Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2023-12-13 · Civilinė byla Nr. e2-1002-647/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-12-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-16Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-13
Bylos Nr.
e2-1002-647/2023
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03702-2022-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2-1002-647/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03702-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.1.2.; 3.1.1.1.; 3.1.7.5.; 3.1.7.7.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.1.; 3.2.4.11.;3.2.6.1.; 3.2.6.4. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant M.Vertelkai,dalyvaujant ieškovo R. M. atstovui adv. A.Magylai,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovei R. B..,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie AM dėl privalomojo nurodymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. M. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo: panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2022-11-07 išduotą privalomąjį nurodymą Nr. PNUR 00-221107-00028.

Ieškinyje nurodė, kad jis su žmona 2021-07-01 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 8246 iš buvusių savininkų V. R. ir E. R. nusipirko: (i) Ginčo sklypą; su ginčo sklypu besiribojantį kitos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo sklypas buvo perkamas su jame jau esančiais ginčo statiniais, kuriuos 2005 m. (arba dar anksčiau) pastatė buvęs ginčo sklypo bei namų valdos sklypo savininkas V. R.. Sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovui buvo perduoti ginčo žemės sklypo planai, kuriuose pavaizduota dalis ginčo statinių – terasa ir malkinė, šių statinių buvimas dar 2005-07-14 suderintas su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriumi. Planuose terasa nurodoma kaip medinis gultas, o malkinė kaip miško sandėlis. Praėjus 3 mėnesiams nuo ginčo sklypo ir namų valdos sklypo kartu su juose esančiais statiniais įsigijimo, minėtais statiniais pradėjo domėtis atsakovė – 2021-10-29 ieškovo pareikalauta pateikti dėl jų rašytinį pasiaiškinimą. Ieškovas 2021-11-18 pateiktame pasiaiškinime, nurodė, kad: visus ginčo statinius 2002 – 2006 metais pastatė buvęs savininkas V. R.; (terasos (medinio gulto) ir malkinės (miško sandėlio) statyba buvo iš anksto suderinta su atsakingomis institucijomis (Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriumi), ką patvirtina ginčo žemės sklypo planai; malkinė (miško sandėlis) yra laikytina miško priežiūrai reikalingu statiniu, kurį kaip teisėtą ir leistiną numato teisės aktai. Tačiau ieškovo atžvilgiu Inspekcija išdavė Privalomąjį nurodymą.

