Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovui Nacionalinė žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys V. A., dėl sprendimų panaikinimų ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT-5-(7.5) dalį, kuria netenkinta pareiškėjo skundo dalis; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD-2481-(14.13.104), kuriuo nuspręsta: ,,Kadangi kiti asmenys pateikė, dokumentus kad yra įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka ir dokumentus apie pasirengimą ūkininkauti, todėl Jūsų nurodytas valstybinės žemės plotas suteiktas laikinai naudotis ne Jums”, įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti 132,559 ha žemės plotu bei kreiptis su prašymu į administracinį teismą patikrinti ir įvertinti ar Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigaliojusius 1 punkto pakeitimus ta apimtimi, kuria nustatytas papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose” kaip pažeidžiantį aukštesnės galios teisės aktą - įstatymą.

2. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje. Apie tai, kad šia žeme ketinama leisti naudotis sužinojo iš ūkininko V. A., kuris 2018 m. lapkričio 30 d. prašymu nutraukė sutartį dėl nurodyto sklypo naudojimo, tačiau atsakovo leidimu laikinai ir toliau naudojosi žeme ją dirbo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2019 m. spalio 17 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad valstybinės žemės plotas suteiktas laikinai naudotis ne ieškovui. Ieškovas pateikė 2019 m. lapkričio 6 d. skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD-2481-(14.13.104) ir priimti naują sprendimą – 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti 132,559 ha tenkinti. Atsakovas 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. IT-5-(7.5) nusprendė V. S. skundą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme pripažinti pagrįstu iš dalies. Nusprendė įpareigoti Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėją nutraukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 13VĮ-719-(14.13.2) suteiktą antrojo asmens teisę laikinai naudotis valstybine žeme. Atsakovas netenkino skundo dalies, kuria buvo prašoma priimti naują sprendimą. Atsakovas sprendimą grindė tuo, kad pagal Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (toliau – ir Aprašas), 1 punktą, laikinai naudotis suteikiama neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinės žemės, esanti kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti.

3. Ieškovas mano, kad atsakovas, atsisakydamas tenkinti prašymą leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje nesilaikė Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnis), pažeidė Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (toliau - Aprašas), 14 punktą. Vadovaujantis šiuo punktu ieškovui, kaip asmeniui anksčiausiai pateikusiam prašymą, turėjo būti suteikta pirmumo teisė laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje. Atsakovas, nagrinėdamas prašymą nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principų. Atsakovas atsisakymą tenkinti prašymą leisti naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje argumentuoja visiškai formaliais ir nereikšmingais argumentais bei įrodymais, kurių patikimumas abejotinas. Atsakovas savo sprendimą iš esmės grindė tik interneto svetainėje viešai patalpinta informacija, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje (www.nzt.lt) skelbiamą 2014 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apskrities Klaipėdos miesto Tauralaukio kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį, laisvos žemės šioje kadastro vietovėje nėra (2020 m. sausio 27 d. duomenys). Ieškovas šioje internetinėje svetainėje viešinamus duomenis laiko neišsamiais, todėl nepatikimais. Pažymėjo, kad nėra prievolės šią informaciją skelbti interneto svetainėje www.nzt.lt. Atsakovas atlikdamas viešojo administravimo funkciją privalėjo imtis visų būtinų priemonių objektyviai ir iš patikimų šaltinių nustatyti ieškovo skundo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, priimti proporcingą ir teisėtą sprendimą, kuris nesukeltų ieškovui ir trečiajam asmeniui žalingų pasekmių, nesudarytų sąlygų kitiems įgyti turtą be teisinio pagrindo.

4. Ieškovas teigia, kad ginčo objektas - 132,559 ha valstybinės žemės plotas perdavimo ūkininkui V. A. laikinai naudotis metu buvo laisvas ir nenustatyta, kad ši aplinkybė būtų pasikeitusi. Nagrinėjant pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma tenkinti prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti 132,559 ha, buvo galima remtis tais dokumentais ir duomenimis, kurie buvo žinomi priimant sprendimus dėl valstybinės žemės perdavimo naudotis ūkininkui V. A. (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėjo 2013 m. vasario 12 d. įsakymas Nr. 13VĮ-(14.13.2.)-68 ,,Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme”, pakeistas 2016 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 13VĮ-93-(14.13.2.)).

