- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- 2FB-4962-1012/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21986-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- A. B., S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros, UAB „Medicinos bankas“, R. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Geraldis“, kreditoriai R
- Kreditorius
- R. Š., R. D., V. V., E. T. I., akcinė bendrovė „TEO LT“
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, sekretoriaujant Romai Railianienei, dalyvaujant pareiškėjams A. B. ir S. B., bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ vadovui G. U., suinteresuoto asmens LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros atstovui E. S., suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atstovui P. V., suinteresuotam asmeniui R. Š.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir S. B. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniams asmenims iškėlimo, suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Geraldis“, kreditoriai R. Š., R. D., V. V., E. T. I., akcinė bendrovė „TEO LT“, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Fondlita“, advokatas D. V., advokatas V. K., antstolis Rimantas Vižainiškis, antstolis Mindaugas Dabkus, antstolė Brigita Palavinskienė, antstolis Gintas Badikonis, antstolis Robertas Vasiliauskas, antstolė Irena Beliacič, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūra, uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. B. ir S. B. pateikė pareiškimą (b. l. 1-9, T. 1), kuriuo prašė iškelti bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Geraldis“. Nurodė, jog 2004 metais jie pasiskolino iš AB „DNB bankas“ piniginių lėšų būstui įsigyti, už gautas kredito lėšas įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu. Kadangi nuosavų ir kredito lėšų neužteko minėto namo įrengimui, o AB „DNB bankas“ atsisakė padidinti ieškovams kredito sumą, jie kreipėsi į UAB „Medicinos bankas“ dėl paskolos refinansavimo. Bankas sutiko refinansuoti pareiškėjų paskolą bei suteikti papildomą kreditą būsto įrengimui. 2008 metais prasidėjus pasaulinei ekonominei krizei, bankas pareiškėjams iš esmės padidino palūkanas iki 18 proc. už naudojimąsi būsto kreditu. Pareiškėjai kaip įmanydami stengėsi dengti būsto paskolą, ėmė papildomus vartojimo kreditus, tačiau paskolos ir išaugusių palūkanų sumokėti nepavyko, šiuo metu pareiškėjai yra skolingi ir kitiems kreditoriams, pareiškėjai neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, jų turimo turto vertė yra iš esmės mažesnė nei kreditoriniai įsiskolinimai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ atsiliepime (b. l. 104-107, T. 1) nurodė, kad pareiškėjai siekia ne jų mokumo atkūrimo ir skolų kreditoriams grąžinimo, o kaip tik siekia išvengti grąžinti kreditoriams skolas. Tokiu būdu siekia kuo ilgiau naudotis bankui įkeistu žemės sklypu ir pastatu, esančiais Kryžiokų Sodų 2-oji g. 248, Vilniuje, kuriame jie gyvena. Mano, jog pareiškėjas gauna nepagrįstai mažą darbo užmokestį, lyginant su jo vadovaujamos įmonės turtine padėtimi. Nurodė, jog administravimo išlaidos nepagrįstai padidintos, pareiškėjai prašo iškelti jiems bendrai bankroto bylą, tačiau nepagrįstai administravimo išlaidos nurodomos kiekvienam asmeniui po 260 Eur. Mano, jog pareiškėjai nelaikytini sąžiningais asmenimis, nes nuo 2009 metų kliudė ir iki šiol kliudo vykdyti išieškojimą iš bankui įkeisto turto, kurį realizavus būtų atsiskaitoma su kreditoriais. Nurodė, kad skola bankui per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2015 m. rugpjūčio 5 d. išaugo 43 080, 79 Eur dėl priskaičiuotų palūkanų. Bankas taip pat nurodo, kad kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar pareiškėjai y0ra nemokūs pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kadangi pareiškėjų turimas turtas adresu (duomenys neskelbtini), yra pakankamai brangus ir tikėtina, kad jį realizavus gali būti padengta ne tik pareiškėjų skola bankui, bet ir kitiems kreditoriams. Todėl suinteresuoto asmens nuomone, pirmiausia, turi būti realizuotas įkeistas turtas, o tik po sprendžiamas mokumo klausimas.
Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepime (b. l. 101, T. 1) nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 82-83, T. 1) nurodė, kad pareiškėjai mokestinių nepriemokų neturi, prašo bankroto bylos iškėlimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūra, atsiliepime (b. l. 90-91, T. 1) nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėjams būtų iškelta bankroto byla.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi (b. l. 161-164, T. 1) iškėlė bankroto bylą pareiškėjams A. B., ir S. B., bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Geraldis“, nustatė 550 Eur sumą per mėnesį pareiškėjų būtinųjų poreikių tenkinimui, ir 520 Eur sumą, bankroto procedūroms.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ pateikė atskirąjį skundą (b. l. 184-188, T. 1), prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti pareiškėjams iškelti bankroto bylą.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi (b. l. 83-89, T. 2) suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atskirąjį skundą tenkino iš dalies: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį, kuria pareiškėjams A. B. ir S. B. iškelta bankroto byla, panaikino ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad pirmą kartą nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme aplinkybės, susijusios su pareiškėjų (ne)mokumu ir (ne)sąžiningumu, nebuvo išsamiai nustatytos ir detaliai įvertintos, taip neatskleidžiant bylos esmės, o pagal pateiktus įrodymus negalima iš esmės išnagrinėti bylos apeliacinės instancijos teisme, todėl suinteresuoto asmens skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjai A. B. ir S. B. 2016 m. sausio 18 d. pateikė patikslintą pareiškimą (b. l. 1-13, T. 3); pateikė papildomus rašytinius įrodymus (b. l. 150-158; 184-188, T. 3) ir patikslintą kreditorių sąrašą (b. l. 182, T. 3). Pareiškėjai nurodė, kad bendros pareiškėjų pajamos šiuo metu sudaro apie 635 Eur per mėnesį, tačiau pareiškėjas S. B. nurodo, kad jo vadovaujamos įmonės UAB „Inorega“ turtinė padėtis nuolat gėrėja, todėl jo darbo užmokestis gali didėti. Pareiškėjai nurodo, kad jų nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto vertė yra 61 191 Eur, turto vertinimo atlikti pareiškėjai neturi lėšų, todėl turto vertė nustatoma pagal Nekilnojamojo turto registro vidutines rinkos vertes. Pareiškėjai nurodo, kad turi 550 Eur grynųjų pinigų ir apie 100 Eur lėšų banko sąskaitose, kito kilnojamojo turto ar vertybinių popierių neturi. Pareiškėjų nurodytų skolinių įsipareigojimų jų kreditoriams suma yra 182 756,17 Eur; pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus, kurie yra jų išlaikomi, pareiškėjų teigimu, kiekvieną mėnesį jų šeimos būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalinga 620 Eur suma, likusi suma (15 Eur kas mėnesį) gali būti skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti; bankroto procedūros administravimui reikalinga suma yra 520 Eur.
Suinteresuoti asmenys advokatas D. V. (b. l. 178-179, T. 3), antstolis Gintas Badikonis (b. l. 113, T. 2), V. V. (b. l. 197, T. 3), antstolis Rimantas Vižainiškis (b. l. 13-15, T. 4) pateikė prašymus bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdžio datą ir vietą buvo informuoti tinkamai.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo bankroto administratorius UAB „Geraldis“ palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens UAB „Medicinos bankas“ atstovas teismo posėdžio metu rėmėsi atsiliepime į pareiškimą išdėstytais argumentais, prašė netenkinti pareiškėjų pareiškimo ir atsisakyti iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą.
Suinteresuoto asmens LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros atstovas bei suinteresuotas asmuo R. Š. teismo posėdžio metu prašė netenkinti pareiškėjų pareiškimo ir atsisakyti iškelti jiems fizinio asmens bankroto bylą.
Kiti suinteresuoti asmenys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko. Esant nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotų asmenų neatvykimas į teismo posėdį nebuvo kliūtis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą išnagrinėti iš esmės (CPK 247 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų pareiškimas iškelti bankroto bylą atmestinas.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, t. y. 8750 Eur.
