Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas G. Dzedulionis Baudžiamoji byla Nr. 1A-524-365/2015

Teisėja I. Randakevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00488-2010-7

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2015 m. lapkričio 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gintaro Dzedulionio,teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jolantos Čepukėnienės, Sekretoriaujant Ingai šaranovai, dalyvaujant prokurorui Egidijui Motiejūnui, gynėjams advokatams Jonui Leikauskui ir Sergej Pelš, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Motiejūno ir Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nuosprendžio, kuriuo A. P. išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d., V. A. Č. išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 2 d.

Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos darbų vadovu, žinodamas, kad atliekant žemės kasimo darbus būtinas archeologo dalyvavimas, tyčia to neužtikrino ir dėl to buvo sunaikinta didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, o būtent: A. P., 2010-04-23 UAB „X.“ direktoriaus įsakymu, būdamas paskirtu dvibučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos vadovu, žinodamas, kad statybos darbai atliekami žemės sklype, kuriam yra numatytos specialios naudojimo sąlygos, nes jis yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona (Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25504), Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr.ĮV-190 (Žin., 2005, Nr.58-2034) 1.1 p. nuostatomis pripažinta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir jai nustatytas mokslinio pažinimo apsaugos tikslas, žinodamas, kad Paraiškoje kasinėjimams/aptvėrimui yra nurodytas Kultūros paveldo departamento atstovo nurodymas „dalyvaujant archeologui“, pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.12 ir 59.16 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad statinio statybos vadovas privalo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai būtų atliekami pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, bei statinio statybos vadovas privalo užtikrinti nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą, nesilaikydamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. reikalavimo, kad moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, neužtikrino, kad 2010 m. gegužės mėnesio 28-30 dienomis atliekant rūsio pamato duobės kasimo darbus dalyvautų archeologas, dėl to neteisėtai buvo atidengti ir suardyti XVII bei vėlesniais amžiais datuojami archeologiniai (kultūriniai) sluoksniai, taip sunaikinant didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės, Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais, dalis.

V. A. Č. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninės priežiūros vadovu, neužtikrino, kad atliekant žemės kasimo darbus dalyvautų archeologas ir dėl to buvo sunaikinta didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, o būtent: V. A. Č., 2010-04-23 UAB „X.“ direktoriaus įsakymu, būdamas paskirtu dvibučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje techninės priežiūros vadovu, žinodamas, kad statybos darbai atliekami žemės sklype, kuriam yra numatytos specialios naudojimo sąlygos, nes jis yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zona (Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais, unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 25504), Kultūros ministro 2005-04-29 įsakymo Nr.ĮV-190 (Žin., 2005, Nr.58-2034) 1.1 p. nuostatomis pripažinta valstybės saugomu kultūros paveldo objektu ir jai nustatytas mokslinio pažinimo apsaugos tikslas, žinodamas, kad Paraiškoje kasinėjimams/aptvėrimui yra nurodytas Kultūros paveldo departamento atstovo nurodymas „dalyvaujant archeologui“, pažeisdamas Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.5 ir 33.9 punktų reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas rūpinasi, kad laiku būtų įforminta nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos dokumentacija, tikrina per visą statinio statybos laiką, kad statinys būtų statomas laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, statybos leidimo reikalavimų, nesilaikydamas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 str. 1d. 1p. reikalavimo, kad moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, neužtikrino, kad 2010 m. gegužės mėnesio 28-30 dienomis atliekant rūsio pamato duobės kasimo darbus dalyvautų archeologas, dėl to neteisėtai buvo atidengti ir suardyti XVII bei vėlesniais amžiais datuojami archeologiniai (kultūriniai) sluoksniai, taip sunaikinant didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės, Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais, dalis.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Motiejūnas prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d., ir jį nuteisti laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Vadovaujantis BK 68 str., uždrausti naudotis Kvalifikacijos atestate Nr. B-2213 suteikta teise eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas 2 metams. Taip pat prašo V. A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d., ir jį nuteisti laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Vadovaujantis BK 68 str., uždrausti naudotis Kvalifikacijos atestate Nr. 1551 suteikta teise eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas 2 metams. Taip pat prašo tenkinti ir priteisti solidariai iš A. P. ir V. A. Č. BUAB „X.“ Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos civilinį ieškinį, padarytos 120 193 Lt materialinės žalos atlyginimui.

Nurodo, kad nuosprendis yra naikintinas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad, išteisinant A. P. ir V. A. Č., teismas vadovavosi 2010-04-23 projekto valdymo sutarties tarp UAB „G.“ ir UAB „X.“ ir Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ analize, tačiau tokios analizės nuosprendyje nėra. Pirmosios instancijos teismas savo motyvacija išėjo iš kaltinimo ribų, nes tiek A. P., tiek V. A. Č. buvo kaltinami tuo, kad būdami dvibučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitinkamai statybos vadovu ir techninės priežiūros vadovu, neužtikrino, kad atliekant žemės kasimo darbus dalyvautų archeologas ir dėl to buvo sunaikinta didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčios vertybės, nei vienam iš išteisintųjų nebuvo pateikti kaltinimai, kad jie neužtikrino archeologo dalyvavimo prieš žemės kasimo darbus ar iki žemės kasimo darbų pradėjimo. Be to, teismas nepagrįstai nevertino 2013-05-08 Teismo ekspertizės akto Nr. 13-22. Ekspertizės akte analizuojant techninės priežiūros vadovo V. A. Č. veiksmus ir pažeidimus yra nurodyta, be bendrų normų nesilaikymo ir pažeidimo, numatytų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, Kultūros ministro 2005-04-29 įsakyme Nr. ĮV-190 ir konkrečios su statybos darbais siejamos teisės normos. Pagal bylos duomenis statinio statybos techninis prižiūrėtojas V. A. Č. nereikalavo, kad žemės darbai būtų vykdomi dalyvaujant archeologui ir nesustabdė nedalyvaujant archeologui vykdomų žemės darbų bei nepranešė apie tai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, todėl ekspertas padarė išvadą, kad V. A. Č. yra atsakingas už tai, kad žemės darbai buvo vykdomi nedalyvaujant archeologui. Statybos vadovas A. P. neužtikrino, kad vykdant žemės darbus dalyvautų archeologas, todėl ekspertas padarė išvadą, kad A. P. taip pat yra atsakingas už tai, kad atliekant žemės darbus nedalyvavo archeologas.

Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino teisme apklaustų liudytojų parodymų. Eilė liudytojų patvirtino, kad išteisintiesiems V. A. Č. ir A. P. buvo žinoma, kad statomame objekte atliekant žemės darbus yra privalomas archeologo dalyvavimas. Be to, teismas nepagrįstai nevertino, kad pagrindinė priežastis, kodėl atliekant žemės kasimo darbus nedalyvavo archeologas, buvo rangovo UAB „X.“ veiksmai (neveikimas). Rangovo veiksmus (neveikimą) tiesiogiai nulėmė statybos vadovo A. P. netinkamas pareigų atlikimas. Žalingi padariniai nebūtų kilę, jeigu statinio statybos techninis prižiūrėtojas V. A. Č. būtų atlikęs savo pareigą užtikrinti, kad statinys būtų statomas laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninės dokumentų reikalavimų.

Prokuroro teigimu akivaizdu, kad nusikalstama veika yra padaryta naudojantis kvalifikacinių atestatų suteiktomis teisėmis, todėl teismas turi uždrausti išteisintiesiems naudotis jiems suteiktomis specialiomis teisėmis.

Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį bei Kultūros paveldo departamento civiline ieškinį patenkinti. Nurodo, kad statybos valdytojui UAB .X." bei A. P. bei V.A. Č. reikalavimai atlikti archeologinius tyrimus statybos objekto vietoje buvo gerai žinomi ir nurodyti daugelyje dokumentų, kuriais jie disponavo. Skunde reiškiamos pretenzijos dėl to, kad teismas neatsižvelgė į teismo eksperto prof. Dr. S. M. teismo ekspertizės akte pateiktas ekspertizės išvadas, taip pat į tai, kad tarp UAB „X.“, A. P. bei V. A. Č. neteisėtų veikų ir valstybės saugomo archeologinio paveldo sunaikinimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Buvęs UAB „X.“ direktorius V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad statybos vadovas A. P. žinojo apie subrangos sutartį su UAB „I.“, tačiau nepardavė šios įmonės direktoriui S. K. statinio techninio projekto ir neinformavo jo, kad žemės darbų vykdyti, neatlikus archeologinių tyrimų, negalima. Teismo posėdyje S. K. parodė, kad jam nebuvo žinoma, kad šiame objekte kasant turėjo dalyvauti archeologas, jeigu su A. P. būtų buvusi kalba apie archeologą, tai būtų vykdoma, nes jis bendravo su A. P.. Byloje nustatyta, kad 2010-05-28 pradėjus žemės kasimo darbus į objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyko archeologinių tyrimų centro „A.“ direktorė archeologė D. L. ir archeologas R. Ž., kurie asmeniškai nurodė A. P. nedelsiant sustabdyti neteisėtus žemės kasimo darbus, paaiškino apie teisės aktų reikalavimus dėl archeologinių tyrimų atlikimo būtinybės Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vietoje. A. P. iš viso neinformavo žemės kasimo darbus vykdančio subrangovo UAB „I.“ direktoriaus S. K., kad žemės darbai turi būti nutraukti, taip pat neinformavo ir UAB „I.“ ekskavatorininko R. P.. Departamento teigimu, apie prasidėjusius žemės kasimo darbus gerai žinojo ir techninis prižiūrėtojas V. A. Č., kuris stebėjo prasidėjusį archeologinio sluoksnio naikinimą, jo nestabdė ir apie sunaikinimą nepranešė nei viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą, nei Departamentui, o statybos žurnale įrašė, kad archeologinio paveldo sunaikinimas yra atliktas tinkamai. Darytina išvada, kad A. P. netinkamai vykdė nurodytų teisės aktų nuostatas, tai patvirtina ir teismo skirtos ir teismo eksperto prof. dr. S. M. atliktos ekspertizės aktas.

Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų normas, todėl skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-05-06 nuosprendžiu konstatavo, kad nustatyta, jog žemės kasimo darbus UAB „Inžinierinė statyba“ pradėjo 2010-05-28 (penktadienį), kultūrinis sluoksnis tą dieną nebuvo paliestas. Tą dieną atvykus į įvykio vietą UAB „ A.“ archeologams D. L., R. Ž., statybų darbų vadovas –A. P., buvęs įvykio vietoje, buvo informuotas, kad tolesnius žemės kasimo darbus nutrauktų, vietoje buvo susitarta, kad žemės kasimo darbai bus stabdomi iki vadovybė išspręs organizacinius klausimus dėl archeologų dalyvavimo, atliekant žemės kasimo darbus. Tačiau 2010-05-29- 2010–05-30 laikotarpiu žemės sklype, kuriam nustatytos specialios jo naudojimo sąlygos, buvo iškasta pamatų duobė, tuo buvo atidengti ir sunaikinti XVII bei vėlesniais amžiais datuojami archeologiniai (kultūriniai) sluoksniai. Taigi, UAB „Inžinierinė statyba“ sutartyje nurodytus darbus atliko anksčiau nurodyto termino, t.y. pamatinę duobę iškasė ir išvežė gruntą per savaitgalį gegužės 29-30 dienomis, minėtus darbus atliko be techninio projekto, vadovaujantis vietoje gautais žodiniais nurodymais bei žemės darbams atlikti skirtu leidimu, kuriame nebuvo pažymėtas reikalavimas atlikti žemės kasimo darbus, dalyvaujant archeologui, šis reikalavimas buvo nurodytas paraiškoje dėl žemės kasimo darbų atlikimo. Iš 2011-02-21 statinių projektuotojų, statybos rangovų, projektų ar statinių ekspertizės rangovų atestavimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 1A-186 išrašo matyti, kad buvo panaikintas UAB „Inžinierinė statyba“ atestato Nr. 0331 įgaliojimas, nustačius, kad dėl šios bendrovės kaltės buvo sunaikintas kultūros paveldo statinys. Kaip minėta, statybos užsakovu buvo UAB „G.“, ši bendrovė, kaip minėta, buvo sudariusi sutartį su UAB Archeologijos projektų centru „ A.“ dėl žvalgomųjų archeologinių tyrinėjimų (duomenys neskelbtini) Vilniuje, kuri nebuvo įgyvendinta.

