Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-313-888/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-08-19
Bylos Nr.: 1A-313-888/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12207-2023-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
Nuteistasis: M. G., R. J.
Advokatai: Vytautas Aliuškevičius, Renas Bradūnas

Kategorijos

1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-313-888/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12207-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 1.1.10.1.1.; 23.1.1.; 23.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.3. (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,dalyvaujant prokurorui Oskarui Martynaičiui,nuteistojo M. G. gynėjui advokatui Vytautui Aliuškevičiui,nuteistojo R. J. gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aliuškevičiaus bei nuteistojo R. J. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

R. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. G. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, o tiksliau: 2023 m. liepos 14 d., apie 09.45 val., dviaukščio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), jis iš R. J., savo reikmėms įgijo, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – 4,999 g. kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra – 11,2 procento, jas laikė prie savęs ir gabeno automobiliu „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. liepos 14 d. 09.50 val., kuomet prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), jis buvo sustabdytas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato pareigūnų ir jį sulaikė.

2. R. J. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti ir jas išplatino, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 14 d., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įgijo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra, 4,999 g, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija 11,2 procento, ir šias neteisėtai įgytas narkotines medžiagas – kanapių (antžemines dalis), 2023 m. liepos 14 d., apie 09.45 val., dviaukščio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), už 50 eurų pardavė M. G..

3. Be to, R. J. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, savo reikmėms įgijo, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), ne mažiau kaip 42,351 g, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,7 procento iki 12,6 procento bei psichotropinės medžiagos – 0,052 g delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurio koncentracija 4,5 procento, kurias laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2023 m. liepos 14 d., 10.20 val., kai šias narkotines medžiagas, kratos metu rado ir paėmė Marijampolės AVPK Kalvarijos PK policijos pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistasis M. G. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Aliuškevičius prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį ir nuteistajam skirti viešųjų darbų bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą.

1.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis registruojasi Užimtumo tarnyboje, aktyviai ieško darbo, su sutuoktine augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi vežioti į darželį, tuo tarpu nuteistąjį pasiuntus atlikti arešto bausmę jis negalės pasirūpinti savo mažamečiais vaikais. Jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai prašo laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – viešuosius darbus, arba paskirtosios arešto bausmės vykdymą atidėti.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį arba taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę.

2.1. Skunde nurodoma, kad narkotinių medžiagų platinimo tikslo nustatymas yra svarbus kriterijus, kuriuo atribojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje. Pasak nuteistojo, jo tyčios turinys, reikšmingas atribojant tęstinę nusikalstamą veiką nuo nusikaltimų daugeto, pirmosios instancijos teismo nebuvo analizuojamas, o tik preziumuotas. Apylinkės teismo nuosprendyje nėra nurodyta, kodėl narkotinių medžiagų laikymas ir pardavimas yra išskaidytas į dvi atskiras nusikalstamas veikas pagal laikomų medžiagų kiekį. Nuteistojo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) apžvalgos Nr. AB-40-1 išvadų 3 punktui, kuriame nurodyta, kad BK 259, 260, 264 straipsniuose įtvirtintos sudėtys yra formalios, o jose nurodytos veikos gali būti padaromos alternatyviais veiksmais, todėl nusikalstamos veikos laikomos baigtomis nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš alternatyvių veikų. Skundo autoriaus teigimu, kadangi nėra įrodyta, kad jis įgijo narkotines medžiagas, tai turi būti pašalinta iš jam inkriminuoto kaltinimo.