Kasacinės instancijos teismas aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bylos Nr. 3K-3-379-701/2015).
Dėl pareiškėjų įsiskolinimo kreditoriams dydžio
FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai yra sutuoktiniai, jų santuoka galiojanti ir šios nutarties priėmimo dieną nėra duomenų apie sudarytą povedybinę sutartį (b. l. 12, T. 1). Pareiškėjai pripažįsta, kad jų skolos visiems kreditoriams yra solidarios, suinteresuoti asmenys (kreditoriai) šios aplinkybės neginčijo. Pareiškėjai nurodo, kad jų solidarios skolos kreditoriams sudaro viso 182 756,17 Eur (b. l. 181-183, T. 3), iš kurių didžiausias įsiskolinimas yra UAB „Medicinos bankas“ atžvilgiu – 141 741,77 Eur.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas pagal su UAB „Medicinos bankas“ 2006 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą kredito sutartį Nr. K14/2006 gavo 200 000 Lt (57 924 Eur) kreditą AB DnB NORD banko suteikto kredito refinansavimui ir būsto remontui (b. l. 51-55, 130-134, T. 1), 2006 m. spalio 3 d. papildomu susitarimu prie minėtos kredito sutarties pareiškėjui buvo papildomai suteiktas 50 000 Lt (14 481 Eur) kreditas vartojimo reikmėms (b. l. 56, 135, T. 1).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. kovo 19 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 590V/2008 dėl 243 725,85 Lt (70 587,89 Eur) negrąžintos paskolos, 15 161,82 Lt (4391,17 Eur) palūkanų, 4105,08 Lt (1188,91 Eur) delspinigių, 127 Lt (36,78 Eur) žyminio mokesčio, viso 262 992,75 Lt (76 174,58 Eur) ir vienerių metų VILIBOR + 5,8 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo skolos sumos išieškojimo iš pareiškėjo UAB „Medicinos bankas“ naudai (b. l. 139-140, T. 1; b. l. 27, T. 2), nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Suinteresuotas asmuo UAB „Medicinos bankas“ kartu su atsiliepimu pateikė pareiškėjų skolos apskaičiavimą 2015 m. rugpjūčio 5 d. datai (b. l. 147-148, T. 1), kuriuo banko atstovas taip pat rėmėsi ir teismo podėdžio metu, ir kurio duomenimis pareiškėjų skola UAB „Medicinos bankas“ yra 112 843,79 Eur (2015-08-05 datai), t. y. 28 897,98 Eur mažesnė skola nei nurodo pareiškėjai.
Pareiškėjai taip pat yra skolingi AB „Energijos skirstymo operatorius“ 46,11 Eur (b. l. 198, T. 3); V. K. – 13 367,12 Eur ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų (b. l. 124, T. 3); AB „TEO LT“ – 649,04 Eur ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų (206,24 Eur), viso – 855,28 Eur (b. l. 156, T. 3). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. Š. patvirtino, kad ji paskolino pareiškėjui 20 000 Lt (5 792,40 Eur), kurių pareiškėjas jai negrąžino; pagal 2010 m. gegužės 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-2923-599/2010 suinteresuotam asmeniui R. Š. pareiškėjai skolingi 6329,91 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo 2009-11-23 (b. l. 74, T. 2), t. y. 1894,98 Eur procesinių palūkanų, bendra skolos suma 8 224,89 Eur (b. l. 156, T. 3).
Suinteresuoto asmens LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad jo atstovaujamajam pareiškėjai skolingi atsiliepime nurodytą sumą (862 Eur) neišieškotų baudų (b. l. 90-99, T. 1). Suinteresuotas asmuo R. D. atsiliepime (b. l. 101-102, T. 1) nurodė, kad pareiškėjai jai skolingi 2038,20 Eur ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo 2008-11-25, t. y. 840,76 Eur procesinių palūkanų (41,25 proc.), bendra skolos suma 2878,96 Eur.
