Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-09-10 · Civilinė byla Nr. e2-9936-877/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-10
Bylos Nr.
e2-9936-877/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03911-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Liukaitytė
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
G. Š.
Advokatai
Inga Stonytė
Kategorijos
  • 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-9936-877/2018;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03911-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1; (S) 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 10 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė,sekretoriaujant Ievai Valatkevičiūtei,dalyvaujant ieškovui D. K., jo atstovei advokatei Ingai Stonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei G. Š. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas D. K. patikslintu ieškiniu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5346-955/2016 nustatytą šalių nepilnametės dukters U. Š. gyvenamąją vietą su motina ir priteistą išlaikymą iš tėvo, nustatyti šalių nepilnametės dukters U. Š. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės periodinį išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą dukrai. Ieškovas nurodo, kad atsakovė G. Š. nuo 2017 m. pavasario išsikraustė iš būsto (duomenys neskelbtini), paliko šalių dukrą auginti ieškovui, savo gyvenamosios vietos nenurodė, dukra nesirūpina, aplanko retai, ieškovas lig šiol augina dukrą vienas. Nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškovu, lanko lopšelį- darželį (duomenys neskelbtini), dukra prie jo yra labai prisirišusi, jos mama G. Š. nuo 2017 m. kovo mėn. dukrą yra aplankiusi tik kelis kartus, jokios paramos ir išlaikymo dukrai neteikia. Atsakovė neturi nuolatinio ryšio su dukra, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo, todėl nepilnametės dukros gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu ir iš atsakovės priteistas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės bei 1800 Eur išlaikymo įsiskolinimas už 12 mėnesių (nuo 2017 m. kovo mėn.). Atsakovė G. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5346-955/2016 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria buvo susitarta dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir jam reikalingo išlaikymo dydžio. Po šios taikos sutarties sudarymo, pasikeitus aplinkybėms, t. y. atsakovei išvykus iš jos gyvenamosios vietos ir palikus nepilnametę dukrą ieškovui, nuo 2017 m. kovo mėn. vaikui gyvenant pas ieškovą, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, taip pat išspręsti klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. CK 3.169 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.169 straipsnyje įtvirtintų teisės normų analizė leidžia daryti išvadas, jog pirminis nepilnamečio vaiko, kurio tėvas ir motina gyvena skyrium, gyvenamosios vietos nustatymo būdas – tėvų susitarimas, o teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tada, kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas. Teismo sprendimas, kuriuo nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, neįgyja res judicata galios, bet kreiptis dėl vaiko gyvenamosios vietos, nustatytos teismo sprendimu, pakeitimo galima tik esant įstatymo (CK 3.169 str. 3 d.) nustatytam pagrindui. Aptardamas CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesus, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.Kaip matyti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (b. l. 37-38) ir byloje esančių įrodymų, D. K. ir G. Š. šeimos yra įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus Kauno mieste, apskaitą dėl tėvystės įgūdžių stokos, narkotinių medžiagų vartojimo. Nuo 2017 m. pavasario D. K. augina dukrą U. jam nuosavybės teise priklausančiame bute, kuriame švaru ir tvarkinga, vaiko auginimui sąlygos tinkamos. G. Š. pastovios gyvenamosios vietos neturi. Iš Kauno miesto socialinių paslaugų centro pateiktos informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą (b. l. 38- nustatyta, kad D. K. motyvacija spręsti problemas, esančias jo šeimoje, yra žymiai išaugusi: jis geranoriškai bendrauja su socialine darbuotoja, vykdo jos teikiamas rekomendacijas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, registruotas teritorinėje darbo biržoje, susitvarkė visas jo šeimai priklausančias išmokas, tinkamai rūpinasi dukros U. Š. priežiūra, palydi ją į lopšelį – darželį bei pasiima iš jo, skiria pakankamai laiko žaidimams, pasivaikščiojimams su mergaite; nepastebėta, kad D. K. vartotų alkoholį ar narkotines medžiagas; pastebimas emocinis ryšys tarp tėvo ir vaiko. Kauno lopšelio- darželio (duomenys neskelbtini) rašte (b. l. 42) nurodyta, kad U. Š. mėgsta pasakoti, kur buvo ir ką veikė su tėvu, visada labai apsidžiaugia jį pamačiusi.