2.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu teigė, jog narkotines medžiagas jis tik laikė, dėl ko savo kaltę pripažįsta, tačiau nesutinka jas platinęs, todėl jo nusikalstami veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nors jis M. G. pažįsta, tačiau su juo bendrauja gyvenimiškais klausimais ir narkotinių medžiagų jam nepardavė. Anot nuteistojo, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas grindžia ne teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais duomenimis, o ikiteisminio tyrimo metu surašytais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų, t. y. įrodymams keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nuteistojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, kad 2023 m. liepos 14 d. M. G. buvo atvykęs pas jį į namus, tačiau tik išgėrė kavos ir išėjo, o su kuo susitiko namo kieme – nežinoma. Nors apylinkės teismo nuosprendyje cituojamas tyrėjos E. B. tarnybinis pranešimas, kuriame rašoma apie (duomenys neskelbtini) auginamą kiekį kanapių, tačiau pas jį nebuvo rasta jokių kanapių auginimo požymių. Taip pat cituojamas M. G. ir jo susirašinėjimas, tačiau tai tik patvirtina, kad asmenys yra pažįstami, susirašinėjimuose nekalbama apie jokius nusikalstamus veiksmus, perrašomi slapto sekimo protokolai, iš kurių nėra aišku, kokias aplinkybes aprašyti maršrutai pagrindžia ir kas apskirtai vairavo automobilį. M. G. duoti paaiškinimai teisme buvo laikomi siekiu padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės už narkotinių medžiagų platinimą, nutylint M. G. nurodytas aplinkybes apie tai, kad asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuoti duomenys neatitinka tikrovės, nes jis buvo sąmoningai suklaidintas policijos pareigūnų – jo buvo prašoma parodyti pažįstamus asmenis, o ne atpažinti asmenį, kuris pardavė narkotines medžiagas. Be to, jam nedalyvaujant bei nesant prokuroro nutarimui susipažinti su informacija, esančia telefone, buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas, R. J. adresatas įvardintas kaip „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis kito nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie nebuvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu. Nėra duomenų, kokiomis kupiūromis M. G. atsiskaitė su pardavėju, ar nors vienas banknotas, rastas pas R. J. turėjo sąlytį su M. G., nėra duomenų, ar narkotinių medžiagų pakuotė, rasta pas M. G., turėjo sąlytį su R. J..

2.3. Pasak apelianto, jo teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme duotus parodymus patvirtina tai, kad nei vienos narkotinės medžiagos, kuri rasta pas jį, delta9-tetrahidrokanabinolio kiekis nesutampa su rastu pas M. G., pas apeliantą nerasta narkotinės medžiagos įpakavimo medžiagos ir priemonių, be to, jis gyvena daugiabutyje, todėl M. G. eidamas pas jį galėjo užeiti į bet kurį laiptinėje esantį butą, taip pat nėra nustatytas tikslus laikas, kada M. G. užėjo pas apeliantą, ir kiek užtruko pas jį ar daugiabučių namų kieme. Pasak apelianto, slapto sekimo protokole užfiksuoti duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, nes jame teigiama, kad 2023 m. liepos 14 d. 09.35 val. prie R. J. namų atvažiavo automobilis „Peugeot 607“ ir išlipo asmuo, tačiau AB „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, 09:35:36 asmuo iš bankomato gryninosi pinigus. Sekimo metu nebuvo stebėta, kur asmuo ėjo daugiabučių namų kiemuose, tačiau nurodoma, kad grįžo 09.43 val., teigiama, kad 09.50 val. asmuo sustabdytas ir nustatyta, kad automobilį vairavo M. G., tačiau nėra aišku, kada įvyko narkotinių medžiagų pardavimas, jei kaltinime nurodomas įgijimo laikas – 09.50 val., nors asmuo 09.43 val. jau automobilyje. Procesiniai veiksmai vykdomi neatidėliojant, tačiau krata pas R. J. atlikta 10.20 val., asmuo sulaikytas 11.20 val., kas pasak apelianto, įneša dar daugiau neaiškumo laiko atžvilgiu. Kaltinimo prieštaringumą patvirtina ir tai, kad jame nurodoma, jog narkotines medžiagas jis įgijo ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 14 d., o jas pardavė 2023 m. liepos 14 d. apie 09.45 val. dviaukščio gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, tačiau slapto sekimo metu nebuvo užfiksuota, kad narkotinių medžiagų perdavimas vyktų kieme. Taip pat narkotinių medžiagų įsigijimą būtent iš apelianto neigia ir M. G..

