- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-1509-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19898-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Trečiasis asmuo
- R. D.
- Ieškovas
- A. D.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei 226-ąjai daugiabučių namų savininkų bendrijai, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų, R. D. dėl įpareigojimo išduoti pažymą apie atsiskaitymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę 226-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją (toliau – Bendrija) buhalterinėje apskaitoje atsieti jos, t. y. A. D., piniginius įsipareigojimus už jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), nuo 1549,80 Eur dydžio R. D. įsipareigojimų ir išduoti pažymą apie jos piniginius įsipareigojimus atsakovei 226-ajai daugiabučių namų savininkų bendrijai be jai perkeltų 1549,80 Eur dydžio R. D. piniginių įsipareigojimų.
2. Nurodė, kad teismui nutraukus ieškovės ir R. D. santuoką bei padalijus lygiomis dalimis ginčo Butą, buvo padalintas turėtas įsiskolinimas Bendrijai. Ieškovė savo įsiskolinimo dalį visiškai padengė, o R. D. nemokėjo jokių mokesčių Bendrijai, dėl ko jo įsiskolinimas išaugo iki 1549,80 Eur. Vėliau teismo sprendimu Butas buvo atidalintas, priteisiant ieškovei natūra 1/2 dalį priklausančią R. D., o iš ieškovės priteisiant 21500 Eur kompensaciją R. D.. Atsiradus potencialiam pirkėjui, ieškovė kreipėsi į atsakovę išduoti pažymą, kad neturi jokio įsiskolinimo Bendrijai, tačiau atsakovė tokią pažymą atsisakė išduoti, nes ieškovei tapus vienintele Buto savininke, jai buvo perkelta ir buvusio bendrasavininko R. D. 1549,80 Eur skola. Ieškovės nuomone, buvusio bendrasavininko susidaręs įsiskolinimas jai buvo perkaltas neteisėtai ir nepagrįstai
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo R. D. su ieškiniu nesutiko, nes nuo 2018 m. vasario 22 d. neturi jokių įsipareigojimų atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino, įpareigojo atsakovę buhalterinėje apskaitoje atsieti A. D. piniginius įsipareigojimus už jai priklausantį Butą nuo 1549,80 Eur dydžio R. D. įsipareigojimų ir išduoti pažymą apie A. D. piniginius įsipareigojimus atsakovei be jai perkeltų 1549,80 Eur dydžio R. D. piniginių įsipareigojimų. Priteisė ieškovei iš atsakovės 775 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei iš atsakovės 7,82 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad iki 2016 m. vasario 11 d. Butas priklausė A. D. ir R. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2020 m. liepos 2 d. Butas priklausė A. D. ir R. D. dalinės (po 1/2 dalį) nuosavybės teise, nuo 2020 m. liepos 2 d. Butas priklauso A. D. asmeninės nuosavybės teise.
7. Teismas pažymėjo, kad R. D. įstatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis ir 4.82 straipsnio 3 dalis) pagrindu atsirudusi prievolė sumokėti atsakovei, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui, priskaičiuotus mokesčius už jam laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2020 m. liepos 2 d. priklausiusią 1/2 dalį ginčo Buto, gali pasibaigti tik įstatyme nustatytais pagrindais (CK šeštosios knygos I dalies IX skyriuje „Prievolių pabaiga“). CK 4.73 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatytų butų ir kitų patalpų savininkų pareigų (kurių svarbiausia - proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas) vienasmeniškai negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.
8. Teismas nurodė, kad atsakovė vienasmeniškai perkėlė 2020 m. liepos mėn. buvusį R. D. 1549,80 Eur dydžio įsiskolinimą ieškovei (sudengus jį su ieškovės permoka liko 1341,30 Eur dydžio įsiskolinimas). Tokiu būdu skolininkas R. D. buvo atleistas nuo prievolės vykdymo (tokią teisę kreditorius turi pagal CK 6.129 straipsnį), tačiau vienašališkai perkelti buvusio skolininko (R. D.) skolos naujam skolininkui (A. D.), atsakovė teisės neturėjo, nes nėra duomenų, kad A. D. sutiko perimti R. D. įsiskolinimą atsakovei, susidariusį už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2020 m. liepos 2 d. (CK 6.115 straipsnį). Faktas, kad Kauno apylinkės teismas sprendimu atidalino ginčo Butą, priteisdamas A. D. natūra 1/2 jo dalį, anksčiau priklaususią R. D., nereiškia, kad ieškovei buvo perkeltas ir R. D. turėtas 1549,80 Eur dydžio įsiskolinimas atsakovei, nes prievolė sumokėti atsakovei priskaičiuotus mokesčius už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2020 m. liepos 2 d. priklausiusią 1/2 dalį ginčo Buto, liko asmenine R. D. prievole.
