Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3721-534/2011 pagal ieškovo 769-oios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos iš esmės.

2. Atsakovo ir ieškovo ginčai yra vidiniai bendrijos valdymo organų ir bendrijos narių santykiai.

3. Bendrijos pirmininkas, pasirašydamas sutartis su rangovais, pažeidė atsakovo teises, neįvykdė bendrijos įstatų 8.1 ir 8.2 punktų reikalavimų, nes netinkamai veikė pagal pareigybinius nuostatus, supainiojo bendrijos turtą su savo turtu, pablogino atsakovo buto sąlygas ir savo kotedžų statybų sąskaitas pateikė teismui kaip atsakovo skolą.

5. Dėl bendrijos pirmininko netinkamų veiksmų pastatytas daugiabutis yra registruotas kaip nebaigtos statybos, pagal technines sąlygas nepriduotas vandens mazgas.

6. Atsakovas kaip bendrijos narys neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nėra susijusios su teisės aktų nustatytais privalomais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o tuo labiau bendrijos pirmininko asmeninių finansinių įsipareigojimų.

7. Teismo metu atsakovas prieštaravo A. B. liudijimams, nes atsakovui buvo trukdoma pateikti byloje informaciją apie tai, kad jokie finansiniai dokumentai nebuvo patvirtinti atsakovo-bendrijos finansininko parašais. Teismo posėdžio metu suinteresuotam liudytojui A. B. ieškovo advokatė aktyviai pasakinėjo, ką reikia sakyti, tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių tam užkirsti. Kiti du liudytojai – A. S. ir B. B., taip pat suinteresuoti, abu skolingi už gerbūvio darbus, tačiau jų skolos įtrauktos kaip atsakovo. Teismo posėdžio metu ieškovo advokatė taip pat talkino B. B..

8. Bendrijos pirmininkas pradangino 10 metų dokumentus, susijusius su statybomis, t. y. sutartis su rangovais, sąskaitas faktūras, kasos knygą Kalvarijų turgavietėje mėsos skyriuje. Teisėjas įpareigojo ieškovą pateikti sąskaitas faktūras, sutartis tarp rangovų ir užsakovų, darbų priėmimo ir perdavimo aktus, medžiagų pirkimo dokumentus, tačiau iki 2011 m. kovo 23 d. ieškovas faktinių įrodymų dėl atsakovo skolos nepateikė.

9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 5 660,88 Lt sumą, nes ši suma – tai bendrijos pirmininkui skirta bauda už savavališką skaitiklio statybos reikmėms nuėmimą.

10. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorius UAB „Zeta retiluli“ pareiškė bendrijai ieškinį dėl 20 212,44 Lt priteisimo. Bendrijos pirmininkui nurodžius atsakovui sumokėti šiam rangovui 5 000 Lt, atsakovas šį reikalavimą įvykdė, t. y. apmokėjo savo dalį kaip bendrijos narys.

12. Teismo sprendimas pažeidė atsakovo teises, nes pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo viršyti įgaliojimai – areštuotos sąskaitos ir turtas, kurio vertė daugiau kaip 10 kartų viršija ieškinio sumą.

13. Atsakovas prašo paskirti ekspertus, kurie ištirtų juridinio asmens veiklą (CK 2.124-2.131).

14. Dalis ne su statybomis susijusių išlaidų įtrauktos į atsakovo skolą.

15. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo įrodymą, patvirtinantį, kad bendrijos pirmininkas įsipareigojo atsakovui pagal skolos raštelį įnešti į bendrijos sąskaitą 12 000 Lt.

16. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymo.

1. Pirmosios instancijos teismas nepažeidė betarpiškumo ir žodiškumo principų reikalavimų bei proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą teisme, bylos nagrinėjimo iš esmės ir įrodymų tyrimo taisyklių.

4. Apeliantas naudojasi visais atliktais statybos darbais, už atliktus darbus ieškovas rangovams atsiskaitė, tačiau apeliantas su ieškovu vengia atsiskaityti bei siekia užvilkinti bylos nagrinėjimą remdamasis neva netinkamai atliktų darbų faktu. Tokį apelianto motyvą paneigia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2011 m. kovo 7 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas, pridedamas prie atsiliepimo.

5. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik 2009 m. balandžio 22 d. protokolu, bet ir 2009 m. birželio 3 d. ir 2009 m. birželio 11 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolais. Be to, teismas pagrįstai rėmėsi apelianto 2009 m. liepos 9 d. raštu bendrijai, kuriame nurodytas apelianto pasižadėjimas apmokėti įsiskolinimą. 2010 m. vasario 26 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad 2009 m. lapkričio 13 d. apeliantas buvo skolingas bendrijai 16 540 Lt, o vadovaujantis 2009 m. balandžio 22 d. protokolo 4.3 punktu apeliantui priskaičiuotų delspinigių suma ieškinio pateikimo dieną buvo 990,66 Lt.

6. Apeliantas, būdamas bendrijos finansininku, jokių finansininko pareigų nevykdė, ir tokį savo pareigų nevykdymą teisme argumentuoja neva trukdymu jam vykdyti finansininko pareigas. Bendrijos finansininko pareigų nevykdymas negali eliminuoti pareigų, susijusių su įsiskolinimo bendrijai apmokėjimu.

7. Apeliantas nenurodė nė vieno pagrindo, dėl kurio 2009 m. balandžio 22 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolas galėtų būti pripažintas niekiniu. Minėtas protokolas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 2.90 str.), nepažeidžia imperatyvių įstatymo nuostatų, todėl negali būti niekinis.

8. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdo antstolis, todėl apelianto motyvai dėl teismo veiksmų vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra neteisėti ir nepagrįsti.

9. Į atsakovo skolą nėra įtraukta jokių išlaidų, nesusijusių su statybos darbais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, priteisė ieškovui iš atsakovo 16 540 Lt skolos, 990,66 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 894 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Visų pirma, apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo kokia apimtimi. Nors atsakovas neįvardija, kokia apimtimi turėtų būti pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas, nurodydamas, kad bendrijos pirmininkas pateikė atsakovui apmokėti skolas už savo asmeninių kotedžų statybą, o taip pat tai, kad bendrijos narys A. B., nesumokėjęs jam priklausančios 3 841 Lt sumos už gerbūvio sukūrimą, bei statybų pabrangimo kaštų 2 416,25 Lt, t. y. savo asmenines išlaidas įtraukė į bendrą skolą, už kurią atsakovas negali būti atsakingas, ginčija jam priteistos skolos dydį. Ginčydamas skolos dydį, apeliantas taip pat įrodinėja, jog į bendrą skolos sumą nepagrįstai buvo įtrauktos ir kitos išlaidos, o būtent, bendrijos pirmininkui paskirta 5 660,88 Lt bauda, atsakovo buto kadastrinių apmatavimų išlaidos – 900 Lt, žoliapjovės įsigijimas – 42 Lt, UAB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ darbų broko pašalinimas – 72 Lt, antros vėliavos ir laikiklio apmokėjimas – 25 Lt. Be to, pažymi, kad nepagrįstai buvo įtrauktos ir 3 105 Lt A. S. buto pabrangimo išlaidos, už A. B. dalį gerbūvio sukūrimui 1 037 Lt yra sumokėjęs atsakovas, taigi jis negali būti atsakingas už bendrijos skolas ir šioje dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas nors ir ginčija jam priteistos skolos dydį, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių šiuos jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas nepaneigė 2009 m. balandžio 22 d. GNSB 769 narių susirinkimo nutarimu (Protokolo 4 p. priedas Nr. ) patvirtintos pagrindinių statybos darbų, statant gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priestatą kainos ir jos dalies, tenkančios kiekvienam butui, paskaičiavimų, iš kurių matyti, kad viso priestato statybos darbų kaina yra 583 958 Lt, rūsio-garažo kaina vienam butui – 25 785 Lt. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog pateikti paskaičiavimai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, be to, pats atsakovas, dalyvavęs GNBS 769 narių susirinkime, kuriame buvo priimtas minėtas nutarimas, jokių pastabų nei dėl darbų kainos, nei dėl metodikos, kuria remiantis buvo paskaičiuota kiekvienam butui atskirai tenkančios kainos dalis (pritaikius nuolaidas ir pabrangimo koeficientą), neišreiškė ir balsavo už šio nutarimo priėmimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, 2009 m. balandžio 22 d. GNSB 769 narių susirinkimo nutarimas nėra nuginčytas, todėl jis yra pagrįstas ir teisėtas, taigi yra privalomas visiems GNBS 769 nariams, įskaitant ir atsakovą J. P.. Nors apeliantas taip pat įrodinėja, jog pareiga mokėti bendrijai jam neatsirado ir todėl, kad dalis rangos darbų buvo atlikti su trūkumais, kuriuos privalo pašalinti rangovai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apelianto argumentai yra nesusiję su ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje, nes darbus atliko ne bendrija, todėl ji negali būti atsakinga už atliktų rangos darbų kokybę, atitinkamai, ši aplinkybė nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti bendrijai įnašą už priestato statybą. Kita vertus, jau minėtame GNBS 769 2009 m. balandžio 22 d. įvykusiame narių susirinkime, susirinkimo dalyviai vienbalsiai nutarė, jog išryškėjusius bei galinčius ateityje išryškėti namo statybos darbų defektus, gavus butų savininkų informaciją, pavesti nagrinėti bendrijos pirmininkui su 2-3 bendrijos nariais, reikalauti kviesti darbus atlikusių rangovų atstovus ar ekspertus ir išvadas bei siūlymus teikti bendrijos narių susirinkimui. Sprendimus dėl darbų defektams pašalinti organizavimo bei mokėjimų už juos priima bendrijos narių – būtų savininkų susirinkimas (Nutarimas Nr. 5). Taigi paaiškėjus, jog kai kurie rangos darbai buvo atlikti su trūkumais, ir rangos darbus atlikusiems subjektams atsisakius šiuos trūkumus pašalinti, atsakovas įgyja teisę bendra tvarka reikšti ieškinius jo pažeistų teisių gynimui. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prieštaravimus, susijusius su ieškovo ir rangos darbus atlikusių subjektų santykiais, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė įrodymų sąsajumo taisyklę, t. y. tyrė ir vertino tik tuos įrodymus, kurie patvirtino arba paneigė aplinkybes, turinčias reikšmės bylai.

