- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-20
- Bylos Nr.
- e2-5797-956/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00174-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- R. R.
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Benius Brazaitis
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei D. M. ir jos atstovui advokatui Irmantui Tumui, atsakovui R. R. ir jo atstovui advokato padėjėjui Beniui Brazaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo atsakovui R. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė prašo nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal VĮ „Registrų centras“ parengtą 2024 m. vasario 29 d. pirmo aukšto planą ir 2024 m. gegužės 20 d. buto naudojimosi tvarkos aprašą: paskirti ieškovei naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-1“, 24,58 kv. m dydžio, „1-5“, 15,99 kv. m dydžio, „1-7“, 3,23 kv. m dydžio, iš viso 43,80 kv. m dydžio (buto dalis 4380/7236), o atsakovui paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-2“, 2,56 kv. m dydžio, „1-3“, 7,25 kv. m dydžio, „1-4“, 15,61 kv. m dydžio, „1-6“, 3,14 kv. m dydžio, iš viso 28,56 kv. m dydžio (2856/7236); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (3 t. e. b. l. 33-36, 55-56).
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu yra savininkai gyvenamojo namo, 72,36 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Tarp šalių kyla ginčai dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, todėl buvo atlikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nauji kadastriniai matavimai, kurie parodo dabar egzistuojančius patalpų plotus, ir pagal juos matininkė parengė buto naudojimosi tvarkos aprašą. Kadangi gyvenamojo namo bendras plotas yra 72,36 kv. m, tai ieškovei pagal turimas dalis priklauso 24,24 kv. m, o atsakovui – 48,12 kv. m. Patalpomis „1-1“, „1-7“, „1-5“ nuo 1981 metų naudojasi ieškovės mama I. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu K. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) sausio mėnesio šį turtą paveldėjo ieškovė. I. K. ir K. B. buvo gyvenamojo namo bendrasavininkais, mama naudojosi patalpa „1-1“, o jos sugyventinis patalpomis „1-7“, „1-5“. Tame name kartu gyveno su mama, po to išvažiavo į Vilnių studijuoti, vėliau gyventi į Klaipėdą, kur šiuo metu ir gyvena. Ginčo name ilgą laiką niekas negyvena. (Duomenys neskelbtini) paveldėjus turtą, tik atvažiuodavo į gyvenamąjį namą, buvo užėjusi į patalpas „1-7“, „1-5“, patalpų neremontavo, jomis nesinaudoja, nes gyvena Klaipėdoje. Sudarė elektros pirkimo-pardavimo sutartį dėl patalpos „1-1“, joje yra elektros skaitliukas, įvestas vandentiekis ir nuotekos iki patalpos „1-1“, sudaryta su UAB „Aukštaitijos vandenys“ sutartis. Komunalinių mokesčių nemoka, o jei moka, tik už elektrą, sunaudotą patalpoje „1-1“. Nesutinka sumokėti atsakovui jokios piniginės kompensacijos dėl naudojimosi patalpomis „1-7“, „1-5“.
3. Ieškovės atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes bei prašė ieškinį tenkinti, priteisti valstybei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2025 m. gegužės 9 d. VĮ „Registrų centras“ matininkų parengtą Statinių, butų, patalpų valdomų dalių paskaičiavimo projektą sekančiai: paskirti ieškovei naudotis patalpa, pažymėta indeksu „1-1“, 24,58 kv. m dydžio, iš viso paskaičiuota dalis 340/1000, paskaičiuotas plotas 24,58 kv. m, o atsakovui paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-2“, 2,56 kv. m dydžio, „1-3“, 7,25 kv. m dydžio, „1-4“, 15,61 kv. m dydžio, „1-5“, 15,99 kv. m dydžio, „1-6“, 3,14 kv. m dydžio, „1-7“, 3,23 kv. m dydžio, iš viso paskaičiuota dalis 660/1000, paskaičiuotas plotas 47,78 kv. m (4 t. e. b. l. 87-90).
