Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-03-04 · Civilinė byla Nr. 2A-206-345/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-04
Bylos Nr.
2A-206-345/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02617-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
L. P.
Ieškovas
UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-206-345/2014Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02617-2012-8.Procesinio sprendimo kategorija: 45.5; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 14869,42 Lt skolos už komunalines paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Didžiasalio komunalinis ūkis“, vadovaudamasis kartu su ieškiniu pateiktais Ignalinos rajono valdybos ir tarybos potvarkiu bei sprendimais, o vėliau - Ignalinos rajono savivaldybės tarybos sprendimais, teikia komunalines paslaugas į L. P. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau- butas). Be to, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 4.82 str. 3 d., butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovė neatsiskaito su ieškovu už atsakovei teikiamas komunalines paslaugas - buto apšildymą, karšto vandens šildymą vonioje, eksploatacines išlaidas bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą - nuo 2002-12-01 iki 2012-12-01, todėl yra susidariusi 14896,42 Lt skola.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.Nurodė, kad tarp atsakovės ir ieškovo niekada nebuvo pasirašyta jokia sutartis dėl šilumos ar karšto vandens tiekimo į jai priklausantį butą, be to, ieškovas niekada nesiūlė atsakovei sudaryti tokios sutarties. 1993-11-07 daugiabučio rūsyje įvykus gaisrui, kurį sukėlė UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ darbuotojai ir kurio metu apdegė atsakovės butas, ji pareiškė bendrovės direktoriui, kad tame bute negyvens, perdavė jam buto raktus ir paprašė šilumos į butą neteikti, nes jame niekas negyvens. Atsakovė negavo nė vienos sąskaitos ar pranešimo apie susidariusią skolą bei raginimo ją apmokėti, todėl buvo pagrįstai įsitikinusi, kad jos butui jokios komunalinės paslaugos, įskaitant ir patalpų šildymą, neteikiamos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino ir iš atsakovės ieškovui priteisė 14 869, 42 Lt skolos už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2002-12-01 iki 2012-12-01, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-11-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1772 Lt bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės valstybei priteista 16,52 Lt bylinėjimosi išlaidų; panaikintos laikinosios pasaugos priemonės, taikytos Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartimi.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas, nes atsakovė, pagal CK 1.71 str. 2 d., 6.383 str., 6.384 str., 4.82 str. 3 d., Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 str., turėdama prievolę mokėti už į jos butą patiektą šilumos energiją, eksploatacines išlaidas bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, savo prievolės nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2002-12-01 iki 2012-12-01 susidarė 14 896,42 Lt skola. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, laiku, o vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę draudžiama (CK 6.4 str., 6.38 str., 6.59, 6.256 str. 1 d.). Kadangi atsakovė nevykdė savo prievolės atsiskaityti laiku už teikiamas komunalines paslaugas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 14869,42 Lt skolos už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2002-12-01 iki 2012-12-01 ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovės 389,98 Lt, o reikalavimą dėl likusios sumos priteisimo atmesti. Nurodo, kad sutinka sumokėti 389,98 Lt už viso namo apšildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros išlaidas. Kiti ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Ieškovas šilumos tiekimo sutarties su ieškove niekada nebuvo sudaręs, nors to imperatyviai reikalauja šilumos tiekimą reglamentuojantys teisės aktai. Jeigu teismas laikė, jog šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tai analogiškai turi būti laikoma, kad sutartis konkliudentiniais veiksmais buvo ir nutraukta. 1993 m. lapkričio 7 d. namo rūsyje kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas ir atsakovės butas. Gaisrą sukėlė ieškovo darbuotojai. Po gaisro ieškovė atsakovo direktoriui atidavė buto raktus ir paprašė, kad nebetiektų elektros ir šilumos energijos į butą. Atsakovo direktorius dėl to neprieštaravo, todėl laikytina, jog sutartis nutraukta konkliudentiniais veiksmais. Kadangi atsakovė bute negyveno, ieškovas nepagrįstai beveik 20 metų skaičiavo mokesčius už šilumą. Ieškovas nepagrįstai teigia, jog nežinojo atsakovės adreso, nes ji gyvenamosios vietos nekeitė, jos adresą nesunkiai buvo galima susižinoti. Nors ieškovas teigia, jis taikė ieškinio senatį, tačiau pateiktoje sąskaitoje už 2002 m. gruodžio mėn., nurodomas ir ankstesnis įsiskolinimas- 7513,88 Lt, taigi ši suma turėtų būti minusuojama iš prašomos priteisti sumos.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad jis turėjo pareigą tiekti šilumą atsakovės butui. Šilumos tiekimas buvo teisėtas, nes šilumos tiekimas galimas ir be šalių rašytinės sutarties- sudarius sutartį konkliudentiniais veiksmais. Taigi, atsakovė turi pareigą vykdyti finansinius įsipareigojimus ieškovui. Ieškovo reikalaujama suma yra susikaupus nuo 2002 m. gruodžio mėnesio, todėl teismas pagrįstai ją priteisė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atsakovė savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta šilumos tiekimo sutartis, atsakovė nepripažįsta, kad tokios sutartys gali būti sudaromos konkliudentiniais veiksmais, o jeigu sutartis galėjo būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais, tai atsakovė lygiai tokiais pačiais veiksmais sutartį nutraukė dar 1993 m. lapkričio mėn. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka, nes jie neargumentuoti ir nepagrįsti įrodymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad: tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai. Nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju dėl <...> nuosavybės teise priklausančio buto, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, į kurį tiekiama šiluma, savininko <...> nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo-pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009 ir kt.).

