Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-09-14 · Civilinė byla Nr. 2S-2093-430/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-14
Bylos Nr.
2S-2093-430/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05971-2023-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2093-430/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05971-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2023 m. kovo 23 d. atsisakymo naikinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjos UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 13.12.-25, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 8 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-19 ir skundžiamas nutarimas paliktas galioti. Pareiškime nurodė, kad:

1.1. 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras paliko galioti Vilniaus apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 8 d. nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl pareiškėjų nurodytų įstatymų, detaliojo plano ir specialiųjų planavimo dokumentų pažeidimų Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano zonoje (priedai Nr. 1, 2). 2023 m. kovo 23 d. nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad: 1. Prokuratūra kaip institucija neatliko savarankiško tyrimo, kad galėtų objektyviai paneigti arba patvirtinti pareiškėjų teiginius; 2. Prokuratūra rėmėsi teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadomis, ignoruodama faktą, kad nurodyta institucija avansu buvo davusi pritarimą Vilniaus miesto savivaldybei daryti detaliojo plano korekciją, kas reiškia, kad ji negalėjo pateikti prokurorui objektyvios išvados ir buvo būtinas teritorijų planavimo eksperto tyrimas; 3. Prokuratūra neatliko detaliojo plano ir teritorijų planavimą, nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių įstatymų teisinės analizės laikotarpyje nuo 1999 m. liepos 9 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymo Nr. A30-1756/22 priėmimo.

1.2. Nurodė, kad 1999 m. kovo 9 d. buvo suderinta detaliojo plano projektinė dokumentacija, o Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 buvo patvirtintas Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detalusis planas, kuriuo, be kita ko, buvo suformuoti žemės sklypai Nr. 10, Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17, kurie yra tarpusavyje susiję. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. birželio 30 d. įsakymais Nr. 30-1232, Nr. 30-1233 ir Nr. 30-1234 apibrėžė sklypų, detaliajame plane pažymėtų Nr. 15, 16, 17 statusą, aiškiai nurodydamas, kad žemės sklypai yra skirti susisiekimo sistemos ir inžinerinių komunikacijų objektams eksploatuoti. Atsižvelgiant į nustatytą žemės sklypų paskirtį, juose negalėjo būti vykdoma nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, taip pat negalėjo būti keičiama žemės sklypų konfigūracija, paskirtis ir naudojimo būdas.

1.3. Tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, pradėję procedūrą ir atkūrę nuosavybės teises pretendentams į nuosavybės teises Gariūnų magistralinės gatvės plėtrai reikalingoje teritorijoje, tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai, suformavę žemės sklypus, užimant net Gariūnų gatvės raudonosiomis linijomis apibrėžtą gatvės dalį, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Norint atlikti veiksmus dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, kurie išeina už administracijos direktoriaus kompetencijos ribų, savivaldybės administracija turėjo gauti savivaldybės tarybos įgaliojimą arba sprendimą turėjo priimti savivaldybės taryba, tuo tarpu šiuo atveju detaliojo plano korekcijos buvo atliktos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymais.

1.4. Priimdamas sprendimą atsisakyti ginti viešą interesą, prokuroras nagrinėjo Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410 patvirtinto Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detaliojo plano korekcijas, liečiančias sekančius žemės sklypus: Nr. 15, 0,2245 ha ploto, kadastrinis Nr. 0101/0067:80, Nr. 16, 0,4401 ha ploto, kadastrinis Nr. 0101/0067:81, Nr. 17 , 1,5834 ha ploto, kadastrinis Nr. 0101/0067:27. Nurodytuose žemės sklypuose Nacionalinė žemės tarnyba vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja keitė žemės naudojimo būdą.

1.5. Prokuroras neatliko specialiųjų planavimo dokumentų, kurie privalomai turėjo būti parengti vykdant 1999 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo 2.3 punktą, paieškos. Prokuroras nevertino fakto, kad laikantis 1999 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo 2.3 punkto nuostatų nesant specialiųjų planavimo dokumentų negalioja pats detalusis planas, o tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija negalėjo daryti korekcijų negaliojančiame teritorijų planavimo dokumente - detaliajame plane. Faktas, kad detalusis planas buvo koreguojamas pats savaime įrodo, kad teritorijų specialiojo planavimo dokumentai buvo parengti ir savivaldybėje buvo.

