Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2S-419-826/2015

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. sausio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens antstolio G. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje P2-1108-122/2014 pagal pareiškėjo V. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys: antstolis G. J., išieškotoja V. S., kuria buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis G. J. dėl šios nutarties padavė atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo antstolį sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir nurodo, kad pagal įstatymo analogiją su CPK 83 str. 1 d. 5 ir 14 p. antstolis yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, tokios praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas 2014-07-01 nutartyje, o teismai turi atsižvelgti į teismų precedentus panašaus pobūdžio bylose. Su tokia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

CPK 80 str. 2 d., kuri įsigaliojo nuo 2011-10-01, aiškiai nustatyta, kad už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas vieno šimto litų (nuo 2015-01-01 28 eurų) žyminis mokestis. Šioje teisės normoje nėra jokių išimčių, įskaitant ir tokias, kai skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikiamas byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų, kurie nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu.

Antstolis remiasi įstatymo analogija su CPK 83 str. 1 d. 5 ir 14 p. LR CPK 3 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį ar procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius (įstatymo analogija). Šiuo atveju ginčo procesinį santykį reglamentuoja CPK 80 str. 2 d., dėl to nėra jokio pagrindo įstatymo analogijai, t. y. nuorodai į CPK 83 str., kuriame reglamentuojamas atleidimas nuo žyminio mokesčio ar kitų bylinėjimosi išlaidų. Tuo labiau, jog antstolio statusas neatitinka CPK 83 str. 1 d. 5 p. nurodytų asmenų grupės statuso, nes šiuo atveju antstolis, nors ir yra valstybės įgaliotas asmuo, tačiau negina viešojo intereso. Antstoliui taip pat netaikytinas ir CPK 83 str. 1 d. 14 p., nes nei Kodekse, nei kituose įstatymuose nenumatyti atvejai, kai antstolis yra atleidžiamas nuo žyminio skundo už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas, kuris civilinėje byloje Nr. 2S-1875-777/2014 įpareigojo antstolį sumokėti žyminį skundą už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdymo veiksmų sustabdymo.

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-31 nutartį palikti nepakeistą.