Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-02 · Civilinė byla Nr. e2S-1669-910/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-02
Bylos Nr.
e2S-1669-910/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06206-2018-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Ribokaitė
Pareiškėjas
A. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1669-910/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06206-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties, kuria pareiškėjui nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. C. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus nagrinėjamas pareiškėjo skundas dėl antstolio V. M. veiksmų.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nutarties, prašydamas panaikinti skundžiamą nutartį ir atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą atskirojo skundo trūkumui pašalinti – sumokėti penkiasdešimties eurų žyminį mokestį už atskirąjį skundą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

5. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į žyminio mokesčio sumokėjimo atleidimo/atidėjimo instituto siekiamus tikslus, sprendžiant dėl tokio prašymo pagrįstumo, turi būti nustatyta ne tik asmens sunki turtinė padėtis, kaip būtina žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo/atleidimo sąlyga, bet ir tai, ar pakanka duomenų pagrįsti prielaidai, jog asmens sunki turtinė padėtis iš esmės pasikeis per ilgesnį laikotarpį, lyginant ją su ta, kuri yra procesinio dokumento pateikimo teismui metu.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio iš esmės apsiriboja tik aplinkybėmis apie beveik aštuonerius metus užsitęsusius ginčus su banku, dėl ko pareiškėjas nemoka žyminio mokesčio, nes kitaip susidarytų didelė suma. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo turtas buvo parduotas už mažą kainą ir jo skola bankui – labai didelė. Teismas vertino, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjui nemokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad bylose dėl antstolio veiksmų žyminis mokestis nemokamas, tačiau dėl žyminio mokesčio mokėjimo už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių CPK nenumatytų išimčių, išskyrus šeimos bylas.

7. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų ir nenurodė jokių aplinkybių dėl savo sunkios turtinės padėties, o apsiribojo vien aplinkybėmis, jog ilgai vyksta teisminiai procesai su banku.

8. Teismas taip pat atkreipė dėmesį tai, kad CPK nenumato galimybės visiškai atleisti asmens nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ko prašo pareiškėjas.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutarties, prašydamas skundžiamą nutartį panaikinti, patenkinti pareiškėjo prašymą ir atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

9.1. Žyminis mokestis nėra visuotinis ir jo neprivalo sumokėti kiekvienas asmuo, nes įstatymas numato išimtis ir aplinkybes, kai žyminis mokestis nėra mokamas. Pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės patvirtina pagrindą pareiškėjui nemokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, nes bylose dėl antstolio veiksmų žyminis mokestis nemokamas, taip pat ir už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teismo nutartis turi būti panaikinta.

9.2. Pareiškėjas pateikė pakankamai objektyvių duomenų ir nurodė pakankamai aplinkybių dėl savo sunkios turtinės padėties, neapsiribojo vien aplinkybėmis, kad ilgai vyksta teisminiai procesai su banku. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė paskutinį antstolio patvarkymą, iš kurio aišku, kad antstolis pardavė būsto paskolos sutarties turtą labai maža kaina, dėl to pareiškėjas ne tik prarado savo turtą, kurio rinkos vertė daugiau kaip 250 000 Eur, bet dar ir liko skolingas bankui 61 685,22 Eur sumą, kurios negalėjo atiduoti, nes neturėjo santaupų ar kito turto.

9.3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, elektroninių ryšių priemonėmis pateikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti visus priverstinio išieškojimo veiksmus (vykdymą) – buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir neturėjo sumokėti 38 Eur žyminio mokesčio.

9.4. Pareiškėjas, gindamas savo turtinius ir neturtinius interesus, pateikė teismams jau ne vieną skundą su prašymu ir atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Visi šie pareiškėjo nurodyti skundai ir atskirieji skundai teismų buvo priimti ir nagrinėjami, nereikalaujant iš pareiškėjo sumokėti žyminį mokestį. Teismas galėjo ir turėjo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio ir šioje byloje, nes analogiškoje situacijoje ir analogiškoje byloje pareiškėjui pateikus skundo prašymą dėl vykdymo sustabdymo, iš jo nebuvo reikalaujama sumokėti žyminį mokestį.

9.5. Teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimai kilo tik iš nesąžiningų ir neteisėtų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo, nes tik dėl banko nesąžiningo ir neteisėto veikimo, vartojimo sutarties nesąžiningų ir neteisėtų sąlygų taikymo atsirado šios bylos ginčas.

9.6. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamu atveju negalima teigti apie nedidelę žyminio mokesčio sumą, nes tokiu atveju per beveik aštuonerius ginčo metus pareiškėjas būtų sumokėjęs labai didelę žyminių mokesčių sumą.

9.7. Nesant galimybės atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas turėjo suteikti jam papildomo laiko pateikti jo sunkią finansinę (materialinę) padėtį patvirtinančius dokumentus (priedus), jeigu pareiškėjo pateiktų duomenų teismui neužteko, ir turėjo atidėti žyminių mokesčių sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėjimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.

13. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas, tokiu būdu perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymas gina abi proceso šalis, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkciją – saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų pareiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.

14. Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad bylose dėl antstolio veiksmų žyminis mokestis nemokamas, taip pat ir už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

15. Tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis. Aptariama teisės norma yra imperatyvi, įstatyme nenustatyta išimčių tiems atvejams, kai atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikiamas byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų. Pareiškėjas teisingai nurodo, kad skundai dėl antstolių veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, tačiau skundas dėl antstolio veiksmų ir atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra du atskiri institutai, kurių apmokestinimą žyminiu mokesčiu reglamentuoja skirtingi CPK straipsniai – 80 straipsnio 2 dalis ir 510 straipsnio 6 dalis. Taigi, konstatuodamas, kad už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas turi sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas (žr. inter alia Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-600-826/2015; 2015 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2S-419-826/2015).

16. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes skundo reikalavimai kilo tik iš nesąžiningų ir neteisėtų vartojimo sutarčių sąlygų taikymo.

17. CPK 83 straipsnyje numatyta, kada suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami ar iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pagal nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naują įstatymo redakciją (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymas Nr. XII-2084, TAR 2015, Nr. 2015-19289) nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys, atitinkantys vartotojo statusą, atleidžiami tuo atveju, jeigu ieškiniu ginčija jiems taikomas nesąžiningas sutarties sąlygas, kurių nustatymo kriterijai apibrėžti CK 6.228⁴ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, pareiškęs skundą dėl antstolio veiksmų ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas skundžia, jo manymu, neteisėtus antstolio V. M. veiksmus, reikalaudamas panaikinti antstolio 2018 m. vasario 21 d. patvarkymą atnaujinti vykdomąją bylą Nr. S-18-240-3191 vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/03883 bei atšaukti antrąsias nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), varžytynes. Iš pareiškėjo pateikto procesinio dokumento pobūdžio, turinio ir formuluojamo reikalavimo matyti, kad skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas siekia įrodyti neteisėtus antstolio veiksmus, o ne kredito sutarties nesąžiningas sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

18. Pareiškėjo teigimu, nesant galimybės atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas galėjo vadovautis CPK 83 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl prastos jo turtinės padėties, be to, galėjo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

19. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, CPK įtvirtino atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Dėl šių institutų paskirties ir jų taikymo ne kartą pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesuformulavo prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų, iš kurių teismas galėtų spręsti, kad pareiškėjo bloga turtinė padėtis – laikina, nes yra konkrečių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog per tam tikrą laiką ši padėtis pagerės. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl galimybės atidėti pareiškėjui žyminio mokesčio sumokėjimą.

21. Prašydamas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, pareiškėjas nurodė, kad jo turtas buvo parduotas už labai mažą kainą, pareiškėjas liko skolingas bankui labai didelę sumą, jo ginčas su banku tęsiasi jau beveik aštuonerius metus, per šį laiką pareiškėjas dalyvavo dideliame skaičiuje ginčo bylų, kuriose nebuvo mokėjęs žyminių mokesčių. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjui nemokėti žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 50 Eur žyminį mokestį. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija iš dalies nesutiktina.

22. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Tačiau procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Pareiškėjas atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė elektroninių ryšių priemonėmis, todėl už tokį procesinį dokumentą mokėtinas žyminis mokestis sudarytų 38 Eur (50 Eur x 75 proc.), o ne 50 Eur, kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje.

23. Kartu su atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjas pateikė tam tikrus įrodymus, pagrindžiančius pakankamai sudėtingą jo turtinę padėtį. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausiusiam turtui buvo taikyta hipoteka, 2018 m. vasario 21 d. antstolio išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas patvirtina, jog hipoteka įkeistas turtas realizuotas, o likusi pareiškėjo skola kreditoriui – 61 685,22 Eur. Nustatytos aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjui apsunkinta galimybė sumokėti net ir sąlyginai nedidelę už atskirąjį skundą mokėtiną žyminio mokesčio sumą – 38 Eur.

24. Kita vertus pažymėtina tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą ir inicijuodamas teisminį procesą, taip pat žinodamas, jog pirmosios instancijos procesinį sprendimą gali tekti skųsti apeliacine tvarka, elgdamasis rūpestingai, turėtų sukaupti bent dalį sumos, reikalingos žyminiam mokesčiui sumokėti. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jo ginčas su banku tęsiasi jau beveik aštuonerius metus, nepaneigia pareiškėjo pareigos tinkamai įgyvendinti kreipimosi į teismą sąlygas, taip pat ir įstatymo nustatyto žyminio mokesčio už teikiamus procesinius dokumentus mokėjimą.

25. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas nėra sumokėjęs nė dalies žyminio mokesčio, nors, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, CPK 83 straipsnio 3 dalyje nenumatyta galimybė visiškai atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

26. Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo pateiktais duomenimis bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo negali būti tenkinamas visa apimtimi, tačiau šiuo konkrečiu atveju dėl sunkios pareiškėjo turtinės padėties yra pakankamas pagrindas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio dalies, konkrečiai – pusės pagal įstatymą mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 19 Eur, mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

27. Išdėstytų motyvų pagrindu apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis keistina: pareiškėjo prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio tenkintinas iš dalies ir pareiškėjas atleistinas nuo 19 Eur žyminio mokesčio dalies už atskirąjį skundą sumokėjimo. Pareiškėjui nustatytinas terminas sumokėti likusią 19 Eur žyminio mokesčio dalį ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį.

Pareiškėjo A. C. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo tenkinti iš dalies.

Atleisti pareiškėją nuo 19 Eur (devyniolikos eurų) žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Įpareigoti pareiškėją A. C. per 7 kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumą – sumokėti 19 Eur (devyniolika eurų) žyminio mokesčio bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius duomenis.

Teisėja Laima Ribokaitė