A. P., kaip statybos vadovas, turėjo vykdyti Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (Žin., 2002, Nr. 54-2150) 59.12 p. nustatytas pareigas: jis privalėjo nuolat kontroliuoti, kad statinio statybos darbai (tarp jų specialieji darbai) būtų atliekami kokybiškai, pagal statinio projektą (kai jo reikia), statybos leidimo, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (atliekant nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių tvarkymo statybos darbus, - pagal tos srities normatyvinių dokumentų reikalavimus), tas pačias pareigas turėjo ir V. A. Č., vykdęs statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas, tačiau bylos įrodymais nėra nustatyta, kad didelės mokslinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės turinčių valstybės saugomų nekilnojamosios kultūros vertybė (statomo namo rūsio pamatų iškasimas žemės sklype, kuriam buvo nustatytos specialios naudojimo taisyklės) buvo sunaikinta dėl to, kad kaltinamieji tyčia ar neatsargiai neatliko/atliko savo darbines pareigas, tyčia neužtikrinę, kad prieš žemės kasimo darbus sklype, kuriam numatytos specialios naudojimo sąlygos, būtų atlikti archeologiniai tyrimai. Kadangi statybos užsakovu buvo UAB „G.“, ši bendrovė tiesiogiai buvo sudariusi sutartį su archeologais, ši bendrovė ir buvo atsakinga už archeologinių tyrimų paskyrimą, jų įgyvendinimą. Tai apsprendžia 2010-04-23 projekto valdymo sutartis, sudaryta tarp UAB „G.“ ir UAB „X.“, o ne tik bendrieji įstatymų, taikomų žemės kasimo darbams žemės sklype su specialiomis sąlygomis, reikalavimai, kurie formaliai byloje pritaikyti kaltinamiesiems.

Įvertinus analizuojamu atveju statytojo (užsakovo) UAB „G.“ teises ir pareigas, kurias ši bendrovė įgijo 2009-11-09 gavusi statybos leidimą, taip pat tą aplinkybę, kad užsakovo funkcijas ji perdavė UAB „X.“ tik 2010-04-23, darytina išvada, kad tuo laikotarpiu bendrovė „G.“ pati vykdė užsakovo funkcijas, todėl ši bendrovė privalėjo spręsti klausimą dėl archeologinių tyrinėjimų atlikimo sklype, kuriam buvo nustatytos specialios jo naudojimo sąlygos, nes toks archeologinis sklypo ištyrimas buvo nurodytas projektavimo sąlygų sąvade, statinio projekte, reikalaujant atlikti šiuos tyrimus po statybos leidimo išdavimo iki žemės kasimo darbų pradėjimo. UAB „ X.“ neturint pareigos spręsti klausimus dėl archeologinių tyrimų atlikimo sklype, kuriame turėjo būti vykdoma statyba, šios bendrovės paskirtas darbų vadovu A. P. taip pat – statinio statybos techninis prižiūrėtojas V. A. Č. neturėjo pareigos spręsti klausimų dėl archeologinių tyrimų atlikimo. Tokia išvada darytina, išanalizavus jų teises ir pareigas, numatytas statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-13 iki 2011-02-09). Teismas darė išvadą, kad kaltinamieji A. P. ir V. A. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, juos išteisino, o Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos civilinį ieškinį, kuriuo prašoma atlyginti 34810 EUR turtinę žalą , atmetė.

Byla buvo du kartus nagrinėjama pirmos instancijos teisme. Pirmą kartą 2012-06-13 buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo A. P. ir V.A. Č. buvo pripažinti kaltais pagal LR BK 187 str.2 d., inkriminuojant, kad vykdydami savo kaip statybos vadovo ir techninės priežiūros vadovo funkcijas, tyčia neužtikrino, kad prieš žemės kasimo darbus, kurie buvo vykdomi 2010 m. gegužės mėnesio 28-30 dienomis, būtų atlikti archeologiniai tyrimai. (dėl kitų inkriminuotų veikų nepasisakoma, nes šiuo metu tai nebeaktualu). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2013-12-05 nuosprendžiu panaikino minėtą apylinkės teismo nuosprendį dėl A. P. ir V.A. Č. nuteisimo pagal LR BK 187 str.2d. ir perdavė bylą prokurorui dėl iš esmės neatitinkančio LR BPK 219 str. reikalavimų kaltinamojo akto surašymo.

Šiame 2013-12-05 Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje buvo konstatuota, kad tiek pareiškiant apeliantams kaltinimus, tiek juos pripažįstant kaltais padarius nusikaltimą , numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., jiems buvo inkriminuota , kad jie tyčia neužtikrino , kad iki rūsio pamatų duobės kasimo darbų, būtų atlikti archeologiniai tyrimai pamatų duobės kasimo vietoje , ir tokie jų veiksmai buvo siejami su atsiradusiomis pasekmėmis. Pirmos instancijos teismas, tinkamai neišanalizavęs įrodymų, neįvertinęs, kas buvo atsakingas už archeologinių tyrimų atlikimo paskyrimą, neįvertinęs, ar nuteistieji A. P., V. A. Č. buvo atsakingi už archeologinių tyrimų paskyrimą, nepagrįstai pripažino, kad tokią pareigą turėjo apeliantai. Apeliantai A. P., V. A. Č. buvo pripažinti kaltais , jų kaltumą grindžiant liudytojų L. Č. , R. B., R. B., A. M., kt. liudytojų parodymais, 2011-05-27 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialisto išvada „Dėl statybos darbų žemės sklype (duomenys neskelbtini) Vilniuje“, 2010-06-17 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pranešimu „Dėl didelės mokslinės istorinės bei kultūrinės reikšmės turinčios vertybės sunaikinimo žemės sklype , adresu (duomenys neskelbtini)„ , kitais įrodymais bei norminiais aktais, reglamentuojančiais žemės kasimo darbus žemės sklype, kuris įeina į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną , kurie patvirtina, kad žemės sklypas, kuriame buvo iškasta pamatų duobė , patenka į valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės –Vilniaus senamiesčio teritoriją ir kad statybos darbams atlikti šiame žemės sklype turėjo būti taikomos specialios taisyklės, pagal kurias prieš pradedant žemės judinimo darbus buvo būtina atlikti archeologinius tyrimus, bet aptariamame žemės sklype pamatų duobė buvo iškasta, neatlikus archeologinių tyrimų. Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad Apylinkės teismas, aptariamoje situacijoje pripažinęs apeliantus A. P. ir V. A. Č. kaltais, jų kaltumą grindė bendrųjų įstatymų reikalavimų nesilaikymu , neįvertinęs, kad apeliantų galią atlikti ar neatlikti vienokius ar kitokius pagal savo darbines funkcijas veiksmus apsprendė 2010-04-23 projekto valdymo sutartis, sudaryta tarp UAB „G.“ ir UAB „X.“ , o ne tik bendrieji įstatymų, taikomų žemės kasimo darbams žemės sklype su specialiomis sąlygomis, reikalavimai.

