Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei Nacionalinė žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys V. A., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, dėl sprendimų panaikinimų ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui patikslintą skundą (ieškinį), kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT-5-(7.5) dalį, kuria netenkinta pareiškėjo skundo dalis, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD-2481-(14.13.104), kuriuo nuspręsta: ,,Kadangi kiti asmenys pateikė dokumentus, kad yra įregistravę ūkininko ūkį Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka ir dokumentus apie pasirengimą ūkininkauti, todėl Jūsų nurodytas valstybinės žemės plotas suteiktas laikinai naudotis ne Jums”, įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti ieškovo 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą, leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti 132,559 ha žemės plotu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymu kreipėsi į atsakovę, prašydamas leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad šia žeme ketinama leisti naudotis sužinojo iš ūkininko V. A., kuris 2018 m. lapkričio 30 d. prašymu nutraukė sutartį dėl nurodyto sklypo naudojimo, tačiau atsakovo leidimu laikinai ir toliau naudojosi žeme ją dirbo. Atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad valstybinės žemės plotas suteiktas laikinai naudotis ne ieškovui. Ieškovas teikė 2019 m. lapkričio 6 d. skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 17 d. sprendimą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti Nr. 13SD-2481-(14.13.104) ir priimti naują sprendimą – 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti. Atsakovė 2020 m. sausio 30 d. sprendimu nusprendė ieškovo skundą pripažinti pagrįstu iš dalies, įpareigojo Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėją nutraukti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 16 d. įsakymu suteiktą antrojo asmens teisę laikinai naudotis valstybine žeme. Atsakovė netenkino skundo dalies, kuria buvo prašoma priimti naują sprendimą. Teigia, kad atsakovė atsisakydama tenkinti prašymą leisti laikinai naudotis žemės plotu (duomenys neskelbtini) nesilaikė Konstitucijoje įtvirtintos nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnis), pažeidė Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (toliau - Aprašas), 14 punktą. Vadovaujantis šiuo punktu ieškovui, kaip asmeniui anksčiausiai pateikusiam prašymą, turėjo būti suteikta pirmumo teisė laikinai naudotis žemės plotu (duomenys neskelbtini). Atsakovė, nagrinėdama prašymą nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principų ir atsisakymą tenkinti prašymą argumentuoja formaliais ir nereikšmingais argumentais bei įrodymais, kurių patikimumas abejotinas. Teigia, kad atsakovė sprendimą iš esmė grindė tik Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje viešai patalpinta informacija, kur skelbiamas 2014 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos apskrities Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštis. Ieškovas šioje internetinėje svetainėje viešinamus duomenis laiko neišsamiais, todėl nepatikimais. Ieškovas teigia, kad ginčo žemės plotas perdavimo ūkininkui V. A. laikinai naudotis metu buvo laisvas ir nenustatyta, kad ši aplinkybė keitėsi. Nagrinėjant ieškovo skundo dalį, kuria prašoma tenkinti prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti 132,559 ha, buvo galima remtis tais dokumentais ir duomenimis, kurie buvo žinomi priimant sprendimus dėl žemės perdavimo naudotis ūkininkui V. A..

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (skundą), kuriuo prašo ieškinio (skundo) netenkinti. Nurodė, kad valstybinė žemė suteikiama laikinai naudotis esant šioms sąlygoms: valstybinė žemė suteikiama žemės ūkio veiklai vykdyti; valstybinė žemė neperduota naudotis ir neišnuomota; valstybinė žemė randasi kaimo gyvenamojoje vietovėje ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtuose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose; valstybinė žemė yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane; valstybinė žemė yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti. Ginčo valstybinės žemės plotas neatitiko sąlygų numatytų apraše, todėl negalėjo būti laikomas valstybine žeme, kurią galima būtų suteikti laikinai naudotis žemės ūkio veiklai. Neatitikimas pasireiškė tuo, kad ginčijamas valstybinės žemės plotas nėra pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane. Informacija apie laisvos valstybinės žemės plotus skelbiama ieškovės interneto tinklapyje http://www.nzt.lt bei https://www.geoportal.lt. Ieškovės interneto tinklapis atitinka bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo reikalavimus, kurioje pateikiama visa reikiama informacija apie įstaigos veiklą ir užtikrinamas pateikiamos informacijos aktualumas, patikimumas, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad ieškovės viešinami duomenys yra neišsamūs ir nepatikimi.

3. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateiktu atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį (skundą) spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tam, kad valstybinės žemės plotas būtų suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti, turi būti išpildytos dvi sąlygos: pirma, žemės plotas pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, ir , antra, atitikti aprašo nuostatas. Esant šioms sąlygoms sprendimą dėl žemės sklypo suteikimo laikinai naudotis priima Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinis padalinys, ginčo atveju - Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius. Pažymėjo, kad nerengia laisvos valstybinės žemės fondo žemės planų ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų.

4. Trečiasis asmuo V. A. atsiliepimo į patikslintą ieškinį (skundą) nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pagrindiniai sprendimo motyvai:

5.1. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad ieškovas 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą atsakovei, prašydamas leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu (duomenys neskelbtini). Atsakovės skyrius 2019 m. spalio 17 d. atsakymu informavo ieškovą, kad prašymus leisti laikinai naudotis nurodytu valstybinės žemės plotu pateikė keletas asmenų, kurie įregistravę ūkio veiklą, todėl žemės plotas suteiktas ne ieškovui. Ieškovas atsakovei pateikė skundą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, kuris 2020 m. sausio 30 d. atsakovės sprendimu tenkintas iš dalies, įpareigojant Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėją nutraukti NŽT Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 16 d. įsakymu suteiktą antrojo asmens teisę laikinai naudotis valstybine žeme. Nurodė, kad pirmumo teisę laikinai naudotis ginčijamu plotu turėtų ieškovas, kuris prašymą pateikė anksčiau, tačiau nesant duomenų, jog ginčijamas plotas būtų pažymėtas laisvos žemės fondo žemės plane, nutarė kitos prašymo dalies netenkinti.

5.2. Dėl žemės sklypo suteikimo naudotis nurodė, kad valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo nuostatos numato, kad valstybinė žemė suteikiama laikinai naudotis esant sąlygų visetui, be kita ko, žemės plotas turi būti pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose. Šiuo atveju tokių duomenų, kad ginčo žemės plotas būtų pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose, nėra. Atsakovė patvirtino, kad miesto teritorijoje nėra sudarytas laisvos žemės plano fondas. Kadangi aprašas yra galiojantis, nepakeistas ir nepanaikintas, todėl juo atsakovė priimdama sprendimus turi vadovautis, todėl atsakovė nepažeidė gero administravimo principo. Pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo, jog yra įdirbęs žemę, tačiau ieškovui nebuvo suteikta teisė naudotis sklypu, žeme jis naudojosi be teisinio pagrindo, todėl nutarė ieškovo reikalavimus atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieškovas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Apeliantas nurodo, kad ginčo žemės sklypai laisvos valstybinės žemės plane yra pažymėti kaip laisva valstybinė žemė indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę apelianto vertinimu pagrindžia rašytiniai įrodymai, tačiau teismas šios aplinkybės nenustatinėjo, o atsakovės atstovas vengė atsakyti ką reiškia šie indeksai, nepateikė duomenų, nuorodų apie laisvos žemės sklypus. Pažymi, kad atsakovė nepateikė duomenų jog tinklapyje www.nzt.lt ji turėjo pareigą skelbti laisvos žemės fondo žemės planus ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, nenurodė ar duomenys yra atnaujinami ir kam naudojami.