9. Teismas konstatavo, kad atsakovės veiksmai, vienašališkai perkeliant 1549,80 Eur R. D. įsipareigojimą ieškovei ir apie tai pažymint 2020 m. spalio 5 d. išduotoje pažymoje Nr. 2020-25 laikytini neteisėtais, o minėtoje pažymoje nurodyti duomenys - neteisingais. Todėl ieškovės ieškinį tenkino.
10. Ieškinį patenkinus, teismas iš atsakovės priteisė ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo R. D. prašo: pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovės 226-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos Komunalinių mokesčių apmokėjimo suvestinę išrašytą 2020 m. spalio 5 d. A. D. ir Komunalinių mokesčių apmokėjimo suvestinę išrašytą 2020 m. spalio 5 d. R. D.; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; įpareigoti atsakovę 226-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją išduoti A. D. ir R. D. už Butui apskaičiuotus mokesčius laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2020 m. liepos 20 d. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl apelianto, kuris byloje yra trečiasis asmuo, o ne atsakovas, 1549,80 Eur dydžio įsiskolinimo pagrįstumo, nes šio įsiskolinimo nepagrįstumas yra išspręstas Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-419-260/2018, kuriuo atmestas atsakovės ieškinys R. D. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Teismas padarė procesinės teisės normos (CPK 18 straipsnis) pažeidimą, dėl kurio neteisingai išsprendė bylą.
11.2. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė neįrodė savo materialinių teisinių reikalavimų pagrįstumo, t. y. ieškovė nepateikė jokių mokėjimo dokumentų, įrodančių, kad po santuokos nutraukimo ji sąžiningai mokėjo visus mokesčius atsakovei, tenkančią jos tuo metu turėtai 1/2 daliai Buto, ko pasėkoje susidarė permoka. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto prašymą išreikalauti šiuos dokumentus. Šie mokėjimo dokumentai turėjo patvirtinti aplinkybes, kad ieškovės su ieškiniu pateiktos A. D. ir R. D. Suvestinės atitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo normas. Šių mokėjimo dokumentų į bylą nepateikus šios Suvestinės yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento, nes nurodytos imperatyvios Buhalterinės apskaitos įstatymo normos nenumato mokėjimo dokumentų, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio, kurie Suvestinėse įvardinti kaip „Po daugelio teismų sprendimų: dėl skolos, skyrybų, turo dalybų“ (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Suvestinių teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą apeliacinės instancijos teismas turėtų konstatuoti ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis).
11.3. Priešingai nei nurodė teismas, nei viena iš CK 4.76 straipsnio ir 4.82 straipsnio 3 dalies normų nenumato teismo nurodytų teisių ir pareigų bendrojo naudojimo objektų administratoriams.
11.4. Apeliantas sutinka sumokėti atsakovei apskaičiuotus mokesčius už jam laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2020 m. liepos 20 d. priklausiusią 1/2 dalį Buto. Šiuo tikslu atsakovė turi pateikti Buhalterinės apskaitos įstatymo, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka Butui apskaičiuotus mokesčius, kuriuos padalinus proporcingai apeliantui ir ieškovei po 1/2 dalį, būtų aiški mokėtina suma.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. D. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apelianto reikalavimai pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovės išrašytas suvestines ir įpareigoti atsakovę išduoti suvestinę už ginčo butui apskaičiuotus mokesčius nebuvo ginčo dalykas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, negali būti apeliacijos dalykas (CPK 312 straipsnis).