2.4. Be to, apeliantas skunde teigia, kad teismo palankumą valstybiniam kaltintojui patvirtina ir jam skirta itin griežta laisvės atėmimo bausmė. Skundo autorius buvo pripažintas kaltu išplatinęs narkotines medžiagas tik vienam asmeniui. Pasak nuteistojo, ilgalaikis jo izoliavimas yra ne tik neproporcingas kaltinimo apimčiai, tačiau ypač skausmingas jo motinai I. J., kuriai dėl prastos sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra. Skundo autoriaus įsitikinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

6. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nuteistojo M. G. gynėjas palaikė jo ir nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, nuteistojo R. J. gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, tuo tarpu prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aliuškevičiaus apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistųjų apeliacinių skundų turiniu sprendžia, kad R. J. pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia plačiausiu aspektu, t. y. nuteistasis ginčija savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, taip pat nesutinka tiek su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, tiek su jam paskirta bausme, tuo tarpu M. G. nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti skiriant viešųjų darbų bausmę arba atidėti arešto bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas patikrina skundžiamą nuosprendį apeliantų skundų ribose.

9. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu, apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais bei patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad nuteistojo R. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Apylinkės teismas, nuteistąjį pripažindamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka surinktais įrodymais, kuriuos patikrino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių taikymo pažeidimų, tiriant ir vertinant įrodymus, apygardos teismas nenustatė. Vis tik, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje iš kaltinimo dėl abiejų nusikalstamų veikų R. J. nepagrįstai nepašalino vieno iš alternatyvių nusikalstamų veikų požymių – narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3 punktas). Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistiesiems, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė proporcingas bei teisingas bausmes.

Dėl įrodymų vertinimo nuteisiant R. J. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį

10. Nuteistasis R. J. nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį prašo priimti procesinį sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui – išteisinti jį nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes pasak apelianto, jo veiksmuose yra tik BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

11. Baudžiamajame įstatyme atsakomybė už BK 260 straipsnio 1 dalį yra numatyta tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, o straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl nusikalstama veika laikoma baigta tuomet, kai kaltininkas atliko bet kurią vieną ar kelias alternatyvias veikas, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo arba neatsiradimo.

12. Nagrinėjamu atveju R. J. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 260 straipsnio 1 dalyje. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis savo kaltės dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neginčija, pripažindamas, kad laikė narkotines medžiagas, tačiau nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį teigdamas, kad narkotinių medžiagų neplatino. Nuteistasis savo poziciją grindžia tuo, kad jo veiksmai atitinka tęstinę nusikalstamą veiką, o ne nusikalstamų veikų daugetą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas jo kaltę motyvavo ne teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, o ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis – policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie negali būti laikomi įrodymais, nepagrįstai nesivadovavo jo paties parodymais bei negalėjo remtis kito nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie nebuvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, tuo tarpu kiti byloje esantys duomenys tarpusavyje yra prieštaringi ir netikslūs.

13. Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais nuteistojo skundo argumentais, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį įrodymų vertinimo aspektu sprendžia, kad apeliaciniame skunde nuteistojo R. J. išdėstytą poziciją neabejotinai paneigia pirmosios instancijos teismo ištirti bei skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai bei jų visuma, sujungiant juos į loginę seką, tuo tarpu proceso dalyvių pateiktų versijų ir pasiūlymų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