1.6. Prokuroras, atsisakęs ginti viešąjį interesą, netinkamai taikė galiojančias teisės normas ir paliko galioti faktinę padėtį, kai valstybei padaryta didelė turtinė žala dėl itin vertingos valstybinės žemės perdavimo privatiems asmenims ir sudarymo sąlygų, kliudančių magistralinio kelio plėtrai. 2019 m. spalio 9 d. įsakyme Nr. A30-2306/19, 2020 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. A30-1014/20, 2021-01-29 įsakyme Nr. A30-340/21 savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja leido keisti Gariūnų gatvės raudonąsias linijas, žemės plotą ir naudojimo būdą.

1.7. Prokuroras privalėjo įvertinti tai, kad 2021 m. sausio 29 d. įsakymas buvo priimtas galiojant Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 81 punktui, pagal kurį sprendimų dėl žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo priėmimas, yra priskirtos savivaldybės tarybos kompetencijai, o tai reiškia, kad 2021 m. sausio 29 d. įsakymas yra priimtas išeinant už savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojos įgalinimų ribų.

1.8. Nacionalinė žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bendrais veiksmais padarė didelę žalą valstybei, nes privačion nuosavybėn per nuosavybės teisių atkūrimo procedūras buvo perduoti žemės sklypai skirti magistralinio kelio plėtrai. Šių sklypų žemės naudojimo paskirtis buvo pakeista j komercinės paskirties objektų teritoriją ir šiuo pakeitimu padidėjusi žemės vertė buvo neatlygintinai perduota privatiems asmenims. Viešas interesas reikalauja, kad būtų atstatyta pradinė padėtis, kuri buvo nustatyta 2006 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjų skundą, kuriuo su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. Išnagrinėjęs pareiškėjų skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2023 m. vasario 8 d. priėmė nutarimą Nr. 2VI-19 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Aukštesniajam prokurorui Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje nagrinėjant pareiškėjų skundą dėl Vilniaus apygardos prokuroro nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, siekiant patikrinti ir įvertinti pirminio tyrimo išsamumą, pakankamumą ir prokuroro padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, buvo išreikalauta ir patikrinta pirminio pareiškėjo skundo nagrinėjimo medžiaga, išanalizuoti skundžiamo nutarimo motyvai bei pareiškėjų skundo reikalavimai ir argumentai dėl netinkamai atlikto tyrimo. Įvertinus skundžiamo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo ir pareiškėjų skunde aukštesniajam prokurorui išdėstytus motyvus, pripažinta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras teisingai vertino nustatytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą ir pagrįstai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 5 dalimi, priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

2.2. Prokuroro nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas teisiškai reikšmingas sprendimo priėmimui aplinkybes – tai atlikta kvalifikuotai, išsamiai ir pakankamai. Faktinės aplinkybės nutarime išnagrinėtos pakankama apimtimi, t. y., tiek, kiek būtina pagrįstai išvadai padaryti, tuo tarpu pareiškėjų skunde pateikiami prokuroro atlikto tyrimo bei jų metu nagrinėtų aplinkybių vertinimai laikytini subjektyvia pareiškėjo interpretacija, kuri bandoma pagrįsti pertekliniais, tiesiogiai su atliktu tyrimu nesusijusiais argumentais, taip siekiant tolesnio keliamų reikalavimų nagrinėjimo, nors, kaip pagrįstai nurodyta skųstame nutarime, tam nėra jokio pagrindo.

2.3. Nurodė, kad pirminio pareiškimo nagrinėjimo metu buvo išanalizuoti ir nutarime išsamiai aptarti bei įvertinti tiek kartu su skundu pateikti duomenys, tiek ir atlikto tyrimo metu prokuroro iniciatyva surinkta informacija iš kitų institucijų. Tyrimui reikšmingi duomenys surinkti ir gaunant atsakymus iš kompetentingų institucijų, pateikusių savo išvadas. Atsižvelgiant į tai, kad teritorijų planavimas yra sudėtingas procesas, nagrinėdamas pareiškimą prokuroras kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, prašydamas paskirti teritorijų planavimo srities specialistą, kuris padėtų prokurorui nustatyti ginčo situacijoje galimai padarytus viešojo intereso pažeidimus, buvo gauti pasitelkto specialisto paaiškinimai bei papildomi dokumentai, kurių patikimumu abejoti nebuvo jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju visos esminės, galimą viešojo intereso pažeidimo faktą patvirtinančios ar paneigiančios aplinkybės buvo patikrintos, tačiau įtarimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo nepasitvirtino.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 23 d. atsisakymo naikinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimą ir netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad susipažinus su Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 23 d. ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. vasario 8 d. nutarimais bei pateikta pareiškėjų skundo nagrinėjimo medžiaga, nustatyta, jog pareiškėjai prašė ginti viešąjį interesą dėl teisės aktų normų pažeidimo, koreguojant Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto tarybos 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 410.

