Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo V. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams;

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos bausmės visiškai pridėta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmė – 28 480 Lt bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 28 480 Lt bauda, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš V. Š. išieškota 137,21 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą:

2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų ,,Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ (2007 m. liepos 19 d. įsakymo Nr. 4-312, 2010 m. sausio 19 d. įsakymo Nr. 4-31, 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto 2.1, 2.1.1 papunkčių reikalavimus, numatančius, jog „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto 3.1, 3.1.2 papunkčių reikalavimus, numatančius, jog „fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie laiko įvežtus į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija <...> 20 pakelių cigarečių <...>, kai prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares“, savo gyvenamojoje vietoje, name ir garaže, esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2010 m. rugpjūčio 11 d. laikė įvairių rūšių cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis – 3 999 pakelius cigarečių „Saint George Lights“, kurių vertė 26 162,45 Lt, 760 pakelių cigarečių „Dukat 8“, kurių vertė 4 972 Lt, 490 pakelių cigarečių „Dukat 5“, kurių vertė 3 205,5 Lt, 348 pakelius cigarečių „Kiss superslims“, kurių vertė 2 821,76 Lt, 2 450 pakelių cigarečių „Winston superlights“, kurių vertė 17 626 Lt, 1 230 pakelių cigarečių „Winston lights“, kurių vertė 8 848,8 Lt, 460 pakelių cigarečių „L&M lights“, kurių vertė 3 302,6 Lt, 420 pakelių cigarečių „L&M superlights“, kurių vertė 3 017,2 Lt, 960 pakelių cigarečių „Bond lights“, kurių vertė 6 848,6 Lt, ir 253 pakelius cigarečių „Lifa superslims peach“, kurių vertė 2 051,61 Lt, iš viso cigarečių, kurių vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 78 856,52 Lt, surastų kratos metu.

vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos bausmės visiškai pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę – 28 480 Lt baudą ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams bei 28 480 Lt baudą, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;

vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į laisvės atėmimo bausmę V. Š. įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką;

daiktus – po 3 pakelius cigarečių „Saint George Lights“, „Dukat 8“, „Dukat 5“, „Kiss superslims“, „Winston superlights“, „Winston lights“, „L&M lights“, „L&M superlights“, „Bond lights“, „Lifa superslims peach“, laikomus VSAT prie LR VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Ūkio grupės sandėlyje – sunaikinti.

Nuteistasis V. Š. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas paskyrė aiškiai per griežtą bausmę.

Teismas nepagrįstai nepripažino apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Nors jis dirbo, tačiau mėnesinis atlyginimas buvo tik apie 300 Lt. Iš tokio atlyginimo jis turėjo ne tik pats pragyventi, bet ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kito turto jis neturėjo ir neturi. Be to, siekdamas sumokėti dalį ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos, kurią ir sumokėjo, pasiskolino 10 000 Lt, ir šiuos pinigus paskolinęs asmuo reikalavo grąžinti skolą, kurios dėl savo turtinės padėties jis neturėjo jokios galimybės grąžinti. Šis asmuo vartojo psichinę prievartą, reikalaudamas skolą ,,atidirbti“ pardavinėjant jo pristatytas cigaretes, t. y. daryti nusikaltimą.

Skirdamas bausmę teismas neįvertino, jog į nusikalstamą veiką apeliantą įtraukė kitas asmuo nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, be to, jis padeda išlaikyti nepilnametį vaiką.

Teismo posėdyje prokurorė prašo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo skundas atmetamas.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Prokuroras ir nuteistasis V. Š. ginčija bausmę, o prokuroras – dar ir netinkamą įstatymo dėl turto konfiskavimo taikymą, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl bausmės

Abu apeliantai skundžia bausmės dydį, nurodydami priešingus motyvus.

Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Atkreipiamas dėmesys, jog skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-444/2007, 2K-748/2007, 2K-547/2010 ir kt.).

Teisingumo principas yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų. Teisingumas gali būti įgyvendintas, užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą. Jis yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d. ir kt. nutarimai).

Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekstą tai reiškia, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-22/2008, 2K-280/2009 ir kt.). Teisinga bausmė reiškia, kad ji turi būti ne tik ne per griežta, bet ir ne per švelni.

Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai kritikuoja skundžiamo nuosprendžio argumentą, jog V. Š. nusikalstama veika valstybei nepadarė realios žalos, o dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė nedaug (du kartus) viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, valstybės ekonomikai galėjusi atsirasti žala ir mastas nebūtų itin dideli.

Prokuroras teisus nurodydamas, kad aptariamu nusikaltimu valstybės finansų sistemai padaryta reali žala, nes pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus iš trečiųjų šalių į Lietuvą importuojant cigaretes turi būti sumokėti muito, akcizo bei pridėtinės vertės mokesčiai.