Žemesnės instancijos teismas

14. Nuteistasis R. J. savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo nepripažino viso baudžiamojo proceso metu, teigdamas, kad narkotinių medžiagų – kanapių, niekam nėra platinęs ar pardavęs, tame tarpe ir M. G.. Nors nuteistasis patvirtinto, kad 2023 m. liepos 14 d. M. G. buvo atėjęs į jo namus, tačiau tik trumpam, atsigerti kavos ir pakalbėti (3 t., b. l. 182–183, 4 t., b. l. 33). Apeliantas skunde teisingai akcentuoja, kad vienas iš kriterijų , kuriuo remiantis atribojamos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos yra tikslo platinti narkotines medžiagas turėjimas. Vis tik apygardos teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje buvo neabejotinai nustatyta, kad R. J. savo namuose ne tik laikė narkotines medžiagas, tačiau padarė ir kitą nusikalstamą veiką – išplatino narkotinę medžiagą ją parduodamas M. G., t. y. disponavo narkotinėmis medžiagomis būtent turėdamas tikslą jas platinti. Paneigiant nuteistojo skundo argumentą, kad su M. G. jis bendravo tik gyvenimiškas klausimais, o narkotinių medžiagų jam nepardavė, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, tarp abiejų nuteistųjų vyko dažnas, užmaskuoto turinio bendravimas mobiliojo ryšio telefonu ir tai patvirtina byloje esantys elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai bei stenogramos. Antra, nors bendraudami tarpusavyje M. G. ir R. J. pokalbių metu nevartojo tiesioginių narkotinių medžiagų pavadinimų, tačiau teismų praktikoje, analogiško pobūdžio bylose dauguma atveju nustatoma, kad asmenys, vykdydami nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, siekdami, kad jų neteisėti veiksmai, bei pokalbio turinys būtų kuo sunkiau iššifruojami, naudoja konspiraciją bei tiesiogiai neįvardina narkotinių medžiagų rūšių pavadinimų, jų kiekio, laikymo vietų, ar vykdomo susitarimo plano, jo aplinkybių, tarpusavio susitikimų datų ar vietų, kartu konspiracijoje dalyvaujančių asmenų vardų ir pavardžių. Būtent taip buvo daroma ir vykdant šią nusikalstamą veiką, todėl tokio pobūdžio užfiksuojami pokalbiai yra vertinami visų byloje esančių įrodymų kontekste.

15. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. J. dažnai keičia mobiliojo ryšio telefono SIM korteles, tačiau atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo veiksmus buvo kontroliuoti R. J. mobiliojo ryšio telefono numeriai – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 152–153, 154–155, 156–157). Taip pat nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. G. mamai V. G. (1 t., b. l. 94–99), tačiau iš užfiksuotų pokalbių turinio akivaizdu, kad šiuo mobiliojo ryšio telefonu naudojosi vyras, t. y. M. G.. Šiam nuteistajam buvo žinomi aukščiau įvardinti R. J. mobiliojo ryšio telefono numeriai, ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotas nuteistųjų kontaktavimais visais šiais mobiliojo ryšio telefonų numeriais. Nors R. J. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis baudžiamojoje byloje esančiais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, tačiau matyti, kad šie duomenys – tarybiniai pranešimai, yra priedai prie elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolų (1 t., b. l. 144–157), kuriuose pateikiamos nuteistųjų pokalbių stenogramos (1 t., b. l. 162–166, 168–169,171–173, 175–176, 178–182), taigi, vadovaudamasis šiais duomenimis, pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė. Iš byloje esančių R. J. ir M. G. pokalbių stenogramų matyti, jog nuteistieji derinasi susitikimo vietas, laikus, ir nors tiesiogiai nenurodo, kad ketinama įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau aplinkybę, kad M. G. iš R. J. 2023 m. liepos 14 d. įsigijo narkotinių medžiagų patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

16. Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad įvykio dieną – 2023 m. liepos 14 d. M. G. atvyko į nuteistojo R. J. namus apie 09.35 val., tuo tarpu į automobilį grįžo apie 09.43 val. (2 t., b. l. 43), aplinkybės, kad šią dieną jie iš tiesų buvo susitikę R. J. namuose pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu neneigė ir patys nuteistieji, tačiau tvirtino, kad buvo susitikę tik trumpam, atsigerti kavos (4 t., b. l. 32–33). Nepaisant nuteistųjų nurodytos įvykių sekos, kuri laikytina jų gynybine versija siekiant sušvelninti R. J. teisinę padėtį, byloje esantis 2023 m. liepos 14 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad iš karto po M. G. apsilankymo pas R. J. namuose, M. G. sulaikymo metu sustabdžius jo vairuojamą automobilį „Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastarasis patvirtino, kad su savimi turi draudžiamų daiktų, džemperio dešinėje užsegamoje kišenėje, kurie buvo paimti jo asmens kratos metu (2 t., b. l. 59–60, 3 t., b. l. 38–40). Specialisto išvadoje konstatuota, kad pas M. G. rasta narkotinė medžiaga yra kanapės (antžeminės dalys) (2 t., b. l. 90–96). Skunde pažymima, kad R. J. gyvena daugiabutyje, todėl M. G. eidamas pas jį narkotines medžiagas galėjo įsigyti bet kuriame kitame bute, tačiau M. G. viso baudžiamojo proceso metu neįvardino jokio kito buto ar asmens, iš kurio įsigijo narkotines medžiagas, juolab, prieš atvykstant į R. J. namus, mobiliojo ryšio telefonais kontaktavo būtent abu nuteistieji, M. G. mobiliojo ryšio telefone nerasta jokio kito adresato, su kuriuo jis tuo metu būtų planavęs ar taręsis susitikti.