5. Nustatė, kad išnagrinėjęs pareiškėjų pareiškimą Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2023 m. vasario 8 d. priėmė nutarimą Nr. 2VI-19 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones nesant tam pagrindo. Įvertinęs savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos įsakymus dėl Gariūnų gatvės raudonųjų linijų koregavimo ir nenustatęs teisės normų pažeidimo, prokuroras konstatavo nesant pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, kaip aukštesnysis prokuroras, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, 2023 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 13.12.-25 atmetė pareiškėjų skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 8 d. nutarimą ir skundžiamą nutarimą paliko galioti. Įvertinęs skundžiamo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo ir pareiškėjų skunde išdėstytus motyvus, aukštesnysis prokuroras sprendė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras teisingai vertino nustatytas aplinkybes kaip nesudarančias pagrindo inicijuoti viešojo intereso gynimo priemonių taikymą ir pagrįstai priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

6. Nustatė, kad pirminio pareiškimo nagrinėjimo metu prokuroras, tyręs pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes, analizavo ir vertino ne tik pareiškėjų kartu su pareiškimu pateiktus duomenims, bet, vadovaudamasis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje jam suteiktais įgaliojimais, savo iniciatyva rinko informacija ir iš kitų institucijų. Pareiškimo nagrinėjimo metu buvo pareikalauta ir gauta papildoma informacija iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, Nekilnojamojo turto registro. Atsižvelgdamas į tai, kad teritorijų planavimas yra sudėtingas procesas, kurį be Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo reglamentuoja poįstatyminiai teisės aktai, įskaitant už teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atsakingų institucijų rekomendacijas, nagrinėdamas pareiškimą prokuroras kreipėsi į Inspekciją, prašydamas paskirti teritorijų planavimo srities specialistą, kuris padėtų prokurorui nustatyti ginčo situacijoje galimai padarytus viešojo intereso pažeidimus.

7. Darė išvadą, kad pareiškėjų skundą tyręs prokuroras pagrįstai kreipėsi į Inspekciją, kaip kompetentingą instituciją, galinčią pateikti tyrimui reikšmingas išvadas ir paaiškinimus.

8. Teismo vertinimu, vien tai, kad Inspekcija, kaip kompetentinga institucija, dalyvavo detaliojo plano koregavimo procedūrose, savaime neteikia pagrindo Inspekcijos specialistės paaiškinimus laikyti neobjektyviais ir nepatikimais ir nesiremti šiais paaiškinimais, nagrinėjant pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo priemonių.

9. Teismo nuomone, aplinkybė, kad pareiškimą nagrinėjęs prokuroras, priimdamas nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, be kitų duomenų, rėmėsi ir Inspekcijos specialisto paaiškinimais, nereiškia, kad prokuratūra neatliko savarankiško tyrimo.

10. Teismo vertinimu, vien tai, kad prokuroras analizavo ir nutarime aptarė tik pareiškimo išnagrinėjimui aktualius (o ne visus laikotarpiu nuo 1999 m. liepos 9 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. galiojusius) teisės aktus, neraiškia, kad prokuroro atlikta teisės aktų analizė buvo netinkama ir neišsami.

11. Nurodė, kad teismas neturi kompetencijos tokios kategorijos civilinėse bylose vertinti ir spręsti, ar konkretūs įrodymai patvirtina/paneigia aplinkybes, jog viešasis interesas buvo pažeistas, todėl teismas neanalizuoja konkrečių tyrimo metu prokuratūros surinktų įrodymų reikšmės viešojo intereso (ne)pažeidimui. Be to, pakartotinai pažymėtina, jog teismų praktikoje yra nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėjai nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).