Įvertinus analizuojamu atveju statytojo (užsakovo) UAB „G.“ teises ir pareigas , kurias ši bendrovė įgijo 2009-11-09 gavusi statybos leidimą , taip pat tą aplinkybę, kad užsakovo funkcijas ji perdavė UAB „X.“ tik 2010-04-23, Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad tuo laikotarpiu bendrovė „G.“ pati vykdė užsakovo funkcijas, todėl ši bendrovė privalėjo spręsti klausimą dėl archeologinių tyrinėjimų atlikimo sklype, kuriam buvo nustatytos specialios jo naudojimo sąlygos , nes toks archeologinis sklypo ištyrimas buvo nurodytas projektavimo sąlygų sąvade , statinio projekte, reikalaujant atlikti šiuos tyrimus po statybos leidimo išdavimo iki žemės kasimo darbų pradėjimo. Tai, kad klausimą dėl archeologinio tyrimo specialaus naudojimo sklype turėjo išspręsti ne UAB „X.“ , o UAB „G.“ , patvirtina 2010-04-23 projekto valdymo sutartis, kuria UAB „G.“ pavedė bendrovei „X.“ atlikti tik dalį užsakovo funkcijų , tačiau nepavedė atlikti archeologinių tyrimų. Minėta sutartimi bendrovei „X.“ buvo pavesta atlikti objekto statybos ir statybos valdymo darbus, ir tai rodo, kad pastaroji neturėjo įgalinimų atlikti archeologinius tyrimus. Tą patvirtina ir apeliacinio nagrinėjimo metu atlikta statybos techninės veiklos ekspertizė (teismo ekspertizės aktas Nr. 13-22).

UAB „ X.“ neturint pareigos spręsti klausimus dėl archeologinių tyrimų atlikimo sklype, kuriame turėjo būti vykdoma statyba, šios bendrovės paskirtas darbų vadovu apeliantas A. P. taip pat neturėjo pareigos spręsti klausimus dėl archeologinių tyrimų atlikimo. Tokia išvada darytina, išanalizavus jo teises ir pareigas, numatytas statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „ Statybos darbai“ (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-13 iki 2011-02-09 ).

Kolegija, pripažinusi, kad apeliantas A. P., kaip darbų vadovas, vykdęs UAB „X. „ sutartinius įsipareigojimus, neturėjo pareigos spręsti klausimo dėl archeologinių tyrimų atlikimo sklype, kuriam nustatytos specialios naudojimo sąlygos, laikėsi nuomonės, kad jis turėjo pareigą vykdyti aptariamo statinio statybos leidime bei su juo susijusiame leidime vykdyti žemės ūkio darbus nustatytas sąlygas. Statybos leidime buvo nurodyta, kad žemės darbus galima atlikti tik gavus leidimą žemės darbams. Šis leidimas buvo gautas 2010-03-30, jį išdavus Vilniaus m. savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento miesto ūkio skyriaus Eismo organizavimo ir žemės darbų kontrolės tarnybai, kuriai buvo pateikta paraiška kasinėjimams/ aptvėrimui , šioje paraiškoje buvo nurodytas Kultūros paveldo departamento reikalavimas , kad, atliekant žemės kasimo darbus, dalyvautų archeologas. Šį dokumentą vertinant kaip statybos leidimo dalį pripažintina, kad jame nustatyti reikalavimai laikytini statybos leidimo reikalavimais , todėl apeliantas – UAB „X.“ darbuotojas- statybų vadovas A. P., sutinkamai su savo darbiniais įgalinimais , privalėjo laikytis šiuose leidimuose nurodytų reikalavimų , t. y. jis turėjo užtikrinti, kad atliekant žemės kasimo darbus , dalyvautų archeologas.

Kolegija dėl aukščiau išdėstytų motyvų padarė išvadą, kad apeliantas – statinio statybos techninis prižiūrėtojas V. A. Č., kaip ir apeliantas A. P., neturėjo pareigos spręsti klausimą dėl archeologinių tyrimų atlikimo iki žemės kasimo darbų pradėjimo , tačiau ir šiuo atveju turėjo būti laikomasi reikalavimo, kad, atliekant žemės kasimo darbus, dalyvautų archeologas. Tokį apeliantų veiksmų įvertinimą davė ir ekspertas, atlikęs statybos techninės veiklos ekspertizę.

Kolegija, vertindama apeliantams inkriminuotuose kaltinimuose dėl nusikaltimo , numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., padarymo nurodytas faktines aplinkybes, laikėsi nuomonės, kad jos nėra teisingos, jos iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, kurios yra nustatytos apeliacinio proceso metu . Apeliacinio proceso metu apeliantų nustatyti veiksmai neatitiko jų veiksmų, kurie buvo nurodyti kaltinamajame akte , ir tai buvo įvertinta kaip kaltinamojo akto trūkumas, esminis neatitikimas Lietuvos Respublikos BPK 119 str. reikalavimams, kuris negalėjo būti ištaisytas teisme. Dėl šių motyvų buvo nuspręsta baudžiamąją bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti.

Kolegijos nuomone kaltinimo keitimas teisme nebuvo galimas dar ir dėl to, kad, apeliacinei instancijai konstatavus, kad nuteistieji A. P. ir V. A. Č. nėra atsakingi už archeologinius tyrimus žemės sklype ir nustačius, kad už tai atsakinga UAB „G.“ , nėra surinkta įrodymų , kad būtent dėl apeliantų veiksmų kilo skundžiamame nuosprendyje nustatytos pasekmės . Būtina atlikti papildomą tyrimą kaltų asmenų, dėl kurių UAB „G.“ neatliko aptariamos prievolės, nustatymui . Tą nustačius , būtina įvertinti , ar apeliantų veiksmai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis, ar tai kito asmens ( ar asmenų) veiksmais buvo sukeltos skundžiamame nuosprendyje aptariamos pasekmės. Tik išsiaiškinus minėtas aplinkybes, spręstinas klausimas dėl kaltinimų pakeitimo apeliantams.

Įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2013-12-05 nuosprendžio motyvus, prokuroras patikslino kaltinimus , 2014-10-15 surašė naują kaltinamąjį aktą ir bylą vėl perdavė teismui (t.9, b.l.4-26). Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas iš naujo bylą 2015-05-06 priėmė nuosprendį (t.10, b.l.74-102), kuriuo A. P. ir V.A. Č. išteisino, nepadarius veikos, numatytos LR BK 187 str.2d., vadovaujantis LR BPK 3 str.1d.1p. Nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad statytojo (užsakovo) UAB „G.“ teises ir pareigas įgijo 2009-11-09 gavusi statybos leidimą, po to užsakovo funkcijas ji perdavė UAB „X.“ tik 2010-04-23, todėl tuo laikotarpiu bendrovė „G.“ pati vykdė užsakovo funkcijas ir privalėjo spręsti klausimą dėl archeologinių tyrinėjimų atlikimo sklype, kuriam buvo nustatytos specialios jo naudojimo sąlygos, nes toks archeologinis sklypo ištyrimas buvo nurodytas projektavimo sąlygų sąvade, statinio projekte, reikalaujant atlikti šiuos tyrimus po statybos leidimo išdavimo iki žemės kasimo darbų pradėjimo. UAB „ X.“ neturint pareigos spręsti klausimus dėl archeologinių tyrimų atlikimo sklype, kuriame turėjo būti vykdoma statyba, šios bendrovės paskirtas darbų vadovu A. P. taip pat – statinio statybos techninis prižiūrėtojas V. A. Č. neturėjo pareigos spręsti klausimų dėl archeologinių tyrimų atlikimo. Tokią išvadą teismas padarė išanalizavęs jų teises ir pareigas, numatytas statybos techniniame reglamente STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-13 iki 2011-02-09).

Kaip jau buvo minėta, Vilniaus apygardos teismas 2013-12-05 nuosprendyje jau buvo konstatavęs, kad statybos darbų vadovas A. P. ir statybos techninis prižiūrėtojas V.A. Č. neturėjo pareigos spręsti klausimų dėl archeologinių tyrimų atlikimo, tačiau pabrėžė, kad turėjo būti laikomasi reikalavimo, kad , atliekant žemės kasimo darbus, dalyvautų archeologas. Šių aplinkybių išdavoje apygardos teismas ir panaikino apylinkės teismo nuosprendį dėl A. P. ir V.A. Č. nuteisimo pagal LR BK 187 str.2d. ir grąžino bylą prokurorui tam , kad būtų patikslintas kaltinimas.

Patikslinus kaltinimus A. P. ir V.A. Č., patikslinus kaltinamąjį aktą, byla vėl buvo perduota pirmos instancijos teismui, naujai inkriminuojant, kad abu šie asmenys neįvykdė pareigos užtikrinti, kad atliekant rūsio pamato duobės kasimo darbus dalyvautų archeologas, dėl ko buvo neteisėtai atidengti ir suardyti archeologiniai kultūriniai sluoksniai. Perrašydamas apygardos teismo motyvus pirmos instancijos teismas ne tik kad nieko nepasisakė dėl naujai pareikšto kaltinimo, bet visai nevertino šių naujai inkriminuojamų aplinkybių. Todėl pagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, neatitinka kaltinime nurodytų aplinkybių.

Dėl A. P. ir V.A. Č. veiksmų ir priežastinio ryšio su pasekmėmis.

Nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmos instancijos teisme A. P. apklausos metu pripažino žinojęs, jog, kasant pamatų duobę, turi dalyvauti archeologas, dėl to jis ir kreipėsi į UAB “I.“. Patvirtino girdėjęs kaip D. L. ir R. Ž. objekte sakė nepradėti kasimo darbų, tačiau dar nieko nebuvo iškasta. (t.6 b.l.135, 136, 128-130).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. A. Č. teigė, kad UAB ,,X.“ direktoriaus 2010-04-23 įsakymu Nr. 285 jis buvo paskirtas dvibučio gyvenamojo namo, adresu Tetaro g. 7, Vilniuje, techninės priežiūros vadovu. Ant šio įsakymo yra jo parašas, tačiau šis įsakymas neturi teisinės galios, kadangi techninės priežiūros vadovą gali skirti tik užsakovas UAB ,,G.“, sudarydamas su juo darbo sutartį. Statybos techniniame reglamente 20.3 p. yra nurodyta, kad statytojas (užsakovas) yra fizinis asmuo, statinio statybos techninį prižiūrėtoją (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovą) samdo pagal darbo sutartį. Visgi nei UAB ,,X.“, nei UAB ,,G.“ su juo darbo sutarties nesudarė, tačiau jis, tikėdamas, kad su juo bus sudaryta darbo sutartis, atliko statybos darbų (konstrukcijų) techninę priežiūrą statant dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bendros priežiūros techniniu prižiūrėtoju dirbti nesutiko. Sutiko dirbti, nes reikėjo gauti papildomų lėšų, pensijos nepakanka pragyventi. Po paminėto įsakymo, buvo pradėtas seno garažo laužymas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Baigus šį darbą, objekto statybos vadovui A. P. jis davė žodinį nurodymą išsikviesti antstolius ir užfiksuoti įtrūkimus, pastatyti žymeklius ant seno triaukščio pastato, t. y. vietoje, kurioje turės būti kasama duobė, ir ruoštis kasti. Jis buvo informuotas, kad yra sudaryta sutartis su UAB ,,I.“, kuri pradės darbus 2010-05-31, tačiau UAB ,,I.“ žemės darbus, t. y. duobės kasimą, pradėjo 2010-05-26. Jis paminėtame žemės sklype apsilankė 2010-05-27, ir pamatė, kad yra baigiama kasti duobė. Nepamena pas ką jis paklausė, ar buvo iškviestos reikiamos inžinerinės tarnybos, tarp jų ir archeologai. Jam buvo atsakyta, kad leidime aptverti ir kasti nenurodytas archeologo dalyvavimas. Po svarstymų Statybos komisijoje buvo gautas statybos leidimas. 2010-03-30 gautas leidimas aptverti ir kasti Nr. 298/42/2010, kuriame nurodyti tik dviejų vartų stulpų išsaugojimas, archeologiniai darbai ar archeologų dalyvavimas nenurodyti. Šis leidimas buvo derintas su Kultūros paveldo atstovais, nes Ypatinguose reikalavimuose nurodyta, kad dėl vartų stulpų demontavimo ir atstatymo būtina gauti Kultūros paveldo sutikimą. Apie archeologinius tyrimus neužsiminta. Tačiau bendri techninio projekto reikalavimai, paragrafas 3, nurodo, kad rangovas, t. y. tas, kas vykdo žemės darbus, turi iškviesti arba informuoti tarnybas, kurios turi savo inžinerinius tinklus teritorijoje, tarp jų turėjo pranešti ir archeologams. Jis, būdamas techninės priežiūros vadovu, turėjo gauti atliktų žemės kasimo darbų aktus, kur galėjo pareikšti savo nuomonę, tačiau jie nebuvo jam pateikti. Nežino, kaip UAB ,,I.“ atsiskaitė su užsakovu, t. y. arba UAB ,,X.“, arba UAB ,,G.“, nors pagal techninį reglamentą jis turėjo pavizuoti šiuos aktus. Matydamas, tokius užsakovo ir rangovo veiksmus ir atsižvelgdamas į namo gyventojų skundus, jis atsisakė vykdyti techninę priežiūrą paminėto objekto nuo 2010 m. liepos 17 d. Tai matosi Statybos darbų žurnale, kur 2010-07-17 yra paskutinis jo parašas. Be to, Statybos žurnalo tituliniame lape yra jo atžyma, kad jis nesutinka dirbti bendros priežiūros techniniu vadovu ir jis paminėtame žemės sklype atliko tik statybos darbų (konstrukcijų) techninę priežiūrą. Kadangi jis nevykdė bendrojo statinio statybos techninio prižiūrėtojo funkcijų paminėtame objekte, susipažino tik su patvirtintu projektu. Jis žinojo, kad paminėta duobė bus kasama 2010-05-31 ir jis 2010-05-27 atvažiavo pažiūrėti, kaip ruošiamasi vykdyti žemės darbus, ir ar tinkamai ruošiamasi žemės kasimo procedūroms, tačiau pamatė, kad paminėta duobė jau yra bebaigiama kasti. Jis nežino, kas davė įsakymą kasti duobę. (t. 5, b.l. 86-87).

