- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-331-826/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00226-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto, Neringos skyriui
- Trečiasis asmuo
- V. A.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-49-838/2023 pagal ieškovo V. S. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui, trečiajam asmeniui V. A. dėl 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT-5-(7.5) dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1P-97-(1.3 E.) priimtas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimas, kuriuo nustatytas Aprašo 1 punkte papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“, atitinka teisėkūrai keliamus objektyvumo ir proporcingumo principus, atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principus.
2. 2022 m. spalio 21 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo V. S. atstovo advokato V. B. prašymą.
3. 2022 m. gruodžio 5 d. teisme gauta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI4-11591-386/2022, kuria nutarta atsisakyti priimti prašymą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo kaip nepriskirtą šiam teismui, kadangi prašomas ištirti teisės aktas priimtas centrinio valstybinio administravimo subjekto, todėl šiuo atveju reikia kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
4. 2022 m. gruodžio 12 d. teisme gauta ieškovo atstovo nuomonė, joje nurodoma, kad poreikis ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą neišnyko, todėl tais pačiais motyvais, išdėstytais ieškovo 2022 m. rugsėjo 29 d. prašyme ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartyje, prašoma kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti: ar Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. Nr. 1P-97-(1.3 E.) įsakymu priimtas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimas, kuriuo nustatytas Aprašo 1 punkto papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“, atitinka teisėkūrai keliamus objektyvumo ir proporcingumo principus, ar minėtas norminis aktas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principus.
5. 2022 m. gruodžio 15 d. teisme gauta atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo nuomonė, joje nurodoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1P-239-(1.3 E.) buvo pakeistas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 ,,Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), pirmas punktas, kuriame nurodoma, jog „Aprašas reglamentuoja neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, kurie yra pažymėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ir yra tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis“. Iš to išeina, kad nuo šio teisės akto įsigaliojimo, t. y. 2022 m. spalio 11 d., laisva valstybinė žemė laikinai naudotis gali būti suteikiama tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Tokiu atveju, jeigu teismas ir tenkintų ieškinį, leidimo laikinai naudotis minėta valstybine žeme nebūtų galima suteikti dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 19 d. nutartimi netenkino ieškovo V. S. atstovo advokato V. B. prašymo.
7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo prašomo iširti Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. Nr. 1P-97-(1.3 E.) įsakymu pakeistas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 punktas reglamentavo neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės, esančios kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, ir miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose ir yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis.
8. Kaip pagrįstai 2022 m. gruodžio 15 d. teismui pateiktoje savo nuomonėje nurodė atsakovas, 2012 m. kovo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Aprašo 1 punktas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1P-239-(1.3 E.) pakeistas taip: Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, kurie yra pažymėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ir yra tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis.
9. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo nuomone, jog nuo šio teisės akto įsigaliojimo 2022 m. spalio 11 d. laisva valstybinė žemė laikinai naudotis gali būti suteikiama tik kaimo gyvenamosiose vietovėse, o ieškovui yra aktualus miestuose dirbamos žemės panaudojimo klausimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1P-97-(1.3 E.) priimtas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimas, kuriuo nustatytas Aprašo 1 punkte papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“, atitinka teisėkūrai keliamus objektyvumo ir proporcingumo principus, atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartimi jau buvo išnagrinėtas prašymas dėl poreikio kreiptis į administracinį teismą dėl norminio administracinio teisės akto ištyrimo teisėtumo. Nors tuo metu jau buvo pasikeitęs teisinis reguliavimas, tačiau tai nebuvo kliūtis teismui kreiptis į kitos kompetencijos teismą dėl teisės akto teisėtumo ištyrimo.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovas prašė panaikinti sprendimą, kuriuo atsisakoma su ieškovu sudaryti žemės naudojimo sutartį pagal 2012 m. kovo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtintą Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašą. Ieškovas iškėlė klausimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. Nr. 1P-97-(1.3 E.) įsakymu priimtų Aprašo pakeitimų teisėtumo, t. y. pakeitimų prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktui – įstatymui, nes Aprašo 1 punkte atsirado papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“. Ieškovas teigia, kad tai neatitinka teisėkūrai keliamo objektyvumo ir proporcingumo principų, prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principams. Šiam ginčui nėra aktualūs vėlesni norminio akto pakeitimai, nes tai nesusiję su ieškinio reikalavimais ieškinio pateikimo metu. Ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019-08-29 prašymą, leisti laikinai naudotis valstybine žeme (132,559 ha žemės plotu) žemės ūkio veiklai vykdyti. Vyriausiajam administraciniam teismui nustačius administracinio norminio teisės akto prieštaravimą įstatymui, atsakovė, atsižvelgdama į teismo motyvus, privalės įsivertinti ir tai, ar vėliau atlikti pakeitimai atitinka teisėkūrai keliamus reikalavimus.