12. Sprendė, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prokuratūra analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjų skundo nagrinėjimui. Nenustatyta, kad prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei neatsakė į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėjos nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu, nereiškia, jog pareiškėjų skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus.

13. Sprendė, kad pareiškėjos savo skunde nepateikė argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokuroro veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Pareiškėjai UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį byloje 2YT-10462-1080/2023 panaikinti ir priimti naują nutartį - panaikinti 2023 m. kovo 23 d. generalinės prokuratūros prokuroro nutarimą, kuriuos atsisakyta naikinti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2023 m. vasario 8 d. nutarimą netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių, skundą nagrinėti žodiniame procese, prijungti dokumentus, paimtus iš viešų registrų bei Vilniaus miesto savivaldybės raštą partijai „Laisvė ir Teisingumas“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

14.1. Atsisakymas tenkinti pareiškėjų skundą grindžiamas ne konkrečių dokumentų analize, bet bendro pobūdžio teiginiais, kurie rodo, kad bylos esmė buvo neatskleista.

14.2. Pareiškėjai, suprasdami nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, prašė žodinio bylos nagrinėjimo, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir tokiu būdu atėmė iš pareiškėjų galimybę turėti rungtyninį procesą su skundžiama institucija.

14.3. Pareiškėjų atliktas teritorijų planavimo dokumentų tyrimas rodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnyba ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcija vykdė bendrus veiksmus užtikrinant privačių asmenų interesus viešojo intereso sąskaita.

14.4. Teigia, kad surinkti įrodymai (teritorijų planavimo dokumento K-VT-13-19-43 kortelė yra viešas dokumentas) rodo, kad savivaldybės, VTPSI, NŽT pareigūnai ir projektuotojas (UAB „Miseto vizija“) nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų koreguojant detaliojo plano dalį, liečiančią Gariūnų ir Paneriškių gatves, neteisėtai formavo žemės sklypus, išdavė statybos leidimus. Prokuratūra atsisakė ginti viešą interesą remdamasi Statybos inspekcijos paaiškinimais ir ignoruodama tai, kad šios institucijos pareigūnai žinodami apie Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų daromus pažeidimus (galimai nusikaltimus), šių pažeidimų nefiksavo ir pritarė detaliojo plano korekcijos sprendiniams.

14.5. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė viešojo intereso sąskaita tenkino privatų UAB „LIDL Lietuva“ interesą įrodo ir tai, kad šiai bendrovei buvo parduotas valstybinės žemės sklypas galimai suformuotas Gariūnų gatvės sankasos sąskaita.

Atsiliepimas

15. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžiant apie skundo dėl prokurorų nutarimų nagrinėjimo ribas ir tirtinas aplinkybes, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Minėtoje nutartyje LAT konstatavo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, nepažeisdamas prokuroro diskrecijos teisės ir nespręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, tik patikrina, ar prokuroras nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Nenustatęs prokuroro veiksmuose proceso normų pažeidimo, teismas skundo netenkina.

15.2. Pareiškėja, skųsdami prokurorų priimtus nutarimus, kuriais buvo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, privalo įrodyti, kad prokurorai pažeidė proceso normas, nustatančias skundo tyrimo procedūras, t. y. nerinko faktinių duomenų dėl skunde nurodytų aplinkybių, ar jų neanalizavo ir nevertino, neargumentavo savo išvados dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Būtent šios aplinkybės turi būti ginčo šioje byloje dalyku, o ne viešojo intereso buvimas/nebuvimas ar konkrečios pareiškėjo nagrinėjamos skunde minimos aplinkybės.

15.3. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus teismas vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų.

15.4. Pažymėjo, kad be keleto deklaratyvių, tačiau niekuo toliau skunde nepagrindžiamų teiginių apie tai, kad teismas neatskleidė bylos esmės, atskirajame skunde beveik neanalizuojama skundžiama teismo nutartis jos motyvų ir argumentų tinkamumo ar pakankamumo sprendimo priėmimui aspektu.

