- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- e2-23386-433/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08416-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- I. Ž.
- Atsakovas
- A. K.
- Advokatai
- Giedrė Daironė, Audra Berta Rekštienė
- Kategorijos
- 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Ž. ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad 2010-06-16 su A. K. sudarė sutartį, kuria šalys patvirtino, kad A. K. iš jos pasiskolino 5800,00 Lt (ekvivalentas eurais - 1679,80 eurai), kuriuos įsipareigojo grąžinti per metus, tai yra iki 2011 metų birželio mėnesio. Atsakovas sutartimi nustatytų prievolinių įsipareigojimų, tai yra skolą grąžinti iki 2011-06-16 nevykdė ir iki šiol 1679,80 eurų (ekvivalentas litais – 5800,00 Lt) skolos jai negrąžino. Prievolės vykdymas yra veiksmų, sudarančių prievolės dalyką, atlikimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Vykdydamos bendradarbiavimo pareigą, šalys turi padėti viena kitai įgyvendinti joms tenkančias teises bei vykdyti pareigas - atskleisti būtiną informaciją, informuoti apie prievolės vykdymo aplinkybių pasikeitimus, iškilusias kliūtis prievolei įvykdyti, siekti sutarties tikslo įgyvendinimo, operatyviai ir taikiai spręsti kilusius nesutarimus, sumažinti prievolės pažeidimo neigiamus padarinius. Pareiga bendradarbiauti vienodai privaloma abiem sutarties šalims ir netinkamas jos vykdymas gali sukelti neigiamų padarinių bet kuriai iš jų. Tik šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai. Vykdydama bendradarbiavimo pareigą, siekiant patirti mažiau sąnaudų, ji ragino atsakovą įvykdyti prievolinius įsipareigojimus ikiteisminiame procese. Kadangi žodiniai atsakovo pažadai grąžinti skolą nebuvo vykdomi, ji atsakovui siuntė ir rašytinius raginimus grąžinti skolą ir/ar susitarti dėl skolos grąžinimo ir jos užtikrinimo būdo: 2014-01-20 Pretenzija dėl skolos sumokėjimo kartu su pridedama 2010-06-16 Paskolos sutarties kopija buvo išsiųsta registruotu paštu tuo metu žinomu atsakovo darbo vietos adresu, tačiau šis laiškas sugrįžo, nes jis nebuvo atsiimtas. Be to, 2014-01-20 Pretenzija dėl skolos sumokėjimo buvo išsiųsta registruotu paštu ir ankstesnės atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakydama į šiuo adresu siųstą laišką Ukmergės rajono savivaldybė informavo, kad A. K. 2011-05-03 buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Ukmergės rajono savivaldybės, tačiau daugiau duomenų apie A. K. gyvenamąją vietą savivaldybės administracija neturi. Be to atsakovui į jo elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta ir elektroninė 2014-01-20 Pretenzijos dėl skolos sumokėjimo kopija, kurią jis gavo ir, jo 2014-01-22 Atsakyme į pretenziją pateiktu prašymu, 201401-23 papildomu laišku į elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta ir 2010-06-16 Paskolos sutarties kopija, tačiau daugiau jokio atsakymo nesulaukta. 2017-12-01 Pakartotinė pretenzija dėl 1679,80 eurų skolos sumokėjimo kartu su pridedama 2010-06-16 Paskolos sutarties kopija 2017-02-05 buvo išsiųsta registruotu paštu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurią A. K. gavo 2017-12-09. Be to atsakovui į jo elektroninį paštą adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųsta ir 2017-12-01 Pakartotinės pretenzijos dėl 1679,80 eurų skolos sumokėjimo kopija bei 2010-06-16 Paskolos sutarties kopija, tačiau ir po pakartotinių raginimų atsakovas įsipareigojimų neįvykdė. Siekiant apginti pažeistas teises bei patirti mažiau sąnaudų nei nagrinėjant tą pačią bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, ji kreipėsi į teismą pateikdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, tačiau teismui priėmus teismo įsakymą 2018-04-09 atsakovas (skolininkas) pareiškė prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą, kuriuose nurodė, jog jis nėra jai skolingas, kad jokių pinigų iš jos nėra gavęs. Be to, prieštaravimuose buvo nurodyta, kad tariamo skolinimosi laikotarpiu jis su pareiškėja gyveno santuokoje, dirbo, išlaikė šeimą, nebuvo pagrindo pinigus jam skolinti. Buvo taip pat nurodyta, jog jokių kredito sutarčių jis niekada nesudarinėjo. Atsakovas teigė, jog teismui įteiktas tariamas skolos raštelis nėra jo rašytas, niekada nėra rašęs jokių skolos raštelių pareiškėjai. Atsakovas tvirtino, kad ant raštelio esantis parašas nėra jo, kas surašė teismui pateiktą tekstą jis nežino. Ieškovės ieškinyje toliau nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) ji ir atsakovas sudarė santuoką. Gyvenant santuokoje ji visą laiką dirbo ir iš darbo santykių gaudavo pajamas, ligos laikotarpiu - ligos išmokas, o būdama vaikų priežiūros atostogose - motinystės