Atsiliepimas
11. Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą. Atskirajame skunde nurodyti šie motyvai:
11.1. Ieškovo išreikšta nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas jau anksčiau buvo išnagrinėjęs ieškovo prašymą kreiptis į kitos kompetencijos teismą, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Pimosios instancijos teismo teisėjos rezoliucija byloje dalyvaujantys asmenys buvo įpareigoti pateikti nuomonę dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą iš naujo spręsti dėl ieškovo prašymo.
11.2. 2022 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1p-239-(1.3 e.) buvo pakeistas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1p-(1.3.)-112 ,,Dėl valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), pirmas punktas, kuriame nurodoma, jog „aprašas reglamentuoja neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais, esančių kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, kurie yra pažymėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ir yra tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti, suteikimą laikinai naudotis“. Pagal nurodyto šiuo metu galiojančio Aprašo nuostatas laisva valstybinė žemė laikinai naudotis yra suteikiama kaimo gyvenamosiose vietovėse, išskyrus miestelius, kurie yra pažymėti laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ir yra tinkami žemės ūkio veiklai vykdyti. Kadangi šiuo metu galiojantis Aprašas galimybės laikinai naudotis laisva valstybine žeme Klaipėdos mieste nenumato, nėra jokio pagrindo aiškintis nebegaliojančio Aprašo nuostatų atitiktį įstatymams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis procesas nutrauktinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti: ar Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. Nr. 1P-97-(1.3 E.) įsakymu priimtas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimas, kuriuo nustatytas Aprašo 1 punkte papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“, atitinka teisėkūrai keliamus objektyvumo ir proporcingumo principus, ar minėtas norminis aktas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principus.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. Nr. 1P-97-(1.3 E.) įsakymu priimtas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimas, kuriuo nustatytas Aprašo 1 punkte papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“, atitinka teisėkūrai keliamus objektyvumo ir proporcingumo principus, atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principus.
15. 2022 m. spalio 21 d. nutartimi teismas tenkino ieškovo V. S. atstovo advokato V. B. prašymą.
16. 2022 m. gruodžio 5 d. teisme gauta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI4-11591-386/2022, kuria nutarta atsisakyti priimti prašymą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo kaip nepriskirtą šiam teismui, kadangi prašomas ištirti teisės aktas priimtas centrinio valstybinio administravimo subjekto, todėl šiuo atveju reikia kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
17. 2022 m. gruodžio 12 d. teisme gauta ieškovo atstovo nuomonė, kurioje nurodoma, kad poreikis ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą neišnyko, todėl tais pačiais motyvais, išdėstytais ieškovo 2022-09-29 prašyme ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartyje, prašoma kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti: ar Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. Nr. 1P-97-(1.3 E.) įsakymu priimtas Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeitimas, kuriuo nustatytas Aprašo 1 punkte papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose“, atitinka teisėkūrai keliamus objektyvumo ir proporcingumo principus, ar minėtas norminis aktas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintus visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo principus.
18. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo prašymą dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą.
19. CPK 3 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, jog nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir su nutartimi kreipiasi į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. CPK nėra numatyta, kad dėl nutarties, kuria atsisakyta kreiptis į administracinį teismą, gali būti paduodamas atskirasis skundas.
20. Teisė apskųsti pirmosios instancijos nutartis apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo yra įtvirtinta CPK 334 straipsnyje, pagal jo 1 dalies nuostatą, pirmosios instancijos teismo nutartys gali būti skundžiamos paduodant atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais ir kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017). Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalies nuostatą, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
21. Nutartis dėl kreipimosi į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą nelaikytina tokia nutartimi, dėl kurios procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Netenkinus ieškovo prašymo, bylos nagrinėjimas bus tęsiamas toliau, ieškovas turės teisę motyvus dėl, jo vertinimu, nepagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties įtraukti į apeliacinį skundą, jeigu tokį skundą pateiks. Todėl tokia nutartis, vadovaujantis anksčiau paminėta teismų praktika, nelaikytina užkertančia kelią tolesnei bylos eigai ir yra neskundžiama. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė nutarties apskundimo tvarką.
22. Esant šioms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis negali būti apeliacijos objektu, nes atskiruoju skundu neskundžiama.
Dėl bylos procesinės baigties
23. CPK 315 straipsnio antrosios dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu minėta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo jau prasidėjus apeliaciniam procesui, todėl apeliacinis procesas pagal ieškovo atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties.