Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. M. (Apelianto) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos (toliau vadinama ir Inspekcija) dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė

I. Bylos esmė

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

29. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame pagal statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus vertinami miško žemėje ir vandens telkinių apsaugos zonoje esantys ieškovo statiniai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

31. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

32. Teisėjų kolegija pritaria atsakovės argumentams, kad Apelianto prašomas prijungti įrodymas neturi įtakos nagrinėjamai bylai, t. y. jis nėra susijęs su bylos nagrinėjamu dalyku. Byloje nesudaro esminės reikšmės malkinės plotas – ar ji viršija 80 kv.m., ar ji būtų neviršijusi šio ploto, malkinės statyba Ginčo sklype vis tiek būtų draudžiama. Be to, Inspekcijos faktinis duomenų patikrinimas žemės sklype buvo atliktas 2022-10-04, kurio metu buvo išmatuoti malkinės matmenys. Apeliantas Teismui su 2023-09-25 prašymu buvo pateikęs, malkinės nuotraukas, patvirtinančias, kad malkinės dalis buvo nugriauta, sumažinant jos plotą iki 80 kv.m. Specialisto G. P. rašytiniuose paaiškinimuose malkinės plotas buvo pamatuotas 2023-10-06, jau po dalies malkinės nugriovimo. Taigi, prašomuose prijungti rašytiniuose paaiškinimuose yra fiksuota pasikeitusi faktinė aplinkybė, kuri tiek Inspekcijos atlikto patikrinimo metu, tiek surašant Privalomąjį nurodymą buvo kitokia.

33. Pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Statybos įstatymas, tačiau statybos miško žemėje reikalavimus taip pat nustato Miškų bei Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymai. Statybos teisiniai santykiai yra kompleksiniai ir susiję ne tik su privačių statytojo tikslų įgyvendinimu, bet ir su tam tikrais viešaisiais tikslais (pvz., aplinkosaugos, ekonominiais, socialiniais ir kt.), todėl įstatymo sąvokos negali būti aiškinamos plečiamai.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija dėl statybų miško žemėje išplėtota. Konstitucinis teismas 2006-03-14 nutarime „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1995 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMU NR. 1608 „DĖL STATYBŲ PRIVAČIOJE ŽEMĖJE REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTO STATYBŲ PRIVAČIOJE ŽEMĖJE REGLAMENTO NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 47 STRAIPSNIO ANTROJOJE DALYJE NUMATYTO ŽEMĖS SKLYPŲ ĮSIGIJIMO NUOSAVYBĖN SUBJEKTŲ, TVARKOS, SĄLYGŲ IR APRIBOJIMŲ KONSTITUCINIO ĮSTATYMO (1996 M. BIRŽELIO 20 D. REDAKCIJA) NUOSTATOMS, TAIP PAT DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1995 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMU NR. 1608 „DĖL STATYBŲ PRIVAČIOJE ŽEMĖJE REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PATVIRTINTO STATYBŲ PRIVAČIOJE ŽEMĖJE REGLAMENTO 2 PUNKTO ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NUOSTATOMS” pasisakė, kad pagal Miškų ir Žemės įstatymų, inter alia reglamentuojančių statybos miško žemėje santykius, nuostatas miško žemėje galima statinių, išvardytų miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje ir žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, statyba. Tai– medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai. Nuostatų, dėl kitų pastatų ar statinių buvimo miško žemėje, inter alia galimybės statyti kitos paskirties pastatus pirmiau nurodytuose įstatymuose nebuvo. Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime konstatavo, jog Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata „Miškų ūkio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama <...>, kai tokių pastatų reikia miškų ūkio veiklai“ ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja Miškų įstatymo 2 straipsnio (2001-04-10 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 3 dalies ir žemės įstatymo (2004-01-27 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoms. Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime taip pat pažymėjo, jog neturi įtakos tai, kad įstatymuose apibrėžtos sąvokos „miško žemė” (Miškų įstatyme) ir „miškų ūkio paskirties žemė“ (Žemės įstatyme) ne visiškai sutampa- jų skirtumai nėra esminiai. Nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal miškų įstatymo ir žemės įstatymo nuostatas miško (miškų ūkio paskirties) žemėje galima statyti medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, o kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės, nei miškų įstatyme, nei žemės įstatyme nėra. Nutarimas įsigaliojo nuo jo oficialaus paskelbimo 2006-03-16, taigi nuo tos dienos jame išdėstyti išaiškinimai, kad pagal miškų ir žemės įstatymų nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje gali būti statomi tik medienos sandėliai ir kiti su mišku susiję įrenginiai ir šis sąrašas negali būti išplėstas žemesnės teisinės galios teisės aktais, įgijo įstatymo galią ir tapo privalomi visiems asmenims. Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto Reglamento nuostatos, leidžiančios miško žemėje statyti ne tik pirmiau nurodytus įrenginius, bet ir kitokius pastatus, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nebegalėjo būti taikomos (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis).

35. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad klausimas dėl statinio statybos teisėtumo turi būti sprendžiamas pagal statybos teisinius santykius ir statinio reikalavimus nustatančius teisės aktus, galiojusius būtent šio statinio statybos metu, todėl siekiant išsiaiškinti, ar teisėtai buvo pastatytas ginčo statinys, turi būti nustatyta, kada vyko jo statyba ir kada jis buvo baigtas statyti, t.y. šio statinio statymo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-27 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-616/2012). Ieškovas pateikė Ginčo sklypo planą su 2005- 07-24 suderinimais dėl ginčo statinių statybos.

36. Ieškovas Sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad Teismas priimdamas ginčijamą Sprendimą nevertino Plano, patvirtinančio, kad malkinės ir terasos – teisėtumas dar 2005-07-14 buvo suderintas su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriumi, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2023-09-11 rašto Nr. A33(1)-9354 (Raštas), kuriuo patvirtinama, jog rūsys atitinka priedangoms keliamus reikalavimus ir gali būti naudojamas kaip individuali priedanga šeimos poreikiams, bei nepagrįstai atmetė 2023-06-26 specialisto G. P. parengtą konsultacinę išvadą (toliau – Išvada). Inspekcija nesutinka, kad šie nurodyti Apelianto teiginiai patvirtina skundžiamojo Sprendimo neteisėtumą.

37. Pirmosios instancijos teismas Sprendime įvertinęs Planą, nustatė, kad malkinės statyba nebuvo 2005-07-14 derinta su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriumi. Pagal šį planą buvo numatyta ne ginčo malkinės statyba, bet miško sandėlio. Taip pat Plane buvo suderinta su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriumi statyti ne 5,15 x 4,7 m matmenų ginčo terasą, bet medinį gultą, kurio matmenys – 6x6 m. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad Inspekcijos 2022-10-06 patikrinimo akte ir Privalomajame nurodyme buvo užfiksuoti kiti statiniai, nei buvo suderinti Plane. Todėl Teismas pagrįstai šio Plano nelaikė, kaip įrodymo, paneigiančio Inspekcijos 2022-10-06 patikrinime akte ir prie jo pridėtoje fotofiksacijoje, nustatytas faktines aplinkybes.

38. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Raštas šioje byloje neturi įrodomosios reikšmės, kadangi jame yra pateikta informacinio pobūdžio informacija, kad rūsyje: „trumpą laiką galėtų slėptis iki 4 asmenų. Todėl minėtas požeminis rūsys gali būti naudojamas kaip individuali priedanga šeimyniniams poreikiams“. Šiame rašte nebuvo vertinama ir nustatoma, kad Inspekcijos nustatytas rūsys, vadovaujantis STR 1.01.03:2017 nuostatomis turėtų būti kvalifikuojamas kaip bunkeris.

39. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesirėmė esminiu įrodymu – Eksperto išvadą, kurio atmetimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad ieškovas teismo neprašė skirti ekspertizės, o savo nuožiūra, neatsiklausęs teismo ir atsakovo nuomonės, kreipėsi į teismo ekspertą G. P. dėl kilusio ginčo vertinimo, todėl teismas eksperto pateiktų išvadų nevertino, kaip galimai šališkų ir neturinčių teisinės reikšmės bylos sprendimui. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Be to, esant ginčui tarp šalių ginčui, statinio tipo teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva.

40. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, specialios žinios yra išsilavinimo, specialaus pasirengimo arba profesinės veiklos būdu įgytos išsamios mokslo, technikos, meno ar kitos srities žinios, reikalingos ekspertiniam tyrimui atlikti. Sutiktina, su Apelianto teiginiu, kad tinkamam ginčo statinių kvalifikavimui reikia turėti tam specialių žinių statybos srityje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Išvadą Apelianto užsakymu rengė G. P., kuris į bylą pateikiamais duomenimis, turi matininko ir geodezininko kvalifikaciją ir gali teikti konsultacines išvadas, tik žemėtvarkos darbų ir nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo srityse. Duomenų, apie nurodyto asmens kvalifikaciją statybų srityje, byloje nepateikta. Tuo tarpu surašant Privalomąjį nurodymą tyrimą vykdė ir Privalomajame nurodyme įpareigotų nugriauti statinių teisinį kvalifikavimą atliko Inspekcijos specialistai, turintys specialų išsilavinimą statybų srityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Teismas pagrįstai Sprendime nevertino Išvados, kurią yra parengęs specialistas neturintis specialių žinių statybos srityje, bei sprendžiant klausimą dėl ginčo statinių kvalifikavimo, pagrįstai rėmėsi Inspekcijos pateiktuose dokumentuose nustatytomis aplinkybėmis ir atliktu teisiniu vertinimu, kurie vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, turi didesnę įrodomąją reikšmę byloje. Ginčo šalies užsakymu surašyta specialisto išvada yra pripažintina, tik kaip rašytinis įrodymas, kurį vertinant Teismui yra suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl jo įrodomosios reikšmės, nustatant svarbius bylai faktus. Taip pat teismui vertinant byloje pateiktą specialisto išvadą, kuri yra atlikta išimtinai, tik vienos bylos šalies užsakymu, svarbu nustatyti ar toks asmuo surašęs išvadą laikėsi jam keliamų nešališkumo ir objektyvumo standartų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino G. P. surašytos Išvados, kaip galimai šališkos ir neturinčios teisinės reikšmės bylos tinkamam išsprendimui.

41. Apelianto teigimu, skundžiamu Sprendimu yra pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios miško žemės naudojimą ir joje leistinus statinius.

42. Kaip minėta, Ginčo sklypo paskirtis yra miškų ūkio ir visas sklypas patenka į paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostas, todėl ginčo statinių statybai yra taikomas ne tik Miškų įstatymo nuostatos, bet ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo normos. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 punkte imperatyviai yra numatyta, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. To paties įstatymo 100 straipsnio 4 punkte reglamentuota, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus šioje dalyje numatytas išimtis. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi Privalomojo nurodymo surašymo metu) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti.

43. Teisėjų kolegija pritaria Inspekcijos argumentui, kad sistemiškai vertinant pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad miško ūkio paskirties žemėje, kurioje šiuo atveju taip pat taikomos ir specialiosios žemės naudojimo sąlygos, leidžiama tik specializuotų inžinerinių statinių statyba: medienos sandėlių bei kitų susijusių su mišku įrenginių, poilsio aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba, tuo tarpu Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kokio pobūdžio inžineriniai statiniai ir įrenginiai priskirtini miško infrastruktūrai ir galimi statyti miško žemėje.