Pareiškėjai taip pat nurodo (b. l. 181-183, T. 3), kad yra skolingi suinteresuotiems asmenims V. V. – 9280,51 Eur, BUAB „Fondlita“ – 700,61 Eur, advokatui D. V. – 1368,45 Eur, VMI prie LR FM – 202,73 Eur, E. T. I. – 128,98 Eur (b. l. 128, T. 3); antstoliui Robertui Vasiliauskui – 188,83 Eur (b. l. 122, T. 3), antstoliui Mindaugui Dabkui – 234,81 Eur, antstoliui Rimantui Vižainiškiui – 141,19 Eur (b. l. 128, T. 3). Byloje pateiktais duomenimis pareiškėjai yra skolingi antstolei Brigitai Palavinskienei – 1174,05 Eur (b. l. 156, T. 3), antstolei Irena Beliačic – 310,57 Eur (b. l. 155, T. 3).
Taigi bendra pareiškėjų įsiskolinimo kreditoriams suma yra 152 808,88 Eur. Aptarti bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjų skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėję, aiškiai viršija 25 MMA sumą. Siekiant įvertinti, ar pareiškėjai yra nemokūs FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, būtina nustatyti pareiškėjų turimo turto vertę ir gaunamas pajamas.
Dėl pareiškėjų turimo turto ir gaunamų pajamų
Pareiškėjai patikslintame pareiškime (b. l. 1-13, T. 3) nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso pastatas – sodo namelis ir žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – kuro bazės ir ½ dalis kiemo statinių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai savo turimo nekilnojamojo turto vertę nurodo remdamiesi Nekilnojamojo turto registro vidutinėmis rinkos vertėmis (b. l. 40-47, T. 3), bendra turto vertė yra 61 191 Eur. Bylos duomenimis, pareiškėjų vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b. l. 48-49, T. 3). Pareiškėjai nurodo, kad banko sąskaitose turi 102,63 Eur, grynais pinigais – 550 Eur.
Bylos duomenimis, pareiškėja A. B. šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, gauna 497,21 Eur dydžio motinystės pašalpą (b. l. 79-80, T. 3), pareiškėjas S. B. dirba UAB „Inorega“ direktoriaus pareigose, mėnesio darbo užmokestis yra 138 Eur (b. l. 39, T. 3; b. l. 8, T. 4). Bendros pareiškėjų pajamos per mėnesį yra 635,21 Eur. Pareiškėjai nurodo, kad per mėnesį jų šeimai reikalinga suma būtiniesiems poreikiams patenkinti yra 620 Eur (tačiau jokiais įrodymais nepagrindžia būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalingos sumos), todėl kas mėnesį pareiškėjams lieka 15,21 Eur kreditorių reikalavimams tenkinti.
Nagrinėjamoje byloje antstolis Gintas Badikonis pateikė duomenis (b. l. 113-121, T. 2) apie pareiškėjams priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kad realus faktinis šio sodo namo plotas yra 168 - 190 kv. m, o ne 96,94 kv. m kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registre, tačiau pareiškėjai nuo 2009 m. vidurio nesudaro galimybės antstolio paskirtam turto vertintojui patekti į rekonstruotą namą ir jį tinkamai apžiūrėjus įvertinti. 2007 m. gruodžio 19 d. preliminarioje turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad pareiškėjams priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), rinkoje vertas 700 000 Lt (202 734,01 Eur) (b. l. 121, T. 2). Teismo posėdžio metu pareiškėjai patvirtino, kad minėtas sodo namas yra rekonstruotas (pakeisti langai, grindys, įrengtas karštas vanduo ir pan.) ir jo faktinis plotas yra ženkliai didesnis nei 100 kv. m, tačiau pareiškėjai nuo 2009 m. nėra įregistravę šių pakeitimų Nekilnojamojo turto registre, todėl Nekilnojamojo turto registro išraše pateikiama šio namo (96,94 kv. m bendro ploto) vidutinė rinkos vertė negali būti laikoma atitinkančia realią šio turto vertę.
