Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „GOTAS“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys N. I., I. I., antstolis I. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo pareiškimą. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2016 m. lapkričio 17 d., 10.00 val. informuoti 2016 m. spalio 17 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Iš antstolio I. G. gauta ir prie civilinės bylos prijungta vykdomoji byla Nr. 0008/11/01093, kuri susijusi su pareiškimo nagrinėjimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0008/11/01093 nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-3245-640/2011 dėl 360,14 Eur įsiskolinimo ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko N. I. išieškotojo UAB „GOTAS“ naudai (v. b. l. 1). Antstolis, patikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių, 2011 m. gegužės 12 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 11). Antstolis patikrino viešuosius registrus ir nustatė, kad skolininkas nekilnojamojo turto neturi (v. b. l. 7); skolininko vardu registruota transporto priemonė BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai iš viso uždėti keturi antstolių ir teismo areštai, o 2016 m. birželio 6 d. duomenimis – minėta transporto priemonė išregistruota, ja eismas viešajame eisme draudžiamas (v. b. l. 6, 97); skolininkas registruotų ginklų neturi (v. b. l. 95). Antstolis 2011 m. birželio 10 d., 2014 m. birželio 25 d. patvarkymais areštavo skolininko turimas piniginių lėšų sąskaitas, nurodydamas jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 22-25, 80). Antstolis nustatė, kad skolininkas nuo 2010 m. liepos 1 d. dirba (duomenys neskelbtini) (draudžiamųjų pajamų negauna), nuo 2010 m. vasario 1 d. – (duomenys neskelbtini) (draudžiamųjų pajamų negauna) ir nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. – (duomenys neskelbtini) (gauna draudžiamąsias pajamas), nuo 2012 m. liepos 16 d. – (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 28, 68, 72). Atsižvelgiant į tai, antstolis 2011 m. rugpjūčio 25 d. priėmė patvarkymą, kuriuo įpareigojo skolininko darbovietę (duomenys neskelbtini) daryti patvarkymą nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 31). 2015 m. balandžio 23 d., 2015 m. rugsėjo 10 d., 2016 m. sausio 18 d., 2016 m. birželio 6 d. atliktų užklausų duomenimis skolininkas dirba tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 88, 90, 93, 102). Antstolis pateikė Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai 2016 m. birželio 6 d. Patvarkymą areštuoti lėšas 860,22 Eur sumai, nurodydamas priverstinai nurašomas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 106). Antstolis nustatė, kad skolininkas N. I. nuo (duomenys neskelbtini) yra santuokoje su I. I., kuri nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna draudžiamąsias pajamas (v. b. l. 101, 104). Antstolis nustatė, kad skolininko sutuoktinės I. I. vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ginklų nėra (v. b. l. 94, 96, 100). Antstolis 2016 m. birželio 6 d. priėmė patvarkymą sustabdyti lėšų mokėjimą 860,22 Eur sumai iš skolininko sutuoktinės visų sąskaitų (v. b. l. 105). Vedybų sutarčių registro duomenimis skolininkas ir jo sutuoktinė vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutarčių sudarę nėra (v. b. l. 103). Antstolis 2016 m. rugsėjo 14 d. Turto arešto aktu 1 015,17 Eur sumai areštavo skolininko sutuoktinės I. I. iš (duomenys neskelbtini) gaunamą darbo užmokestį bei priėmė patvarkymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo pasiūlė išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktinei per 2 mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą su prašymu, kad būtų nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje (v. b. l. 107-109, 115). Pareiškėjas su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje su sutuoktine nuosavybėje nustatymo į teismą kreipėsi 2016 m. spalio 14 d.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio nuostatos). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas pagal skolininko prievoles išieškotojui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Byloje įrodymų, jog skolininkas N. I. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas ir įvykdomas išieškojimas teismui nėra pateikta (CPK 178 straipsnis).

Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatomas vedybų sutartimi (CK 3.101, 3.104 straipsniai). Pagal CK 3.114 straipsnį jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ar kito asmeninė nuosavybė, jie pagal prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu. Pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais – atsako solidariai. Byloje nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio, prievolės atsiradimo metu skolininkas N. I. ir suinteresuotas asmuo I. I. buvo santuokoje, vedybų (povedybinės) sutarties sudarę nebuvo.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuginčytos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 4 punktas), tuo tarpu asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tokių įrodymų teismui pateikta nėra.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui N. I. priklauso 1/2 dalis turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, esančioje su I. I.. Pažymėtina, kad pareiškėjas pareiškime iš esmės nurodo tik skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį kaip bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantį turtą, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis, nustatęs, kad skolininko sutuoktinė dirba ir gauna draudžiamąsias pajamas, areštavo tik skolininko sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį iš (duomenys neskelbtini), todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad iš esmės areštas taikytas piniginėms lėšoms, kurios yra gaunamos kaip darbo užmokestis. Duomenų, kad vykdomojoje byloje būtų areštuotas kitas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas nėra, todėl kitame turte skolininkui priklausanti dalis apskritai negalėtų būti nustatoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1312-823/2013). Kadangi nagrinėjamu atveju nėra duomenų ir apie tai, kad skolininko sutuoktinė gautų kitokias pajamas nei iš darbinės veiklos, todėl nėra pagrindo nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/2 dalis apskritai turto (pajamų) ar kaip kad nurodo antstolis atsiliepime į pareiškimą – pensijos, todėl šiuo aspektu pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, nustatant, kad skolininkui N. I. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. I. priklauso 1/2 sutuoktinės darbo užmokesčio ir/ar kitų jam prilygintų pajamų, gaunamų (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo UAB „GOTAS“ pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui N. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 (pusė) sutuoktinės I. I. darbo užmokesčio ir/ar kitų jam prilygintų pajamų, gaunamų (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Likusią pareiškimo dalį atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui I. G. vykdomąją bylą Nr. 0008/11/01093.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.