Panevėžio apylinkės teismo nutartis, 2VP-249-504/2017

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-03-05
Bylos Nr.: 2VP-249-504/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-37-3-00011-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ledina Šinkūnienė
Skolininkas: B. T., I. T., A. T.
Kreditorius: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.5.14Vykdomasis raštas

Civilinė byla Nr. 2VP-249-504/2017Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00011-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.5.14 (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 5 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei A. T., skolininkės B. T. atstovei, advokatei M. J., skolininkui I. T., teismo posėdyje išnagrinėjo išieškotojo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2VP-249-504/2017, skolininkai – I. T., A. T., B. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. 2VP-249-504/2017, nurodė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas (toliau – Teismas) 2017-01-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-249-504/2017 (toliau – nutartis) tenkino antstolės O. N. pareiškimą patvirtinti šalių – išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) ir skolininkų B. T., I. T. ir A. T. (toliau kartu – skolininkai) 2016-12-22 sudarytą taikos sutartį vykdymo procese Nr. SU-326 (toliau – taikos sutartis).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal taikos sutarties sąlygų 3 punktą ,,<...> Išieškotojas atsisako reikalauti priverstinai vykdyti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-147-279/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-169/2011, t. y. reikalauti nugriauti statinius: pirtį, unikalus Nr. 7390-3000-7012, malkinę, unikalus Nr. 7390-3000-7020, kiemo statinius (šulinį, tvorą), unikalus Nr. 7390-3000-7031(toliau – Statiniai), išskyrus Sutarties 7 punkte numatytą atvejį. Išieškotojas sutinka, kad dėl neteisėtai pastatytų Statinių Skolininkai imtųsi įteisinimo veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka“.

Taikos sutarties 6 punkte numatyta, kad ,, <...> Sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo terminas yra 2 (du) metai nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Sutartis, įsiteisėjimo. Šis terminas automatiškai pratęsiamas naujam 1 (vienų) metų terminui, jei ši Sutartis nėra visiškai įvykdyta ne dėl Skolininkų kaltės. Jei ši Sutartis nebus visiškai įvykdyta ne dėl Skolininkų kaltės per 3 (tris) metus, šis terminas ilgesniam laikui gali būti pratęstas Sutarties 19 punkte numatyta tvarka <...>“. Atitinkamai, taikos sutarties 19 punkte numatyta, jog ,,<...> Sutartis gali būti pakeista ir papildyta. Visi Sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti daromi rašytine forma Šalims pasirašant papildomus susitarimus, kurie patvirtinami teismo ir laikomi neatskiriama Sutarties dalimi.“

Taikos sutarties 7 punkte numatyta, kad ,,<...> Skolininkams per šios Sutarties 6 punkte nurodytą terminą neįvykdžius Sutarties 1 punkte numatytų įsipareigojimų, t. y. neįteisinus Statinių teisės aktų nustatyta tvarka, Skolininkai įsipareigoja per 6 (šešis) mėnesius nugriauti Statinius ir sutvarkyti statybvietę“.

Nutartimi nustatytas taikos sutarties sąlygų įvykdymo terminas pasibaigė 2020-07-24.

Inspekcija 2020-11-05 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. 4D-2865-(2.34E) konstatavo, kad Teismo nutartis neįvykdyta, t. y. „1) Pirtis su terasa <...> įregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR), jai suteiktas naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs – (duomenys neskelbtini)) <...> pirtis neatitinka statinio projekto sprendinių;

2) Malkinė su terasa <...> įregistruota NTR, jai suteiktas naujas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs – (duomenys neskelbtini)). Malkinės vieta sklype neatitinka statinio projekte numatytos vietos. Malkinė yra arčiau Sartų ežero pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, negu numatyta projekte. <...> malkinė neatitinka statinio projekto sprendinių.