Teismo vertinimu, minėti antstolio pateikti rašytiniai įrodymai bei pareiškėjų paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, sudaro pagrindą suabejoti dėl pareiškėjų patikslintame pareiškime nurodytos nekilnojamojo turto vertės atitikties realiai turto vertei. Pabrėžtina, kad teismo posėdžio metu pareiškėjai teigė manantys, kad jų turimo nekilnojamojo turto pakaks atsiskaityti su visais kreditoriais (kai turtą realizuos bankroto administratorius), o tai taipogi suponuoja išvadą, kad pareiškėjų nekilnojamasis turtas yra ženkliai vertingesnis, nei patys pareiškėjai nurodo patikslintame pareiškime.
CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. RUAB „Lijasta“, bylos Nr. 3K-3-307/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015).
Šiuo atveju teismas sprendžia, kad pareiškėjai iš esmės nepagrindė jiems priklausančio turto vertės, kuri yra reikšminga sprendžiant dėl asmens nemokumo, todėl negalima konstatuoti, jog pareiškėjai yra nemokūs FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Pažymėtina, kad pagal FABĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, todėl pareiškėjams tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant pareiškėjų bankroto bylos iškėlimo klausimą, akcentuotina ir tai, kad teismo posėdyje pareiškėjai negalėjo nurodyti, kokių konkrečių veiksmų imasi ir imsis ateityje tam, jog uždirbtų daugiau pajamų, iš kurių galėtų grąžinti bent dalį skolų kreditoriams, taip pat nepaaiškino, kodėl remdamiesi savo amžiumi bei kvalifikacija, nemato galimybių įsidarbinti bei gauti daugiau pajamų turimoms skoloms padengti. Pagal pareiškėjų pateiktus duomenis teismas neturi pagrindo spręsti apie pareiškėjų perspektyvas mokumui atkurti, jeigu bankroto byla būtų iškelta. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai bent preliminariai pagrindė, jog galėtų įvykdyti patvirtintą planą ir atsiskaityti su kreditoriais, nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Dėl pareiškėjų nesąžiningumo
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Kasacinės instancijos teismas laikosi nuoseklios praktikos, nurodydamas, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjų elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jų nemokumui. Toks aiškinimas atitiktų ir sisteminius šios teisės normos ryšius su kitomis FABĮ nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015).
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Gintas Badikonis nuo 2009 m. gegužės 13 d. vykdo vykdomąjį raštą Nr. 590V/2008 dėl 76 204,75 Eur skolos iš pareiškėjo S. B. išieškojimo, priverstinai parduodant iš varžytinių įkeistus nekilnojamuosius daiktus. 2014 m. rugsėjo 10 d. antstoliui Gintui Badikoniui priėmus patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, kuris pareiškėjui buvo įteiktas 2014 m. lapkričio 14 d., pareiškėjai be objektyvių priežasčių vengė leisti antstolio paskirtam ekspertui apžiūrėti turtą, dėl ko antstolis buvo priverstas kreiptis į teismą (b. l. 118-119, T. 1), o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi prašymas patenkintas išduodant teismo leidimą patekti į gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) (b. l. 120-121, T. 1). Pareiškėjai apskundė leidimą patekti į jų gyvenamąją patalpą, 2015 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį nepakeistą (b. l. 124-129, T. 1). Įsiteisėjus 2015 m. kovo 2 d. nutarčiai antstolio paskirtas turto vertintojas nebespėjo atlikti turto vertinimo, nes pareiškėjai pateikė antstoliui duomenis, kad yra priimtas jų pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 113, T. 2). Todėl vykdomojoje byloje turto rinkos vertės nėra galimybės nustatyti, kadangi pareiškėjai kliudo antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nebendradarbiauja su antstoliu ir turto vertintoju, kas konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 1 d. nutartimi (b. l. 124-129, T. 1).
Kaip nagrinėjamoje byloje nustatė apeliacinės instancijos teismas, remiantis vykdomosios bylos medžiaga, skolininkas (pareiškėjas) vykdymo procese su antstoliu nebendradarbiauja, pranešimų asmeniškai skolininkui deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), įteikti nepavyksta, nors savo prašymuose pats nurodo minėtą adresą, atvyksta pas antstolį tik paskelbus paiešką per policiją. 2012 m. spalio 8 d. antstolis jau yra skyręs ekspertizę skolininko turto vertei nustatyti, kurio skolininkui (pareiškėjui) įteikti nepavyko, o 2013 m. kovo 7 d. skolininkas (pareiškėjas), atvykęs po paieškos paskelbimo pas antstolį minėtą patvarkymą atsisakė priimti ir pasirašyti.