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime nurodo, teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės pageidaujama naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka neatitinka nusistovėjusios praktikos, kadangi ieškovė nori naudotis patalpomis, kuriomis pagal ilgametę praktiką naudojasi atsakovas, taip pat ieškovės siūloma naudojimosi tvarka neatitinka šalių valdomos nuosavybės dalių, tai yra ieškovė nori naudotis daug didesne nuosavybės dalimi, nei jai priklauso. Pagal ieškovės siūlomą namo naudojimosi tvarką, ieškovė naudotųsi 43,80 kv. m plotu, tai yra 19,56 kv. m daugiau, nei ieškovė turi nuosavybės bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o atsakovas naudotųsi 28,56 kv. m plotu, tai yra 19,56 kv. m mažiau, nei atsakovas turi nuosavybės bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Kai 425/1000 dalių gyvenamojo namo 1995 m. gegužės 2 d. paveldėjo iš savo senelio J. K., naudojosi patalpomis „1-2“, „1-3“, „1-4“, „1-6“. Kai 24/100 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nusipirko iš A. V., naudojasi patalpomis „1-7“, „1-5“, kadangi A. V. įsigijo K. B. gyvenamojo namo dalį, kuris naudojosi patalpomis „1-7“, „1-5“. Po ieškovės mamos mirties, gyvenamajame name niekas negyvena, namas avarinės būklės. Ieškovė nesinaudoja patalpomis „1-7“, „1-5“. Yra du atskiri elektros skaitikliai, patalpoms „1-7“, „1-5“ ir patalpoms „1-2“, „1-3“, „1-4“, „1-6“. Už elektrą moka pagal abiejų skaitiklių parodymus. Už šiukšles moka proporcingai turimai kvadratūrai. Tiek atskirai į patalpą „1-1“, tiek ir į kitą namo dalį, galima atsivesti atskiras komunikacijas. Siūlė pirkti ieškovei visą savo nekilnojamojo turto dalį, po to siūlė dalį, kurią įsigijo iš A. V., ieškovė nesutiko. Taip pat ieškovė nesutinka sumokėti ir kompensacijos, nors 2024 m. kovo 29 d. patikslintame ieškinyje siūlė sumokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę namo dalį. Pirminiu ieškiniu ieškovės prašyta nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka iš esmės atitiko faktinę situaciją.
6. Atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino atsakovo išdėstytas aplinkybes. Prašė ieškinį atmesti, nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą reikalavimą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
7. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi panaikino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šią bylos dalį gražino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys iš dalies atmestas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, paliko nepakeistą.
8. Byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,36 kv. m bendro ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 340/1000 dalys gyvenamojo namo arba 24,58 kv. m, o atsakovui nuosavybės teise priklauso 660/1000 dalys gyvenamojo namo arba 47,78 kv. m. Ginčo dėl nuosavybės dalių byloje nėra. Ieškovė 335/1000 dalių gyvenamojo namo paveldėjo po savo motinos I. K. mirties ((duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas 425/1000 dalių gyvenamojo namo paveldėjo po savo senelio J. K. mirties ((duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), o 24/100 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo iš A. V., kuri nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo iš K. B.. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad jos mama I. K. ir K. B. buvo sugyventiniai, jos mama naudojosi patalpomis „1-1“, o K. B. naudojosi patalpomis „1-7“, „1-5“.
9. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
10. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi patalpomis „1-7“, „1-5“. Ieškovė nori naudotis ginčo patalpomis, kadangi nuo (duomenys neskelbtini) patalpoms „1-1“, „1-7“, „1-5“ naudojosi ieškovės mama I. K. su sugyventiniu K. B., o nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė šį turtą paveldėjo.
11. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad I. K. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir K. B. (mirė (duomenys neskelbtini)) buvo gyvenamojo namo bendrasavininkais, mama naudojosi patalpa „1-1“, o jos sugyventinis patalpomis „1-7“, „1-5“. Tame name kartu su mama gyveno ir ieškovė, po to išvažiavo į Vilnių studijuoti, vėliau gyventi į Klaipėdą, kur šiuo metu ir gyvena. Nuo I. K. mirties ginčo name niekas negyvena. Byloje nustatyta, kad po K. B. mirties ieškovės mama I. K. nepaveldėjo ar kitu būdu neįgijo sugyventinio K. B. turto (24/100 dalių gyvenamojo namo). Gyvenamojo namo dalies, priklausiusios K. B., nuosavybės teises įgijo A. V., kuri (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu šį nekilnojamąjį turtą pardavė atsakovui. Teismo vertinimu, K. B. turėjo teisines galimybes ieškovės mamai I. K. testamentu ar sutarčių pagrindu perleisti savo gyvenamojo namo dalį, bet to nepadarė, o savo turto dalį perleido A. V.. Aplinkybė, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovės mama I. K. ir K. B. kartu gyveno ir naudojosi patalpomis „1-1“, „1-7“, „1-5“, nesukuria ieškovei teisės toliau naudotis patalpomis „1-7“, „1-5“, kadangi ieškovė paveldėjo tik savo mamos turtą, o ne K. B.. Byloje nenustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė faktiškai naudojasi patalpomis „1-7“, „1-5“. Priešingai, iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad po motinos mirties ieškovė tik atvažiuodavo į gyvenamąjį namą, jame negyveno, patalpų 1-7“, „1-5“ neremontavo, jomis nesinaudojo, kadangi gyvena Klaipėdoje, komunalinių mokesčių nemoka, o jei moka, tik už elektrą, sunaudotą patalpoje „1-1“. Atsakovas už elektrą moka pagal dviejų skaitiklių parodymus, t. y. už elektrą, sunaudotą patalpose „1-7“, „1-5“ ir patalpose „1-2“, „1-3“, „1-4“, „1-6“. Už šiukšles atsakovas moka proporcingai turimai nekilnojamojo turto daliai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas atmeta ieškovės argumentą, kad patalpomis „1-7“, „1-5“ ji naudojasi ilgą laiko tarpą, todėl nukrypti nuo realiosios bendraturčių valdomos turto dalies nustatant naudojimosi tvarką nėra pagrindo.
12. Ieškovė antruoju patikslintu ieškiniu (2024 m. kovo 29 d.) sutiko atsakovui sumokėti kompensaciją už jai paskirtą naudotis atsakovo gyvenamojo namo dalį. Nagrinėjant civilinę bylą teisme, ieškovė jau atsisakė atsakovui mokėti kompensaciją už jai prašomas paskirti naudotis patalpas „1-7“, „1-5“. Be to, nagrinėjant bylą teisme, atsakovas siūlė ieškovei pirkti jo nekilnojamojo turto dalį arba pirkti tą dalį, kurią atsakovas įsigijo iš A. V.. Ieškovė, nei su vienu atsakovo pasiūlymu, nesutiko.
13. Kasacinio teismo praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto naudojimo yra nurodoma, kad naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-343-611/2017).
14. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
15. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo paskirti jai atskirai nuo atsakovo naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-1“, 24,58 kv. m dydžio, „1-5“, 15,99 kv. m dydžio, „1-7“, 3,23 kv. m dydžio, iš viso 43,80 kv. m dydžio (buto dalis 4380/7236), o atsakovui paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-2“, 2,56 kv. m dydžio, „1-3“, 7,25 kv. m dydžio, „1-4“, 15,61 kv. m dydžio, „1-6“, 3,14 kv. m dydžio, iš viso 28,56 kv. m dydžio (2856/7236). Pagal ieškovės siūlomą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, ieškovė naudotųsi 43,80 kv. m plotu, t. y. 19,22 kv. m daugiau, nei faktiškai ieškovė turi bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovas naudotųsi 28,56 kv. m plotu, nors atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 47,78 kv. m plotas. Nustačius ieškovės siūlomą gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, iš esmės būtų pakeistos šalių bendrosios dalinės nuosavybės dalys, be to, ieškovė nesutinka atsakovui sumokėti kompensacijos, todėl teismas daro išvadą, kad tokia naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, varžo atsakovo konstitucinę teisę į nuosavybę.
