Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vygintas Mažuika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Lietuvos Respublikos, kurią atstovauja VĮ „Turto bankas“, skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotiems asmenims antstoliui Sauliui Ramanauskui ir išieškotojai UAB „Panevėžio būstas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis Saulius Ramanauskas 2019 m. rugpjūčio 19 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir skundą perdavė nagrinėti teismui. Nurodė, kad vykdo išieškojimą pagal aštuonis vykdomuosius dokumentus aštuoniuose vykdomosiose bylose Nr. 0102/08/02617, Nr. 0102/08/02668, Nr. 0102/10/03709, Nr. 0102/12/01556, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/14/00694, Nr. 0102/14/00696, Nr. 0102/15/00189 dėl skolos išieškojimo išieškotojams AB „Panevėžio energija“, UAB „Panevėžio būstas“. Nurodė, kad Antstolių informacinėje sistemoje (toliau – AIS) yra informacija apie visas mirusiojo A. R. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, tame tarpe ir apie vykdomąsias bylas Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/10/03709. Pareiškėja gali naudotis nurodyta sistema. Todėl turi būti pripažinta, kad jai buvo žinoma apie išieškojimus vykdomus skolininko atžvilgiu. Šia linkme formuojama ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnis, kurio pirmoje dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus. Aplinkybė, jog išieškojimas vykdomas priverstine tvarka per antstolį, neatleidžia kreditorių (išieškotojų) nuo nurodytos pareigos. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, išaiškino, kad tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/10/03709 medžiagos nustatyta, kad antstolis Saulius Ramanauskas vykdo: Panevėžio apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7617-940/2014, dėl skolos išieškojimo iš A. R., išieškotoja UAB „Panevėžio būstas“, vykdomoji byla Nr. 0102/15/00189; Panevėžio apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-4385-755/2012, dėl skolos išieškojimo iš A. R., išieškotoja UAB „Panevėžio būstas“, vykdomoji byla Nr. 0102/12/02655; Panevėžio apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-5623-837/2010, dėl skolos išieškojimo iš A. R., išieškotoja UAB „Panevėžio būstas“, vykdomoji byla Nr. 0102/10/03709.

Skolininkas A. R. 2016 m. vasario 18 d. mirė. Palikimo perėjimo valstybei liudijimuose užfiksuota, jog mirus A. R. palikimą priėmė Lietuvos Respublika (vykdomosios bylos Nr. 0102/15/00189 l. 46-50). Antstolis 2019 m. liepos 22 d. priėmė patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/10/03709, 2019 m. liepos 23 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0102/12/02655, kuriais skolininkas A. R. buvo pakeistas į skolininkę Lietuvos Respubliką (b. l. 6-12).

Iš vykdomųjų bylų medžiagos t.p. nustatyta, kad antstolis 2008 m. rugpjūčio 12 d. turto arešto aktu, priimtu vykdomojoje byloje Nr. 0102/08/02617, areštavo skolininko A. R. nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktų registro duomenimis viešame registre buvo įregistruotas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas, nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, yra UAB „Panevėžio būstas“, turto arešto mastas 1036 Lt (300,15 Eur) (b. l. 13). 2018 m. birželio 11 d. antstolio Sauliaus Ramanausko patvarkymo dėl turto arešto masto pagrindu įregistruoti turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. 0102/08/02617 pakeitimai, papildomai įtraukiant vykdomąsias bylas Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/10/03709. Taigi, UAB „Panevėžio būstas“ kaip kreditorius ir jo kreditoriniai reikalavimai vykdomosiose bylose Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/10/03709 Turto arešto aktų registre buvo išviešinti tik 2018 m. birželio 11 d., t.,y. praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Kreditoriui nesikreipus į teismą su prašymu pratęsti šį terminą ir teismui jo nepratęsus, UAB „Panevėžio būstas“ argumentai, kad jos reikalavimai buvo išviešinti, nepraleidus naikinamojo trejų metų termino, atmetami kaip nepagrįsti. Todėl, vadovaujantis anksčiau minėta Kasacinio teismo suformuota praktika (2016 m. kovo 30 d. LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016), pripažįstama, kad skolininko įpėdinė valstybė CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka nebuvo tinkamai informuota apie kreditoriaus reikalavimus, kurie vykdomi vykdomosiose bylose Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/10/03709.

Antstolis savo nesutikimą su skundu grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje Nr. 3K-206-378/2019 suformuota praktika, jog tais atvejais, kai informacija apie vykdomą priverstinį skolos išieškojimą iš palikėjo AIS sistemoje yra išviešinta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymą pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios AIS duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo tvarką, todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi. Antstolis nurodo, kad apie išieškojimus vykdomosiose bylose Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/10/03709, informacija AIS sistemoje buvo, dar neatsiradus skolininko palikimui.

Teismo vertinimu, pagal nurodytoje LAT nutartyje suformuotą praktiką nepakanka vien fakto, kad informacija apie vykdomą priverstinį išieškojimą buvo išviešinta AIS sistemoje. Privaloma papildoma sąlyga - valstybę atstovaujanti institucija turi būti AIS duomenų gavėja. Tačiau iš byloje esančio 2019 m. spalio 2 d. Valstybės įmonės Registrų centro rašto matyti, kad VĮ „Turto bankas“ nėra visų AIS kaupiamų duomenų gavėjas, kadangi turi galimybę gauti tik tokią AIS informaciją, kuri išimtinai susijusi su šia institucija (rašte nurodomi konkretūs atvejai - VĮ „Turto bankas“ skelbiami elektroniniai aukcionai, vykdomosios bylos, kuriose VĮ „Turto bankas“ yra vykdymo proceso šalis). Taigi iki ginčijamų antstolio patvarkymų priėmimo, o tuo pačiu ir kreditorių reikalavimų pareiškimo terminu (CK 5.63 str. 1 d.), VĮ „Turto bankas“ nebuvo vykdymo proceso šalimi nurodytose vykdomosiose bylose Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/10/03709. Todėl pripažinti, kad VĮ „Turto bankas“ nagrinėjamu atveju buvo AIS duomenų (kurie konkrečiai susiję su išieškojimais vykdomosiose bylose Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/10/03709) gavėju ir tuo pačiu jis buvo tinkamai bei įstatymo numatytu terminu (CK 5.63 str. 1 d.) informuotas apie išieškojimus šios vykdomosiose bylose (Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/10/03709), teismo vertinimu, pagrindo nėra, nes tokių duomenų iki ginčijamų antstolio patvarkymų priėmimo VĮ „Turto bankas“ iš AIS objektyviai negalėjo gauti.

Tokiu būdu, nesant duomenų, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai VĮ „Turto bankas“ atžvilgiu įstatyme numatytu terminu įvykdyti, vykdant ieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/10/03709, pripažįstama, kad ginčijami antstolio 2019 m. liepos 22 d. patvarkymai vykdomosiose bylose Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/10/03709, 2019 m. liepos 23 d. patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0102/12/02655, kuriais skolininkas A. R. buvo pakeistas į skolininkę Lietuvos Respubliką, nepagrįsti. Todėl patvarkymai naikinami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti skundą.

Panaikinti antstolio Sauliaus Ramanausko 2019 m. liepos 22 d. patvarkymus Nr. S-19-102-17805, Nr. S-19-102-17820, 2019 m. liepos 23 d. patvarkymą Nr. S-19-102-17907 dėl skolininko pakeitimo, kuriais skolininkas A. R. vykdomosiose bylose Nr. 0102/15/00189, Nr. 0102/12/02655, Nr. 0102/10/03709 pakeistas į skolininkę Lietuvos Respubliką.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.