Pareiškėjas nurodo, kad dirba direktoriaus pareigose UAB „Inorega“ (b. l. 37-38, T. 3; b. l. 7, T. 4); teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad UAB „Inorega“ priklauso jo broliui, įmonė veikia pelningai, tačiau pareiškėjas gauna labai mažą darbo užmokestį – 138 Eur (b. l. 39, T. 3; b. l. 8, T. 4), nors, kaip teigė teismo posėdžio metu, dirbdamas direktoriumi vykdo daug funkcijų, atlieka daug užduočių. Dėl to tai leidžia spręsti, kad pareiškėjas nededa pakankamai pastangų, kad jo gaunamos pajamos atitiktų jo atliekamą darbą, amžių, sveikatos būklę ir kt., kas vertintina, kaip pareiškėjo nepateisinamas neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad buvo užvesta civilinė byla prieš kreditorių UAB „Medicinos bankas“. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2-3404-558/2015 pareiškėjas S. B. 2014 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą su prašymu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą arba atidėti teismo sprendimo vykdymą civilinėje byloje Nr. 590V/2008, kuriuo prašė išdėstyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-20 nutarties Nr. 590V/2008 vykdymą, leidžiant likusią neįvykdytą nutarties dalį įvykdyti dalimis iki 2015-10-15 arba atidėti nutarties vykdymą iki 2015-10-15. 2015 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3404-558/2015 atmetė šį pareiškėjo prašymą, nurodydamas, kad pareiškėjo S. B. pozicija nėra nuosekli: pareiškėjo pozicijos nenuoseklumas pasireiškia tuo, kad pateikus teismui prašymą dėl skolos išdėstymo ar vykdymo atidėjimo, pareiškėjas nurodė, kad būtų pajėgus su kreditoriumi atsiskaityti iki 2015-10-15, tačiau teikė kreditoriui pasiūlymą dėl taikos sutarties sąlygų, kuriame siūlė, jog su kreditoriumi bus atsiskaityta per 10 metų laikotarpį dalimis. Toks skolininko pasiūlymas akivaizdžiai prieštarauja kreditoriaus interesams bei parodo nenuoseklią skolininko poziciją. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjo padėtis yra sunki jau ilgą laiką, tačiau pareiškėjas nesikreipė dėl skolos išdėstymo daugiau nei šešerius metus nuo kredito sutarties nutraukimo; per šį laikotarpį padengė itin mažą kredito dalį, lyginant su visa skola bankui. Teismas nustatė, kad tarp UAB „Inorega“ ir S. B., A. B. 2014-11-03 yra sudaryta preliminarioji paskolos sutartis, kuria pagal nurodytą sutartyje grafiką įmonė įsipareigojo iki 2015-10-15 suteikti pareiškėjui 69 000 EUR paskolą; preliminarioji paskolos sutartis nebuvo pradėta vykdyti; šios bylos iškėlimas netrukdė pareiškėjui pradėti atsiskaityti su kreditoriumi preliminariosios sutarties pagrindu, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, jog šiai dienai skola UAB „Medicinos bankas“ būtų pradėta dengti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3404-558/2015 įsiteisėjo 2015 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismui atmestus pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį nepakeistą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad dar vienoje civilinėje byloje ginčijo kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ reikalaujamų palūkanų dydį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 26 d. pareiškėjas pateikė teismui ieškinį (c.b. Nr. 2-13617-592/2015), prašydamas atliesti jį nuo palūkanų mokėjimo pagal 2009 m. vasario 20 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį Nr. 590V/2008 už laikotarpį nuo 2009-10-12 iki 2012-05-11 ir nuo 2013-07-31 iki 2014-09-10; 2015 m. spalio 8 d. pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi šis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-13617-592/2015 atsiėmė ieškinį todėl, kad nebeturėjo lėšų atsiskaityti su atstovaujančiu advokatu, tačiau nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kad toliau galėtų minėtą bylą tęsti.
