- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-1668-392/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18966-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- L. B.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir Andrutės Kalinauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-884-235/2011 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė I. B. pareikštu ieškiniu teismo prašė nutraukti su atsakovu L. B. sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžinant ikisantuokinę pavardę V.; nustatyti nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Lt iki sūnus sulauks pilnametystės; priteisti ieškovei po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise automobilį AUDI A4, (duomenys neskelbtini), 4.000 Lt vertės, o atsakovui – automobilį FORD ESCORT, (duomenys neskelbtini), 1.000 Lt vertės, priteisiant iš ieškovės atsakovui 1.500 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme už tyčinio nusikaltimo padarymą. Šis faktas yra pagrindas nutraukti santuoką pagal LR CK 3.60 str. 3 d. Jau daugiau kaip metus ieškovė nelanko atsakovo laisvės atėmimo vietoje, atsakovas nedalyvauja jų sūnaus auklėjime. Tokiu būdu santuoka tapo formali. Prie sūnaus išlaikymo atsakovas neprisideda, tai daro viena ieškovė, tačiau vien tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepanaikina jo pareigos išlaikyti sūnų.
Atsiliepimas
Atsakovas L. B. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsakovo teigimu, santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Santuoką sudaryta tuo metu, kai atsakovas buvo suimtas už padarytą nusikaltimą, taigi, ieškovė žinojo, kad po santuokos sudarymo jis privalės atlikti bausmę laisvės atėmimo vietose, todėl turėjo tai įvertinti. Sudarius santuoką, atsakovas pagal galimybes rūpinosi savo šeima. Atsakovas sutiko, kad jų nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, tačiau nurodė, kad jis negalės mokėti savo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kiekvieną mėnesį, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas neprieštaravo, kad jų santuokoje įgytas automobilis Audi A4 būtų priteistas ieškovei, kitas automobilis FORD ESCORT yra jo nupirktas iki santuokos sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė nutraukti tarp atsakovo L. B. ir ieškovės I. B. sudarytą santuoką, pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei gražinti ikisantuokinę pavardę – Varnytė, atsakovui palikti turimą pavardę – B. Nustatė nepilnamečio sūnaus A. B. gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui po 250 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Santuokos metu įgytą automobilį AUDI A4, (duomenys neskelbtini), 4.000 Lt vertės, priteisė ieškovei, o iš ieškovės atsakovui priteisė 2.000 Lt piniginę kompensaciją.
Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įsigijo automobilį Audi A4, (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė nurodė, kad šio automobilio vertė 3.000 Lt, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, tuo tarpu atsakovas nurodė, kad šio automobilio vertė yra mažiausiai 4.000 Lt, todėl teismas rėmėsi atsakovo nurodyta automobilio verte. Teismas nustatė, kad automobilis FORD ESCORT buvo įgytas atsakovo iki santuokos sudarymo su ieškove, todėl jis išlieka atsakovo asmenine nuosavybe. Teismas, spręsdamas, kuris iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo, įvertino tai, kad atsakovas buvo nuteistas už sunkų tyčinį nusikaltimą ir jam yra paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tačiau atsižvelgė ir į tai, kad santuoka tarp šalių buvo sudaryta 2007-06-21, t.y. tuo metu, kai atsakovas jau buvo suimtas. Ieškovė žinojo ar privalėjo žinoti, kad atsakovui buvo pareikšti kaltinimai dėl sunkių nusikaltimų padarymo, ir suvokti, kad yra labai didelė tikimybė, jog už padarytus nusikaltimus atsakovui gali būti paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tačiau neatsižvelgusi į šias aplinkybes, ieškovė sudarė santuoką su atsakovu. Šalių kūdikis buvo pradėtas po to, kai ieškovė jau žinojo, jog atsakovas nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme. Ieškovė turėjo būti įsipareigojusi vykdyti įstatyme įtvirtintas sutuoktinės pareigas, nežiūrint į tai, kad atsakovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau šių pareigų ieškovė nevykdė. Ieškovė nenurodė jokių atsakovo kaltės faktų dėl jo netinkamo elgesio su šeimos nariais, išskyrus tai, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, apie ką ieškovė žinojo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais dėl turto padalijimo. Jis sutiko palikti ieškovei nuosavybės teisėmis automobilį, išmokant jam 2.000 Lt kompensaciją (1/2 automobilio vertės). Atsakovas taip pat sutiko, kad jų sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismas sprendė, kad atsakovas turi mokėti savo sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, tačiau dabartiniu metu jis tokių galimybių neturi, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negauna jokių pajamų. Remiantis tuo, teismas iš atsakovo priteisė mažesnį (250 Lt) nei prašė ieškovė sūnaus išlaikymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. B. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą pakeisti iš dalies – santuoką, sudarytą tarp atsakovo L. B. ir ieškovės I. B., nutraukti dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Lt iki sūnus sulauks pilnametystės. Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas byloje nepateikė jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti esant ieškovės kaltei dėl santuokos iširimo, bei nenuginčijo įstatyminės prezumpcijos. Teismo kaltės klausimu padarytos išvados neatitinka šių klausimų sprendimą reglamentuojančių teisės normų. Faktas, kad atsakovas yra suimtas, nesudarė pagrindo ieškovei manyti, jog jis bus nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, taip pat nesudarė pagrindo manyti, kad dėl to atsakovas nustos rūpintis šeima, nesistengs išlaikyti normalius santykius. Atsakovo elgesys pradėjus atlikti bausmę ieškovės atžvilgiu pasikeitė iš esmės, dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, atsakovas nesiekė ieškoti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka faktiškai iširo. Dėl atsakovo atliekamos laisvės atėmimo bausmės toliau sutuoktiniai bendrai gyventi negali. Ieškovė taip pat nurodė, kad tyčinio nusikaltimo padarymas nėra objektyvi aplinkybė, kuriai esant atsakovas galėtų būti atleistas nuo pareigos išlaikyti savo sūnų. Atsakovo turtinė padėtis, net ir bausmės atlikimo metu, yra gerokai geresnė nei ieškovės. Atsakovas yra neišnaudojęs visų galimybių turėti didesnes pajamas. Tokioje situacijoje, iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį sumažindamas iki 250 Lt, teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192 straipsnį. Be to ieškovė pažymėjo, kad sprendime teismas nenurodė išlaikymo priteisimo momento.
Atsiliepimas
Atsakovas L. B. prašė ieškovės I. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą. Atsakovas nurodė, kad iš bylai pateiktų duomenų aiškiai matyti, jog jo bausmės atlikimo pradžia 2007-02-21, o jau 2007-09-25 atsakovo atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis, kuriuo jam skirta 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Toks greitas bylos išsprendimas patvirtina, kad nuo suėmimo pradžios atsakovas savo kaltės neneigė ir prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Santuoka tarp ieškovės bei atsakovo sudaryta 2007-06-21, taigi, santuokos sudarymo metu ieškovė privalėjo žinoti, kad atsakovui gali būti paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tačiau į tai neatsižvelgė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad susituokę atsakovas su ieškove tinkamai vykdė sutuoktinių pareigas, pagal galimybę tvarkė bendrą ūkį, tačiau vėliau būtent ieškovė nevykdė sutuoktinės pareigos, nes paskutinį kartą lankė atsakovą jo bausmės atlikimo vietoje 2009-05-16. Ieškovė nenurodė jokių atsakovo kaltės faktų dėl jo netinkamo elgesio su šeimos nariais, išskyrus tai, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą, apie ką ieškovė žinojo. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl atsakovo netinkamo elgesio yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovo nuomone, santuoka iširo būtent dėl to, kad ieškovė nustojo lankyti atsakovą laisvės atėmimo įstaigoje bei vykdyti savo kaip sutuoktinės pareigas. Atsakovas neginčija pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų, tačiau šiuo metu nėra objektyviai pajėgus mokėti kas mėnesį ieškovės reikalaujamos priteisti sumos. Atsakovo turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės, nes atsakovas neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, o jo pajamų dydis priklauso nuo jo artimųjų finansinių galimybių. Atsakovo teigimu, ieškovė turi visas galimybes savo turtinę padėtį pagerinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Bylos medžiaga patvirtina, kad 2007-06-21 buvo sudaryta ieškovės I. B. ir atsakovo L. B. santuoka, kuri įregistruota Vilniaus miesto CM skyriuje (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Vilniaus apygardos teismo 2007-09-25 nuosprendžiu atsakovas nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (b.l. 10-27). 2008-12-27 gimė ieškovės ir atsakovo sūnus A. B. (b.l. 9).