Ieškovas nurodė, kad privalomuoju nurodymu atsakovė nurodė ieškovui miškų ūkio paskirties žemės sklype (7.1622 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), statinius ir sutvarkyti statybvietę: (i) pagalbinio ūkio paskirties I gr. nesudėtingąjį statinį – požeminį rūsį (toliau – Rūsys arba Bunkeris); (ii) kitos paskirties I gr. nesudėtingus inžinerinius statinius – stoginę ir medinę terasą; (iii) pagalbinio ūkio paskirties neypatingąjį statinį – sandėlį (malkinę). Nurodo, kad esminis byloje klausimas yra ginčo statinių teisinis kvalifikavimas, nes jis tiesiogiai lemia ieškovo pareigos juos nugriauti (ne)buvimą, bei Privalomojo nurodymo (ne)teisėtumą. Nurodė, kad dėl ginčo statinių teisinio ieškovas yra kreipėsi į teismo ekspertą G. P., turintį ekspertinių žinių žemėtvarkos darbų ir nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo klausimais, bei turintį matininko, geodezininko ir žemės sklypų formavimo, bei pertvarkymo projektų rengėjo kvalifikaciją. Teismo ekspertas konsultacinę išvadą parengė 2023-06-26. Susipažinęs su konsultacine išvada, ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją su 2023-08-11 prašymu įtraukti vieną iš ginčo statinių – rūsį (bunkerį) – į kolektyvinės apsaugos statinių ir / ar priedangų sąrašą. Teismo ekspertas konsultacinėje išvadoje kitaip nei atsakovė kvalifikavo ir kitus ginčo statinius išskyrus stoginę, bei nurodė, kad aptariami kiti ginčo statiniai, išskyrus stoginę, yra susiję su mišku ir reikalingi racionaliam ginčo sklypo naudojimui bei eksploatavimui užtikrinti.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 1 p. įtvirtintu draudimu miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar įrenginius), išskyrus numatytas išimtis; specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 str. 4 p. įtvirtintas draudimas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus numatytas išimtis. Inspekcijos vertinimu nei vienas iš ginčo statinių nepatenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. ir / ar 100 str. numatytas išimtis, dėl ko ginčo statiniai yra neteisėti ir nugriautini. Ieškovas sutinka, kad stoginė nėra teisėtas statinys – tokią pačią poziciją Konsultacinėje išvadoje išreiškė ir teismo ekspertas. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas po Konsultacinės išvados gavimo ir susipažinimo su ja stoginę demontavo ir pašalino. Todėl dalyje dėl stoginės Privalomasis nurodymas jau yra įvykdytas ir ginčo dėl to tarp šalių nėra. Tačiau Ieškovas nesutinka, kad likę ginčo statiniai – Rūsys (bunkeris), malkinė bei terasa – neva nepatenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. ir / ar 100 str. numatytas išimtis ir yra neteisėti, bei griautini. Nurodo, kad rūsys turi būti kvalifikuotinas ne kaip pagalbinis ūkio paskirties I gr. nesudėtingasis statinys – požeminis rūsys o kaip nesudėtingas I gr. kitos paskirties inžinerinis statinys – bunkeris, skirtas žmonių apsaugai karinio konflikto ar staiga kilusios grėsmės metu. Kartu rūsys (bunkeris) yra laikytinas ginčo sklypo priklausiniu ir su mišku susijusiu statiniu. Malkinė yra miško infrastruktūrai priskiriamas statinys, skirtas miško rekreacinėms ir aplinkosaugos funkcijoms įgyvendinti. Todėl malkinė patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 1 p. numatytą išimtį ir jos egzistavimas ginčo sklype yra leistinas, bei teisėtas. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 1 p. įtvirtina, kad miško žemėje nėra draudžiama statyti miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Vadovaujantis Miškų įstatymo 2 str. 11 d., miško infrastruktūrai priskiriami miško žemėje esantys inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Akivaizdu, kad malkinė būtent ir yra miško žemėje esantis statinys, skirtas tiek miško rekreacinėms, tiek miško aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti. Malkinė įgalina miško žemės valdytoją prižiūrėti miško augaliją, surinkti, surūšiuoti ir sandėliuoti medieną. Aptariami veiksmai yra miško rekreacijos ir aplinkosaugos funkcijų įgyvendinimas. Faktas, kad malkinė yra realiai naudojama būtent minėtų veiksmų atlikimui, yra užfiksuotas pačios atsakovės. Terasa irgi patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 100 str. 4 p. numatytą išimtį (leidžiamus statinius) – tai yra nesudėtingas paplūdimio statinys, patenkantis į aplinkos ministro nustatytą paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose leidžiamų statinių sąrašą. Todėl terasos egzistavimas ginčo sklype taipogi yra leistinas. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 str. 4 p. įtvirtina, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose leidžiama statyti nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato aplinkos ministras. Sąrašas yra nustatytas bei patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-07-23 įsakymu Nr. D1-700 „Dėl nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašo patvirtinimo“. Poįstatyminio teisės akto 2 str. numato leidimą paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti atitinkamus statinius, įskaitant terasas ir aikšteles, kurių plotas ne didesnis kaip 50 m2 Terasa šias technines savybes ir matmenis atitinka tai yra užfiksuota pačios Inspekcijos – terasos plotas užfiksuotas kaip siekiantis apie 24 kvadratinius metrus. Ieškovas nepagrįstai yra įpareigotas nugriauti rūsį (bunkerį), kurį kaip statinį atsakovė kvalifikavo neteisingai, bei kuris yra laikytinas su mišku susijusiu statiniu ir kartu kolektyvinės apsaugos statiniu, įtrauktinu į oficialų priedangų sąrašą bei naudotinu kolektyvinei apsaugai ekstremaliųjų situacijų ar karo metu, ypač atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją. Ieškovo įsitikinimu Privalomasis nurodymas išduotas nesant reikiamo teisinio pagrindo, todėl turi būti panaikintas. Remiantis aukščiau išdėstytu, prašo panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM 2022-11-07 išduotą privalomąjį nurodymą Nr. PNUR 00-221107-00028.