3) Medinė tvora, esanti aplink visą žemės sklypo ribą ir šachtinis šulinys, esantis sklype, NTR neįregistruoti (kiemo statiniai tvora, šulinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) <...>“.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 587, 588 ir 646 straipsniais, Inspekcija Teismo prašo išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-249-504/2017 Teismo nutarčiai vykdyti priverstinai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu išieškotojo atstovė pateiktą prašymą palaikė. Paaiškino, kad pastatų įteisinimo veiksmai atlikti netinkamai. Skolininkai parengė projektą, gavo leidimą, užpildė deklaraciją, pagal kurią pastatus įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Statybos leidimas išduotas teisėtai ( inspekcija tikrino ). Dėl deklaracijos, kurios pagrindu įregistruoti statiniai, inspekcija tikriausiai atitinkamai kreipsis dėl jos panaikinimo. Patikrinus statinių atitikimą projektui, nustatyti pažeidimai. Pirties aukštis ir tūris yra didesni nei projektuojami – pastatas išaukštintas 70 cnt. Tai nustatyta patikrinimo metu – patikrinimo akto 1.4 p. Nurodyta, kad paaukštinta trimis rąstais. Malkinė yra arčiau ( 41,43 m. ) Sartų ežero pakrantės apsaugos juostos artimiausios ribos, nei numatyta projekte ( 50 m.). Tai esminis nukrypimas nuo projekto. Tvora ir šulinys neįteisinti. Prašomame išduoti vykdomajame rašte turėtų būti nurodyti kaip vykdytini taikos sutarties 1 ir 7 punktai. Turėtų būti nurodyta atstatyti pagal projektą statinius, kuriems buvo išduotas leidimas, t. y. perstatyti statinius pagal tuos sprendinius, kurie yra leidime. Mano, kad tai būtų pirtis su terasa ir malkinė su terasa. Dėl tvoros ir šulinio šiuo metu yra kreiptasi dėl leidimo gavimo, tad neturi ką pasakyti. Nurodė, jog įmanoma, kad taisytinas projektas. Sudarant taikos sutartį nebuvo abejonių, kad pastatai gali būti įteisinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo, skolininkė B. T., atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Taikos sutartį ( b.l.69-72 ), bei teismo posėdyje jos atstovė nurodė, kad Trimonienė su prašymu nesutinka. Pirmiausia, vykdomasis raštas pagal išieškotojo prašymą negali būti duodamas, nes vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas Taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 648 str. 1 d. 4 p. vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2014). Šiuo atveju iš Inspekcijos prašymo išduoti vykdomąjį raštą nesuprastina, kurio Taikos sutarties punkto pagrindu prašoma išduoti vykdomąjį raštą, t. y. nėra aiškus Inspekcijos prašymo dalykas, nors jis privalo būti nurodytas kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente (CPK 111 str. 2 d. 4 p.). Todėl iš Inspekcijos prašymo nėra aišku, kokio „įvykdymo“ siekia Inspekcija.

Bet kuriuo atveju, skolininkų vertinimu, jie Taikos sutartį įvykdė pilna apimtimi, todėl Inspekcijos galimos pretenzijos nepagrįstos.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 6.985 straipsnis)), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-437/2013).

Taikos sutartimi skolininkai įsipareigojo Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis inicijuoti ir finansuoti privalomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), pertvarkymo veiksmus, parengti Taikos sutarties dieną žemės sklype esančių statinių projektinę dokumentaciją, kreiptis į kompetentingas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas ir atilikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus dėl naujų statybą leidžiančių dokumentų ir statybos užbaigimo faktą patvirtinančių dokumentų išdavimo (Taikos sutarties 1 p)1 2

Vykdant taikos sutartį, pirmiausia buvo pertvarkytas žemės sklypas. Žemės sklypo pertvarkymo procesas, kurio procedūras skolininkai inicijavo dar 2017 m. balandžio mėn., buvo pabaigtos tik 2019 m. sausio mėn., kai ne miško žemės paskirties žemės sklypas buvo atskirtas ir 2019 m. sausio 17 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypo pertvarkymo procesas dėl visų privalomų procedūrų laikymosi ir reikalingų derinimų su atsakingomis institucijomis užtruko beveik dvejus metus. Apie atliktus Žemės sklypo pertvarkymo veiksmus Išieškotojas buvo informuotas 2019 m. vasario 15 d. pranešimu.