15.5. Skundo argumentas dėl to, kad netenkinus pareiškėjų prašymo dėl žodinio proceso iš pareiškėjų buvo atimta galimybė turėti rungtyninį procesą su skundžiama institucija, yra nepagrįstas, nes rungtyniškumo principas procese įgyvendinamas ne vienintele žodine forma. Lygiai taip pat šis principas įgyvendinamas ir raštu, šalims teismui teikiant atsiliepimus bei kitus procesinius bylos nagrinėjimo paruošiamuosius dokumentus.

15.6. Nurodė, kad skunde koncentruojamasi į faktinių ginčo situacijos aplinkybių ir įvairių institucijų priimtų sprendimų vertinimą, ignoruojant tą aplinkybę, kad atskiruoju skundu turėtų būti įrodinėjamas skundžiamos teismo nutarties neteisėtumas ar nepagrįstumas, t. y. pareiškėjas iš esmės bando nepagrįstai išplėsti skundo nagrinėjimo ribas taip siekdamas dar kartą pasibylinėti.

15.7. Mano, kad pareiškėjai skunde pirmos instancijos teismui neįrodė, kad prokurorai netinkamai analizavo ir vertino įrodymus, atliko neišsamų tyrimą, netinkamai vertino teisės aktų normas ir priimdami skundžiamus nutarimus, pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnį.

15.8. Pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, argumentuota, priimta įvertinus galiojančią teismų praktiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų skundą.

Dėl žodinio atskirojo skundo nagrinėjimo

18. Apeliantės prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodo, kad atskirasis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą dėl teisės taikymo ir faktų nustatymo. Teismas, įvertinęs civilinės bylos duomenis, nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliančių prašymas atmetamas ir byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo

20. Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos bei nurodė, jog dokumentai tai dokumentai paimti iš viešų registrų bei Vilniaus miesto savivaldybės raštas partijai „Laisvė ir Teisingumas“.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Tačiau draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimas yra šio teismo diskrecija, kurią įgyvendindamas teismas visų pirma turi patikrinti, ar egzistuoja sąlygos, kurioms esant pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį nauji įrodymai gali būti priimami: pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas).

23. Vertinant, ar egzistuoja būtinybė priimti teikiamus duomenis, teismas atkreipia dėmesį, kad bylos, nagrinėjamos apeliacinės instancijos teisme, dalyką sudaro teismo nutarties, kuria teismas netenkino apeliančių prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pažymėtina, kad visus įrodymus, susijusius su proceso atnaujinimu pareiškėjos galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjos iš esmės nenurodo vėlesnio įrodymų pateikimo priežasčių, kodėl jų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Taip pat pareiškėjos iš esmės nepaaiškino, kokią reikšmė bylai turi naujai teikiami įrodymai, gauti po skundžiamos nutarties priėmimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas (duomenys neskelbtini) straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo

24. Pareiškėjos skundu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 23 d. nutarimą Nr. 13.12.-25, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 8 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones Nr. 2VI-19 ir skundžiamas nutarimas paliktas galioti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė. Nesutikdamos su priimta nutartimi, pareiškėjos pateikė atskirąjį skundą.

25. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių prokuroro teisę pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti (CPK 49 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

26. Pirmosios instancijos teismo nutartis kvestionuojama tuo pagrindu, kad atsisakymas tenkinti pareiškėjų skundą grindžiamas ne konkrečių dokumentų analize, bet bendro pobūdžio teiginiais, kurie rodo, kad bylos esmė buvo neatskleista. Apeliacinės instancijos teismas pagrindo sutikti su apeliančių teiginiais neturi.

27. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas, negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014). Prokuroras, gavęs informaciją apie galbūt pažeistą viešąjį interesą ir atlikęs tyrimą, gali priimti sprendimą taikyti viešojo intereso gynimo priemones arba atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis). Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakius ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismas pasisakytų dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeisdamas prokuroro diskrecijos teisę, nurodytų jam kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012). Kasacinio teismo praktikoje dėl prokuroro kompetencijos ginant viešąjį interesą yra konstatuota, jog teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina būtent tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadas. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam priskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016).