17. Be to, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad M. G. atpažino R. J. kaip asmenį, kurį vaidino „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., 110–116), tuo tarpu pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu pats M. G. nurodė, jog narkotines medžiagas – kanapes, jis įsigijo (duomenys neskelbtini) gatvės namo kieme, pas asmenį, kurį pažįsta kaip „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 33). Apžiūrint M. G. mobiliojo ryšio telefoną kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad jis yra siuntęs trumpąją žinutę adresatui, pavadintam „(duomenys neskelbtini)“, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sutampa su R. J. naudotu mobiliojo ryšio telefonu numeriu (3 t., b. l. 45–57). Taigi, nors nuteistasis M. G. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu bandė duoti kitam nuteistajam R. J. palankius parodymus, tačiau teisėjų kolegijai, kaip ir skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui akivaizdu, jog narkotines medžiagas M. G. pardavė būtent R. J.. Nors nuteistasis skunde teigia, kad M. G. ikiteisminio tyrimo metu asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką procesinio veiksmo atlikimo metu buvo suklaidintas policijos pareigūnų, nes jo buvo paprašyta parodyti tiesiog jam žinomą asmenį, o ne asmenį, iš kurio pirko narkotines medžiagas, tačiau kaip jau minėta, šio procesinio veiksmo atlikimo metu M. G. įvardijo ir specifinę R. J. pravardę („(duomenys neskelbtini)“), kuria nuteistojo adresatas buvo pavadintinas ir M. G. mobiliojo ryšio telefone.

18. M. G. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog prieš atvykdamas įsigyti narkotinių medžiagų su vyru, iš kurio turėjo įgyti psichiką veikiančias medžiagas, kontaktavo mobiliojo ryšio telefonu, o tai, kad M. G. 2023 m. liepos 14 d. 09.11 val. mobiliojo ryšio telefonu kontaktavo su R. J. patvirtina baudžiamojoje byloje esanti stenograma (1 t., b. l. 182, 205). Taigi, net ir nesivadovaujant kito nutiestojo M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, baudžiamojoje byloje yra pakankamai kitų įrodymų, kurie patvirtina, faktą, jog R. J. narkotines medžiagas pardavė M. G.. Tai, kad pas M. G. rastose kanapėse tetrahidrokanabinolio kiekis nesutampa su pas R. J. namuose rastų kanapių tetrahidrokanabinolio kiekiu, šiuo atveju niekaip nepaneigia fakto, kad narkotines medžiagas M. G. įgijo iš R. J., nes R. J. namuose, skirtingose talpose laikytų kanapių (antžeminių dalių) tetrahidrokanabinolio kiekis buvo nevienodas, t. y. svyravo nuo 0,7 procentų iki 12,6 procentų (2 t., b. l. 90–96). Be kita ko, kitos byloje nustatytos aplinkybės – dažnas mobiliojo ryšio SIM kortelių keitimas, kelių skirtingų mobiliojo ryšio telefonų turėjimas, namuose rastas pakankamai didelis narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, konspiracinis bendravimo būdas su kitais asmenimis, suponuoja išvadą, kad R. J. platino narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis).