Atsakovė nepateikė jokių argumentų, kodėl teismas negalėjo vadovautis tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad teismas neteisingai taikė minėtą teismų praktiką, taip pat, nenurodė jokios kitos teismų praktikos, kuria būtų paneigta galimybė šilumos sutartį sudaryti konkliudentiniais veiksmais, t.y. laikyti tokią sutartį sudaryta nuo to laiko, kai namas, kuriame yra butas yra prijungiamas prie šilumos tinklų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių priežasčių dėl kurių šioje byloje negalėtų būti taikoma minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės butas buvo prijungtas prie ieškovo šilumos tinklų. Taigi, laikoma, kad šalis siejo sutartiniai šilumos tiekimo santykiai. Todėl darytina išvada, jog tai, kad nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, neatleidžia atsakovės nuo pareigos mokėti už ieškovo teikimas paslaugas - šilumą bei karštą vandenį.

Atsakovė teigia, kad po bute kilusio gaisro ji žodžiu (konkliudentiniais veiksmais) nutraukė šilumos tiekimo sutartį su ieškovu. Tačiau šioms savo aplinkybėms pagrįsti atsakovė nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų nepateikė (CPK 178 str.), todėl negalima daryti išvados, kad atsakovės nurodomos aplinkybės iš tiesų įvyko. Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ duomenų (t. 1, b.l. 7), ginčo butas iki šiol priklauso atsakovei, be to, šis butas 1995 m. kovo 7 d. buvo įkeistas AB DNB bankui, hipoteka galiojo iki 1996 m. kovo 7 d. Taigi, atsakovė šio buto niekam nebuvo perleidus, juo naudojosi ir kitomis savo, kaip daikto savininkės, teisėmis - butą buvo įkeitusi. Kadangi, bankas sutiko įkeisti butą, jau po įvykusio gaisro, akivaizdu, kad butas turėjo vertę, t.y. buto būklė buvo tokia, kad jis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl ši aplinkybė paneigia atsakovės teiginį, kad po gaisro (1993 m. lapkričio mėn.) butas nebebuvo tinkamas naudoti, jis atsakovei tapo nereikalingas, todėl atsakovė ir perdavusi buto raktus atsakovo direktoriui. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji butą šildė kokiu nors kitu būdu, nei nurodė ieškovas (CPK 178 str.). Dėl išvardintų priežasčių laikytina, jog ieškovas pagrįstai tiekė šilumą atsakovės butui, nes netiekti šilumos nebuvo jokio pagrindo.

Atsakovė teigia, jog atsakovas nepagrįstai reikalauja iš jos priteisti dalį sumos - 7513,88 Lt, nes šiai sumai jau yra suėjęs senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Kaip matyti iš ieškovo pateikiamų paskaičiavimų (t. 1 b.l. 90), visa atsakovės skola ieškovui yra 22 383 Lt, tačiau ieškovas reikalavo priteisti tik dalį skolos- 14 869,42 Lt, t.y. tik už laikotarpį, kurį apima ieškinio senaties terminas (nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d.). Tai, kad atsakovė už minėtą laikotarpį yra skolinga 14 869,42 Lt patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos (t. 1 b.l. 27-87). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtos sumos pagrįstumą.

Vadovaudamasi anksčiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovui priteisiamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos - 484 Lt (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės L. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Didžiasalio komunalinis ūkis“ (į.k. 155513971) 484 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičZita Smirnovienė