Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. M. 2025 m. rugsėjo 6 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083, jam nustatytas mažiausias 1,54 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Kaltinamasis L. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, parodė, kad 2025 m. rugsėjo 6 d. 21.40 val. važiavo pas draugus, gyvenančius (duomenys neskelbtini), vyko iš (duomenys neskelbtini) jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“. Įvykio dieną, prieš sėsdamas už automobilio vairo išgėrė tris skardines alaus. Nors teisės vairuoti transporto priemones neturi ir niekada neturėjo, tačiau automobilį įsigijo, nes planavo teisę vairuoti transporto priemones įgyti, jau buvo pradėjęs savarankiškai mokytis. Dirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna pajamas, kurios sudaro maždaug 800-1000 Eur per mėnesį. Jam yra žinoma, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti neblaiviems ir neturintiems tam teisės asmenims. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (b. l. 107).

Kaltinamajam L. M. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta R. K. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 6 d. 21.16 val. iš budinčio pareigūno buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), kelyje važiuoja neadekvatus vairuotojas su automobiliu „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. Važiuoja pro viaduką link (duomenys neskelbtini). Atvykus (duomenys neskelbtini), pastebėta važiuojanti transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią 2025 m. rugsėjo 6 d. apie 21.40 val., panaudojus specialiuosius raudonos ir mėlynos šviesos signalus bei specialiuosius garso signalus, sustabdė degalinėje, ties (duomenys neskelbtini). Vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus asmuo - L. M.. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083, pirmu tikrinimu 2025 m. rugsėjo 6 d. 21.45 val. buvo nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2025 m. rugsėjo 6 d. 22.02 val. buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas. Tikrinant L. M. duomenų bazėse nustatyta, kad asmuo neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių ir šios teisės niekada nėra įgijęs. L. M. patvirtino, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada jo neturėjo, šiuo metu yra vartojęs alkoholinius gėrimus ir yra neblaivus (b. l. 38–41).

2025 m. rugsėjo 6 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2025 m. rugsėjo 6 d. apie 21.40 val. ties (duomenys neskelbtini), sustabdyta transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo akivaizdžiai neblaivus L. M., kuriam alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083, patikros sertifikato Nr. 2359367, pirmu tikrinimu 2025 m. rugsėjo 6 d. 21.45 val. buvo nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2025 m. rugsėjo 6 d. 22.02 val. buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas. Transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutransportuota į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

2025 m. rugsėjo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu atidarius užpakalines vairuotojo pusės dureles matoma galinė transporto priemonės salono dalis, guminis kilimėlis, ant jo – tuščios alkoholinių gėrimų stiklinės bei skardinės taros. Po apžiūros transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nutransportuota į automobilių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–26).

Iš akcinės bendrovės (toliau – AB) „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas yra L. M., kuris automobilį įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu 2025 m. birželio 11 d. Automobilis išregistruotas (b. l. 30).

Iš viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažymos apie vidutinę automobilio vertę Lietuvoje matyti, kad automobilio „VW Passat“, (duomenys neskelbtini) metų laidos, kaina yra 2130 Eur su PVM (b. l. 31).

2025 m. rugsėjo 6 d. neblaivumo nustatymo akte nustatyta, kad L. M. alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083, patikros sertifikato Nr. 2359367, pirmu tikrinimu 2025 m. rugsėjo 6 d. 21.45 val. buvo nustatytas 1,60 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2025 m. rugsėjo 6 d. 22.02 val. buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas (b. l. 32–35).

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai L. M. nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis L. M., būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, 2025 m. rugsėjo 6 d. apie 21.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iki kol buvo policijos pareigūnų sustabdytas (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną vartojo alkoholinį gėrimą – alų ir automobiliu „VW Passat“, kuris jam priklauso nuosavybės teise, iš (duomenys neskelbtini) važiavo pas draugus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) (b. l. 107).

Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo neblaiviam faktas užfiksuotas policijos pareigūno tarnybiniame pranešime, iš kurių matyti, kad įvykio dieną L. M. vairuojama transporto priemonė buvo sustabdyta, jį vairavęs kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatyta, kad jis neblaivus. Analogiškas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta policijos pareigūnė R. K. (b. l. 38–41). Kaltinamajam L. M. neblaivumo laipsnis nustatytas prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARTB-0083, ir užfiksuotas 2025 m. rugsėjo 6 d. Neblaivumo nustatymo akte (b. l. 32–35). L. M. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo buvo vartojęs alkoholio, teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, todėl akivaizdu, kad suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir teisinį reguliavimą darytina išvada, kad kaltinamojo L. M. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis L. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (b. l. 82), administracine tvarka baustas (b. l. 84–85), kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, dirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 107). Kaltinamojo L. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, L. M. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina sankcijoje numatyta baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, dėl to teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tai yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, o už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą L. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka nebuvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,54 promilių), nusikaltimas baigtas, kaltės forma – tyčia, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę (neteistas, baustas administracine tvarka, teisės vairuoti transporto priemones neturi ir nėra įgijęs). Anksčiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas.

Pažymėtina ir tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2021). Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu transporto priemonės savininkas su jam priklausančia transporto priemone padaro nusikaltimą, ši transporto priemonė yra pripažįstama nusikaltimo padarymo priemone, tai visais atvejais konfiskuojama, o ne išieškoma tokios transporto priemonės vertė (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-341-530/2021).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad L. M. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė priklauso kaltinamajam L. M. (b. l. 30). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės – „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei lengvas neblaivumo laipsnis, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam L. M. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė turi būti konfiskuojama. Tai atitinka ir aukštesniųjų teismų praktiką (2021 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, 2018 m. kovo 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

IV. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje, kurioje nurodyta, kad byloje advokatė Alvyda Rima Medišauskienė teikė antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam L. M.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 97,92 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (b. l. 98–102).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 431 straipsnio, 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.

Nors anksčiau minėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažymoje nurodytais duomenimis, tačiau, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus antrinės teisinės pagalbos apimtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, tai, jog kaltinamasis registruojasi Užimtumo tarnyboje, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie kaltinamojo turimą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą (išskyrus transporto priemonę, kuriai taikomas konfiskavimas), todėl šiuo konkrečiu atveju, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo L. M. nepriteistinos.

V. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 27), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones – panaikintina (b. l. 67–69).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 51 (penkiasdešimt vieno) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (2550 Eur) (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. M. 34 (trisdešimt keturių) minimalaus gyvenimo lygio (MGL) (1700 Eur) (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, skirti L. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- konfiskuoti automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

L. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, panaikinti.

Išaiškinti L. M., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Kaunas, Laisvės al. 103). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskaciją vykdysiančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.