5. Dėl norminio administracinio akto dalies panaikinimo ieškovas nurodė, jog nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigaliojus Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (toliau - Aprašas), 1 punkto pakeitimams, kurie numato: laikinai naudotis suteikiama neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinės žemės, esanti kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti. Šių pakeitimų esmė - įvestas naujas papildomas reikalavimas valstybinę žemę pažymėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Esmė ta, kad nė viename mieste žemės ūkio veiklai tinkama žemė nebuvo ir nėra įtrauktą į minėtus planus. Ieškovo nuomone šie įvesti pakeitimai pažeidžia aukštesnės galios teisės aktą – įstatymą. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į kitą aplinkybę, kad 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo“ patvirtinimo pagal savo turinį ir esmę yra įstatymą įgyvendinantis teisės aktas, tačiau jame nėra duodama nuoroda, kokių įstatymų reikalavimus jis įgyvendina. Kyla pagrįsta abejonė ar atsakovė neviršijo įgaliojimų pati nusistatydama valstybinės žemės valdymo ir naudojimo tvarką bei keldama naujus niekuom nepagrįstus ir protingai nepaaiškinamus reikalavimus, kurie nenumatyti kituose aukštesnės galios teisės aktuose. Dėl šių priežasčių ieškovas prašo kreiptis į administracinį teismą patikrinti ir įvertinti ar minėti teisės aktai nepažeidžia aukštesnės galios teisės akto - įstatymo.

6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo nesutinka su patikslintu ieškiniu ir prašo patikslinto ieškinio netenkinti. Nurodė, kad valstybinė žemė suteikiama laikinai naudotis esant visoms šioms sąlygoms: valstybinė žemė suteikiama žemės ūkio veiklai vykdyti; valstybinė žemė neperduota naudotis ir neišnuomota; valstybinė žemė yra kaimo gyvenamojoje vietovėje ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtuose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose; valstybinė žemė yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane; valstybinė žemė yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti. Ginčijamas valstybinės žemės plotas neatitiko sąlygų numatytų Apraše, todėl negalėjo būti laikomas valstybine žeme, kurią galima būtų suteikti laikinai naudotis žemės ūkio veiklai. Neatitikimas pasireiškė tuo, kad ginčijamas valstybinės žemės plotas nėra pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane. Informacija apie laisvos valstybinės žemės plotus skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklapyje http://www.nzt.lt bei https://www.geoportal.lt. Patikslinus laisvos valstybinės žemės plotus, ši informacija atnaujinama. Nacionalinės žemės tarnybos interneto tinklapis atitinka Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo reikalavimus, kurioje pateikiama visa reikiama informacija apie įstaigos veiklą ir užtikrinamas pateikiamos informacijos aktualumas, patikimumas. Todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad Nacionalinės žemės tarnybos viešinami duomenys yra neišsamūs ir nepatikimi.

7. Trečiasis asmuo V. A. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

8. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas prašo ieškinį tenkinti. Ieškovo atstovas advokatas Vaidas Batūra paaiškino, kad Tauralaukio vietovės laisva žemė priskirta Klaipėdos miesto teritorijai nuo 1996 metų, teritorija nėra suplanuota, nėra ginčo, kad žemė yra tinkama ūkio veiklai, iš esmės žemė ir buvo tam naudojama. Atsakovas nėra pateikęs jokių dokumentų, kad šis žemės statusas būtų pasikeitęs, ši žemė yra laisva. Ieškinio reikalavimai yra grindžiami įstatyme įtvirtintais valstybės turto panaudojimo principais siekiant, kad valstybinis turtas būtų naudojamas racionaliai ir efektyviai.

9. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus. Paaiškino, kad šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo, kuriuo būtų galima suteikti naudoti tą žemę. Iš esmės tenkinus teismui ieškinį nebūtų pagrindo leisti naudotis ta žeme, kaip ir nėra pagrindo reikšti ieškinio. Žemė yra netinkama žemės ūkio veiklai, ji yra didžiajame mieste, todėl prašo teismo nesukurti precedento, didžiuosiuose miestuose neleidžiama užsiimti žemės ūkio veikla, mano kad reikia laikytis protingumo teisingumo principų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

10. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui (toliau – NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius), prašydamas leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje. 2019 m. spalio 17 d. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pateikė atsakymą, kad prašymus leisti laikinai naudotis nurodytu valstybinės žemės plotu pateikė keletas asmenų; kadangi kiti asmenys pateikė dokumentus, kad yra įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka ir dokumentus apie pasirengimą ūkininkauti, todėl valstybinės žemės plotas suteiktas naudotis ne ieškovui. Ieškovas Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau -ir NŽT) pateikė 2019 m. lapkričio 6 d. skundą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, esančia Klaipėdos mieste. 2020 m. sausio 30 d. sprendimu dėl V. S. skundo išnagrinėjimo Nr. 1T-5-(7.5.) NŽT ieškovo skundą pripažino iš dalies pagrįstu; įpareigojo Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėją nutraukti NŽT Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 13VĮ-719-(14.13.2) suteiktą antrojo asmens teisę laikinai naudotis valstybine žeme. NŽT nurodė, kad pirmumo teisę laikinai naudotis ginčijamu plotu turėtų pareiškėjas, kuris prašymą pateikė anksčiau (t.y. pirmas), tačiau nesant duomenų, jog ginčijamas plotas būtų pažymėtas laisvos žemės fondo žemės plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane, laikė, kad ji neatitinka Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo” 1 punkte keliamų reikalavimų ir negalėjo būti suteiktas laikinai naudotis antrajam asmeniu.

11. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovo prašymas kreiptis į administracinį teismą netenkintas.

12. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. liepos 21 d. nutartimi procesą nutraukė.

13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi ieškovo prašymas kreiptis į administracinį teismą tenkintas, bylos nagrinėjimas sustabdytas.

14. 2022 m. gruodžio 5 d. teisme gauta Regiono apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI4-11591-386/2022, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo, kadangi aktas, kurio teisėtumą prašoma ištirti yra priimtas centrinio valstybinio administravimo subjekto, todėl šiuo atveju reikėtų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.

15. 2022 m. gruodžio 15 d. teisme gauta atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo nuomonė, kurioje nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1P-239-(1.3 E.) buvo pakeistas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 ,,Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, pirmas punktas, kuriame nurodoma, jog „Aprašas reglamentuoja neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, kurie yra pažymėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ir yra tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti, suteikimą laikinai naudotis“. Iš to išeina, kad nuo šio teisės akto įsigaliojimo, t. y. 2022 m. spalio 11 d., laisva valstybinė žemė laikinai naudotis gali būti suteikiama tik kaimo gyvenamosiose vietovėse.

16. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. sausio 19 d. nutartimi netenkintas ieškovo prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą pasikeitus teisiniam reglamentavimui.

17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl teisės laikinai naudotis 132,559 ha valstybinės žemės plotu ūkio veiklai vykdyti.

18. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012; 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012; 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).

19. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Viešojo administravimo subjektas yra saistoma gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015).

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis. Nors šioje situacijoje ginčas kyla dėl teisės laikinai naudotis valstybine žeme, kuri yra nesuformuota ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, o tokie teisiniai santykiai nėra tapatūs žemės nuomos teisiniams santykiams, reglamentuotiems Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo, tačiau savo prigimtimi vis gi yra labai artimi žemės nuomos teisiniams santykiams.

21. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintas viešosios teisės principas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.

22. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą. Pagal to paties įstatymo 3 straipsnio 3 dalį neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui.

23. Nacionalinė žemės tarnyba yra patikėtinis visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Laisvos valstybinės žemės fondą šio Įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat šio Įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas (Žemės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis).

