Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Skilvionių žemės ūkio bendrovės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Joniškio rajono savivaldybei, VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys Joniškio rajono savivaldybė bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštaravo, kad būtų nustatytas prašomas nustatyti faktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, Nekilnojamojo turto registro išrašų, pateiktų archyvinių dokumentų bei Šiaulių regioninio valstybės archyvo 2017-06-23 rašto „Dėl pastatų“ nustatyta, kad pagal Saugėlaukio apylinkės LDT vykdomojo komiteto ūkines knygas 1969-1975 metais Skilvionių kaimas priklausė Kalinino kolūkiui, 1976-1979 metais K. Požėlos kolūkiui, bet kolūkio pavadinimas nubrauktas ir įrašyta Mindaugių tarybinis ūkis, 1986-1990 metais – Mindaugių tarybiniam ūkiui; 1976-03-16 aktu, patvirtintu Joniškio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976-03-17 sprendimu Nr. 75, pastatai ir įrenginiai pagal inventorizacijos aktą Nr. 2 buvo perduoti iš K. Požėlos ūkio Mindaugių tarybiniam ūkiui; iš K. Požėlos kolūkio inventorizacijos akto Nr. 2 nustatyta, kad Mindaugių tarybiniam ūkiui buvo perduotas 1969 metų statybos 8 butų gyvenamasis namas bei ūkinis pastatas; 1992-11-25 Mindaugių žemės ūkio įmonės privatizuoto turto perdavimo-priėmimo žemės ūkio bendrovei „Mindaugiai“ aktu Mindaugių žemės ūkio įmonės privatizuotas turtas buvo perduotas žemės ūkio bendrovei „Mindaugiai“; priėmimo-perdavimo akto Nr. 40, kurį pasirašė Mindaugių ūkio laikinosios administracijos vadovas, vyr. buhalteris bei buhalteris, 19 punkte nurodyta 1969 m. statybos gyvenamasis namas, 6 bei 8 punktuose nurodyti gyvenamieji namai, kurių statybos metai nenurodyti; 1992-12-27 perdavimo-priėmimo aktu Joniškio žemės ūkio mokykla perdavė Skilvionių žemės ūkio bendrovei 1969 m. statybos gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais bei 1977 m. statybos gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius Skilvionių k.; 1993 metais gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) septyni butai pagal 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. 1-1374 buvo privatizuoti gyventojų (išskyrus butą Nr. 8), taip pat buvo privatizuotos 7/8 dalys šiam namui priklausančio ūkinio pastato; 1995 m. rugsėjo 5 d. Joniškio rajono valdybos potvarkiu Nr. 188 buvo įregistruota Joniškio rajono savivaldybės nuosavybė į (duomenys neskelbtini) name esančius butus Nr. 1, Nr. 3 ir Nr. 4, taip pat į 3/8 dalys šiam namui priklausančio ūkinio pastato; pareiškėja 2015 metais atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbams išleido 1155 EUR; 2016 m. pareiškėjos užsakymu butams ir ūkiniams pastatams, nurodytiems pareiškime, buvo atlikti kadastriniai matavimai.

Fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 str. 3 d.).

Ginčo pastatų statybos metais galiojusio 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 95 str. 1 d. buvo nustatyta, kad socialistinė nuosavybė yra: valstybinė (bendraliaudinė) nuosavybė; kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė; visuomeninių organizacijų nuosavybė. To paties kodekso 102 str. buvo nustatyta, kad kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo sutinkamai su savo įstatais (nuostatais); teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams. To paties kodekso 103 str. buvo nustatyta, kad kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė yra jų įmonės, kultūrinės-buitinės įstaigos, pastatai, įrenginiai, traktoriai, kombainai, kitos mašinos, transporto priemonės, darbiniai ir produktyvieji gyvuliai, tų organizacijų pagaminta produkcija ir kitoks tų organizacijų veiklos tikslus atitinkantis turtas. 1982 m. gruodžio 2 d. LTSR įstatymu Nr. X-2703 patvirtinto Butų kodekso 5 str., be kita ko, nustatė, kad Į butų fondą įeina: gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose valstybei (valstybinis butų fondas); gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose kolūkiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, jų susivienijimams, profsąjungų ir kitokioms visuomeninėms organizacijoms (visuomeninis butų fondas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Joje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-84/2014; kt.).

