arba kitas patalpas, todėl antstolio veiksmai turėjo būti pripažinti neteisėtais ir keistinais, ir todėl patvarkymas turėjo būti panaikintas, nes iš esmės buvo visos galimybės geruoju patekti į areštuotas patalpas, todėl į jas nebuvo jokio reikalo patekti priverstinai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pareiškėja siekia atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tai yra dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kuri nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu, civilinėje byloje pagal antstolio Roberto Vasiliausko pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei A. S., kurioje Vilniaus apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi antstolio pareiškimą tenkino iš dalies ir nutarė paskirti A. S. 10,00 Eur periodinę baudą už antstolio 2018 m. liepos 4 d. reikalavimo nevykdymą, nuo šios nutarties priėmimo iki visiško antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymo Nr. S-18-179-7686 įvykdymo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartimi nutraukė apeliacinį procesą, pradėtą pagal skolininkės A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, nurodydamas, kad CPK nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 106 straipsniu, skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui baudą. Teismas paaiškino, kad asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nustatyta data, nuo kurios skaičiuojama bauda ir nustatė, kad bauda yra skaičiuojama ne nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties priėmimo dienos, o nuo 2018 m. spalio 25 d. iki visiško antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymo Nr. S-18-179-7686 įvykdymo dienos.

13. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia aplinkybėmis, kad pareiškėjos atstovui 2019 m. gegužės 30 d. atvykus prie buto nuo 8.45 h iki 9.15 h prie buto laiptinės durų nieko nebuvo ir tik 9.15 h lydimi kito namo gyventojo antstolis su vertintoju ir policijos pareigūnais atėjo iš kitos namo pusės, todėl antstolio teiginiai, kad nurodytu metu skolininkė nesudarė sąlygų apžiūrėti butą, ir kad antstoliui nuvykus su turto vertintoju prie buto, jo durų niekas neatidarė, ir jiems turto apžiūrėti nepavyko, buvo neteisingi ir visiškai neatitiko tikrovės, nes antstolis buvo nuvykęs prie visai kitos namo laiptinės kitoje namo pusėje.

14. Pažymėtina, jog proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Toks teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas teismų praktikoje lemia išvadą, jog ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

17. Kaip jau minėta, naujai paaiškėjusia aplinkybe gali būti tokia aplinkybė, kuri egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui negalėjo būti žinoma. Taigi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju, akivaizdu, jog pareiškėjos nurodoma nauja aplinkybė atsirado tik 2019 m. gegužės 30 d., o siekiamas atnaujinti procesinis sprendimas buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 6 d., kas negali būti bylos atnaujinimo pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka pirmiau nurodytų požymių.

18. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nelaikytinos esminėmis bylos aplinkybėmis, sprendžiant dėl byloje priimtų teismų procesinių teisėtumo ir (ar) pagrįstumo, kurias nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo išvada.

19. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl pareiškėjos prašymų atidėti ar panaikinti teismo nutarties, kuria pareiškėjai paskirta bauda, vykdymą, taip pat pakeisti nutarties vykdymo tvarką, apeliacinės instancijos teismas pažymi, šie prašymai nesusiję su proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių instituto taikymu, o nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas būtent proceso atnaujinimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismui neišsprendus visų pareikštų pareiškėjos reikalavimų, atmetami kaip nepagrįsti.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinis procesas, tai nėra būdas iš naujo pernagrinėti bylą, o beveik visi atskirojo skundo argumentai yra būtent susiję su bandymu bylą išnagrinėti pakartotinai.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir, nenustatęs proceso atnaujinimo pagrindų, pareiškėjos prašymo netenkino. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (320 straipsnio 2 dalis, CPK 329 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (pareiškėjos) A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.