Šalies argumentai

Ieškovo R. M. atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais tenkinti.

Atsiliepimas

A. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.

Nurodė, kad Inspekcija 2022-10-04 atliko faktinių duomenų patikrinimą žemės sklype ir 2022-10-06 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame užfiksavo, kad: 2022-10-04 nuo 15.40 val. iki 16.20 val. žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,1628 ha) adresu (duomenys neskelbtini) atliktas pakartotinis patikrinimas dėl pastatytų statinių teisėtumo. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) miškų ūkio paskirties žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7,1628 ha) adresu: (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Sklype nėra registruotų statinių. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklype įrengtas požeminis rūsys ir prie upės kranto ant metalinės konstrukcijos iš medinių lentų įrengta terasa (~5,15 x 4,7 m). Požeminis rūsys ir terasa buvo užfiksuoti 2021-10-29 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2248. Galimai požeminis rūsys (arba jo dalis) patenka į žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)). Užfiksuotas medinio karkaso sandėlis – malkinė, stogas – vienšlaitis, stogo danga – ruberoidas (matmenys nurodyti situacijos schemoje) ir šalia stoginė (prie metalinio karkaso iš trijų pusių pritvirtintas vielos tinklas ir stoginė uždengta mėlynos spalvos tentu. Užfiksuota 2021-12-02 faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-2525.). Stoginės išmatavimai: ~ 4,35 x 2,20 m, aukštis ~2,00 m. Adresu (duomenys neskelbtini) užfiksuota metalinio tinklo tvora, aukštis apie 1,52 m. Riboženkliai nebuvo užfiksuoti. Sklypo dalies savininkas R. M. 2021-11-19 raštu pateikė paaiškinimą (2021-11-19 Nr. 1D-22096), 2005-07-14 žemės sklypo planą su medinio gulto (6,00x6,00) m ir žaidimų aikštelės įrengimo vietos suderinimu (2021-10-20 reg. Nr. 1D-19934) ir dėl pastatyto sandėlio V. R. 2002 m. suderintą žemės sklypo planą (sandėlio bendras plotas neturi viršyti 80 kv. m.). Patikrinimo metu statybos darbai nebuvo vykdomi. Inspekcija 2022-11-07 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad miško žemėje draudžiama: statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, bei 100 str. 4 dalyje nurodoma, specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama: statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai: a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai; b) statomi ir (ar) įrengiami hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, požeminio vandens vandenvietės, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, paviršinių vandens telkinių 2 pakrantės apsaugos juostą kertantys keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių“. Toliau Privalomajame nurodyme užfiksuoti neteisėtai apstatyti statiniai vadinami: rūsys, medinė terasa, stoginė, malkinė – kartu vadinami ginčo statiniais.

Nurodė, kad teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Vadovaujantis aukščiau nurodytomis teisės aktų nuostatomis, ieškovui buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus – nugriauti statinius: požeminį rūsį, medinę terasą, stoginę; sandėlį – malkinę, pastatytus žemės sklype, kuris, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro 2023-01-17 duomenų bazės išrašo su istorija duomenimis, yra miškų ūkio paskirties. žemės sklypo plotas, miško žemės plotas bei miško plotas, registruotas Miškų valstybės kadastre sudaro 7.1628 ha. Taip pat Išrašo duomenimis nustatyta, kad visam Žemės sklypo plotui – 7.1628 ha, nustatytos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos: paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis); paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis), miško žemė (VI skyrius, trečiasis skirsnis).

Vertinant Ieškovo argumentus dėl rūsio teisėtumo, pažymėtina, kad Statybos įstatymas yra pagrindinis statybos teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai yra pastatyti teritorijoje, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, taip pat žemės sklype, kuris yra miškų ūkio paskirties, ginčo statinių statybai be Statybos įstatymo taikytinas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Žemės įstatymas, Miškų įstatymas (redakcijos galiojusios Privalomojo nurodymo surašymo metu). Žemės įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas); laikytis žemės sklypui SŽNSĮ nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų (2 punktas); laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų (12 punktas). Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos.