Byloje nustatyta, jog neteisėtai disponuodamas akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis – V. Š. išvengė sumokėti 70 399 Lt mokesčių į valstybės biudžetą (t. 1, b. l. 74).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje suformuluota, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto, 13 straipsnio nuostatas mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybė negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.

Nagrinėjamoje byloje nesumokėjus 70 399 Lt importo muito, akcizo bei pridėtinės vertės mokesčių, valstybė patyrė žalą, nes neteisėtai negavo pajamų.

Kita vertus, atsižvelgus į aptariamo nusikaltimo paplitimą negalima teigti, jog dėl jo valstybės ekonomikai galėjusi atsirasti (o ji realiai atsirado) žala ir mastas nebūtų itin dideli.

Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai kritikuoja kitą skundžiamo nuosprendžio argumentą, turėjusį įtakos bausmės dydžiui, kad V. Š. nepasinaudojo ikiteisminio tyrimo klaidomis, susijusiomis su nusikaltimo dalyko kiekio fiksavimu, visiškai prisipažino neteisėtai laikęs visą kaltinamajame akte nurodytą akcizais apmokestinamų prekių kiekį.

Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis V. Š. nežinojo jam į namus atvežto įvairių rūšių cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis kiekio, su jas atvežusiu asmeniu dar nebuvo susitaręs dėl pardavimo kainos. Taigi akivaizdu, kad jis nežinojo ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytų klaidų dėl cigarečių kiekio, todėl net norėdamas negalėjo jomis pasinaudoti.

Pagrįstas ir kitas prokuroro apeliacinio skundo argumentas dėl nuteistojo darbinės veiklos bei jį charakterizuojančių duomenų.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo R. G. parodymų (t. 1, b. l. 18), teisiamajame posėdyje perskaitytų įstatymo nustatyta tvarka byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), matyti, kad įdarbindamas V. Š. liudytojas jam padėjo kaip pažįstamam, jog nenutrūktų darbo stažas, tikėdamasis, kad gal kada ir liudytojui prireiks jo pagalbos. Atlyginimą jam mokėjo grynais, pasirašant pinigų išmokėjimo žiniaraštyje.

Nors iš UAB ,,xxx“, kurioje kasininku-priėmėju buvo įdarbintas V. Š., surašytų mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo laiko grafikų duomenų (t. 1, b. l. 30-41) atrodo, kad V. Š. bendrovėje dirbo kasdien arba beveik kasdien, iš nuteistojo asmeninės sąskaitos matyti, jog jam buvo priskaičiuojamas atlyginimas (t. 1, b. l. 28-29), tačiau visa tai paneigia darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių duomenys (t. 1, b. l. 42-50), iš kurių akivaizdu, kad V. Š., priešingai liudytojo parodymams ir jo pateiktoms aptartų dokumentų kopijoms, darbo užmokestis realiai nebuvo išmokamas.

Dėl to objektyvūs duomenys prokurorui leido apeliaciniame skunde nurodyti, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai konstatuoti, jog V. Š. realiai UAB ,,xxx“ nedirbo, tik formaliai buvo įdarbintas, taigi ir jam išduota labai gera charakteristika (t. 1, b. l. 98) neatitinka tikrovės. Iš to daroma išvada, kad skundžiamame nuosprendyje kaltininko asmenybės apibūdinimas remiantis šiuo dokumentu yra nepagrįstas.

Tenkindama prokuroro apeliacinį skundą, įvertinusi, jog V. Š. dėl savanaudiškų motyvų tiesioginės tyčios kaltės forma padarė sunkų nusikaltimą, atsižvelgusi į jo asmenybę, kad analogiškai nusikalto trečią kartą ir iš ankstesnių bausmių nepadarė jokių išvadų, aptariamu atveju neteisėtai disponavo dideliu kiekiu (11 370 pakelių) cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, realiai nedirbo, pripažinusi pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nenustačiusi atsakomybę sunkinančių aplinkybių, remdamasi šiame nuosprendyje išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skiria V. Š. mažesnę nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. Š. skiriama bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taisykles (BK 61 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), teismų praktiką ir yra teisinga.

Nuteistasis V. Š. savo apeliaciniame skunde neginčija paskirtos bausmės rūšies, o tik jos dydį, todėl teisėjų kolegija neaptaria BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšies pagrįstumo.

Nuteistasis nurodo teismą neatsižvelgus, kad į nusikalstamą veiką jį įtraukė kitas asmuo nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, tas asmuo prieš jį vartojo psichinę prievartą, reikalaudamas daryti nusikaltimą, t. y. pardavinėti jo pristatytas cigaretes. V. Š. apeliuoja teismą nepakankamai dėmesio skyrus bausmių skyrimo teismų praktikai, BK 54 straipsnio 2 dalies 6 punkto, 58 straipsnio nuostatoms.

Tokie skundo argumentai nepagrįsti.