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 13.12.-25, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2023 m. vasario 8 d. nutarimas, civilinės bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir teisiniams argumentams, kuriais buvo atmestas apeliančių skundas.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismui nesuteikta teisė vertinti prokuratūros išvadų, padarytų įvertinus surinktus įrodymus, nesuteikta teisė nurodyti prokurorui, kokį sprendimą jis turi priimti. Akcentuotina, kad pareiškėjos nenurodė prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjų skundą nagrinėję prokurorai. Aplinkybė, jog prokurorai nevertino apeliančių įrodymų ar argumentų taip, kad teisinis rezultatas būtų palankus pareiškėjams, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas nutarimas ir pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsti. Įvertinus pareiškėjų skundo, o taip pat atskirojo skundo argumentus darytina išvada, kad pareiškėjos siekia, kad teismas įvertintų ir pasisakytų dėl faktinių ginčo aplinkybių, ištirtų ir įvertintų patikrinimo prokuratūroje metu surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes. Pabrėžtina, kad tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka, įrodymus renka ir vertina prokuroras jam teisės aktuose nustatytos kompetencijos ribose. Būtent prokuroras pagal atlikto tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas taikyti vienas ar kitas viešojo intereso gynimo priemones. Iki prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas, nes priešingu atveju, teismas pasisakytų dėl įstatymo nustatyta tvarka nepradėto nagrinėti teisme teisminio ginčo esmės ir pažeistų prokuroro diskrecijos teisę bei teismų kompetenciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

30. Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą patikrinti prokurorų veiksmų, priimant Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 23 d. ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2023 m. vasario 8 d. nutarimus, teisėtumą proceso normų aspektu, tačiau neprivalėjo nagrinėti pareiškėjų argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus sprendžia, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus, skundo argumentus vertino tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliančių nurodyti atskirojo skundo argumentai taip pat pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, reikštų civilinio ieškinio nagrinėjimą nustatant ar buvo pažeistas viešasis interesas. Šiuo atveju apeliantėms pateikus skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pasisakė tik dėl prokuroro įstatyme nustatytų procedūrų vykdymo, ar jas vykdant nebuvo padaryti pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas pareiškėjų skundą teisinio pagrindo pasisakyti dėl konkrečių faktinių situacijos aplinkybių neturėjo, kadangi tai reikštų ginčo nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jeigu būtų pagrindas priimti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo. Pabrėžtina, kad šiuo atveju prokuroro, ginančio viešąjį interesą, priimant skundžiamą nutarimą veiksmai nagrinėjamu atveju privalėjo apsiriboti nustatymu, ar pagal pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir atveju atitinka atvejus, kuomet prokuroras privalo ginti viešąjį interesą, tačiau tai nereiškia, jog prokurorui imperatyvios pareigos visų gautų skundų pagrindu ginti viešąjį interesą.

32. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikrino prokurorų veiksmų teisėtumą tik proceso normų aspektu, tačiau nenagrinėjo pareiškėjų argumentų dėl materialiosios teisės pažeidimų.

33. Atskirajame skunde teigiama, jog buvo pažeistas rungtyniškumo principas, kadangi teismas atmetė prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Civilinė byla priskiriama bylų kategorijai, kurios nagrinėjamos ypatingąja teisena. CPK 443 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad CPK XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisėtai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Šis principas gali būti įgyvendintas tiek šalims, teikiant į bylą jų reikalavimus ar atsikirtimus, pagrindžiančius įrodymus, teikiant teismui procesinius dokumentus raštu, o taip pat žodžiu teismui teikiant paaiškinimus. Šiuo atveju apeliantės pirmosios instancijos teismui prie pareiškimo pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo nurodomas aplinkybes, teikė pirmosios instancijos teismui prašymus dėl papildomų įrodymų pateikimo. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame išdėstė nesutikimo su teismo nutartimi motyvus bei pateikė naujus įrodymus. Nagrinėjamu atveju apeliančių prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo buvo atmestas 2023 m. birželio 15 d. nutartimi, kurioje pirmosios instancijos teismas nurodė prašymo atmetimo motyvus. Esant tokiam apeliančių procesiniam elgesiui, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nebuvo pažeistas rungimo principas.

34. Apeliantės atskirajame skunde nenurodo, kokias proceso teisė normas pažeidė prokuroras, taip pat nenurodo, kokias materialiąsias ar proceso teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, tačiau dėsto apeliančių subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktinių aplinkybių perrašymas atskirajame skunde, nenurodant konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ir proceso teisės pažeidimų nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instaliacijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais.

35. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

36. Įvertinus nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti – apeliantės atskirasis skundas nutenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Braždienė