Sekančiu etapu buvo atliekami veiksmai, rengiant statinių projektinę dokumentaciją ir atliekant statybos įforminimą. Žodžiu pasikonsultavę su atsakingų institucijų specialistais dėl reikalavimų, kurie galėtų būti keliami Taikos sutartyje nurodytiems statiniams, siekiant statybą leidžiančių dokumentų ir statybos užbaigimo faktą patvirtinančių dokumentų išdavimo, skolininkai suprato, kad kadangi statinys, - Taikos sutartyje įvardintas kaip „pirtis“ (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), - yra nesudėtingas, todėl jo įteisinimui užtektų supaprastinto projekto. Siekdami įvykdyti keliamus reikalavimus, 2019 m. pavasarį skolininkai pradėjo Taikos sutartyje nurodyto statinio rekonstrukciją (sužemindami nuo 7.5 m iki 4.7 m), pagal tokiam statiniui taikomus reikalavimus. Atlikus minėto statinio rekonstrukciją, kadastrinius matavimus, 2019 m. gruodžio mėn. paaiškėjo, kad žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto vietovės apsaugos zoną, todėl papildomai reikalingas statybos leidimas, o supaprastintas projektas turi būti suderintas su atsakingomis institucijomis (duomenų apie kultūros paveldo objekto apsaugos zoną nėra ir niekada nebuvo įrašyta žemės sklypo kadastro duomenyse, todėl ši aplinkybė nebuvo žinoma).

Po pakartotinio skolininkų kreipimosi su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, 2020-05-29 buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas (Rokiškio rajono savivaldybės administracijos išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr.LSNS-56-200529-00010), 2020-06-09 įforminta deklaracija apie statybos užbaigimą bei 2020-06-23 statiniai - pirtis ir malkinė - įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Inspekcija 2020-09-09 atlikusi patikrinimą, Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu padarė išvadas: 1) statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai; 2) prisijungimo sąlygų išdavimo terminai atitinka Statybos įstatymo nustatytus terminus; 3) specialiųjų reikalavimų išdavimo terminai atitinka statybos įstatymo nustatytus terminus. Visa tai tik patvirtina, kad ginčo statinių statyba yra teisėta, o taikos sutartis įvykdyta.

Atsižvelgiant į Inspekcijos prašyme Teismui išdėstytą pastabą, kad medinė tvora ir šachtinis šulinys neįregistruoti, pastebėtina, kad tvora ir šulinys atskirai nebuvo inventorizuoti ir registruoti atskiru turtiniu vienetu, nes pagal šių objektų kategoriją jiems jokia teisinė registracija pagal šiuo metu galiojančių įstatymų nuostatas nėra privaloma. Kadangi Taikos sutartimi buvo įsipareigota atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus dėl projektinės dokumentacijos parengimo, o pagal teisinį reglamentavimą tvorai ir šuliniui teisinė registracija nėra privaloma, buvo pagrindas vertinti, jog papildoma dokumentacija ir įteisinimo procedūros šiems statiniams nėra būtina. Apie tai skolininkas I. T. 2020-10-29 pateikė Inspekcijai paaiškinimą dėl Taikos sutarties vykdymo termino, kuriuo informavo, kad atliktos visos privalomos procedūros dėl Taikos sutarties įvykdymo. Visgi, jei Inspekcijos nuomone, šulinio ir tvoros statybai būtinas statybą leidžiantis dokumentas, statybos užbaigimo įforminimas, I. T. prašė Inspekcijos suteikti papildomą protingą terminą statybą leidžiančių dokumentų įforminimui likusių objektų - šulinio ir tvoros – atžvilgiu. Į šį prašymą joks atsakymas iki šiol nebuvo gautas.