ir vaiko priežiūros išmokas. Atsakovas gi keisdavo darbovietes, dirbdavo trumpai, todėl jo teiginiai, jog jis vienas išlaikė šeimą yra nepagrįsti ir neteisingi. Kadangi turimos ir galimos turėti darbo vietos atsakovui netikdavo, buvo nusprendęs vykti dirbti į (duomenys neskelbtini), ir, nors išvykęs buvo, tačiau jokių realių pajamų ir išlaikymo šeima nesulaukė. Priešingai, tam, kad galėtų išvykti į (duomenys neskelbtini), ten pragyventi ir neturint pajamų parvykti į Lietuvą, tai yra atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovui prašant ji, savo vardu 2007-01-12 paėmė 7000 Lt (2027,34 eurų) vartojamoji paskola AB SEB banke ir 2007-12-19 su BIGBANK AS filialu buvo sudaryta 2027,37 eurų vartojimo kredito sutartis Nr. 0701650/95ba BIGBANK AS filiale (bendra kredito suma - 13168,95 Lt), nes neturinčiam pajamų atsakovui paskolų bankai nesuteikė. Atsakovas skolinosi ir iš jos sesers, tačiau nors skolą žadėjo grąžinti, tačiau iki šiol taip ir negrąžino. Dėl skirtingų nesuderinamų charakterių, skirtingo nesuderinamo požiūrio į sutuoktinių bendravimą, šeimos poreikius ji ir atsakovas nesutarė, o nuo (duomenys neskelbtini) sausio mėnesio bendro sutuoktinių gyvenimo nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, todėl nusprendė santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir 2010-05-17 Ukmergės rajono apylinkės teismui pateikė 2010-05-17 Prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir 2010-05-17 Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei šių dokumentų priedus. Prašyme jie šias aplinkybes patvirtino ir nurodė, jog dėl skirtingų nesuderinamų charakterių, skirtingo nesuderinamo požiūrio į sutuoktinių bendravimą, šeimos poreikius ji ir atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) sausio mėnesio bendro sutuoktinių gyvenimo nebegyveno ir bendro ūkio nevedė, be to nurodė ir tai, jog turi kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui ir BIGBANK AS filialui. Kartu su prašymu teismui pateikė ir kreditorių išduotas pažymas, kuriose nurodoma, jog AB SEB banke turimos vartojamosios paskolos likutis 2010-05-05 datai buvo 2722,08 Lt, o pagal su BIGBANK AS filialu sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 0701650/95ba nesumokėtų įsipareigojimų suma 2010-05-06 datai yra 3283,00 Lt. O sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių be kito, atsižvelgdami į tai, kad paskolos buvo imtos atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, o paskolas šalims gyvenant kartu ir nuo (duomenys neskelbtini) sausio mėnesio, kai šalys pradėjo gyventi skyrium ir bendro ūkio nevedė, mokėjo ji, nurodė ir susitarė, jog kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankui ir BIGBANK AS filialui iš savo asmeninių lėšų vykdys atsakovas. Tačiau pateikus dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atsakovas prisipažino, kad asmeninių lėšų kreditoriniams įsipareigojimams AB SEB bankui ir BIGBANK AS filialui padengti neturi. Be to - dokumentų teismui projektus rengusi advokato padėjėja paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad paskolos yra imtos santuokos metu, prieš kreditorius abu sutuoktiniai atsako solidariai, todėl reikalinga patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktą, taip pat iki bylos nagrinėjimo sumokėti skolas kreditoriams, nes tai gali būti kliūtimi santuokai nutraukti. Kadangi atsakovas prisipažino, jog asmeninių lėšų kreditoriniams įsipareigojimams AB SEB bankui ir BIGBANK AS filialui padengti neturi, o ji santaupų, būtinų likusiems 6005,08 Lt dydžio kreditoriniams įsipareigojimams padengti iki bylos nagrinėjimo taip pat neturėjo, ji kreipėsi į savo tėvą pagalbos, kuris 2010-05-25 padovanojo 6000,00 Lt tam, kad ji galėtų padengti atsakovo skolas, o atsakovas jai pažadėjo pasirašyti susitarimą, kuriuo patvirtins, jog iš jos pasiskolina pinigų sumą ir pažada ją grąžinti per metus kaip užtikrinimą jai dėl atsakovo skolų padengimo. 2010-05-31 Ukmergės rajono apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1246- 675/2010, kuria nustatė, jog teisme buvo gautas pareiškėjų I. K. ir A. K. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau šis prašymas buvo pateiktas su trūkumais, konstatuojant, jog pareiškėjai teismui nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, jog informavo kreditorius apie teikiamą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir todėl nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Kadangi atsakovas lėšų, būtinų kreditoriniams įsipareigojimams padengti neturėjo ir jai pažadėjo pasirašyti rašytinį susitarimą, kuriuo patvirtins, jog iš jos pasiskolina pinigų sumą ir pažada ją grąžinti per metus, ji sutiko iš savo asmeninių lėšų sumokėti likusius 6005,08 Lt dydžio įsipareigojimus kreditoriams, todėl 2010-06-16 atsakovas ir ji sudarė sutartį, kuria šalys patvirtino, kad A. K. iš I. Ž. pasiskolina 5800,00 Lt, kuriuos įsipareigoja grąžinti per metus, tai yra iki 2011 metų birželio mėnesio. Taigi, šis susitarimas buvo pasirašytas kaip užtikrinimo priemonė jai, jog jai iš savo asmeninių lėšų padengus atsakovo asmeniniams poreikiams gautas paskolas kreditoriams, atsakovas atlygins jai už jį sumokėtas sumas. Vykdydami 2010-05-31 Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartyje nurodytus teismo nurodymus, ji ir atsakovas teismo nutartyje nurodytus trūkumus pašalino ir kartu pateikė 2010-06-21 Patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria patikslino sutarties 6 punktą ir nurodė, jog pareiškėjas A. K. ir pareiškėja I. K. kreditorinius įsipareigojimus bankams AB SEB bankas ir BIGBANK AS filialui vykdys solidariai. Turėdama žodinį ir 2010-06-16 rašytinį atsakovo patvirtinimą, kad atsakovas pasiskolintus 5800,00 Lt jai grąžins iki 2011-06-16, ji iš savo asmeninių lėšų iki bylos dėl santuokos nutraukimo išnagrinėjimo padengė likusius skolinius įsipareigojimus BIGBANK AS filialui. Taip pat ji iš savo asmeninių lėšų padengė ir likusius skolinius įsipareigojimus AB SEB bankui. Kartu su ieškiniu yra pateikiamos jos mokėjimų iš jos sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, o taip pat grynųjų pinigų įnešimo į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke kopijos, kurios patvirtina, kad ji į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke iš kurios buvo mokama paskola AB SEB bankui pagal 2007-01-12 Kredito sutartį Nr. 0350718050105-83 įmokėjo lėšas, būtinas skoliniams įsipareigojimams AB SEB bankui įvykdyti. Jos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas atsakovo skolos jai ir jos reikalavimo pagrindo kilmės faktines aplinkybes, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis, jos reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą yra sąžiningas ir pagrįstas. Pagal CK 6.37 str. 2 d. nuostatas skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje įstatymo nuostatoje nustatytos palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme tais atvejais, jeigu šie patenkinti. Šioms palūkanoms taikomą dydį nustato CK 6.210 str. 1 d. nuostatos, kurios nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad ji ėmėsi veiksmų, sudarydama galimybę atsakovui sumokėti jai 1679,80 eurų sumą neteisminiu keliu, atsakovas prievolės sumokėti jai 1679,80 eurų sumą nevykdė, dėl ko ji, siekdama apginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, turėjo kreiptis į teismą, laikytina, kad jos prašymas teismui iš atsakovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1679,80 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra teisėtas, pagrįstas ir sąžiningas. Be to, ji patyrė ir bylinėjimosi išlaidas: mokėjo už pakartotinės pretenzijos dėl skolos sumokėjimo projekto parengimą, už pareiškimo teismui dėl teismo įsakymo priėmimo projekto parengimą, sumokėjo žyminį mokestį už pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo priėmimo, už ieškinio dėl skolos priteisimo projekto parengimą. Prašo priteisti iš atsakovo A. K. 1679,80 eurų skolą, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (1679,80 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka visa apimtimi. Nurodo, kad jis ieškovei nėra skolingas, jokių pinigų iš ieškovės jis nėra gavęs. Ieškinys grindžiamas suklastotais dokumentais. Tariamas skolos raštelis nėra jo rašytas, niekada nėra rašęs jokių skolos raštelių ieškovei, tuo labiau jų pasirašinėjęs. Ant raštelio esantis parašas nėra jo, kas surašė teismui pateiktą tekstą jis nežino. Ketina kreiptis su pareiškimu į prokuratūrą. 2006 metais buvo išvykęs dirbti į (duomenys neskelbtini), o grįžo į Lietuvą 2009 metų pradžioje. Kam ir su kuo ieškovė ėmė paskolas jis nežino.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir argumentus.