- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-25
- Bylos Nr.
- e2YT-171-1070/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01166-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Ž., valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, V. A. ir A. Ž..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. Ž. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jo tėvas A. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), po savo brolio J. V. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė šio palikimą faktiškai pradėjęs valdyti mirusiojo brolio turtą; kad pareiškėjas A. Ž. po savo tėvo A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė šio palikimą faktiškai pradėjęs valdyti mirusio tėvo turtą kaip savo.
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo seneliai turėjo tris vaikus: pareiškėjo tėvą A. Ž., mirusį (duomenys neskelbtini), J. Ž., mirusį (duomenys neskelbtini), ir J. V. Ž., mirusį (duomenys neskelbtini). A. Ž. turėjo du vaikus: pareiškėją A. Ž. ir suinteresuotą asmenį V. A.. J. Ž. turėjo vieną sūnų – suinteresuotą asmenį A. Ž.. J. V. Ž. neturėjo šeimos, nesusilaukė vaikų, nuo vaikystės buvo neįgalus. Pareiškėjo dėdė J. V. Ž. asmeninės nuosavybės teise valdė sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurios registracijos dokumentai nebuvo sutvarkyti, todėl VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie šį turtą. (duomenys neskelbtini) mirus J. V. Ž. per įstatymo nustatytą terminą niekas nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė jo brolis ir globėjas, t. y. pareiškėjo tėvas A. Ž., faktiškai pradėjęs valdyti turtą. Jis liko gyventi brolio namuose, rūpinosi jo turtu, sutvarkė likusius brolio asmeninius daiktus, tvarkė, prižiūrėjo namus ir mokėjo mokesčius. A. Ž. palaidojo brolį bei prižiūrėjo jo kapus. 1998 m. balandžio 20 d. A. Ž. įsigijo 606/909 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kur yra J. V. Ž. priklausiusi sodyba. Po pareiškėjo tėvo A. Ž. mirties per įstatyme nustatytą terminą niekas nesikreipė į notarą dėl pareiškėjo tėvo palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė pareiškėjas faktiškai pradėjęs valdyti tėvo turtą. Jis liko gyventi tuose namuose, kur gyveno jo tėvas ((duomenys neskelbtini)), rūpinosi tėvo turtu, mokėjo mokesčius, sutvarkė likusius tėčio asmeninius daiktus, organizavo jo laidotuves, laidojo, prižiūrėjo ir iki šiol prižiūri kapus. Pareiškėjas nesikreipė laiku į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, neturėdamas teisinių žinių. Jis nežinojo, kad palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo tėvo mirties.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo spręsti pareiškimą teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. Ž. ir J. V. Ž. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą prašo spręsti pareiškimą teismo nuožiūra. Nurodo, kad nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl A. Ž. turto paveldėjimo valstybės vardu ir jai nėra žinomi jokie kiti faktai, susiję su A. Ž. palikimo priėmimu pradėjus faktiškai valdyti paliktą turtą. Teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai įrodymų ir kad tokio juridinio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, suinteresuotas asmuo neprieštaraus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad įvertino gautus dokumentus dėl brolio A. Ž. paveldėjimo teisės.
Suinteresuotas asmuo A. Ž. nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškimą. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė J. Ž. palaikė pareiškimo reikalavimus, patvirtindama faktines aplinkybes, nurodytas pareiškime.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. Ž. teismo posėdyje su pareiškimu sutiko. Nurodė, kad patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes apie tai, kad po dėdės mirties jo namu rūpinosi kitas dėdė A. Ž., kad mirus šiam, namais, kuriuose gyveno A. Ž., rūpinosi pareiškėjas.