44. Byloje pateikti Inspekcijos dokumentai – 2021-10-29 faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-2248, 2022-10-06 Patikrinimo aktas ir prie jų pridėta fotofiksacija, patvirtina, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pastatyti ne miško infrastruktūrai priskiriami inžineriniai statiniai ir (ar) įrenginiai, bet pagalbinio ūkio paskirties I gr. nesudėtingasis statinys – rūsys, bei neypatingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas – malkinė. Vadovaujantis aukščiau pateiktu teisiniu reglamentavimu tokių statinių statyba miško žemėje ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose yra negalima. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame Sprendime pagrįstai nustatė ir pripažino, kad Inspekcijos Privalomajame nurodyme užfiksuoti malkinė ir rūsys laikytini ne miško infrastruktūrai priskirtais inžineriniais statiniais ar įrenginiais, todėl jų statyba žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra draudžiama.

45. Vadovaujantis galiojusių Lietuvos miškotvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-02-12 Įsakymu Nr. 76 (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2003-03-20 iki 2007-01-01), 4 priedo 1.3.5 papunkčiu, miško sandėlis buvo apibrėžtas kaip sandėlis, t. y. žemės sklypas, skirtas pagamintai ir iš ruošos vietos išgabentai miško produkcijai, visų pirma medienai, sukrauti, apmatuoti ir parduoti. Taigi, miško sandėliu laikytina žemės plotas, kurio vieta ir matmenys turi būti numatyti miškotvarkos projekte (Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-09-01 įsakymu Nr. D1-406), bei kuriame laikoma sukrauta mediena. Tuo tarpu Inspekcijos 2022-10-06 patikrinimo akte buvo užfiksuota neypatingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas – malkinė, kurios stogas yra vienšlaitis, stogo danga – ruberoidas.

46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo, kad ieškovo rūsys yra pagalbinio ūkio paskirties I gr. nesudėtingasis statinys, o malkinė – neypatingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas, o ne miško infrastruktūrai priskirtini inžineriniai statiniai, ar įrenginiai, bei nurodęs aiškų teisinį reglamentavimą, kuo remiantis jis nustatė, kad terasos statyba šiuo atveju nėra galima. Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-07-23 įsakymu Nr. D1-700 (redakcija, galiojusi Privalomojo nurodymo surašymo metu), 2 punkto teisinį vertinimą terasos statyba paviršinio vandens telkinio apsaugos juostoje yra galima tik tais atvejais kai yra įrengiamas paplūdimys taip pat galima, tik kavinių laiko terasos statyba. Taigi, statant terasą paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje svarbu, kad terasa būtų ne didesnė kaip 50 kv.m. ir ją galima statyti, tik įrengtame paplūdimyje ar statyti lauko kavinės terasą. Apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nepaneigė išdėstyto teisinio reglamentavimo nuostatų tinkamo taikymo.

47. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo vien formaliu ir paviršutinišku skundžiamame Privalomajame nurodyme aprašytų išvadų atkartojimu, nenagrinėtos ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, neatskleistas turinys. Tačiau Apeliantas konkrečiai nenurodo, kokie proceso pažeidimai yra esminiai, dėl kurių negalėtų pasisakyti apeliacinės instancijos teismas ir dėl kurių byla turėtų būti grąžinama dar kartą nagrinėti pirmai instancijai iš naujo. Teismo sprendimas yra nuoseklus, aiškus, priimtas remiantis byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis, vadovaujantis įstatymais. Apeliantas nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, siekia, kad jo pagrindu būtų padarytos kitokios išvados. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kaip Teismas kvalifikavo šalių teisinius santykius, kokiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi, kaip įvertino šalių pateiktus konkrečius įrodymus ir argumentus, kokias nustatė byloje reikšmingas faktines aplinkybes ir kokios aplinkybės neįrodytos. Aplinkybė, kad teismo sprendimo motyvai sutampa su vienos iš šalių argumentais, kuriuos teismas pripažino pagrįstais, nereiškia vienos iš šalių išvadų atkartojimo. Taigi skundžiamas Sprendimas atitinka CPK 270 straipsnyje įtvirtintus sprendimo turiniui keliamus reikalavimus, aiškiai ir nuosekliai įvertintos faktinės aplinkybės ir dėl jų padarytos pagrįstos išvados (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

48. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.