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė parašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Papildomai prašė tuo atveju, jeigu ieškinys bus patenkintas, išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 2 metams dėl sunkios atsakovo finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 91. Ieškovė I. Ž. (sutarties sudarymo metu – K.) 2007-12-19 su BIGBANK AS filialu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 0701650/95ba. 2007-01-12 ieškovė sudarė vartojimo kredito sutartį su AB SEB bankas. Ieškovė ir atsakovas 2010-05-17 kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, įregistruotą Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 91, bendru sutikimu bei patvirtinti 2010-05-17 pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja 2010m. gegužės 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjams I. K. (ieškovei) ir A. K. (atsakovui) 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, pateikiant teismui nurodytus dokumentus. Teisėja minėtoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad kreditoriai yra raštu informuoti apie teikiamą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu kaip to reikalauja LR CK 3.126 straipsnis. Pareiškėja, vykdydami teismo įpareigojimą, pateikė teismui pranešimus kreditoriams apie pateiktą teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bei pridėjo 2010-06-21 pasirašytą Patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ukmergės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 91, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte nustatyta, jog pareiškėjas A. K. (atsakovas) ir pareiškėja I. K. (ieškovė) kreditorinius įsipareigojimus bankams AB SEB bankas ir BIGBANK AS filialui, vykdys solidariai. BIGBANK AS filialo 2018-04-19 pažymoje nurodoma, kad I. Ž. laikoma visiškai įvykdžiusi 2007-12-19 sudaryta 2027,37 Eur sumos vartojimo kredito sutartį Nr. 0701650/95ba. Pažymoje taip pat nurodoma, kad Sutartyje nurodytomis sąlygomis iki 2010-08-05 filialui sumokėta 3745,28 Eur. Iš AB SEB bank 2010-05-06 pažymos matyti, kad ieškovės paimtos paskolos neišmokėtas likutis 2010-05-05 sudarė 2722,08 Lt. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010-05-14 iki 2010-08-05 ieškovė pilnai įvykdė su AB SEB bankas sudarytos kredito sutarties sąlygas, t. y. paimtas kreditas bankui buvo grąžintas.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; etc.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento, tad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento. Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų paskolos teisiniai santykiai, turi egzistuoti dvi sąlygos: tai paskolos dalyko t.y. pinigų, perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Iš byloje surinktų įrodymų visumos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nebuvo perdavusi atsakovui 5800 Lt dydžio sumą, o atsakovas šios sumos nebuvo gavęs, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovo A. K. 2010 birželio 16 d. parašytas ir pasirašytas dokumentas negali būti pripažintas įrodymu, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskoliniai santykiai (CPK 178 straipsnis).
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą bei šalių paaiškinimus teismas daro išvadą, kad kreditorinius įsipareigojimus bankams AB SEB bankas ir BIGBANK AS filialui pagal 2007-01-12 ir 2007-12-19 sudarytas kredito sutartis padengė būtent ieškovė I. Ž.. Šias aplinkybes patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai: mokėjimų kreditoriui BIGBANK AS filialui kopijos, mokėjimų į sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB bankas kopijos. Nors atsakovas tvirtina, jog nežino kokiam tikslui ir kokiomis aplinkybėmis ieškovė sudarė aukščiau minėtas kredito sutartis, teismas jo paaiškinimus vertina kritiškai. Kaip minėta aukščiau, Ukmergės rajono apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 91, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte nustatyta, jog pareiškėjas A. K. (atsakovas) ir pareiškėja I. K. (ieškovė) kreditorinius įsipareigojimus bankams AB SEB bankas ir BIGBANK AS filialas, vykdys solidariai. Aukščiau minėtos kredito sutartys buvo sudarytos ieškovei ar atsakovui esant santuokoje, todėl piniginės lėšos, gautos pagal sutartis, pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnis). Šią aplinkybę ieškovė ir atsakovas pripažino 2010-06-21 pasirašydami Patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri buvo patvirtinta Ukmergės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu ir kur šalys nustatė, jog kreditorinius įsipareigojimus bankams AB SEB bankas ir BIGBANK AS filialui, vykdys solidariai. Atsakovas minėto teismo sprendimo neskundė, jis yra įsiteisėjęs ir negali būti kvestionuojamas. Iš šalių paaiškinimų bei nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad skolos raštelis atsakovo buvo surašytas ir pasirašytas, kaip užtikrinimo priemonė ieškovei, jog atsakovas grąžins jai dalį pinigų sumokėtų kreditoriams BIGBANK AS filialui bei AB SEB bankui. Nors byloje nustatyta, jog Ukmergės rajono apylinkės teismui priimant (duomenys neskelbtini) sprendimą nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką bei patvirtinti patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kreditoriniai įsipareigojimai bankams jau buvo įvykdyti, t. y. pinigai