Į teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės neatvyko pareiškėjas A. Ž., suinteresuotas asmuo V. A., suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos ir VĮ Turto bankas atstovai. Apie posėdį jiems pranešta tinkamai, atsiliepimuose į pareiškimą neatvykę į posėdį suinteresuoti asmenys prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Pareiškėjas teismo posėdžio metu buvo tinkamai atstovaujamas advokatės (CPK 51 straipsnio 2 dalis). Teismas, išnagrinėjo bylą nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims V. A., VĮ Turto bankas ir Nacionalinei žemės tarnybai (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. V. Ž., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo tėvo A. Ž. brolis. Pareiškėjo tėvas buvo J. V. Ž. globėjas pagal 1992 m. spalio 16 d. apylinkės viršaitės potvarkį. J. V. Ž. nuosavybės teise paveldėjimo liudijimo pagal įstatymą pagrindu priklausė medinis namas su trimis priestatais, medinė viralinė, devyni ūkiniai pastatai, du mūriniai ūkiniai pastatai, mūrinis ūkinis pastatas su rūsiu ir kiemo statiniai (duomenys neskelbtini). A. Ž. buvo įsigijęs 606/909 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Mirus J. V. Ž. (duomenys neskelbtini). jo galimi įpėdiniai nesikreipė į notarą per įstatymo nustatytą terminą dėl mirusiojo palikimo priėmimo. Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, patvirtintų suinteresuoto asmens A. Ž., nustatyta, kad J. V. Ž. priklausiusiame name iš karto po jo mirties liko gyventi pareiškėjo tėvas A. Ž., kuris mokėjo visus būtinus su namo išlaikymu bei priežiūra susijusius mokesčius, perėmė brolio asmeninius daiktus. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikta A. Ž. paraiška AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) bei 2006 m. gegužės 3 d. elektros energijos tiekimo sutartis, sudaryta A. Ž. ir AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl elektros tiekimo adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus A. Ž. niekas iš jo galimų įpėdinių nesikreipė į notarą dėl mirusiojo turto paveldėjimo. Iš pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, patvirtintų suinteresuoto asmens A. Ž. teismo posėdžio metu, nustatyta, kad po A. Ž. mirties namu ir A. Ž. priklausiusia žemės sklypo dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), iš karto pradėjo rūpintis jo sūnus A. Ž.. Pareiškėjas prižiūrėjo namą, kuriame gyveno tėvas, perėmė tėvo asmeninius daiktus, mokėjo mokesčius dėl paslaugų, teikiamų minėtame name.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, palikimas galėjo būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turėjo būti atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2001 m. liepos 1 d. pradėjusiame galioti civiliniame kodekse, kuriame nurodyta, kad palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą 1964 m. CK 587 straipsnio prasme, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo rašytinių paaiškinimų, patvirtintų suinteresuoto asmens A. Ž., nustatyta, kad pareiškėjo tėvas A. Ž. iš karto po savo brolio J. V. Ž. mirties liko gyventi šiam priklausiusiame name, rūpinosi mirusiojo turtu ir prižiūrėjo šiam priklausiusį nekilnojamąjį turtą kaip savo, t. y. elgėsi kaip šio turto savininkas, nuspręsdamas dėl šio turto tolimesnio valdymo, mokėdamas už jį mokesčius. A. Ž. sutvarkė likusius brolio asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius, bei kitus daiktus. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. Ž. po savo brolio J. V. Ž. mirties priėmė jo palikimą per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2, 3 dalys).
Iš pareiškėjo paaiškinimų, patvirtintų suinteresuoto asmens A. Ž., ir rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad mirus A. Ž. pareiškėjas A. Ž. iš karto perėmė jo asmeninius daiktus, pradėjo mokėti mokesčius, skaičiuojamus namui (duomenys neskelbtini), liko gyventi šiame name t. y. elgėsi kaip šio turto savininkas, nuspręsdamas dėl tėvui priklausiusio turto tolimesnio valdymo ir disponavimo. Nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad pareiškėjas A. Ž. po savo tėvo A. Ž. mirties priėmė mirusio tėvo palikimą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmiau nustatytų aplinkybių yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą, nustatant pareiškime nurodytus juridinę reikšmę turinčius faktus. Teismo nustatyti faktai turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po J. V. Ž. ir A. Ž. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po brolio J. V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė šio palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti mirusiojo turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė mirusiojo palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti šio turtą.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.