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis G. Š. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, jai paskirta bausmė 1 metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su 2017 m. balandžio 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams. G. Š. atžvilgiu taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant G. Š. bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu; bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kauno apygardos probacijos tarnybos Kauno probacijos skyriaus teikimu Kauno apylinkės teisme sprendžiamas klausimas panaikinti G. Š. bausmės vykdymo atidėjimą bei vykdyti 2018 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, G. Š. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-200-397/201/ yra kaltinama, kad 2017 m. balandžio 29 d. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai, LITEKO duomenys, teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, leidžia labiau tikėti ieškovo pastangomis keisti gyvenimo būdą, tuo labiau, kad atsakovė po to, kai paliko savo nepilnametę dukrą ieškovui, kaltinama padariusi sunkias nusikalstamas veikas. Ieškovo didesnes pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą rodo tai, kad ieškovas turi būstą, rūpinasi dukters ugdymu lopšelyje- darželyje, kurio darbuotojų atsiliepimai yra geri, kas rodo tinkamą dėmesį dukrai. Tuo tarpu atsakovė yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, jos gyvenamoji vieta yra deklaruota prie Kauno miesto savivaldybės, nedirba, todėl jos galimybė suteikti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnametei dukrai yra menka. Teismas, įvertinęs kiekvienos iš šalių gyvenamosios aplinkos sąlygas, kuriomis nepilnamečiam vaikui tektų gyventi, sprendžia, kad ieškovo šeimos aplinkos sąlygos labiau atitinka mažamečio vaiko poreikius nei atsakovės, be to, šalių dukra pas ieškovą gyvena nuo 2017 m. kovo mėnesio, todėl ši aplinka jai nėra nauja, ji prie jos pripratusi, joje jaučiasi saugiai, gerai sutaria su ieškovu. Tuo tarpu atsakovės šeimos aplinkos sąlygos visiškai neatitinka mažamečio vaiko interesų, atsakovė neturi nuolatinio gyvenamojo būsto, turi žalingų įpročių. Bylos duomenų visuma patvirtina, kad šiuo metu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina neužtikrina vaiko interesų, atsakovė neturi galimybės tinkamai rūpintis vaiku, aplinka, kurioje šalių dukra turėtų nuolatos gyventi, nėra saugi, be to, vaikas jau beveik pusantrų metų gyvena su ieškovu. Ieškovas įrodė, kad vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas ir jos nustatymas su tėvu labiau atitiktų vaiko interesus nei teismo nustatyta gyvenamoji vieta su motina.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Pažymėtina, kad tokio dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui nereikia papildomai įrodinėti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 400 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.Pasikeitus aplinkybėms šalių nepilnametė dukra nuo 2017 m. kovo mėnesio gyvena su ieškovu, kuris vykdo pareigą užtikrinti šalių nepilnamečiui vaikui gyvenamąjį būstą bei kasdienę vaiko priežiūrą, atsakovė išlaikymo dukrai neteikia. Atsakovas pateikė dukros poreikių lentelę, pagal kurią kas mėnesį išlaidos dukters poreikiams yra 180 Eur maistui, 60 Eur būstui, 30 Eur aprangai, 15 Eur higienos reikmenims, 50 Eur žaislams, lavinamiesiems žaidimams, darželiui, 20 Eur vaistams, vitaminams, 10 Eur laisvalaikiui. Atsižvelgiant į vaiko amžių, realius poreikius maistui, rūbams, avalynei, higienos priemonėms įsigyti, išlaidoms darželiui bei laisvalaikiui, vaiko poreikių lentelėje nurodytos sumos laikytinos proporcingomis ir pagrįstomis. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės mažiau kaip pusę nurodomos sumos- 150 Eur. Atsakovė G. Š. viešųjų registrų duomenimis neturi nekilnojamojo bei registruotino kilnojamojo turto. 2017 m. atsakovė niekur nedirbo. Nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. gegužės 31 d, atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini), jos draudžiamosios pajamos šiuo laikotarpiu yra 821,13 Eur, duomenų apie kitas atsakovės gautas pajamas nėra. Atsakovas nurodo, kad jo mėnesio pajamos, įskaitant tėvo ir giminaičių teikiamą paramą, sudaro apie 600 Eur. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tėvų pareigai prisidėti prie vaikų išlaikymo įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010‑05‑27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsakovė byloje CPK leistinais įrodymais nepaneigė ieškovo nurodytos sumos šalių vaiko poreikiams tenkinti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str. 1 d.