19. Atmetant nuteistojo skundo argumentus dėl nepagrįsto jo nusikalstamų veikų išskaidymo į kelias nusikalstamas veikas (pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei BK 260 straipsnio 1 dalį) pažymėtina, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį R. J. nuteistas dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus kratą jo gyvenamosios vietos adresu, nuteistasis pateikė talpas, kuriose laikė narkotines medžiagas – kanapes (2 t., b. l. 70–77, 90–96). Baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti yra numatyta BK 259 straipsnio atitinkamose dalyse, taigi ikiteisminio tyrimo metu nustačius, kad nuteistasis savo gyvenamojoje vietoje laikė ne mažiau kaip 42,351 g kanapių (antžeminių dalių) bei psichotropinės medžiagos – 0,052 g delta-9-tetrahidrokanabinolio, tačiau nenustačius, kad būtent šias narkotines medžiagas namuose jis laikė turėdamas tikslą jas platinti, šie jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Vis tik kiti nuteistojo atlikti veiksmai – narkotinių medžiagų pardavimas M. G. negalėjo būti kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes jis narkotines medžiagas išplatino kitam nuteistajam. Tokio pobūdžio veiksmai – narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas yra kvalifikuojami pagal kitą baudžiamojo įstatymo straipsnį, o šiuo atveju būtent pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

20. Apygardos teismas sutikdamas su nuteistojo skundo argumentu dalyje dėl vieno iš alternatyvių veiksmų pašalinimo atkreipia dėmesį, kad R. J. kaltinimuose dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, be kitų alternatyvių šių veikų padarymo požymių buvo inkriminuotas ir narkotinių medžiagų įgijimas. Šiame kontekste paminėtina, kad psichotropinių ar narkotinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301/2005). Be to, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405-507/2015).

21. Nagrinėjamu atveju kaltinimai narkotinės medžiagos įgijimu nebuvo visapusiškai detalizuoti, t. y. nei kaltinime, nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis R. J. įgijo narkotines medžiagas abiejų nusikalstamų veikų padarymo atveju, todėl darytina išvada, kad liko neįrodytos narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, šalintinos formuluotės, kad R. J. „tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 14 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įgijo narkotinės medžiagos“ (BK 260 straipsnio 1 dalis), bei kad R. J. „tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. liepos 14 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo narkotinės medžiagos – kanapių“ (BK 259 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir pašalinus vieną iš nuteistajam inkriminuotų neteisėtų veiksmų (narkotinės medžiagos įgijimą), jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei atitinkamai BK 260 straipsnio 1 dalį nesikeičia.

Dėl R. J. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

22. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, be to, bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti nuteistojo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

23. Teismas, skirdamas asmeniui bausmę vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje įtvirtintomis bausmėmis bei BK bendrosios dalies nuostatomis, kurios detalizuoja sankcijos taikymą. Sprendžiant skirtinos bausmės klausimą, teismas privalo atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 – 8 punktai). Jeigu straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

24. Be to, teismas, skirdamas bausmę privalo atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės paskirtį bei įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs siekiant asmenį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta, ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 61 straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertinęs jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat vertindamas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę arba griežtesnę bausmės rūšį ir dydį, kurį nustato skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio.

25. Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kita nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuteistajam gali būti paskirta, jeigu nustatytos išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnio nuostatas, o įstatymo įtvirtintos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-112-788/2015, 2K-187-693/2016, 2K-436-489/2016, 2K-149-511/2017, 2K-155-719/2022).

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra ne kartą pažymėjęs, kad švelnesnė nei įstatymo nustatyta bausmė pagal BK 62 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama tik tada kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinųjų alternatyvių savarankiškų aplinkybių nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-303/2023). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali taikyti šio straipsnio nuostatas tik nustatęs visų aukščiau paminėtų sąlygų visumą.

27. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytos nei vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nors nuteistasis savo kaltę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino, tačiau tai buvo padaryta įvertinus byloje esančius jo kaltę neginčytinai patvirtinančius įrodymus, tuo tarpu kaltę dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos jis neigė. Be to, nors nuteistasis skunde teigia, kad paskirtoji laisvės atėmimo bausmė sukels itin neigiamus padarinius jo mamai, kuriai dėl sveikatos būklės reikalinga nuolatinė priežiūra (4 t., b. l. 99–100), tačiau pažymėtina, kad nuteistasis teisei priešingą elgesį rinkosi žinodamas apie savo mamos prastą sveikatos būklę, be to vien šios sąlygos nepakanka, kad būtų taikomos BK 62 straipsnio nuostatos, nes kaip jau minėta, šiuo atveju nebuvo nustatyta nei viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be ko nėra būtinos šio straipsnio taikymo sąlygų visumos.

28. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-187-976/2023). Be to, kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023). Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nuteistajam, turi būti analizuojama ir vertinama aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo padarytu nusikaltimu, tiek su jo asmenybės pavojingumu, visuma.

29. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę R. J. atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė dvi nusikalstamas veikas, atitinkamai priskiriamas nesunkių ir sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), praeityje teistas tris kartus už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (3 t., b. l. 150–158), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 160–163). Taip pat byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo padaryti nusikaltimai yra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tame tarpe ir turint tikslą jas platinti bei išplatinimu, be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo (3 t., b. l. 165, 167, 4 t., b. l. 95), jo namuose buvo rastas ne tik pakankamai didelis narkotinių medžiagų kiekis, tačiau ir svarstyklės, ant kurių taip pat buvo rasta narkotinių medžiagų liekanų, daug mobiliojo ryšio telefonų, pinigų, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad R. J. maždaug kas mėnesį keisdavo mobiliojo ryšio telefono SIM korteles, taigi tai leidžia daryti išvadą, kad narkotinių medžiagų platinimas buvo nuteistojo pajamų šaltinis. Apygardos teismo įsitikinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo asmenybė yra tiek išimtinė, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Nuteistasis kartu su skundu pateikė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakteristiką, kurioje jis apibūdinamas kaip teigiamas asmuo (4 t., b. l. 97), tačiau nusikalstamas veikas jis padarė būdamas pakankamai brandi asmenybė, su teisėsaugos institucijomis jis susiduria ne pirmą kartą, todėl turėjo ir galėjo numatyti jam galinčias kilti neigiamas teisines pasekmes. Kaip matyti, nuteistasis savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, nepripažino viso baudžiamojo proceso metu, savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neigė ir apeliaciniame skunde. Kadangi nuteistasis nelaiko savęs kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, abejotina, kad švelnesnės ar su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės turės įtakos apelianto suvokimui apie jo neteisėtais veiksmais padarytą žalą įstatymų saugomoms vertybėms ir paskatins nedaryti analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų.

30. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas, įvertindamas BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumą, šio straipsnio sankcijoje yra numatęs tik realią laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas nustatydamas bausmės dydį nuteistajam nepažeidė bausmės skyrimo taisyklių, nes R. J. buvo paskirta bausmė mažesnė nei vidurkis ir artimesnė jos minimaliam dydžiui. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra bylą pirmajam instancija nagrinėjančio teismo prerogatyva, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali sušvelninti arba sugriežtinti tik tokiu atveju, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę. Visgi, tokių aplinkybių apygardos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

31. Įvertinus šioje nutartyje išdėstytų argumentų visumą, t. y. tai, kad nuteistasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, platino narkotines medžiagas, savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos nepripažino ir dėl savo teisei priešingų veiksmų nesigaili, byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad R. J. asmenybė ar jo padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingi, o BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės.

Dėl nuteistajam M. G. paskirtos bausmės

32. Nuteistasis M. G. apeliaciniame skunde prašo skirti jam kitą bausmę, nesusijusią su areštu, arba atidėti paskirtosios arešto bausmės vykdymą, motyvuodamas tai šeiminėmis bei darbinėmis aplinkybėmis bei teigia, kad apylinkės teismas individualizuodamas jam bausmę nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

33. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, apylinkės teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę M. G. laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir nurodė pakankamus jos rūšies ir dydžio parinkimo motyvus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam parinkta bausmė yra ne tik proporcinga ir tinkamai individualizuota, tačiau nustatytas realus bausmės atlikimas šiuo atveju padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

34. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje buvo paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

35. Apeliantas skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Sprendžiant klausimą dėl šios atsakomybė lengvinančios aplinkybės nustatymo, svarbu pažymėti, kad kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, jog atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, gali būti nustatyta tuomet, kai kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, bei kartu nustačius vieną iš alternatyvių aspektų – dėl to jis nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Laikoma, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tada, kai jis pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K- 106/2011). Tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos gali patvirtinti ne tik tai, kad jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013).