Tik iš Teismo skolininkai gavo ir galėjo susipažinti su Inspekcijos teiktais prašymo išduoti vykdomąjį raštą priedais: 1) Inspekcijos 2020-11-05 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu, 2) 2020-09-09 statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktu, 3) 2020-11-05 statinio atitikties statinio projektui patikrinimo aktu. Inspekcija šių dokumentų skolininkams nesiuntė, apie tokių dokumentų surašymą skolininkai net nebuvo informuoti, t. y. nors skolininkai buvo kviečiami į ne vieną patikrinimą, su šių tikrinimų rezultatais Inspekcija skolininkų nesupažindino jokia forma. Todėl vertintina, kad pati Inspekcija nesilaiko Taikos sutarties, jos 2 p. įtvirtintos bendradarbiavimo pareigos, ir atsakingo valdymo bei gero administravimo principo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005), ir nebendradarbiauja su skolininkais siekiant aiškumo, kaip turėtų būti vykdoma Taikos sutartis.

Skolininkų nuomone, Inspekcijos Teismui pateiktas 2020-11-05 Statinio (-ių) atitikties statinio projektui patikrinimo aktas Nr.SPA-209 pats savaime nepatvirtina Taikos sutarties neįvykdymo, nes jis iš esmės yra tik Inspekcijos vizualiai nustatytų aplinkybių konstatuojamojo pobūdžio aktas, kuriame užfiksuoti galimi statinio atitikties statinio projektui patikrinimo rezultatai. Tačiau aktas nepaneigia ginčo statinių teisėtumo Taikos sutarties kontekste. Taikos sutarties įvykdymo taip pat nepaneigia ir Inspekcijos 2020-11-05 teismo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas. Jame nurodomi tokie trūkumai, kurie, jei ir egzistuoja, yra neesminiai ir nesudaro pagrindo konstatuoti taikos sutarties neįvykdymo taikos sutartimi nustatytų įpareigojimų apimtyje:

pastabos dėl pirties pastato aukščio nepagrįstos, nes iš pateiktų duomenų matyti, kad aukštingumo neatitikimas tesudaro 20 cm ir patenka į leistinas paklaidos ribas; kita vertus - taikos sutartimi skolininkams buvo leista įsiteisinti esamus statinius (tokius, kaip yra ), tuo tarpu projekto derinimo eigoje skolininkai, ieškodami kompromisų, papildomai jiems iškeltų reikalavimų kontekste, netgi sužemino statinį, nors Taikos sutartis to net nereikalavo; statinio perstatymas nebuvo Taikos sutarties dalykas; nors Inspekcija statybą tikrino ir vertino kaip „naują“ statybą, visgi svarbu pabrėžti, kad tai ne nauja statyba; sprendžiamas klausimas dėl buvusių, Taikos sutartyje nurodytų statinių įteisinimo - atitinkamos dokumentacijos jiems parengimo ir statybos užbaigimo įforminimo ;

pastabos dėl malkinės padėties žemės sklype yra nepagrįstos ir neteisingos. Malkinė yra toje pat vietoje, kurioje ir buvo Taikos sutarties sudarymo metu. Taikos sutarties dalykas - esamų statinių įteisinimas; kaip minėta, statinių perstatymas nebuvo Taikos sutarties dalykas;

Šulinio ir tvoros statybai nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir teisinė registracija nėra privaloma. Net ir darant prielaidą, kad šulinio ir tvoros statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, šių veiksmų neatlikimas nėra pagrindas teigti, kad taikos sutartis yra pažeista ar neįvykdyta. Inspekcija nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu yra privaloma inventorizuoti ir įforminti ir šulinio su tvora statybos užbaigimą bei registraciją.

