- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-01
- Bylos Nr.
- e2YT-36040-599/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30466-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Stočkienė
- Pareiškėjas
- L. A.
- Suinteresuotas asmuo
- L. U., S. A., VĮ „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. U., S. A., VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio R. A. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė L. A., faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Nurodė, kad 2020-12-28 mirė pareiškėjos sutuoktinis R. A.. R. A. testamento nepaliko, todėl po jo mirties įstatyminiams įpėdiniams atsirado teisė priimti jo palikimą. Pastarojo palikimą sudaro ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad šis butas priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas – 1992-01-23 Pirkimo-pardavimo sutartis pagal 1991-05-08 butų privatizavimo įstatymą. Pareiškėjo ir palikėjo santuoka įregistruota 1960-06-18, todėl minėtas bustas įsigytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pažymėjo, kad su palikėju turi dvi dukras L. U., S. A., tačiau dukros šiuo metu į tėvo palikimą nepretenduoja. Nurodė, kad po R. A. mirties, pareiškėja jo palikimą priėmė aktyviais veiksmais, siekdama jį perimti savo nuosavybėn. Pareiškėja nurodė, kad bute gyvena nuo jo įsigijimo, ten deklaruota jos gyvenamoji vieta, ten gyveno ir po sutuoktinio mirties, turtą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius.
3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 22 d. gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant.
4. Teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2021 m. gruodžio 1 d. 13:00 val., jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėja L. A. yra palikėjo R. A. sutuoktinė. Santuoka sudaryta 1960-06-18 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Iš Medicininio mirties liudijimo Nr. 20-60463810 nustatyta, kad R. A. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenys matyti, kad pareiškėja su palikėju turi dvi dukras L. U. ir S. A.. 2021-10-14 Testamentų registro išrašas patvirtina, jog paveldėjimo byla po A. N. mirties nėra pradėta. VĮ Registro centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise, įregistravimo pagrindas – 1992-01-23 Pirkimo-pardavimo sutartis pagal 1991-05-08 butų privatizavimo įstatymą.
6. Pareiškėja nurodo, jog bute gyvena nuo jo įsigijimo, ten deklaruota jos gyvenamoji vieta, ten gyveno ir po sutuoktinio mirties, turtą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo komunalinius mokesčius. Pažymėjo, kad dukros į turtą nepretenduoja, kadangi paveldės visą turtą po pareiškėjos mirties.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
9. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
10. Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjos paaiškinimais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, iš kurių matyti, jog pareiškėjos vardu yra registruotas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams L. A. ir R. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėjimo pavedimais, už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog po palikėjo R. A. mirties, pareiškėja toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, bei visu anksčiau minėtu turtu naudojosi kaip savo.
11. Remiantis bylos duomenimis, po R. A. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po R. A. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Pažymėtina, kad dukros L. U. ir S. A. neišreiškė noro paveldėti tėvo turtą. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad L. A. po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (CK 5.51 straipsnis).
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po sutuoktinio R. A. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė L. A., faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
14. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 5,00 EUR dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė sutuoktinė L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, išsiųsti jį Valstybės įmonei Registrų centras.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.