Teisėjų kolegija atmeta ir apelianto apeliaciniame skunde išdėstytus prašymus atlikti ekspertizę daugiabučio namo užslėptam ir akivaizdžiam brokui nustatyti, atlikti gyvenamojo namo statybos bendrijos dokumentų, susijusių su statybomis, ekspertizę, atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, nes šie prašymai nėra susiję su ginčo dalyku ir įrodinėtinomis aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje.

Antra, atsakovas apeliaciniu skundu prašo konkrečiai nurodyti ir išskirti iš bendro naudojimo patalpų, tai yra rūsio daugiabučio projekte 32,98 kv. m dalį atsakovui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nuo viso atsakovo nekilnojamojo turto ir visų sąskaitų, įpareigoti ieškovą pateikti realius dokumentus, įpareigoti valdybos organą, bendrijos pirmininką įstatymų nustatyta tvarka įteisinti 100 procentų daugiabučio įregistravimą, užbaigti ir teisiškai įregistruoti daugiabučio vandens mazgą, pašalinti rangovų akivaizdų ir paslėptą broką, atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą. Teisėjų kolegija netenkina nurodytų apelianto prašymų, kadangi CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tokio pobūdžio reikalavimų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas nereiškė. Nors apeliantas aiškina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti jo prašymą dėl rūsio dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas būtų turėjęs tokį prašymą spręsti tik tuo atveju, jei atsakovas šį reikalavimą būtų pareiškęs kaip savarankišką reikalavimą (nagrinėjamu atveju priešieškinį) nagrinėjamoje byloję, kuris būtų atitikęs CPK nustatytus tokio pobūdžio reikalavimams keliamus formos ir turinio reikalavimus (pareikštas priešieškinys, apmokėtas žyminiu mokesčiu ir pan.). Atsakovui nepareiškus reikalavimų pirmosios instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokio atsakovo prašymo nesprendė, tačiau tai neužkerta kelio apeliantui kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo ir reikšti ieškinius bendra tvarka. Teismas nesprendžia ir apelianto prašymo panaikinti jo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes šis prašymas negali būti apeliacijos objektu. Prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimui, kaip ir šiuo klausimu priimtų nutarčių apskundimui, CPK nustatyta speciali tvarka, kuria, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas yra pasinaudojęs.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 5 660,88 Lt sumą, nes ši suma – tai bendrijos pirmininkui skirta bauda už savavališką skaitiklio statybos reikmėms nuėmimą. Nors apeliantas teisingai nurodo, jog ši suma yra įtraukta į priestato statybos baigiamųjų darbų ir paslaugų balansą, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog tai padaryta neteisėtai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek 2009 m. balandžio 22 d., tiek 2009 m. birželio 3 d. įvykusiuose GNBS 769 narių susirinkimuose buvo pritarta priestato statybos darbų organizavimui, rangovų atrankai, darbų sąnaudoms, namo statybos darbų ir paslaugų bei butams tenkančių kainų skaičiavimams, į kuriuos buvo įtraukta ir UAB ,,Vilniaus vandenys“ sumokėta 5 660 Lt bauda. Šių bendrijos narių susirinkimo nutarimų atsakovas neginčijo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad asmenys, sudarę priestato statybos baigiamųjų darbų ir paslaugų balansą, minėtą sumą į balansą įtraukė neteisėtai.