Motyvuojamoji dalis

Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje numatyta, kad miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Vadovaujantis to paties straipsnio 11 d., miško infrastruktūra – miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti.

Vadovaujantis SŽNSĮ 95 straipsniu, miško žemėje draudžiama: 1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius; 2) paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus; 3) privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Vadovaujantis to paties įstatymo 100 str., paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama: 1) atlikti darbus ir veiksmus, draudžiamus paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose pagal šio įstatymo 99 straipsnio nuostatas; 2) dirbti žemę, naudoti trąšas, cheminius augalų apsaugos produktus, kitas chemines medžiagas ir jų mišinius, jeigu jie gali patekti į vandenį ir sukelti vandens ekosistemų pakenkimus; 3) vykdyti žemės darbus, keisti kranto liniją, reljefą ir žemės paviršių, išskyrus atvejus numatytus šiame įstatyme; 4) statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus šioje dalyje numatytas išimtis.

Vadovaujantis Privalomojo nurodymo surašymo metu galiojusiomis teisės aktų nuostatomis, miško ūkio paskirties žemėje, aikštelių, žvėrių pašarų aikštelių statyba (Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalis ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tuo tarpu Miškų įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje numatyta, kokio pobūdžio inžineriniai statiniai ir įrenginiai priskirtini miško infrastruktūrai ir galimi statyti miško žemėje.

Inspekcija, atlikdama tyrimus dėl galimai padarytų statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat nagrinėdama suinteresuotų asmenų prašymus ir skundus ir pranešimus vadovaujasi Priežiūros įstatymu, Statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Nagrinėjant asmenų prašymus, skundus Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai.

Nagrinėjamu atveju atliekant tyrimą dėl pažeidimų Žemės sklype, atlikti faktinių duomenų patikrinimai, nagrinėta informacija, esanti informacinėse sistemose, vertinti tyrimo metu Inspekcijoje gauti paaiškinimai dėl ginčo dalyko, nagrinėta Aplinkos apsaugos departamento pateikta informacija, Inspekcijos turimi žemės sklypo planai, aktualūs kadastro žemėlapio duomenys, taip pat žemės sklypo ortofotonuotraukos ir tik išsamiai išnagrinėjus Inspekcijos surinktus duomenis bei atsižvelgiant į jų visumą, nustatyta rūsio statyba žemės sklype ir Privalomuoju nurodymu konstatuoti su šiuo faktu susiję teisės aktų pažeidimai

2022-10-26 Patikrinimo akte esančioje situacijos schemoje užfiksuoti rūsio matmenys, pagal kuriuos nurodytas statinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (redakcija galiojusi Privalomojo nurodymo surašymo metu) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.17 p., taip pat 2 skirsnio 2 lentelės 2 punktu, laikytinas pagalbinio ūkio paskirties I gr. nesudėtinguoju statiniu. Kadangi pagal anksčiau nurodytą apibrėžimą rūsys yra pagalbinis ūkio statinys, o ne miško infrastruktūrai priskirtinas inžinerinis statinys ar įrenginys, Privalomajame nurodyme pagrįstai šio statinio statyba nustatyti SŽNSĮ 95 str. ir 100 str. pažeidimai. Ieškovas rūsį kvalifikuoja bunkeriu, skirtu žmonių slėptuvei karo metu, vadovaudamasis tik G. P., pateiktomis išvadomis, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, apie nurodyto asmens kvalifikaciją statybų srityje, todėl nėra aišku, kokiomis specialiomis žiniomis remdamasis nurodytas asmuo teikia Konsultacinę išvadą. Surašant Privalomąjį nurodymą tyrimą vykdė ir Privalomajame nurodyme įpareigotų nugriauti statinių teisinį kvalifikavimą Inspekcijos specialistai, turintys specialų išsilavinimą statybų srityje.