Apeliantas analogišką nusikaltimą padarė trečią kartą, todėl nėra pagrindo teigti, jog į nusikalstamą veiklą jį kažkas kitas įtraukė. Be to, šioje byloje pripažintas kaltu vienintelis apeliantas, jis konkrečiai nenurodė, iš ko įsigijo cigaretes, todėl rėmimasis normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą bendrininkams, yra perteklinis.

Kita vertus, net tikint nuteistojo parodymais apie įstatymo draudžiamo disponavimo dideliu kiekiu cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis priežastis, jis pats sukūrė sau nepalankias aplinkybes, skolindamasis tokią pinigų sumą, kurios, kaip pripažino, dėl savo turtinės padėties neturėjo jokios galimybės grąžinti. Taigi savo elgesio modelį (skolintis žinant, kad iš legalių pajamų skolos negalės grąžinti) apeliantas pasirinko laisva valia, iš anksto numatęs tik nusikalstamą, t. y. parduodant neteisėtai laikomas cigaretes, skolos grąžinimo būdą.

Dėl tos pačios priežasties nepagrįstas ir kitas nuteistojo V. Š. apeliacinio skundo argumentas, jog nusikalstamą veiką jis padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir tai turėjo būti pripažinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, išanalizavusi nuteistojo asmenybę ir visas kitas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra V. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties, yra tokia aplinkybė, kuri apibūdina ne tik objektyvias nusikalstamos veikos prielaidas, bet ir jos subjektą. Kaltininkui susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, jog išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką.

Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo turtinė padėtis buvo labai sunki. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė iki nusikalstamos veikos padarymo gyvenęs su motina, kartais gyveno ir draugė. Be to, jis darbingo amžiaus, todėl turėjo galimybę pasirūpinti savo materialine gerove dirbdamas, o ne formaliai įsidarbindamas ir realiai negaudamas legalaus darbo užmokesčio.

Nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tik tada, kai tokia padėtis susiklosto dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, priverstinio nedarbo), o ne dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo.

Pagal apeliantą jis pinigus skolinosi, norėdamas sumokėti baudą, paskirtą teismo nuosprendžiu už ankstesnę analogišką nusikalstamą veiką. Šiame nuosprendyje jau aptarta, jog jis sąmoningai pasirinko konkretų elgesio būdą žinodamas, kad legaliomis priemonėmis skolos negalės grąžinti.

Visa tai rodo, jog byloje nėra objektyvių duomenų nuteistojo V. Š. turtinę padėtį buvus tokią sunkią, kad dėl to buvo priverstas padaryti naują nusikaltimą.

Apeliantas skunde teigia teismą neatsižvelgus, jog jis padeda išlaikyti nepilnametį vaiką.

Byloje iš tiesų yra įrodymas, kad V. Š. turi 2000 m. liepos 29 d. gimusią mažametę dukrą Meiritą (t. 1, b. l. 97), tačiau nėra jokių duomenų, jog jis padeda vaiką išlaikyti. Be to, nustatyta, kad jis neturėjo legalių pajamų, todėl realiai ir negalėjo to daryti teisėtomis priemonėmis.

Kita vertus, byloje esančiame V. Š. prašyme leisti skambinti artimiesiems (t. 1, b. l. 136) nenurodyta dukra ar jos motina, o tai rodo apeliantą nepalaikant su vaiku ryšio ir juo nesidomint.

Taigi nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti nuosprendžio, juo labiau kad analizuojant prokuroro apeliacinį skundą konstatuota, jog pirmosios instancijos teismo V. Š. paskirta bausmė ne tik ne per griežta, bet neteisinga dėl savo švelnumo.

Dėl turto konfiskavimo

Prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio nuostatas.

Pagal teismų praktiką, jeigu nusikalstamos veikos rezultatas, įrankis ar priemonė buvo menkaverčiai ar civilinėje apyvartoje uždrausti daiktai, jie ne konfiskuojami, bet iš kaltininko paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ar 4 punktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-339/2008).

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 25 straipsnis numato, jog pažeidžiant nustatytą tvarką laikomi tabako gaminiai turi būti sunaikinami.

Taigi kratų metu surasti tabako gaminiai, nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, turi būti ne konfiskuoti, bet sunaikinti, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Beje, šioje byloje taip ir padaryta, paliekant tik po tris kiekvienos rūšies cigarečių pakelius kaip pavyzdžius (t. 1, b. l. 179, 180).

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti:

V. Š., pripažintam kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie paskirtos bausmės visiškai pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bei neatliktą subendrintą bausmę – 28 480 Lt baudą – ir galutinę subendrintą bausmę V. Š. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 28 480 Lt baudą, laisvės atėmimo bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Daiktus – po tris pakelius cigarečių „Saint George Lights“, „Dukat 8“, „Dukat 5“, „Kiss superslims“, „Winston superlights“, „Winston lights“, „L&M lights“, „L&M superlights“, „Bond lights“, „Lifa superslims peach“, laikomus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Ūkio grupės sandėlyje – sunaikinti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.