- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- T-1321-990/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Nuteistasis
- V. R.
- Advokatai
- Dovilė Murauskienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokatės Dovilės Murauskienės prašymą dėl bausmės sušvelninimo nuteistajam V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), 300 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta subendrinta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. sausio 3 d.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), ir jam skirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. R. skirta vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės- vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- aštuonis mėnesius šiuo nuosprendžiu V. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės, V. R. skirta galutinę subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymas atidėtas trejiems metams. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. spalio 3 d.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu V. R. skirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir V. R. pasiųstas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu jam skirtą dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. spalio 19 d.
4. 2023 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas advokatės Dovilės Murauskienės prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiais V. R. skirtas laisvės atėmimo bausmes pakeisti į baudas.
5. Prokuroras atsiliepimo į advokatės Dovilės Murauskienės prašymą nepateikė, kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Šioje nutartyje išvardintais teismų sprendimais V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.
7. 2023 m. balandžio 27 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1925), įsigaliojęs 2023 m. birželio 1 d., naujai reglamentuoja teisinę atsakomybę už nusikalstamų veikų, numatytų, be kita ko, ir BK 182 straipsnio 2 dalyje, kurias padaręs V. R. pripažintas kaltu šioje nutartyje išvardintais teismų sprendimais, padarymą.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), dėl to, kad jis savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą M. T. priklausantį turtą - 218 105 eurus, taigi teismas nustatė V. R. padarytą veiką kvalifikuojantį požymį – apgaule įgyto svetimo turto didelę vertę.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), dėl to, kad jis apgaule bendrovės „Printing Time Ltd“ naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB „Dojus“ priklausantį turtą - 140 000 eurų, taigi teismas nustatė V. R. padarytą veiką kvalifikuojantį požymį – apgaule įgyto svetimo turto didelę vertę.
10. Spręsdamas dėl minėto V. R. padarytą veiką kvalifikuojančio požymio – apgaule įgyto svetimo turto didelės vertės, teismas pažymi, kad veikų padarymo metu didelės vertės turtu buvo laikomas turtas, kurio vertė viršijo 250 MGL, t. y. 12 500 eurų dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.)), tuo tarpu nuo 2023 m. birželio 1 d. didelės vertės turtu laikomas turtas, kurio vertė viršija 400 MGL, t. y. 20 000 eurų dydžio sumą, o labai didelės vertės turtu – turtas, kurio vertė viršija 900 MGL, t. y. 45 000 eurų dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu dėl to, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą - 218 105 eurus, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu – dėl to, kad jis apgaule įgijo svetimą turtą - 140 000 eurų, taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą V. R. padaryta veika turi sukčiavimą kvalifikuojantį požymį – apgaule įgyto svetimo turto labai didelę vertę ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, požymius.
11. Už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), padarymą šios teisės normos sankcijoje buvo įtvirtinta laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė, tuo tarpu pagal šiuo metu galiojančią BK 182 straipsnio 3 dalies redakciją už šio nusikaltimo padarymą galima skirti alternatyvias bausmės rūšis – baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Akivaizdu, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija, lyginant ją su iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusia BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija, yra bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas.
12. BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taigi V. R. veikos, kurias padaręs jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiais, iš BK 182 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.), perkvalifikuotinos į BK 182 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
13. Spręsdamas, ar perkvalifikavus V. R. padarytas veikas turi būti švelninamos už šių veikų padarymą V. R. skirtos bausmės, teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018).
14. Vertindamas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiais V. R. skirtų bausmių švelninimo, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtuose teismo nuosprendžiuose buvo nustatytos V. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės - jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. V. R. nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis. Visgi teismas įvertina ir tai, kad minėtais nuosprendžiais V. R. skirtų bausmių vykdymas buvo atidėtas, skyrus V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojant V. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti M. T. padarytą žalos dalį – 215 300 eurų pagal abipusį V. R. ir M. T. 2017 m. gruodžio 6 d. susitarimą. Probacijos laikotarpiu teismas tris kartus sprendė V. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą. Pirmą kartą teismui svarstant V. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą 2021 m. rugsėjo 13 d. vykusio teismo posėdžio metu V. R. nurodė, kad gavęs pirmą atlyginimą jis dalį priteistos žalos perves nukentėjusiajam ir galėtų šiam mokėti po 1 500-1 700 eurų per mėnesį. Nors po minėto teismo posėdžio V. R. M. T. pervedė 200 eurų, tačiau po to, net ir teismui pakartotinai svarsčius V. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, V. R. M. T. daugiau nesumokėjo visiškai nieko. 2022 m. kovo 10 d. vykusio teismo posėdžio metu V. R. patikino teismą ketinantis nukentėjusiajam mokėti toliau, paaiškino įsidarbinęs įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, nurodė kaip tik teismo posėdžio dieną turintis gauti pirmą atlyginimą ir neva ketinantis kelis šimtus eurų pervesti nukentėjusiajam, tačiau savo pažadų V. R. neįvykdė. V. R. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą teismui sprendžiant trečią kartą 2022 m. rugsėjo 15 d. vykusio teismo posėdžio metu V. R. kategoriškai neigė paskutinio posėdžio metu žadėjęs ką nors mokėti nukentėjusiajam, pabrėžė, kad jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jau penkerius metus ir taip kankinasi, negalėdamas laisvai išvykti iš Vilniaus, ir mano, jog savo kaltę per minėtus bausmės vykdymo atidėjimo metus jau yra išpirkęs. V. R. paaiškino šiuo metu vykdantis individualią veiklą, tad antstoliai iš jo pinigų nenuskaito, tačiau, nors jis dirba, bet nukentėjusiajam ilgą laiką nemoka nieko, tokiu būdu V. R. visiškai ignoravo jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti M. T. padarytą žalos dalį pagal abipusį V. R. ir M. T. 2017 m. gruodžio 6 d. susitarimą.
15. Šio V. R. neveikimo atlyginant savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą kontekste vertindamas galimybę V. R. skirtas laisvės atėmimo bausmes sušvelninti į turtinio pobūdžio bausmes – baudas, teismas turi pagrindo manyti, kad V. R., laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdęs jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo atlyginti turtinę žalą, turtinio pobūdžio bausmės nevykdys – baudos nemokės, dėl ko ši bausmė bus tik formali, o bausmės tikslai pasiekti nebus. Argumentai, esą V. R., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negali atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, o būdamas laisvėje jis šią žalą atlygins, nėra įtikinami – šioje nutartyje minėtais nuosprendžiais V. R. skirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, suteikiant galimybę V. R. savo veiksmais įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo, tačiau V. R., nuolat žadėdamas šią žalą atlyginti, privalėdamas atlyginti 215 300 eurų, per penkerius metus atlygino tik 200 eurų. Įvertinęs tai, kad už sunkaus nusikaltimo padarymą galimų skirti baudų dydžiai varijuoja nuo 150 MGL, t. y. nuo 7 500 eurų iki 6 000 MGL, t. y. iki 300 000 eurų, taip pat tai, kad šioje nutartyje minėtais nuosprendžiais iš V. R. priteista 330 000 eurų, iš kurių V. R. per penkerius metus atlygino tik 200 eurų, teismas kritiškai vertina V. R. galimybes sumokėti net ir mažiausių dydžių baudas už jo padarytus du sunkius nusikaltimus, taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. ir 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiais V. R. skirtos bausmės nešvelnintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,
nutaria:
V. R. veiką, kurią padaręs jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
V. R. veiką, kurią padaręs jis pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu, perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.