Ieškovas Patikslintame ieškinyje taip pat teigia, kad Inspekcija nepagrįstai nustatė, kad malkinės statyba žemės sklype neteisėta. Inspekcija, vertindama Ieškovo argumentus ir nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis Ieškovas įrodinėja malkinės statybos teisėtumą, pažymi, kad Ieškovo minimu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjos A. G. parašu, kuriuo Ieškovo teigimu suderinta Malkinės statyba, Planas Nr. 1 pasirašytas 2005-07-14. Vadovaujantis nurodytu laikotarpiu (t. y. 2005-07-14) galiojusiomis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, miškų ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus buvo priskirti: 1) mišku apaugęs plotas (medynai); 2) neapaugęs mišku plotas: kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos; 3) žemė, kurią užima miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės; 4) žemė, kurioje numatyta įveisti mišką; 5) miško valdose įsiterpusios kitos žemės naudmenos, tarp jų atskirais žemės sklypais nesuformuotos žemės ūkio naudmenos. Pagal tuo pačiu metu galiojusias Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, miško žemė – tai apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos ir žaliaviniai krūmynai bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. Pažymėtina, kad vadovaujantis 2005-07-14 galiojusiame, įtvirtintame Žemės įstatyme ir Miškų įstatyme, reglamentavime (o taip pat ir Privalomojo nurodymo surašymo metu galiojusiose tų pačių įstatymų nuostatose) nebuvo įtvirtinta teisės normų, numatančių, kad be medienos sandėlių bei su mišku susijusių įrenginių, miškų ūkio paskirties ar miško žemėje galėtų būti dar kokių nors kitų statinių.

Vadovaujantis nuo 2003-03-20 iki 2007-01-01 galiojusių Lietuvos miškotvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-02-12 Įsakymu Nr. 76, 4 priedo 1.3.5. papunkčiu, miško sandėlis buvo apibrėžtas kaip ,,sandėlis – žemės sklypas, skirtas pagamintai ir iš ruošos vietos išgabentai miško produkcijai, visų pirma medienai, sukrauti, apmatuoti ir parduoti.“.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad 2005-07-14 metu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė galimybę miško žemėje statyti medienos sandėlį ir šiuo atveju Plane Nr. 1 buvo nurodyta, kad derinama sandėlio vieta, kurio plotas neturėjo viršyti 80 kv. m. Tuo tarpu 2022-10-06 Patikrinimo akte nurodyta: ,,užfiksuotas medinio karkaso sandėlis – malkinė, stogas – vienšlaitis, stogo danga – ruberoidas (matmenys nurodyti situacijos schemoje).“ Iš nurodyto patikrinimo akto duomenų matyti, kad atlikus patikrinimą užfiksuotas ne medienos sandėlis, o Malkinė, be to, iš schemoje pažymėtų Malkinės parametrų matyti, kad malkinės bendras plotas ženkliai viršija 80 kv. m., kas patvirtina, kad tokio statinio statyba Žemės sklype nebuvo derinta 2005-07-14.

Nagrinėjamu atveju taip pat negalima sutikti su Ieškovo argumentais, kuriais Ieškovas nurodo, kad: ,,Malkinė yra miško infrastruktūrai priskiriamas statinys, skirtas miško rekreacinėms ir aplinkosaugos funkcijoms įgyvendinti, todėl Malkinė patenka į Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 str. 1) p. numatytą išimtį ir jos egzistavimas Ginčo sklype yra leistinas bei teisėtas.“

Nurodytų aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio atitinkamai 16, 20, 28 ir 30 dalyse pateiktos šios sąvokų apibrėžtys: inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (2 str. 16 d.); ypatingasis statinys – statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal normatyviniais statybos techniniais dokumentais nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Prie ypatingųjų statinių kategorijos priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija (2 str. 20 d.); neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių (2 str. 28 d.); nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (2 str. 30 d.). Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis STR Statinių klasifikavimas 7.17 p., malkinė laikytina pagalbiniu ūkio paskirties pastatu.

Atsižvelgiant į aukščiau įvardintas faktines aplinkybes, taip pat vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad Žemės sklype užfiksuotas statinys – malkinė, kuri, vadovaujantis anksčiau minėtomis STR Statinių klasifikavimas ir Statybos įstatymo nuostatomis, laikytina ne miško infrastruktūrai priskirtu inžineriniu statiniu ar įrenginiu, o pagal savo naudojimo pobūdį ir parametrus – neypatinguoju pagalbiniu ūkio pastatu.

Žemės sklype užfiksuota malkinė neatitinka miško infrastuktūrai priskirtinų objektų kategorijos, todėl Inspekcija pagrįstai nustatė, kad nurodyto statinio statyba pažeidžia SŽNSĮ 95 str. ir 100 str. nuostatas.