Skolininkai pagrįstai sprendžia, kad visi privalomi Taikos sutarties įvykdymo veiksmai yra atlikti (užbaigti): teisės aktų nustatyta tvarka inicijuotas ir atliktas Žemės sklypo pertvarkymas, parengta Taikos sutarties dieną žemės sklype esančių statinių (kuriems privaloma teisinė registracija) projektinė dokumentacija, kreiptasi į kompetentingas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas ir atlikti teisės aktuose numatyti veiksmai dėl naujų statybą leidžiančių dokumentų ir statybos užbaigimo faktą patvirtinančių dokumentų išdavimo. Visi šie veiksmai buvo atlikti ir pabaigti, t. y. Taikos sutartis įvykdyta iki skolininkų 2020-01-14 prašyme nurodyto Taikos sutarties įvykdymo termino. Statiniai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Dar 2020-01-14 I. T. informavo Inspekciją, kad Taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai iš esmės įvykdyti, tačiau ne dėl skolininkų kaltės užsitęsė formalios procedūros, susijusios su ginčo statinių duomenų registravimu Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, siekiant visiškai įvykdyti Taikos sutartį, prašė Inspekcijos pratęsti terminą Taikos sutarties įvykdymui papildomam 9 mėn. terminui iki 2020-10-24, tačiau jokio atsakymo, tuo pačiu ir prieštaravimu dėl pareikšto prašymo skolininkai negavo, pažeidžiant Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 25 punktą bei gero administravimo principą.

Vykdydami įsipareigojimus, prisiimtus pagal Taikos sutartį, skolininkai susidūrė su už projekto derinimą atsakingų institucijų biurokratizmu ir savotišku kliudymu taikos sutarties tikslams pasiekti, pastarosioms pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintą atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, kurį itin dažnai pabrėžia panašaus pobūdžio bylose tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz., Tunaitis prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42927/08, 2015-11-24, §37), tiek Lietuvos teismai. Nors Taikos sutartis apėmė tik esamų statinių, o ne naujų, kaip klaidingai teigiama Inspekcijos Teismui pateiktame patikrinimo akte, dokumentacijos parengimo ir įforminimo procedūras (statinių perstatymas, padėties keitimas ir pan. nebuvo įtraukti į skolininkams taikomus įpareigojimus), tačiau viena iš derinančių institucijų - Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcija - ėmė kelti ir papildomus reikalavimus dėl projekto pakeitimų, numatant sprendinius, viršijančius Taikos sutartimi skolininkams priskirtus įsipareigojimus (nors pirminiam projektui, kuris atitiko esamus statinius -per pirmąjį tikrinimą tokiu_pastabu nereiškė). Kadangi teisinis ginčas reikalautų dar didesnių laiko sąnaudų, skolininkai, siekdami bendradarbiauti ir ieškodami sprendimų kaip įmanoma greičiau įgyvendinti savo Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, laikantis Taikos sutartyje nurodytų terminų, gera valia darė kompromisus ir atliko nereikalingus veiksmus bei tam tikrus neesminius projekto pakeitimus.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-351-421/2016). Šiuo atveju akivaizdu, kad Taikos sutarties sąlygas sutarties šalys aiškina skirtingai, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti Taikos sutarties neįvykdymą ir prašyti duoti vykdomąjį raštą. Jei Teismas matytų pagrindą spręsti, kad Taikos sutartis yra įvykdyta ne pilna apimtimi, atsižvelgiant į Sutarties 1 p. numatytų įsipareigojimų turinį, jų įvykdymo mastą, vadovaujantis proporcingumo principu, skolininkams nustatytinas papildomas terminas (ne trumpesnis nei 12 (dvylika) mėn.) trūkumams pašalinti. Taikos sutarties vykdymo termino pratęsimo galimybė yra numatyta ir Taikos sutarties 19 p.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, prašo Teismo atsisakyti išduoti Inspekcijai vykdomąjį raštą.

Skolininkas I. T. teismo prašo Inspekcijos prašymą atmesti. Paaiškino, kad tai, kad pirties aukštis yra sumažintas iki 4.7 m., pagrindžia Inspekcijos pateiktas geodezinių matavimų planas. Taikos sutarties vykdymas užsitęsė dėl būtinų dokumentų derinimo su atitinkamomis institucijomis. Buvo tikri, kad šulinio ir tvoros įregistravimas Nekilnojamojo turto registre nėra būtinas. Prašo Inspekcijos prašymo netenkinti.