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Kaip matyti iš įrodymų apie atsakovės įsidarbinimą ir gautas pajamas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn., iki šiol ji dirbo tik nepilnus du mėnesius, nors yra jauno amžiaus ir duomenų apie jos blogą sveikatos būklę, dėl kurios negalėtų dirbti ir teikti išlaikymą savo dukrai, nėra. Taip pat nėra duomenų apie kitus atsakovės išlaikomus asmenis.Teismas pažymi, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), dėl to prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad atsakovė, nepriklausomai nuo jos turtinės padėties, privalo teikti bent minimalius poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, t.y. po 150 Eur kas mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametės dukters U. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dukrai priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečiam vaikui iš atsakovės priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.208 str.), nustatant, kad tokio dydžio išlaikymą atsakovė privalo mokėti dukters U. Š. išlaikymui iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovui pavestina uzufrukto teise tvarkyti U. Š. skirtas lėšas iki jos pilnametystės. Atsakovas prašė priteisti iš G. Š. dukters U. Š. išlaikymo įsiskolinimą už dvylikos mėnesių laikotarpį nuo 2017-03-01 iki 2018-03-01, skaičiuojant po 150 Eur už mėnesį - 1800 Eur.Atsižvelgiant į byloje nustatytą aplinkybę, kad nuo 2017 m. kovo mėnesio šalių nepilnametė duktė gyvena su tėvu, atsakovė tuo laikotarpiu jokio išlaikymo neteikė, yra pagrindas šį ieškinio reikalavimą tenkinti ir priteisti išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.). Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 str.).

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d.).Nagrinėjamos bylos atveju pasikeitus faktinėms aplinkybėms, turinčioms esminę reikšmę šalių nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, ir konstatavus esant pagrindą pakeisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, yra pagrindas panaikinti Šalių Taikos sutarties 2 p. buvo nustatytą ieškovo D. K. bendravimo su dukra U. Š. tvarką. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kad dukra jau metus laiko nuolatinio ryšio su savo mama G. Š. neturi, taip pat į tai, kad jokio ginčo dėl bendravimo su dukra tarp bylos šalių nėra, ieškovas nedaro jokių kliūčių atsakovei bendrauti su dukra jos pageidaujamu laiku, atsakovė bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, atsakovės bendravimo tvarka su dukra nenustatoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

2017 m. lapkričio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (b. l. 12-13). Pateikta 2018-08-09 pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų įrodo, jog valstybė patyrė 288,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), iš atsakovės priteistinas valstybei 156 Eur (150×12×3%+1800×3%+100) ×75% žyminis mokestis, taip pat iš atsakovės priteistinos 3,99 Eur išlaidos, susijusius su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.,10 p., 96 str. 1 d.). Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268-271, 279, 282, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5346-955/2016 nustatytą šalių nepilnametės U. Š. gyvenamąją vietą, bendravimo tvarką ir priteistą išlaikymą:

Nepilnametės dukters U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios 2014 12 20 d., gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jos tėvu D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Taikos sutarties 2 punktu nustatytą D. K. bendravimo su U. Š. tvarką pripažinti negaliojančia; Priteisti iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų) dydžio išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018-03-12) iki U. Š. pilnametystės;Priteisti iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio įsiskolinimą už U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki 2018 m. kovo mėn. U. Š. skirtų lėšų tvarkytoju iki jos pilnametystės uzufrukto teise paskirti jos tėvą D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti valstybei iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 156 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 3,99 Eur (tris eurus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, viso – 159,99 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 99 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas - 288,34 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 34 ct). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėtojo pasirinktame banke, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Rita Liukaitytė