bankams grąžinti, ši aplinkybė neturi reikšmės, nes kaip nustatyta byloje, atsakovas raštelį, kaip užtikrinimo priemonę, jog grąžins ieškovei dalį pinigų, sumokėtų bankams pagal sudarytas kredito sutartis, surašė ir pasirašė 2010-06-16, t. y. tuo metu, kai kreditai bankams dar nebuvo padengti. Pažymėtina, jog Patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ieškovas ir atsakovas pasirašė 2010-06-21, t. y. praėjus kelioms dienoms po raštelio surašymo, o patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte buvo nustatyta, kad šalys kreditorinius įsipareigojimus bankams AB SEB bankas ir BIGBANK AS filialas, vykdys solidariai. Teismo popsėdžio metu atsakovas pripažino, kad iš savo lėšų negrąžindavo bankams paimtų kreditų.
Teismas kritiškai vertina pradinius atsakovo paaiškinimus, kad 2010-06-16 raštelį surašė ir pasirašė ne jis. Teismo posėdžio metu atsakovas visgi pripažino, kad galėjo surašyti 2010-06-16 raštelį. Be to, teismas pažymi, jog atsakovas negalėjo nežinoti apie sudarytas kredito sutartis, nes ir pačiame prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų autuoktinių sutikimu, kuris buvo pateiktas Ukmergės rajono apylinkės teismui, ir kurį pasirašė ne tik ieškovė, bet ir jis, buvo nurodyta,kad ieškovė su bankais yra sudariusi vartojimo kredito sutartis. Atkreiptinas dėmesys, kad pirminėje 2010-05-17 abiejų šalių pasirašytoje Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatyta, kad pareikšėjas A. K. kreditorinius įsipareigojimus bankams vykdys iš savo asmeninių lėšų. Be to, ir kiti teismui pateikti rašytiniai, atsakovo pasirašyti dokumentai: 2010-06-21 pranešimas BIGBANK AS filialui apie teismui pateiktą pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, 2010-06-21 Ukmergės rajono apylinkės teismui adresuotas prašymas pratęsti terminą pareiškimo dėl santuokos nutraukimo trūkumams pašalinti, patvirtina, kad apie paimtus kreditus jis negalėjo nežinoti.
CK 6.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdę, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Kadangi byloje nustatyta, jog solidariąją prievolę bankams įvykdė būtent ieškovė, o atsakovas savo prievolių įvykdymą ieškovei buvo užtikrinęs 2010-06-16 rašteliu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1679,80 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku ir tinkamai nevykdė piniginės prievolės, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą 1679,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 d. nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Iš to darytina išvada, kad sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą būtina atsižvelgti ne tik į šalių turtinę padėti, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą turi būti atsižvelgta ir į kreditoriaus interesus, išdėstymu negali būti sumenkintas pats teismo sprendimas arba pažeisti teisėti kreditoriaus interesai. Atsakovas, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 2 metams, t. y. prašydamas leisti skolą mokėti dalimis, nepateikė teismui jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, t. y. gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, turimas akcijas, pinigines lėšas banke ar kitoje kredito įstaigoje. Kadangi nėra pateikti duomenys apie atsakovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad atsakovo prašymas nėra pagrįstas.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimus patenkinus visiškai, jai iš atsakovo priteistinas sumokėtas 76,00 Eur žyminis mokestis (10,00 Eur už pareiškimą dėl įsakymo išdavimo; 28,00 Eur už pateiktą ieškinį; 38,00 Eur už apeliacinį skundą).
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Ieškovė šioje byloje advokatei už teisinę pagalbą sumokėjo viso 1040,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, nurodytos išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).
Ieškinį patenkinus visiškai, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam iš ieškovės nepriteisiamos.
Iš atsakovo priteistinos 7,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355; CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1679,80 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai septyniasdešimt devyni eurai 80 ct) skolos, 5 (penki) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1679,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-03-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1040,00 Eur (vienas tūkstantis keturiasdešimt eurų) išlaidų dalyvavusios byloje advokatės pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 7,12 Eur (septyni eurai 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsakovui išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.