Vertinant Ieškovo argumentus dėl terasos statybos teisėtumo, ieškovui nurodant, jog terasos (medinio gulto), kaip ir malkinės statyba buvo iš anksto suderinta su atsakingomis institucijomis (Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriumi), ką patvirtina anksčiau minėti žemės sklypo planai. Šiuo atveju pažymėtina, kad iš Ieškovo nurodomame dokumente – su 2021-11-19 paaiškinimais Inspekcijai pateiktame korporacijos matininkai parengtame žemės sklypo plane M:2000 (toliau – Planas Nr. 2), nurodomas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovės A. G. parašu suderintas ,,Proj. pliažo įrenginys (medinis gultas 6x6 m)“. Kaip anksčiau minėta, 2005-07-14 (derinimo atlikimo metu) galiojusios Žemės įstatymo ir Miškų įstatymo nuostatos miškų ūkio paskirties žemės sklype numatė galimybę statyti tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius. Taip pat papildomai pažymėtina, kad kaip matyti iš nurodytų duomenų apie atliktą medinio gulto vietos derinimą, pastebėtina, kad įrašu Plane Nr. 2 buvo derinta pliažo įrenginio, kurio matmenys 6x6 m, vieta. Šiuo atveju iš 2022-10-06 Patikrinimo akte nurodytų duomenų matyti, kad Žemės sklype užfiksuotas statinys ,,<...> prie upės kranto ant metalinės konstrukcijos iš medinių lentų įrengta terasa (~5,15 x 4,7 m)“. Taigi, Inspekcijai atlikus patikrinimą ir užfiksavus faktinius duomenis, Žemės sklype buvo užfiksuota medinė terasa, o ne medinis gultas, kurio derinimai galimai buvo atlikti 2005-07-14. Nurodytame patikrinimo akte užfiksuoti Terasos matmenys skiriasi nuo medinio gulto matmenų, nurodytų Plane Nr. 1. Vadovaujantis anksčiau minėtomis Statybos įstatymo 2 str. 30 punkto nuostatomis, taip pat STR Statinių klasifikavimas 2 skirsnio 3 lentelės 4.1 punkto nuostatomis, Terasa laikytina 1 gr. nesudėtingu inžinerinius statiniu.

Ieškovas teigia, kad vertinant Terasos statybų teisėtumo klausimą, taikytina SŽNSĮ 100 str. 4 p. numatyta išimtis, t. y. Ieškovas nurodo, kad: ,,Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 100 str. 4) p. d) dalyje įtvirtina, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose leidžiama statyti nesudėtingus paplūdimių statinius, kurių sąrašą nustato aplinkos ministras. <...> Aptariamas sąrašas yra nustatytas bei patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-07-23 įsakymu Nr. D1-700 „Dėl nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašo patvirtinimo“. <...> Aptariamo poįstatyminio teisės akto 2 str. numato leidimą paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti atitinkamus statinius, įskaitant stogines iki 10 m² pločio ir ne aukštesnes kaip 3 m, bei taip pat terasas ir aikšteles, kurių plotas ne didesnis kaip 50 m.

Su šia Ieškovo išsakyta pozicija nesutiktina. Šiuo atveju Ieškovas savo pozicijai pagrįsti nurodo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-07-23 įsakymu Nr. D1-700 patvirtintų Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašo (toliau – Sąrašas) nuostatų 2 p. Minėto akto 1 p. nurodyta, kad: ,,Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje įrengiant paplūdimį leidžiama statyti šiuos nesudėtinguosius statinius: 1.1. bokštelius šuoliams į vandenį; 1.2. sporto aikšteles žaidimams atvirame ore (paplūdimio tinkliniui, tenisui, badmintonui, futbolui, krepšiniui ir kitoms atvirame ore žaidžiamoms sporto rungtims).“ Tuo tarpu 2 punkte pažymėta, kad ,,Savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose, valstybinių parkų tvarkymo planuose nustatytose vietose įrengtuose ar numatomuose įrengti paplūdimiuose, be statinių, nurodytų 1 punkte, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti šiuos nesudėtingus statinius: 2.1. stogines iki 10 m² ploto ir ne aukštesnes kaip 3 m; 2.2. medicinos ir gelbėjimo punktus (statomi paplūdimiuose, skirtuose daugiau kaip 100 poilsiautojų); 2.3. kavinių lauko terasas ir aikšteles, kurių plotas ne didesnis kaip 50 m2“. Kaip matyti iš nurodytų nuostatų, terasos statyba paviršinio vandens telkinio apsaugos juostoje yra galima tik tais atvejais kai yra įrengiamas paplūdimys, taip pat galima tik kavinės terasos statyba.

Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nustatė medinės Terasos statybos neteisėtumo faktą, aplinkybę, kad nurodyto statinio statyba pažeidžiamos SŽNSĮ 95 str., 100 str. nuostatos, taip pat pagrįstai Privalomuoju nurodymu įpareigojo Ieškovą nugriauti nurodytą statinį – Terasą.

Lietuvos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintas įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskrecijos teisę, t. y. veiksmų laisvę veikti ar spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. Tai reiškia, kad Inspekcijos įgaliojimai dėl ginčijamų administracinių aktų surašymo yra griežtai reglamentuoti įstatyme. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatas, vadovaujantis kuriomis patikrinimo metu nustačius teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimus, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus, Inspekcija Ieškovui pagrįstai surašė Privalomąjį nurodymą su įpareigojimu nugriauti Ginčo statinius ir sutvarkyti statybvietę Žemės sklype, todėl šie Ieškovui nustatyti įpareigojimai yra proporcingi ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

Inspekcijos vertinimu patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog skundžiamas Inspekcijos priimtas administracinis aktas – Privalomasis nurodymas, turėtų būti panaikintas bent vienu ABTĮ 91 str. 1 d. nurodytu pagrindu, t. y. Ieškovas neįrodė, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat Ieškovas neįrodė, kad Inspekcija negalėjo ir neturėjo teisės priimti skundžiamų administracinių sprendimų.

Atsakovė mano, kad ieškinyje nurodyti argumentai dėl ginčijamo atsakovės Privalomojo nurodymo neteisėtumo yra nepagrįsti ir atmestini. Inspekcija, nustačiusi minėtus statybos pažeidimus, pagal teisės aktų reikalavimus, pagrįstai surašė ieškovui Privalomąjį nurodymą ir teisėtai pareikalavo per nustatytą terminą pašalinti pažeidimus.

Teismo posėdžio metu atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM atstovė su ieškiniu nesutiko, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais prašė jį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Teismas konstatuoja, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM, atlikdama tyrimus dėl galimai padarytų statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, taip pat nagrinėdama suinteresuotų asmenų prašymus ir skundus ir pranešimus vadovaujasi Priežiūros įstatymu, Statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875. Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad miško žemėje draudžiama: statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, bei 100 str. 4 dalyje nurodoma, specialiosios žemės naudojimo sąlygos paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama: statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai: a) atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai; b) statomi ir (ar) įrengiami hidrotechnikos statiniai, vandens matavimo stotys, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginiai ir statiniai, požeminio vandens vandenvietės, informaciniai ženklai, stendai, pėsčiųjų takai, paviršinių vandens telkinių 2 pakrantės apsaugos juostą kertantys keliai ir inžineriniai tinklai, tiltai, sodybose ar prie jų – lieptai, uostuose ir prieplaukose – jų statiniai, prie vidaus vandenų kelių“.

Teismas konstatuoja, kad 2022-10-26 Patikrinimo akte esančioje situacijos schemoje užfiksuoti rūsio matmenys, pagal kuriuos nurodytas statinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713 (redakcija galiojusi Privalomojo nurodymo surašymo metu) patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 7.17 p., taip pat 2 skirsnio 2 lentelės 2 punktu, laikytinas pagalbinio ūkio paskirties I gr. nesudėtinguoju statiniu. Kadangi pagal anksčiau nurodytą apibrėžimą rūsys yra pagalbinis ūkio statinys, o ne miško infrastruktūrai priskirtinas inžinerinis statinys, ar įrenginys, Privalomajame nurodyme pagrįstai šio statinio statyba nustatyti SŽNSĮ 95 str. ir 100 str. pažeidimai.