Nors, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditorius UAB „Zeta retiluli“ pareiškė bendrijai ieškinį dėl 20 212,44 Lt priteisimo, o bendrijos pirmininkui nurodžius atsakovui sumokėti šiam rangovui 5 000 Lt, atsakovas šį reikalavimą įvykdė, t. y. apmokėjo savo dalį kaip bendrijos narys, tačiau apelianto nurodyta aplinkybė tik patvirtina, jog atsakovas pripažino skolą bendrijai, todėl ir sumokėjo už bendrijos įsiskolinimą tiesiogiai rangovui, o pirmosios instancijos teismas šios sumos neįtraukė į atsakovui priteistos skolos sumą.

Apeliantas taip pat įrodinėja, kad byloje esantis 1999 m. kovo 31 d. paskolos raštas įrodo, kad jis šia apimtimi nėra skolingas bendrijai, nes bendrijos pirmininkas minėtu rašteliu įsipareigojo už atsakovą įnešti į bendrijos sąskaitą 12 000 Lt. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pateiktas paskolos raštelis, pasirašytas J. P. ir E. P. dar iki įsteigiant GNSB 769 (bendrija įregistruota 2001 m. birželio 5 d.) įrodo, jog atsakovas J. P. paskolino E. P. 12 000 Lt, o E. P. pasižadėjo įnešti šią sumą į priestato statybos sąskaitą arba grąžinti per penkias dienas skolintojui pareikalavus. Minėtas raštelis rodo tarp J. P. ir dabartinio bendrijos pirmininko E. P. buvus paskolos santykius, kaip tarp dviejų fizinių asmenų, kurių prievolės vienas kitam neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Tačiau neįrodo, jog E. P. įnešė į bendrijos sąskaitą 12 000 Lt, be to, neįrodo, kad atsakovas J. P. dėl minėto raštelio egzistavimo nėra atsakingas prieš bendriją nurodyta suma, nes pareiga sumokėti bendrijai už priestato statybą atsakovui atsirado tik pagal 2009 metais bendrijos prisiimtas prievoles. Be to, galimai asmeninė E. P. skola pagal paskolos sutartį negali būti sutapatinama su bendrijos, kurios pirmininku yra E. P., reikalavimu atsakovui, taigi nėra pagrindo išvadai, jog šioje sumoje atsakovo įsiskolinimas bendrijai turėtų būti sumažinamas.

Ieškovas GNSB 769 pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo J. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą advokatei bendrija sumokėjo 1 000 Lt (2011 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1). Kadangi CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, iš atsakovo ieškovui priteisia 1 000 Lt sumą advokato pagalbai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, kadangi jie yra susiję su tarp ieškovo ir kitų GNBS 769 narių kilusiu konfliktu, tačiau ne su atsakovui pareikštais ieškinio reikalavimais. Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo 769-oios gyvenamojo namo statybos bendrijos naudai iš atsakovo J. P. 1 000 Lt advokato pagalbai nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apmokėti.