Teismo vertinimu toks pareiškėjo, viena vertus, neveikimas (savo pažeistų teisių negynimas pasitelkiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą arba atstovaujant pačiam save), kita vertus, veiksmai, kai nepavykus išdėstyti teismo sprendimo įvykdymo, ginčijamas kreditoriaus reikalavimo dydis, turi būti vertinami atsižvelgiant į tai, kad (i) nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo 2015 m. birželio 25 d., t. y. po to, kai buvo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo; (ii) 2015 m. spalio 8 d., kai pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo civilinėje byloje Nr. 2-13617-592/2015, nagrinėjamoje byloje jau buvo priimta ir įsiteisėjusi 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis dėl fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjams iškėlimo. Dėl to tai leidžia teigti, kad pareiškėjas, inicijuodamas teismo procesus, siekia toliau vilkinti atsiskaitymą su kreditoriais, o ne sąžiningai atsiskaityti su kreditoriais.
Minėta, kad fizinių asmenų bankroto instituto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi fizinių asmenų bankroto institutu iš esmės siekiama sukurti efektyvų teisinį mechanizmą, sudarantį sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą įstatymo nustatyta tvarka. Toks asmens elgesys, kai pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teikiamas turint vien tik tikslą, kad būtų nurašytos skolos, nepateikiat įrodymų, jog bankroto proceso metu bus siekiama grąžinti bent dalį skolų, nesuderinamas su sąžiningumo reikalavimu (CK 1.5 straipsnis) ir neatitinka fizinių asmenų bankroto instituto paskirties bei tikslų (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
Šiuo atveju pareiškėjai nepateikė duomenų, kad, žinodami apie turimus skolinius įsipareigojimus, dėjo realias pastangas (pavyzdžiui, įregistravo sodo namo rekonstrukciją ir ženkliai padidėjusį plotą Nekilnojamojo turto registre, taip sudarydami prielaidas nustatyti tikrąją turto vertę), ėmėsi protingų veiksmų pajamoms gauti ir skoloms dengti, priešingai, bylos medžiaga leidžia teigti, kad pareiškėjai trukdė antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, taip vilkindami vykdymo procesą. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, iš esmės siekia tik skolų nurašymo, bet ne mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su kreditoriais bent iš dalies.
Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju priverstinis skolos išieškojimas atliekamas hipotekos kreditoriaus (UAB „Medicinos bankas) naudai, kurio reikalavimai tenkinami pirma eile, įvertinus tai, jog įsiskolinimas nėra ginčijamas, įvertinus priverstinio vykdymo laikotarpį (nuo 2009 m. vidurio), pareiškėjo S. B. trukdymas vykdymo procesui, nebendradarbiavimas su antstoliu ir išieškotoju, vengimas įvykdyti prievolę ir nesiekiant maksimaliai išnaudoti galimybes bent iš dalies atsiskaityti su didžiausiu kreditoriumi UAB „Medicinos bankas“, vertintini kaip pareiškėjų nesąžiningi veiksmai, kurie turi tiesioginės įtakos pareiškėjų nemokumui, t. y. tokiais veiksmais ne tik kad nesiekiama išvengti skolų didėjimo, bet atvirkščiai skolų našta yra didinama, dėl didėjančios nesumokamų palūkanų sumos (nuo 2009 m. vien palūkanų priskaičiuota 43 080,79 Eur (b. l. 147-148, T. 1), taip neproporcingai pažeidžiant kreditoriaus interesus, gauti kuo greitesnį reikalavimų patenkinimą, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsisakyti pareiškėjams iškelti bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu.
Teismo vertinimu, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas atsisakyti iškelti pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, bankroto bylą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
atsisakyti iškelti pareiškėjų S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.
Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, atnaujinti 2015 m. gruodžio 31 d. nutartimi sustabdytą S. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto realizavimą ir (ar) išieškojimą iš jo.
Įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, nutarties nuorašą siųsti antstoliams, vykdantiems išieškojimą iš pareiškėjų turto.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.