Teisminio nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme apklaustas liudytojas R. B. paaiškino, kad pas jį, kaip Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėją, asmeniškai buvo atvykęs A. P. su paraiška kasinėjimams/aptvėrimui ir R. B. paraiškos 8 p. "Kultūros paveldo departamento derinimas" įrašė "dalyvaujant archeologui" (tA. B.l. 61) bei asmeniškai paaiškino apie archeologinių tyrimų būtinybe statybos (duomenys neskelbtini) vietoje; A. P. tai suprato ir dėl to neprieštaravo (t.9 ,b.l. 130).

Liudytoja A. M. paaiškino ( Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyr. valstybine inspektorė), kad į objektą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ji buvo atvykusi 2010 metų gegužės mėnesio pabaigoje, penktadienį ir pamatė, kad buvo pradėti žemės kasimo darbai, ten buvęs A. P. jai prisistatė kaip UAB ,,G.” darbų vykdytojas, pateikė jai preliminarią sutartį su UAB „A.“ dėl archeologinių tyrimų. Ji paskambino šios bendrovės direktorei D. L., ši pasakė, kad sutartis nėra sudaryta ir nieko nežino apie objekte vykdomus darbus, atėjo į objektą. A. P. ir D. L. susitarė, kad susitiks pirmadienį, sudarys sutartį ir archeologai pradės darbą. A. P. buvo įspėtas, kad toliau kasimo darbų nevykdytų, pasižadėjo nieko nedaryti. Pirmadienį jai paskambino D. L. ir pranešė, kad per savaitgalį buvo iškasta pamatų duobė. Ji dalyvavo kartu su R. K. ir N. V. atliekant šio įvykio tyrimą. A. P. žinojo apie archeologinių tyrimų būtinumą, nes jie buvo nurodyti projekte.(t.2 b.l. 100-136).(t.9 b.l.131-132).

Liudytoja V. K. ( Vilniaus m. savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Eismo organizavimo skyriaus inžinerinių tinklų poskyrio vedėja) paaiškino, kad 2010 metais buvo gautas UAB,,G.” atstovo A. P. prašymas išduoti leidimą kasti ir aptverti, prie jo buvo pridėti reikiami dokumentai. Paraiškoje buvo Kultūros paveldo departamento suderinimas, kad kasimo darbai gali būti atliekami dalyvaujant archeologui, nes darbai bus atliekami senamiestyje. Privalomas archeologo dalyvavimas nebuvo leidime įrašytas, nes be Kultūros paveldo departamento suderinimo kasti ir aptverti senamiestyje leidimas iš viso nebūtų išduotas. Paraiška liko savivaldybėje, o leidimas kasti ir aptverti buvo išduotas 2010-03-30.(t.2 b.l. 1000-136).Antrą kartą nagrinėjant bylą, liudytoja iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes (t.9 b.l.160-161).

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, jog dirbo su A. P., dirbo UAB „X.“, 2010 m., buvo šios įmonės direktorius. Buvo statomas objektas, kaip direktorius buvo pasirašęs sutartį su UAB „G.“, dėl objekto valdymo ir vykdė statybos darbus. Turėjo būti statomas dvibutis namas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šio objekto atsakingu vadovu įsakymu paskyrė A. P.. Kiek žino, kitas kaltinamasis vykdė statybos techninę priežiūrą. Tarp UAB „X.“ ir UAB I.“ statybos darbų rangos sutartis buvo sudaryta 2010-05-24. Buvo susitikęs su UAB „I.“ direktoriumi S. K., pasirašė sutartį dėl žemės iškasimo. Jis pats su S. K. nekalbėjo apie archeologų dalyvavimą. Nepamena, ar jis davė S. K. nurodymą kasti savaitgalį. Į teritoriją bet kas įeiti negalėjo. Neprisimena, kas atidarė vartus ir įleido techniką į objektą savaitgalį. Visus darbus kontroliuoja statybos vadovas. Techninis prižiūrėtojas turėtų būti objekte kiekvieną dieną, jei vykdomi kažkokie darbai. Objekto vadovas bendrauja su techniniu prižiūrėtoju. Neprisimena, ar sakė A. P., kad savaitgalį bus kasama, bet konkrečios dienos, kada tai bus daroma, nežinojo, jam atrodo. Techninis prižiūrėtojas statybos žurnale pasirašo apie atlikus darbus, arba apie neatitikimus, kuriuos reikia šalinti. Statybos žurnalas pagrindinis statybos dokumentas, kuriame pildomi atliekami darbai, techninis prižiūrėtojas pasirašo, kad tie darbai atlikti. Šis žurnalas priduodamas, kai priduodamas objektas.(t.9 b.l.,147-148).