16. Atsakovas su ieškovės pasiūlyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka nesutiko, teismui pateikė savo reikalavimą nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovei paskirti naudotis patalpa, pažymėta indeksu „1-1“, 24,58 kv. m dydžio, o atsakovui paskirti naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-2“, 2,56 kv. m dydžio, „1-3“, 7,25 kv. m dydžio, „1-4“, 15,61 kv. m dydžio, „1-5“, 15,99 kv. m dydžio, „1-6“, 3,14 kv. m dydžio, „1-7“, 3,23 kv. m dydžio, iš viso paskaičiuotas plotas 47,78 kv. m. Pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką, ieškovė (jos mama) naudojasi gyvenamojo namo dalimi, t. y. patalpa „1-1“, kurios plotas 24,58 kv. m, kas visiškai atitinka idealią ieškovės nuosavybės dalį dalinėje nuosavybėje. Be to, minėtą aplinkybę, kad ieškovė naudojasi tik patalpa „1-1“, patvirtina ir pačios ieškovės teismui teiktas pirminis 2024 m. sausio 5 d. ieškinys, kuriuo ji norėjo nusistatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką, kuri faktiškai atitinka atsakovo prašomai nustatyti naudojimosi tvarkai. Ieškinyje nurodė, kad patalpomis „1-1“, „1-2“, „1-3“, 1-4“ (kas pagal 2024 m. vasario 29 d. planą atitinka patalpą, pažymėtą indeksu „1-1“) nuo (duomenys neskelbtini) naudojasi ieškovės mama I. K., o nuo (duomenys neskelbtini) sausio mėnesio šį turtą paveldėjo ieškovė ir ji naudojasi šiomis patalpomis (1 t. e. b. l. 1-4). Tokią pat gyvenamojo namo naudojimosi tvarką ieškovė siūlė nusistatyti ir iki teisminio proceso, 2023 m. spalio 2 d. teikdama pasiūlymą atsakovui (1 t. e. b. l. 19-21).
17. Byloje nustatyta, kad ieškovei paskiriant naudotis patalpa „1-1“, o atsakovui naudotis patalpomis „1-2“, „1-3“, „1-4“, „1-5“, „1-6“, „1-7“ yra visos galimybės turėti bendrasavininkams atskiras komunikacijas (vanduo, kanalizacija, elektra, šildymas) bei atskirus įėjimus į minėtas patalpas. Šalys tai patvirtino ir ginčo byloje dėl to nėra.
18. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagal vidinį įsitikinimą darytina išvada, kad atsakovo prašoma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka yra racionali, atitinkanti proporcingumo principui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, sumažins konfliktų dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tikimybę ir leis bendrasavininkams tinkamai įgyvendinti savo teises. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys atmestinas, atsakovo reikalavimas dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo tenkintinas (CK 4.75 straipsnis).
19. Ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (4 t. e. b. l. 42-43). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas patyrė 1250,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (2 t. e. b. l. 147-152, 4 t. e. b. l. 19-20). Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1250,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti, atsakovo reikalavimą dėl gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos nustatymo tenkinti.
Nustatyti gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,36 kv. m bendro ploto, naudojimosi tvarką pagal 2025 m. gegužės 9 d. VĮ „Registrų centras“ matininkų parengtą Statinių, butų, patalpų valdomų dalių paskaičiavimo projektą sekančiai:
- paskirti ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis patalpa, pažymėta indeksu „1-1“, 24,58 kv. m dydžio, iš viso paskaičiuota dalis 340/1000, paskaičiuotas plotas 24,58 kv. m;
- paskirti atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais „1-2“, 2,56 kv. m dydžio, „1-3“, 7,25 kv. m dydžio, „1-4“, 15,61 kv. m dydžio, „1-5“, 15,99 kv. m dydžio, „1-6“, 3,14 kv. m dydžio, „1-7“, 3,23 kv. m dydžio, iš viso paskaičiuota dalis 660/1000, paskaičiuotas plotas 47,78 kv. m.
Priteisti iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1250,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovui R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.