6.2. Apeliantas nurodo, kad teismas neatskleidė ginčo esmės, kadangi nenagrinėjo reikalavimo panaikinti aprašo, patvirtinto atsakovės direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigaliojusius 1 punkto pakeitimus ta apimtimi, kuria nustatytas papildomas reikalavimas, kaip pažeidžiantis aukštesnės galios teisės aktą - įstatymą. Nurodo, kad tuo pagrindu prašė teismo kreiptis į administracinį teismą dėl teisės akto ištyrimo teisėtumo. Pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

6.3. Apeliantas dėl aprašo teisėtumo nurodo, kad atsakovės direktoriaus aprašo pakeitimas - įvestas naujas papildomas reikalavimas pažeidžia aukštesnės galios teisės aktą - įstatymą (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį). To pasekmė - apribota galimybė privatiems asmenims miestuose naudoti žemės ūkio paskirties žemę, ją dirbti ir valstybei mokėti nuomos mokestį. Nagrinėjamu atveju, teismas dėl šių aplinkybių nenurodė motyvų, nepagrįstai nesikreipė į administracinį teismą dėl aprašo pakeitimo teisėtumo patikrinimo, todėl šioje dalyje neatskleidė ginčo esmės.

7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1. Atsakovė dėl įrodymų vertinimo nurodo, kad informacija apie laisvos žemės plotus skelbiama interneto tinklapiuose http://www.nzt.lt ir https://www.geoportal.lt. Atsakovės tinklapis atitinka Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo reikalavimus, kurioje pateikiama visa reikiama informacija apie įstaigos veiklą ir užtikrinamas pateikiamos informacijos patikimumas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovės viešinami duomenys yra neišsamus ir nepatikimi. Pažymi, kad pagal Klaipėdos miesto žemėlapį ginčo teritorija yra suplanuota bendrajame miesto plane ir priskirta vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijai, todėl apeliantas klaidingai nurodo, kad ginčo teritorija nėra suplanuota teritorijų planavimo dokumentu.

7.2. Atsakovė dėl aprašo taikymo nurodo, kad apelianto ginčijamas valstybinės žemės plotas neatitiko sąlygų numatytų apraše, todėl negalėjo būti laikomas valstybine žeme, kurią galima būtų suteikti laikinai naudotis žemės ūkio veiklai. Neatitikimas pasireiškė tuo, kad ginčijamas žemės plotas nėra pažymėtas laisvos valstybinės žemės fondo žemės plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės plane. Atsakovė negalėjo suteikti leidimo laikinai naudotis minėtu žemės plotu, nes jis neatitiko aprašo reikalavimų.

7.3. Dėl aprašo nuostatų teisėtumo nurodo, kad apelianto reikalavimas panaikinti Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu, nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigaliojusius 1 punkto pakeitimus ta apimtimi, kuria nustatytas papildomas reikalavimas, kaip pažeidžiantis aukštesnės galios teisės aktą, bendrosios kompetencijos teisme yra nenagrinėtinas. Pažymėjo, jog teismas nurodė, kad aplinkybė, jog nėra sudaryti laisvos žemės planai, nereiškia, kad nurodyta aprašo nuostata prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio principams.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad ginčo žemė, kaip laisva valstybinė žemė yra pažymėta indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), be to, teismas neatsižvelgė į apelianto prašymą įvertinti administracinio akto teisėtumo ir jo panaikinimo klausimą, nepagrįstai nesikreipė į administracinį teismą dėl aprašo pakeitimo teisėtumo patikrinimo, todėl neatskleidė ginčo esmės.

11. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantas 2019 m. rugpjūčio 29 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui (toliau – NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius), prašydamas leisti laikinai naudotis 132,559 ha žemės plotu (duomenys neskelbtini), pagal pridedama schemą. NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2019 m. spalio 17 d. pateikė sprendimą, kuriuo informavo apeliantą, jog žeme naudotis prašymus pareiškė keletas asmenų, kurie įregistravę ūkinę veiklą, todėl atsižvelgiant į aprašo nuostatas, nusprendė žemės sklypą suteikti kitiems asmenims. Apeliantas 2019 m. lapkričio 6 d. pateikė skundą atsakovei, prašydama panaikinti 2019 m. spalio 17 d. sprendimą ir apelianto prašymą leisti laikinai naudotis valstybine žeme tenkinti. Atsakovės 2020 m. sausio 30 d. sprendimu apelianto skundas tenkintas iš dalies įpareigojant Klaipėdos ir Neringos skyriaus vedėją nutraukti NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakymu suteiktą antrojo asmens teisę laikinai naudotis valstybine žeme. Minėtame sprendime nurodyta, kad nėra duomenų, jog ginčijamas žemės plotas yra pažymėtas laisvos žemės fondo plane ar valstybės išperkamos ir neprivatizuotos žemės plane, dėl ko laikytina, kad jis neatitinka aprašo 1 punkto keliamų reikalavimų ir negali būti suteiktas naudotis (4 puslapis).

12. Šalys neginčija aplinkybės, jog ginčo žemės sklypas yra valstybės nuosavybė ir ją patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Laisvos valstybinės žemės fondą Žemės įstatymo ir Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko Nacionalinė žemės tarnyba ir kiti valstybinės žemės patikėtiniai, jiems perduotus valstybinės žemės sklypus, taip pat Žemės įstatymo nustatytais atvejais – Valstybės žemės fondas (Žemės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl teisės laikinai naudotis 132,559 ha valstybinės žemės plotu ūkio veiklai vykdyti.

13. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte įtvirtintas viešosios teisės principas, pagal kurį sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Šiuo atveju - Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtintos valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo 1 punkte nurodyta, kad šis reglamentuoja neperduotos naudotis ir neišnuomotos valstybinės žemės, esančios kaimo gyvenamosiose vietovėse ir miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, bei miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis.

14. Minėto aprašo 1 punkto nuostata, kuria asmenims suteikiama galimybė naudotis laisva valstybine žeme Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1P-97-(1.3 E.), buvo pakeista ir papildyta nauja nuostata nurodant „ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose bei yra tinkama žemės ūkio veiklai vykdyti (toliau – valstybinės žemės plotas), suteikimą laikinai naudotis.“

15. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas tinkamai neišnagrinėjo apelianto reikalavimo panaikinti Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigaliojusius 1 punkto pakeitimus ta apimtimi, kuria nustatytas papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose” kaip pažeidžiantį aukštesnės galios teisės aktą - įstatymą, nesustabdė ir nesikreipė į administracinį teismą dėl minėtos teisės normos ištyrimo. Atsakovė nurodo, kad šis reikalavimas negalėjo būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

16. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad apeliantas minėtą reikalavimą (nutarties 15 punktas) pateikė 2020 m. spalio 2 d. patikslintu ieškiniu (skundu) (Nr. DOK-37450), kurį pirmosios instancijos teismas, 2020 m. spalio 2 d. posėdyje atsisakė priimti ir nurodė, kad patikslintas ieškinys (skundas) nebus nagrinėjamas (2020 n. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 11:00 min. - 13:00 min.). Atsisakius priimti apelianto patikslintą ieškinį (skundą), apelianto atstovas 2020 m. spalio 22 d. teismo posėdyje išreiškė prašymą išspręsti klausimą dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl aprašo 1 nuostatos pakeitimo, kuriuo nuostata papildyta Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1P-97-(1.3 E.) ištyrimo ir ar jis neprieštarauja Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų turto valdymo ir naudojimo principų, kurio teismas netenkino (2020 m. spalio 22 d. teismo posėdžio garso įrašo 02:10 min. - 05:00 min.). Pasikeitus teismo sudėčiai (CPK 16 straipsnis), apeliantas 2020 m. vasario 4 d. teismo posėdyje prašė bylą nagrinėti nuo pradžios (2021 m. kovo 9 d. posėdžio garso įrašo 1:00 min. - 2:00 min.) ir pateikė prašymą kreiptis į administracinį teismą dėl administracinio akto ištyrimo (panaikinimo) (taip kaip suformuluota patikslintame ieškinyje) (2021 m. kovo 9 d. posėdžio garso įrašo 5:00 min. - 8:00 min.), tačiau kaip matyti šiuo aspektu klausimas dėl šio apelianto prašymo nebuvo tinkamai išspręstas, teismo sprendime nurodyta, kad šiuo atveju valstybinės žemės planai valstybinėje žemėje nėra sudaryti, tačiau tai savaime nereiškia, kad nurodyta aprašo nuostata yra neteisėta, prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio principams.

17. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju apelianto prašymas dėl kreipimosi į administracinį teismą ir dėl prašymo panaikinti Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigaliojusius 1 punkto pakeitimus ta apimtimi, kuria nustatytas papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose” nebuvo tinkamai išspręstas. Įvertinus nutarties 15-16 punkte nustatytas aplinkybes, su šiais apelianto argumentais sutiktina, kaip matyti ginčijama aprašo 1 punkto nuostata yra tiesiogiai susijusi su apelianto reiškiamu patikslinto ieškinio (skundo) reikalavimu dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. IT-5-(7.5) dalies, kuria netenkinta pareiškėjo skundo dalies, panaikinimo, kadangi apelianto skundas minėtu sprendimu būtent netenkintas vadovaujantis aprašo 1 punkto nuostata (nutarties 11 punktas), jog ginčo žemės sklypo plotas nėra įtrauktas į laisvos valstybinės žemės ploto žemės planą ar valstybinės išperkamos ir neprivatizuotos žemės planą.

18. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai jog ginčo žemės plotas buvo išnuomotas V. A., neįvertino, kad ginčo žemės sklypai laisvos valstybinės žemės plane yra pažymėti kaip laisva valstybinė žemė indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl ji yra laisva ir gali būti suteikta naudotis.

19. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo žemės plotas iki 2018 metų buvo perduotas naudotis V. A. (Nr. DOK-13668). Šalys neginčija aplinkybės, jog V. A. šia žeme naudojosi, tačiau 2019 m. rugpjūčio 29 d. apeliantui pateikus prašymą leistis naudotis sklypu, šis prašymas nebuvo patenkintas, kadangi pagal minėto (nutarties 17 punktas) aprašo 1 punktą (įsigaliojęs pakeitimas nuo 2018 m. kovo 15 d.), ši žemės teritorija nebuvo įtraukta į laisvos valstybinės žemės ploto žemės planą ar valstybinės išperkamos ir neprivatizuotos žemės planą. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus taip pat nustatyta, kad V. A. teikdamas prašymus leisti naudotis valstybine žeme, prašomos suteikti teritorijas nurodydavo indeksais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

20. Pagal pateiktą žemės teritorijos schemą matyti, kad minėti indeksai nurodyti tam tikrose gretimose žemės teritorijose (ribose), tačiau šiuo atveju teismo vertinimu, tik išsprendus apelianto pareikštų prašymų, tai yra dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112, nuo 2018 m. kovo 15 d. įsigaliojusius 1 punkto pakeitimų ištyrimo ta apimtimi, kuria nustatytas papildomas reikalavimas ,,ir kuri yra pažymėta laisvos valstybinės žemės fondo žemės planuose ar valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planuose”, šiuo atveju būtų galima spręsti dėl visų patikslintu ieškiniu (skundu) pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir daryti vienokią ar kitokią išvadą ar ginčo valstybinė žemė yra laisva žemė ir ar yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti apelianto prašymą, leisti laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėti apelianto prašymai nebuvo tinkamai ištirti pirmosios instancijos teisme, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai nenurodė motyvų, dėl kurių netenkina apelianto pareikštų prašymų, todėl pirmosios teismo instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje visų pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.