Liudytojas E. B. - UAB „X.“ dirbo pagalbiniu darbininku. 2010 metų balandžio mėnesį direktoriaus žodiniu įsakymu buvo paskirtas dirbti prie statomo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vadovas buvo A. P.. Jam A. P. pasakė būti objekte ir parodyti kur kasti. Penktadienį kasė vienas ekskavatorius, šeštadienį ir sekmadienį kitas ekskavatorius, tai buvo ne UAB „X.“ darbuotojai. Tomis dienomis A. P. objekte nebuvo, buvo atėjęs vienas vyras vardu Sergej, apžiūrėjo objektą ir išėjo. Kokių nors pašalinių asmenų nematė.(t.2 b.l. 130-136). Apklausiamas antrą kartą nagrinėjant bylą, liudytojas nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Teritorija buvo aptverta. Žinojo, kad šeštadienį atvažiuos ekskavatorius, buvo kuolai atžymėti, kad bus kasama duobė. Sakė, kad atvažiuos kažkurią dieną, jis buvo pasiruošęs nuardyti tvoros dalį. Technika atvažiavo, nuardė. Jį informavo, kad atvažiuos technika, ją reiks įleisti. Duobę pradėjo kasti šeštadienį, penktadienį nekasė. Prie jo duobė buvo kasama šeštadienį, ir matomai sekmadienį, jei pirmadienį jau buvo iškasta. Sergej matė šeštadienį, jis buvo vienas. Jis suprato, kad tas kažkokios bendrovės technikos savininkas. Matė, kad duobė buvo kasama šeštadienį.(t.9 b.l. 159-160).

Liudytojas S. K. paaškino, kad 2010 metais dirbo UAB „I.“ direktoriumi. 2010 metų gegužės mėnesį bendrovė pasirašė sutartį su UAB „X.“ dėl žemės kasimo darbų objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Sutartį jis suderino su UAB „X.“ direktoriumi V. K.. Kasimo vietą jam parodė UAB „X.“ brigadininkas, techninio projekto nereikėjo, nes geodeziniai išmatavimai jau buvo padaryti. Jam buvo pateikti leidimai statybai, aptverti ir kasti, ten apie archeologo dalyvavimą nieko nebuvo parašyta. Jam teismo posėdžio metu parodytų UAB „X.“ raštų, kuriuose jo bendrovei nurodoma iškviesti archeologus nematė ir bendrovėje jie nebuvo gauti, jeigu jie būtų buvę gauti, duobės kasimo darbų jis nepradėtų. Penktadienį dirvožemio sluoksnį nukasė jų bendrovės ekskavatorininkas, žemė buvo išvežta samdytu transportu. Tą dieną jam niekas nesakė, kad darbus reikia nutraukti.(t.2 b.l. 130-136).

Liudytojas R. P. aiškino, kad 2010 metais dirbo UAB „I.“ ekskavatorininku. Direktorius S. K. jam gegužės mėnesį, penktadienį nurodė nuvykti į objektą (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir nukasti augalinį sluoksnį. Jis dirbo visą dieną, kur kasti jam parodė V. K.. Gruntą vežė 3 savivarčiai, kurie jų bendrovei nepriklausė. Tą dieną jokių žmonių, kurie nurodytų, kad kasti negalima, jis nematė, niekas nutraukti darbus jam neliepė. Iki jam pradedant kasti gruntas judintas nebuvo.(t.2 b.l.130-136).

Liudytoja D. L. aiškino, kad ji yra UAB „A.“ direktorė. Bendrovė buvo sudariusi su UAB „G.“ sutartį dėl žvalgomųjų archeologinių tyrimų atlikimo objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau jokių darbų neatliko, kadangi nebuvo paruošta teritorija. 2010-05-28 ryte (penktadienį) jai iš objekto (duomenys neskelbtini), Vilniuje paskambino darbų vadovu prisistatęs asmuo ir pranešė, kad jie pradėjo kasimo darbus. Ji įspėjo, kad jie susilaikytų nuo kasimo darbų, nes neatlikti archeologiniai tyrimai. Po to ji ir R. Ž. nuėjo į šį objektą, ten pamatė iškastą duobę. Į juos kreipėsi A. P., pasakė, kad jis yra darbų vadovas, turi visus įgaliojimus sudaryti sutartis. Tuo metu ekskavatorius nebuvo iškasęs kultūrinio sluoksnio, todėl padėtį buvo galima ištaisyti, ji nurodė A. P. toliau duobės nekasti, šis sutiko, tačiau aiškino, kad bus darbininkų ir technikos prastova. Pirmadienį pamatė, kad pamatų duobė iškasta ir archeologams nėra kas veikti, nes visas kultūrinis sluoksnis buvo iškastas ir išvežtas.(t.2 b.l. 130-136).

Liudytojas R. K. paaiškino, kad dirba Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio Kontrolės skyriaus vedėju. Vilniaus m. senamiesčio apsaugos reglamento kvartalo Nr. 94 bendrųjų reikalavimų 7 p. nurodyta, kad prieš pradedant žemės judinimą būtina atlikti archeologinius tyrimus, objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje tas padaryta nebuvo. Nukastas kultūrinis sluoksnis buvo negrįžtamai sunaikintas, jo atstatyti neįmanoma.(t.2 b.l. 130-136). Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme antrą kartą, liudytojas teigė, jog jiems buvo parodytas savivaldybės išduota leidimas aptvėrimui ir kasimo darbams. Tame leidime turėtų būti įrašyti specialūs reikalavimai dėl archeologinių tyrimų privalomumo, tačiau jų nebuvo įrašyta. Šio leidimo pagrindu buvo atlikti darbai. Kultūrinis sluoksnis buvo sunaikintas. Sužalojimo vertė nustatoma skaičiuojant sąmatas tokia apimtimi, kiek tai būtų kainavę, jeigu būtų atliekami rimti tyrimai. Tyrimai turi būti atlikti prieš statybos darbus. Mano, kad iš tradicijos buvo parašyta, kad darbai atliekami dalyvaujant archeologui. Realiai tokių dalykų –„ dalyvaujant archeologui“ – nėra.(t.9 b.l.144-145).

Taigi, visi išvardinti byloje surinkti duomenys įrodo, kad UAB "X.", V. Č. ir A. P. iš Departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjo R. B., statinio projekto bei kitų dokumentų privalėjo žinoti ir žinojo, jog šioje Vilniaus senamiesčio ir Vilniaus senojo miesto su priemiesčiais vietoje yra saugomas archeologinis paveldas ir žemės kasimo darbai be archeologinių tyrimų draudžiami.

Baudžiamosios teisės principų sistemoje svarbiausieji yra legalumo (lot. nullum crimen, nulla poena sine lege) ir kaltės (lot. nullum crimen, nulla poena sine culpa) principai. Pirmasis principas reikalauja, kad kiekvienas nusikalstamas poelgis būtų tiksliai apibrėžtas ir uždraustas baudžiamuoju įstatymu ir kad būtų baudžiama tik taip, kaip nustatyta įstatymu; antrasis – neleidžia pripažinti nusikalstamu ir baudžiamu poelgio, kuris padarytas be subjektyviosios asmens kaltės.

A. P. ir V.A. Č. inkriminuojama, kad jiedu padarė veiką, numatytą LR BK 187 str.2d.

Šis straipsnis numato atsakomybę už didelės mokslinės , istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių sunaikinimą arba sugadinimą; veika gali būti padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei tyčiai. Kaltininkas turi suvokti, kad neteisėtai naikina arba gadina svetimą turtą, numato, kad dėl to turtas visiškai arba iš dalies neteks savo vertės ir vartojamųjų savybių, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba kad ir šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia)

A. P. ir V. Č. neneigė žinoję, kad darbai atliekami saugomoje teritorijoje. V. Č. teigė nebuvo informuotas apie darbų atlikimą nedarbo dienomis ir dėl to jokių priemonių imtis nereikėjo. A. P., kaip minėta, teigė taip pat nežinojęs apie tai, kad kasimo darbai bus atliekami nedarbo dienomis.

Liudytojai A,Matuizienė (Kultūros paveldo departamento prie LR Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio vyr. valstybine inspektorė), D. L. (UAB „A.“ direktorė. Bendrovė buvo sudariusi su UAB „G.“ sutartį dėl žvalgomųjų archeologinių tyrimų atlikimo objekte ), R. Ž. ( . UAB „A.“ darbuotojas) patvirtino , kad penktadienį 2010 05 28 statybos objekte liepė Plumpai nevykdyti statybos darbų ir pastarasis su tuo sutiko, susitarė, kad kasimo darbai bus tęsiami pirmadienį, dalyvaujant archeologams. Kaip minėta, V.A. Č. nurodė, jog kasimo darbai penktadienį buvo sustabdyti ir jis išvyko į namus. Apie darbus savaitgalį jis nebuvo informuotas.

Kaip jau buvo minėta, liudytojas V. K., statybą vykdžiusios bendrovės UAB“X.“ vadovas teigė neprisimenąs, ar liepė S. K. kasti savaitgalį, tačiau pripažino, kad be leidimo į statybos teritoriją jie nebūtų patekę. Liudytojas neneigė, kad Plumpa galėjo nežinoti apie numatomus darbus savaitgalį.

Liudytojas E. B. (UAB“X.“ pagalbinis darbininkas, patvirtino buvęs statybos aikštelėje penktadienį ir savaitgalį, patvirtino, jos šeštadienį duobę kasė ne tas ekskavatorius, kuris pradėjo kasimo darbus penktadienį, t.y. kasimo darbus vykdė ne vienas, o du ekskavatoriai. Patvirtino, jog savaitgalį statybos teritorijoje matė tik S. K. ir nematė kaltinamųjų.

Visi minėtų liudytojų, nesusijusių tarpusavyje ir neturinčių bendrų interesų, ir kaltinamųjų parodymai iš esmės sutapo. Šių asmenų nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog įrodyta, kad 2010 05 28 – penktadienį kasimo darbai buvo nutraukti, kai kultūrinis sluoksnis dar nebuvo pažeistas, o apie kasimo darbus nedarbo dienomis – savaitgalį kaltinamieji nebuvo informuoti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog kaltinamieji nepadarė veikos, kuri jiems leistų suvokti, kad gali atsirasti kokie nors pavojingi padariniai, ir jų nenorėjo. S. K. – subrangovo ,UAB“I.“ vadovas, žinojo ir suvokė, kad kasimo darbai sustabdyti iki pirmadienio, suvokė, kad be statybos vadovo A. P. ir techninio prižiūrėtojo V.A. Č. leidimo neturi teisės tęsti kasimo darbus, todėl kaltinamieji, žinodami šias aplinkybes, nenumatė ir negalėjo numatyti, kad kasimo darbai gali būti tęsiami be jų leidimo nedarbo dienomis.

Kasimo darbus vykdžiusios UAB“I.“ (subrangovas) vadovas S. K. ir ekskavatorininkas R. P. neigė, kad darbai buvo stabdomi penktadienį, tačiau tai akivaizdžiai prieštaravo kitų (jau minėtų) asmenų parodymams. Todėl teismas S. K. ir jam pavaldaus asmens R. P. parodymus vertina kritiškai, kaip siekimą išvengti atsakomybės už galimai padarytą žalą ir juos atmeta, kaip prieštaraujančius faktinėms aplinkybėms ir kitų liudytojų parodymams (Ž. teigė pats uždraudęs ekskavatorininkui kasti).

Kaip buvo minėta, liudytojai patvirtino, kad buvo sutarta, jog statybos darbai bus tęsiami pirmadienį – po savaitgalio, dalyvaujant archeologams. Todėl kaltinamajam V.A. Č. inkriminuojama aplinkybė, kad reikalavimas sustabdyti statybos darbus nebuvo įrašytas statybos darbų žurnale, esminės reikšmės nurodytomis aplinkybėmis neturėjo: aplinkybė, jog S. K. buvo pareikalauta, kad kasimo darbai būtų stabdomi iki pirmadienio ir tai buvo padaryta, įrodyta. Išeiginėmis dienomis kasimo darbai buvo vykdomi savavališkai, nesuderinus su kaltinamaisiais. Draudimo vykdyti statybos darbus forma – rašytinė ar žodinė, nėra aplinkybė, turinti reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės.

Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, tačiau daro išvadą, jog kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir jie pagrįstai išteisintini LR BPK 303 str.5d.1p.numatytu pagrindu. Todėl skundas atmetamas.

Pripažinus, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Kultūros paveldo departamento – civilinio ieškovo skundas taip pat netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą ir Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos apeliacinį skundą atmesti.