Dėl sutuoktinių kaltės.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Ieškovės teigimu tai, kad atsakovas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme už tyčinių nusikaltimų padarymą, preziumuoja, jog būtent atsakovas yra kaltas dėl ginčo šalių santuokos iširimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovės vertinimu nesutinka. CK 3.61 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio (ieškovo) kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino atsakovo prieštaravimus dėl CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo. Byloje surinkti įrodymai ir ginčo šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalių santuoka buvo sudaryta jau atsakovo laikino suėmimo metu. Dar iki suėmimo ginčo šalys ilgą laiką draugavo, o suėmus atsakovą, ir toliau palaikė artimus bei glaudžius ryšius, be to, ieškovė palaikė artimus ryšius ir su atsakovo šeima. Suėmimo metu atsakovas neneigė savo kaltės ir pripažino padaręs sunkius tyčinius nusikaltimus, dėl kurių vėliau buvo nuteistas ilga laisvės atėmimo bausme. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė, elgdamasi protingai ir apdairiai, priimdama sprendimą dėl santuokos sudarymo, privalėjo įvertinti įstatyme įtvirtintas atsakovo padarytų sunkių tyčinių nusikaltimų pasekmes, tai yra tai, kad egzistuoja labai didelė tikimybė, jog atsakovui bus paskirta ilga laisvės atėmimo bausmė. Ieškovė, žinodama šias aplinkybes, priėmė sprendimą sudaryti santuoką su atsakovu, vadinasi, prisiėmė ir visą jai tenkančią atsakomybę dėl atsakovo nuteisimo laisvės atėmimo bausme, todėl šia aplinkybe kaip atsakovo kaltės prezumpcija nebeturi teisės remtis. Tuo tarpu ieškovės teiginiai, kad ji nemanė, jog atsakovas bus pripažintas kaltu, ar manė, jog atsakovui bus skirtas trumpesnis laisvės atėmimo terminas, tik patvirtina, kad tiek sudarant santuoką, tiek ją nutraukiant atsakovo nuteisimas laisvės atėmimo bausme nebuvo reikšminga aplinkybė.
Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo elgesys, pradėjus atlikti bausmę, ieškovės atžvilgiu pasikeitė iš esmės, sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, atsakovas nesiekė ieškoti bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, o tai lėmė, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka faktiškai iširo. Teisėjų kolegija su tokiu ieškovės pateiktu aplinkybių vertinimu nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011-01-25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, nustatydamas, kokios priežastys lėmė ginčo šalių santuokos iširimą, atsižvelgė į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį siekiant išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad nuteisus atsakovą laisvės atėmimo bausme jis pradėjo keistis, tapo piktesnis, uždaresnis, ieškovei buvo sunku su juo bendrauti (b.l. 95). Tačiau bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad pati ieškovė vengė bendrauti su atsakovu, neteikė jam pagalbos ir moralinės paramos. Nors suėmus atsakovą 2007-02-21 ieškovė ir toliau su juo palaikė artimus bei glaudžius ryšius, galiausiai jiedu susituokė ir susilaukė sūnaus, tačiau jau nuo 2009-05-16 ieškovė nustojo lankyti atsakovą ir nutraukė bendravimą nepaisant to, kad atsakovas turėjo teisę į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus (b.l. 64, 79-88, 95). Tokiu būdu pati ieškovė pažeidė įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės paramos ir visapusiško rūpinimosi vienas kitu pareigas, todėl abu yra kalti dėl santuokos iširimo.
Dėl vaiko išlaikymo dydžio.
Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Šiame straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tai yra teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, nors ir privalėtų mokėti šalių sūnaus išlaikymui ne mažiau nei po 400 Lt kas mėnesį, tačiau šiuo metu tokių galimybių neturi, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negauna jokių pajamų. Tokia išvada yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, iš kurių matyti, kad atsakovo pajamas sudaro tik jo artimųjų parama, nes įsidarbinti kol kas jis negali (b.l. 75-77). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini, kurio vertė 12.251 Lt (b.l. 74), ir automobilis FORD ESCORT, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1.000 Lt (b.l. 38-39). Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-09-30 kiekvieną mėnesį gaudavo 2.608 Lt dydžio motinystės pašalpą (b.l. 33-34), nuo 2011-01-05 ieškovė yra registruota darbo biržoje ir pusmetį kiekvieną mėnesį gaudavo 650 Lt dydžio nedarbo išmoką (b.l. 114, 116). Nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis Audi A4, (duomenys neskelbtini), kurio vertė 4.000 Lt (b.l. 38-39). Be sūnaus kitų išlaikytinių ginčo šalys neturi. Byloje nustatyta ir tai, kad ieškovė yra jauna ir sveika, turi aukštąjį išsilavinimą, anksčiau dirbo vadybininke ir įgijo darbo patirties. Ginčo šalių sūnus šiuo metu lanko darželį, vadinasi, ieškovė turi laisvo laiko (b.l. 58, 64). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, priešingai nei atsakovas, turi didesnes galimybes įsidarbinti ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, todėl jai turi tekti didesnė dalis išlaidų, skiriamų sūnaus išlaikymui. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad ieškovė, tiek sudarydama santuoką su atsakovu, tiek susilaukdama judviejų sūnaus, turėjo įvertinti tai, jog atsakovo nuteisimas ilgalaike laisvės atėmimo bausme turės įtakos jo galimybėms prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Todėl konstatuotina, kad priteisto išlaikymo dydis yra adekvatus atsakovo galimybėms ir teisingas.
Iėškovės argumentas, kad teismas sprendime nenurodė išlaikymo priteisimo momento yra pagrįstas, todėl teismo sprendimas tikslintinas nurodant kad išlaikymas yra priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Papildyti sprendimą, nurodant, kad išlaikymas yra priteisimas nuo 2010 m. lapkričio 3 d.