Skolininkas A. T. atsiliepimo į Inspekcijos prašymą nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko.

Pateiktas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkintinas.

Vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, kitai šaliai nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, suinteresuotam asmeniui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas gali išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 str. 1 d., 3 d., 588 str.).

Išieškotojas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 587, 588 ir 646 straipsniais, teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2VP-249-504/2017 teismo nutarčiai vykdyti priverstinai, tačiau reikalavimo dėl kokių konkrečiai taikos sutarties punktų turėtų būti išduodamas vykdomasis raštas, prašyme nesuformulavo.

Teismui paskyrus išieškotojo prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, aiškinantis taikos sutarties įvykdymo/neįvykdymo aplinkybes, išieškotojo atstovė nurodė, kad vykdomajame rašte turėtų būti nurodyti Taikos sutarties 1 p. ir 7 p., t. y. vykdomasis raštas išduotas nugriauti pirčiai su terasa, malkinei su terasa. Dėl tvoros ir šulinio yra kreiptasi dėl leidimo gavimo, tad nepasisako.

CPK 648 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, Rokiškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-249-504/2017, patvirtino pareiškėjų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, įstaigos kodas 288600210, atstovaujamos laikinai einančios Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjos pareigas G. M., veikiančios pagal 2016 m. rugpjūčio 5 d. įgaliojimą Nr. 7F-131, ir B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), siekiančių taikiai užbaigti Teismo sprendimo vykdymo procesą, išvengti žalos, kuri gali kilti Skolininkams įvykdžius Teismo įpareigojimą nugriauti statinius, bei užkirsti kelią kilti su tuo susijusiems ginčams ateityje, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 140, 595 straipsniais, Civilinio kodekso 6.983 - 6.986 straipsniais, Statybos įstatymo 28¹ straipsniu, sudarytą taikos sutartį vykdymo procese (toliau - Sutartis), kuria susitarė užbaigti Skolininkų ir Valstybės teisinį ginčą dėl neteisėtai pastatytų statinių miškų ūkio paskirties Sklype ir dėl statybų pasekmių šalinimo, kuris buvo sprendžiamas Panevėžio apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-147-279/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A822-l 69/2011 - 2016 m. gruodžio 22 d. taikos sutartį vykdymo procese Nr. SU-326-(18.24.), vykdomojoje byloje Nr. 0122/13/0042.

Minimos Sutarties 1 punktu skolininkai įsipareigojo „Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo, Miškų įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis inicijuoti ir finansuoti privalomų teritorijų planavimo dokumentų rengimą, atlikti Sklypo pertvarkymo veiksmus, parengti šios Sutarties dieną Sklype esančių statinių projektinę dokumentaciją, kreiptis į kompetentingas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas ir atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus dėl naujų statybą leidžiančių dokumentų ir statybos užbaigimo faktą patvirtinančių dokumentų išdavimo.“

Sutarties 7 p. nurodyta, kad „šalys susitaria, kad Skolininkams per šios Sutarties 6 punkte nurodytą terminą neįvykdžius Sutarties 1 punkte numatytų įsipareigojimų, t. y. neįteisinus Statinių teisės aktų nustatyta tvarka, Skolininkai įsipareigoja per 6 (šešis) mėnesius nugriauti Statinius ir sutvarkyti statybvietę.“

Iš bylos duomenų ( Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, 2020-06-23) nustatyta, kad po taikos sutarties patvirtinimo, padalinant žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nekilnojamojo turto registre sklypas įregistruotas 2018-11-16 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 25SK-1082-(14.25.110) ir 2019-01-07 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. 25SK-22-(14.25.110) pagrindu. Tai įrodo, kad skolininkai įvykdė taikos sutartimi nustatytą įpareigojimą - atlikti Sklypo pertvarkymo veiksmus.