36. Šiuo atveju nuteistojo parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, siekiant suklaidinti teismą ir tai jau yra aptarta šios nutarties 16-18 punktuose. Nors nuteistasis pripažino įsigijęs narkotinių medžiagų, tačiau neigė narkotines medžiagas pirkęs būtent iš R. J., nors tai buvo įrodyta remiantis kitais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais, taigi nepripažino vienos iš esminių kaltinime nurodytų aplinkybių. Tai patvirtina, kad M. G. dėl savo nusikalstamos veikos nuoširdžiai nesigaili, tuo tarpu priešingai, norėdamas sušvelninti kito nuteistojo padėti, davė jam palankius parodymus. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

37. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistajam parinktinos bausmės rūšies bei jos dydžio atsižvelgė į tai, kad M. G. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nors skunde nurodoma, kad M. G. registruojasi Užimtumo tarnyboje bei aktyviai ieško darbo vietos, tačiau nuteistasis nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šiol nepradėjo dirbti, be to, iš baudžiamojoje byloje esančios SODRA pažymos matyti, kad jo darbinė patirtis nėra itin stabili ar didelė (3 t., b. l. 90). Vertindamas nuteistojo asmenybę apylinkės teismas pažymėjo, kad M. G. praeityje yra teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas, tame tarpe ne kartą ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis (3 t., b. l. 60–74). Taip pat M. G. trejų metų laikotarpiu baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 81–88). Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jam turėtų būti paskirta kita bausmės rūšis arba taikomas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, nes jis kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus ir turi prisidėti prie jų priežiūros, tačiau šios šeiminės aplinkybės egzistavo dar prieš padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir vis tik nesustabdė jo nuo teisei priešingo elgesio. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, nuteistajam ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. birželio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje padarymą buvo paskirta baudos bausmė, tačiau ji nebuvo pakankama atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl dar švelnesnė bausmė – viešieji darbai, apygardos teismo vertinimu, nebus efektyvi ir nepadės pasiekti bausmės tikslų.

38. Nuteistasis skunde taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio, arešto bausmės vykdymo atidėjimo (ne)taikymo klausimas jame aptartas nebuvo. Siekiant nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, teismas turi nustatyti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas spendžia, kad tik realus arešto bausmės atlikimas padės įgyvendinti bausmės tikslus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes ir baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, teik jo asmenybę, atsižvelgusi į tai, kad nei ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtos švelnesnės, nei griežtesnės su laisvės atėmimu susijusios bausmės nepaskatino teigiamo nuteistojo elgesio pokyčio, M. G. išlieka nusikalsti linkusia asmenybe, sprendžia, kad pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas M. G. atžvilgiu, t. y. manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, šioje baudžiamojoje byloje nėra.

39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, ir nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą arešto bausmę. Apylinkės teismas, parinkdamas bausmės dydį įvertino nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą, jo atsakomybę lengvinančių ir sukinančių aplinkybių nebuvimą ir M. G. paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nustatydamas jos dydį artimesnį maksimumui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nuteistojo M. G. apeliacinis skundas taip pat atmestinas.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

40. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2024 m. birželio 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį R. J. sudaro 87,50 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo.

41. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėlto, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis).

42. Baudžiamojoje byloje nuteistajam R. J. buvo parinkta valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti gynėja advokatė K. P. (4 t., b. l. 105, 106, 109), tačiau nuteistasis iki pirmo teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme savo iniciatyva pasirinko kitą gynėją advokatą Reną Bradūną (4 t., b. l. 114). 2024 m. gegužės 22 d. vykusio teismo posėdžio apygardos teisme metu advokatė K. P., vadovaujantis BPK 51 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo atleista nuo tolimesnio dalyvavimo šios baudžiamosios bylos nagrinėjime apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo R. J..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. G. ir jo gynėjo advokato Vytauto Aliuškevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendį pakeisti.

Iš R. J., nuteistam pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, pareikštų kaltinimų ir nuosprendžio aprašomosios dalies dėl šių nusikalstamų veikų, pašalinti inkriminuotą – neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš R. J. valstybės naudai 87,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. birželio 6 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Aurelijus RauckisJudita SungailaitėLaima Šeputienė