24. Ieškovo patikslinto ieškinio padavimo metu aprašas reglamentavo neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės, esančios kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis (1 punktas). Aprašo 3 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės plotai esantys teritorijose, kuriose pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatyti naudoti ne žemės ūkio veiklai, gali būti suteikiami laikinai naudotis pagal Aprašo nuostatas ne ilgiau kaip iki tol, kol jų prireiks kitoms reikmėms, numatytoms pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

25. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti Aprašo 5 punkte, pageidavo laikinai naudotis tuo pačiu valstybinės žemės plotu, valstybinės žemės plotas suteikiamas laikinai naudotis tam asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu laikinai naudotis žemės plotu. Jeigu tokių nėra arba yra keletas, valstybinės žemės plotas suteikiamas laikinai naudotis asmeniui, kuris pirmiau pateikė prašymą pagal prašymo gavimo registracijos žymoje nurodytą datą ir numerį (14 punktas).

26. Pagal Aprašo 23 punktą asmuo įgijo teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu teritorinio skyriaus vadovui priėmus įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti. Žemėtvarkos projektai arba projektui prilyginami planai rengiami kaimo gyvenamosiose vietovėse bei teritorijose, nustatyta tvarka priskirtose miestams po 1995 m. birželio 1 d. (Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 3 punktas). Vienas iš žemėtvarkos projekto arba projektui prilyginami plano rengimo ir įgyvendinimo etapų yra laisvos žemės fondo žemės plano ir laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio parengimas ir patvirtinimas (Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 13.4. punktas, 14.4. punktas).

27. Klaipėdos miesto Tauralaukio kadastro vietovės žemė buvo priskirta Klaipėdos miesto teritorijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo įstatymu 1996 m. kovo 12 d. Nr. I-1221. Šioje teritorijoje galiojo Klaipėdos miesto bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110. Tai gi, teritorija, kurioje yra ginčo žemės plotas po 1995 m. birželio 1 d. yra priskirta Klaipėdos miestui. Ginčo žemės plotas yra nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas, neišnuomotas, žemės plotas. Tokio žemės ploto suteikimo laikinai naudotis asmenims žemės ūkio veiklai vykdyti tvarką nustatė Aprašas.

28. Dėl šios žemės tinkamumo žemės ūkio veiklai vykdyti tarp šalių ginčo nebuvo. Taip pat tarp šalių nebuvo ginčo, jog prašymą leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu Klaipėdoje pirmas pateikė ieškovas. Byloje esantis ūkininko ūkio pažymėjimas patvirtina, kad ieškovas yra įregistravęs ūkį nuo 2006 m. birželio 29 d.

29. Remiantis Aprašo nuostatomis, valstybinė žemė suteikiama laikinai naudotis esant sąlygų visetui, be kita ko, žemės plotas turi būti pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose (Aprašo 1 punktas). Šiuo atveju tokių duomenų, kad ginčo žemės plotas būtų pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, nėra. Atsakovo atstovas patvirtino, kad miesto teritorijoje nėra sudarytas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planas. Ieškovas nurodo, kad nuo to laiko, kai V. A. buvo suteikta laikinai naudotis žeme, situacija nepasikeitė, nebuvo priimtas, joks adminsitracinis aktas. Tačiau teismas pažymi, kad iki 2018 m. kovo 14 d. Apraše nebuvo įtvirtintas reikalavimas, jog laikinai naudotis gali būti suteikiama žemė, be kita ko, pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Aprašas buvo galiojanti ir nepakeistas, todėl juo atsakovas priimdamas sprendimus turėjo vadovautis. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai laikėsi teisės aktų nuostatų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas gero viešojo administravimo principas.

30. Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, ieškovo reikalavimai panaikinti NŽT 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT-5-(7.5) dalį, kuria netenkinta skundo dalis, ir NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD-2481-(14.13.104), atmestini kaip nepagrįsti, be to pažymėtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ neteko galios 2023 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1P-240-(1.3 E.) nuo 2023 m. gegužės 3 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam iš atsakovo nepriteistinos. Byloje duomenų apie patirtas atsakovo ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pastariesiems klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo V. S. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.