Skolininkams Rokiškio rajono savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą ( registracijos data 2020-05-29, Nr. LSNS-56-20200529-00010 ), kurį Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pripažino išduotu teisėtai ( Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktas, b.l.41-44 ). Iš minėto akto matyti, kad pagalbinio ūkinio pastatų ( pirties, malkinės, stoginės ) (duomenys neskelbtini), statybos projektas, Nr. 20/91-SSP, parengtas 2020 m.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2020-06-23 matyti, kad pastatas – pirtis su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė su terasa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registre įregistruoti 2020-06-23, 2020 m. birželio 9 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu.

Išieškotojo atstovės teigimu, pastatai neatitinka projekto, tad inspekcija tikriausiai atitinkamai kreipsis dėl jos panaikinimo, tačiau šiuo metu deklaracija nėra nuginčyta, t. y. galiojanti, tad teismas neturi jokio pagrindo teigti, kad skolininkai neįvykdė sutartinio įsipareigojimo - parengti taikos sutarties dieną sklype esančių statinių projektinę dokumentaciją, kreiptis į kompetentingas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas ir atlikti visus teisės aktuose numatytus veiksmus dėl naujų statybą leidžiančių dokumentų ir statybos užbaigimo faktą patvirtinančių dokumentų išdavimo.

Kaip minėta, Inspekcijos atstovė teigia, kad pastatų įteisinimo veiksmai atlikti netinkamai, pastatai neatitinka projekto, t. y. pirtis neleistinai išaukštinta 70 cnt., o pastatas malkinė, yra arčiau ( 41,43 m. ) Sartų ežero pakrantės apsaugos juostos artimiausios ribos, nei numatyta projekte ( 50 m.).

Statinio (ių ) atitikties statinio projektui patikrinimo akte ( b.l.45-47 ), 1.4 punkte nurodyta, kad pirties aukštis ir tūris yra didesni nei projektuojami. Pirties sienos iki stogo k-jos paaukštintos trimis rąstais ( apie 70 cm. ).

Patikrinimą atlikusi ir minimą aktą surašiusi vyriausioji specialistė R. J. paaiškino, kad pastato matavimai nebuvo atlikti, nes neturi aparatūros. Pastato aukštį įvertino vizualiai, suskaičiavusi sienos rąstus, jų matmenis, tad toks pastato aukščio apskaičiavimas, teismo nuomone, nėra objektyvus ir tinkamas, nepaneigiantis skolininkų teiginio, kad pastato – pirties aukštis yra 4.7 m., ką pagrindžia Sklypo su statiniais geodezinio plano ( b.l.48 ) duomenys.

Skolininkai neginčija, kad pastatas – malkinė yra arčiau ( 41,43 m. ) Sartų ežero pakrantės apsaugos juostos artimiausios ribos, nei numatyta projekte ( 50 m.), tačiau jų teigimu, malkinė yra toje pat vietoje, kurioje ir buvo Taikos sutarties sudarymo metu. Taikos sutarties dalykas - esamų statinių įteisinimas. Statinių perstatymas nebuvo Taikos sutarties dalykas, tad jie yra įsitikinę, kad taikos sutarties sąlygas yra pilnai įvykdę.

Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad turėtų būti išduodamas vykdomasis raštas, nurodant atstatyti pagal projektą statinius, kuriems buvo išduotas leidimas, t. y. perstatyti statinius pagal tuos sprendinius, kurie yra leidime. Teigia, kad taikos sutartimi buvo nustatyta, kad teisės aktų nustatyta tvarka turi būti parengta taikos sutarties dieną sklype esančių statinių projektinė dokumentacija, kreiptis į kompetentingas valstybės ir (ar) savivaldybės institucijas ir atlikti visi teisės aktuose numatyti veiksmai.

Iš nurodyto darytina išvada, kad taikos sutarties šalys skirtingai supranta ir aiškina jų sudarytos sutarties sąlygas.

Sudarant taikos sutartį, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos suteikė skolininkams teisę įteisinti nelegalius statinius. Kaip nustatyta byloje, tvora ir šulinys, esantys sklype, iki šiol neįteisinti ( neįregistruoti), tačiau didžiąją taikos sutarties dalį skolininkai yra įvykdę.

Kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentui adresuoto I. T. 2020 m. spalio 29 d. Paaiškinimo dėl taikos sutarties vykdymo termino, bei iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui adresuoto I. T. 2020 m. sausio 14 d. rašto „Dėl taikos sutarties vykdymo termino pratęsimo“, skolininkas išieškotoją detaliai informuodavo apie sutarties vykdymo eigą, nurodė, kad taikos sutarties įvykdymas užsitęsė dėl užsitęsusių dokumentų derinimo procedūrų ir kita. Skolininkas buvo išreiškęs prašymą pratęsti taikos sutarties įvykdymui - ginčo statinių įregistravimui, terminą, tačiau, kaip nurodė teismo posėdyje, iš Inspekcijos jokio atsakymo į paaiškinimus negavo.

Šių aplinkybių Inspekcijos atstovė nepaneigė.

Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkai po taikos sutarties sudarymo, nepertraukiamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, tačiau nustatytu terminu jų visų nespėjo įvykdyti dėl objektyvių, nuo skolininkų nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl užsitęsusio dokumentų derinimo su atitinkamomis institucijomis, neatitikimų taisymo ir kita.

Tad, esant aptartoms aplinkybėms, nenustačius skolininkų vengimo vykdyti taikos sutartį, vykdomojo rašto išdavimas ir priverstinis vykdymas būtų visiškai neproporcingas teisinių priemonių taikymas skolininkų atžvilgiu.

Skolininkė B. T. atsiliepime į prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį išreiškė prašymą pratęsti Taikos sutarties įvykdymo terminą, jeigu teismas nuspręstų, kad taikos sutartis yra įvykdyta nepilnai.

Skolininkas I. T. bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, kad sužinojęs, kad turi būti atitinkamai įteisinti ir įregistruoti statiniai – tvora ir šulinys, jis yra pradėjęs šių statinių įteisinimo procedūras. Šią aplinkybę patvirtino ir Inspekcijos atstovė.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog skolininkams turi būti sudaryta galimybė pilnai įvykdyti Taikos sutarties 1 p., juolab, kad valstybės institucija - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija – suteikė atsakovui teisę įteisinti nelegalius statinius.

Terminas įvykdyti taikos sutartį yra pasibaigęs, tačiau atsižvelgiant į CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, t. y. tai, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas susitarimo, bei į šalių taikos sutarties 6 p. esantį susitarimą, kad tuo atveju, jei Sutartis nebus visiškai įvykdyta ne dėl Skolininkų kaltės per 3 (tris) metus, šis terminas ilgesniam laikui gali būti pratęstas Sutarties 19 punkte numatyta tvarka. Sudarydamos taikos sutartį, 19 p. nurodyta, kad sutartis gali būti pakeista ar papildyta.

Kaip jau buvo nurodyta, prašymą dėl Sutarties termino pratęsimo skolininkas I. T. išieškotojui teikė, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad toks prašymas buvo išieškotojo svarstytas, priimtas atitinkamas sprendimas.

Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad skolininkės B. T. pareikštas prašymas pratęsti taikos sutarties vykdymo terminą yra pagrįstas – taikos sutarties 6 p. nustatytas sutarties įvykdymo terminas pratęstinas 12 mėnesių, jo terminą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. 2022-03-05, o išieškotojos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestinas.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu šalys skirtingai aiškino jų sudarytas taikos sutarties sąlygas, šalims išaiškintina, jog jos turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 365-369 straipsnių nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 646 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo civilinėje byloje Nr. 2VP-249-504/2017, atmesti.

Skolininkės B. T. prašymą pratęsti taikos sutarties vykdymo terminą tenkinti - taikos sutarties 6 p. nustatytą sutarties įvykdymo terminą pratęsti 12 mėnesių, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, t. y. iki 2022-03-05.

Šalims išaiškinti, jog jos turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo CPK 365-369 straipsnių nustatyta tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Ledina Šinkūnienė