Kaip byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo pat jų pastatymo iki 1990 metų buvo ne valstybės, o kolūkio nuosavybė, todėl negalėjo būti priskirti valstybiniam butų fondui. Abu statiniai pastatyti Skilvionių kaime, kuris 1969 m. priklausė Kalinino kolūkiui, o 1977 m. – K. Požėlos kolūkiui. 1969 m. statybos pastatas, 1976 metais perduodant Kalinino kolūkio turtą K. Požėlos kolūkiui, įtrauktas inventorizacijos aktą Nr. 2. 1992 metais perduodant Mindaugių žemės ūkio įmonės turtą žemės ūkio bendrovei „Mindaugiai“, šis pastatas buvo įtrauktas į priėmimo-perdavimo aktą Nr. 40. 1992-12-27 abu gyvenamuosius namus su ūkiniais pastatais Joniškio žemės ūkio mokykla perdavė pareiškėjai. Kaip nurodyta 2017-06-19 Joniškio žemės ūkio mokyklos rašte, mokyklai pastatų įgijimo dokumentai nebuvo pateikti, jie mokyklos balanse nebuvo įrašyti. 1995 m. tik dalis butų 1969 m. statytame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), buvo perduota Joniškio rajono savivaldybės nuosavybėn. 1993 m. 7 iš 8 butų 1977 m. statytame gyvenamajame name buvo privatizuota gyventojų.

Pareiškėja pareiškime nurodytus butus valdo nuo 1992-12-27, jos užsakymu šiems butams buvo atlikti kadastriniai matavimai, 2015 m. pareiškėjos lėšomis buvo atliktas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remontas. Darytina išvada, jog pareiškėja yra sąžiningai įgijusi pareiškime nurodytus nekilnojamuosius daiktus bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savus juos valdo daugiau kaip dešimt metų. Pareiškime nurodyti butai bei dalys ūkinių pastatų, į kuriuos prašoma nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės į šiuos daiktus neįregistruotos. Taigi, darytina išvada, jog pareiškėja yra įgijusi nuosavybės teisę į šiuos butus bei atitinkamas dalis ūkinių pastatų įgyjamosios senaties pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja, vadovaudamasis CPK 98 str., 443 str. 6 d., prašo priteisti jai iš suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas turėtas bylinėjimosi išlaidas: 31,00 EUR žyminio mokesčio, 21,00 EUR dokumentų paieškos archyve išlaidų, 847,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

CPK 443 str. 6 d. nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Minėta CPK 443 str. 6 d. norma numato teismo teisę, bet ne pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims, kilus ginčui tarp dalyvaujančių byloje asmenų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad kartu su pareiškimu jo padavimo dieną nebuvo pateikti visi bylai reikšmingi įrodymai, kuriais pareiškėja remiasi, t. y. pareiškimo padavimo dieną jis nebuvo pakankamai pagrįstas, kad dėl jo būtų priimtas palankus sprendimas. Dėl šios priežasties suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas savo atsiliepime išdėstė pareiškimui prieštaraujančią poziciją. Esminę reikšmę turinčius įrodymus pareiškėja pateikė tik bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei visi pareiškimo reikalavimus pagrindžiantys įrodymai bei motyvai būtų buvę pateikti kartu su pareiškimu, tikėtina, kad byloje nebūtų kilęs ginčas. Tai reiškia, kad pati pareiškėja savo procesiniu elgesiu sukūrė ginčo situaciją, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prieštarautų teisingumo principui.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėja Skilvionių žemės ūkio bendrovė pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: 1) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 1/8 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 7) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8) 5/8 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai nepriteisti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.