2022-10-06 Patikrinimo akto duomenų matyti, kad atlikus patikrinimą užfiksuotas ne medienos sandėlis, o malkinė, be to, iš schemoje pažymėtų Malkinės parametrų matyti, kad malkinės bendras plotas ženkliai viršija 80 kv. m., kas patvirtina, kad tokio statinio statyba Žemės sklype nebuvo derinta 2005-07-14. Statybos įstatyme nurodoma, kad neypatingasis statinys – statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių (2 str. 28 d.); nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai (2 str. 30 d.). Vadovaujantis STR Statinių klasifikavimas 7.17 p., malkinė laikytina pagalbiniu ūkio paskirties pastatu, todėl

darytina išvada, kad Žemės sklype užfiksuotas statinys – malkinė, kuri, vadovaujantis anksčiau minėtomis STR Statinių klasifikavimas ir Statybos įstatymo nuostatomis, laikytina ne miško infrastruktūrai priskirtu inžineriniu statiniu ar įrenginiu, o pagal savo naudojimo pobūdį ir parametrus – neypatinguoju pagalbiniu ūkio pastatu.

Žemės sklype užfiksuota malkinė neatitinka miško infrastuktūrai priskirtinų objektų kategorijos, todėl Inspekcija pagrįstai nustatė, kad nurodyto statinio statyba pažeidžia SŽNSĮ 95 str. ir 100 str. nuostatas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018-07-23 įsakymu Nr. D1-700 patvirtintų Nesudėtingųjų paplūdimių statinių, leidžiamų statyti paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje, sąrašo nuostatų 2 punkte pažymėta, kad ,,Savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose ir detaliuosiuose planuose, valstybinių parkų tvarkymo planuose nustatytose vietose įrengtuose ar numatomuose įrengti paplūdimiuose, be statinių, nurodytų 1 punkte, paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti šiuos nesudėtingus statinius: 2.1. stogines iki 10 m² ploto ir ne aukštesnes kaip 3 m; 2.2. medicinos ir gelbėjimo punktus (statomi paplūdimiuose, skirtuose daugiau kaip 100 poilsiautojų); 2.3. kavinių lauko terasas ir aikšteles, kurių plotas ne didesnis kaip 50 m2“. Kaip matyti iš nurodytų nuostatų, terasos statyba paviršinio vandens telkinio apsaugos juostoje yra galima tik tais atvejais kai yra įrengiamas paplūdimys, taip pat galima tik kavinės terasos statyba. Todėl vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai nustatė medinės terasos statybos neteisėtumo faktą, aplinkybę, kad nurodyto statinio statyba pažeidžiamos SŽNSĮ 95 str., 100 str. nuostatos, taip pat pagrįstai Privalomuoju nurodymu įpareigojo Ieškovą nugriauti nurodytą statinį – terasą.

Teismas konstatuoja, kad atsakovė atliekant tyrimą dėl pažeidimų žemės sklype, atliko faktinių duomenų patikrinimus, nagrinėjo informaciją, esančią informacinėse sistemose, vertino tyrimo metu gautus paaiškinimus dėl ginčo dalyko, nagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento pateiktą informaciją, žemės sklypo planaus, aktualius kadastro žemėlapių duomenis, žemės sklypo ortofotonuotraukas ir atsižvelgiant į atsakovo surinktus duomenis, bei atsižvelgiant į jų visumą, Privalomuoju nurodymu pagrįstai konstatavo teisės aktų pažeidimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. yra apibrėžti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundžiamas turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, teismas konstatuoja, kad patikslintame ieškinyje nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad skundžiamas atsakovės priimtas administracinis aktas – Privalomasis nurodymas, galėtų būti panaikintas bent vienu ABTĮ 91 str. 1 d. nurodytu pagrindu.

Teismas pažymi, kadangi ieškovas teismo neprašė skirti ekspertizės, o savo nuožiūra, neatsiklausęs teismo ir atsakovo nuomonės, kreipėsi į teismo ekspertą G. P. dėl kilusio ginčo vertinimo, todėl teismas eksperto pateiktų išvadų nevertina, kaip galimai šališkų ir neturinčių teisinės reikšmės bylos sprendimui.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškinys yra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 186, 189, 200, 259, 268-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Alfredas Juknevičius