12.2. Šioje byloje nebuvo vertinama, ar apskaitoje fiksuoti skolos dydžio duomenys yra teisingi. Apelianto teiginiai, kad teismas sprendė dėl jo įsiskolinimo Bendrijai pagrįstumo yra nepagrįsti. Skolos Bendrijai dydis ir jo teisėtumas nėra šios bylos dalykas. Atsižvelgiant į tai, byloje nėra poreikio įrodinėti ar iš tiesų A. D. apmokėjo už jos Buto dalį priskaičiuotus Bendrijos mokesčius.
12.3. Pagrįsta teismo išvada, kad Bendrijos vienašalis sprendimas perkelti R. D. įsiskolinimą ieškovei yra neteisėtas. Pažymėtina, kad R. D. nepateikė jokių argumentų dėl šių esminių skundžiamo teismo sprendimo motyvų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę - 226-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją buhalterinėje apskaitoje atsieti ieškovės piniginius įsipareigojimus už jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) nuo 1549,80 Eur dydžio R. D. įsipareigojimų ir išduoti pažymą apie jos piniginius įsipareigojimus atsakovei be jai perkeltų 1549,80 Eur dydžio R. D. piniginių įsipareigojimų.
4. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą, ieškovės ieškinį patenkino.
5. Atsakovė pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neskundžia.
6. Apeliacinį skundą pateikė tik byloje trečiuoju asmeniu, be savarankiškų reikalavimų įtrauktas asmuo – R. D..
7. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodydamas, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas ieškovės ieškinį patenkino neatsižvelgdamas į tai, jog ieškovė savo ieškinio reikalavimų neįrodė. Teismas taip pat tvirtina, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl susidariusio įsiskolinimo dydžio pagrįstumo ir pažeisdamas procesinės teisės normas neteisingai išnagrinėjo bylą.
8. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ( CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1. 138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.
9. Kaip matyti iš ieškovės pareikštų ieškinio reikalavimų atsakovei, kad ieškovė savo reikalavimus, susijusius su jos teisių pažeidimu, grindė tuo, kad po santuokos nutraukimo su trečiuoju asmeniu, ji sąžiningai mokėjo bendrijai mėnesinius mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą, jos tuo metu turimai ½ daliai buto ir dėl to susidarė žymi minėtų mokesčių permoka. Ieškovė įrodinėjo, kad trečiasis asmuo taip pat turėjo ½ dalį ginčo buto, tačiau niekada bendrijai nemokėjo mokesčių už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą. Ieškovei nuo 2020 metų tapus viso ginčo buto savininkei, atsakovė neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo perkelti trečiojo asmens susidariusio 1549,80 Eur įsiskolinimo atsakovei. Remdamasi tuo ieškovė prašė teismą įpareigoti atsakovę - 226-ąją daugiabučių namų savininkų bendriją buhalterinėje apskaitoje atsieti ieškovės piniginius įsipareigojimus už jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) nuo 1549,80 Eur dydžio R. D. įsipareigojimų ir išduoti pažymą apie jos piniginius įsipareigojimus atsakovei be jai perkeltų 1549,80 Eur dydžio R. D. piniginių įsipareigojimų.
10. Pagal CK 4. 76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Aiškinant šią teisės normą suprantama, kad įstatyme yra nustatyta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
11. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes nustatė, kad po ieškovės ir trečiojo asmens R. D. santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo (2016-02-11) ginčo butas tapo daline (po 1/2 dalį) buvusių sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos CK 4.73 str. 2 d. ir 3 d.). Atsižvelgiant į tai, 226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius, tinkamai, remdamasi Lietuvos Respublikos CK 4.76 str. ir 4.82 str. 3 d. nuostatomis, pradėjo atskirai skaičiuoti mokesčius ieškovei už jai priklausiančią 1/2 dalį ginčo buto, bei atskirai skaičiuoti mokesčius trečiajam asmeniui už jam priklausančią 1/2 dalį ginčo buto. Šios faktinės aplinkybės atsispindi atsakovės suvestinėje. Iš suvestinės taip pat matyti, kad ieškovei atliekant mokėjimus buvo susidariusi permoka, iš kurios buvo dengiami jai priskaičiuoti mėnesiniai mokesčiai už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir eksploatavimą. Pagal pateiktus duomenis permoka 2020m. liepos mėnesį susidarė 254,69 Eur, o trečiojo asmens įsiskolinimas bendrijai buvo 1549,80 Eur. Kaip rodo kita bylos medžiaga, kad ieškovei tapus viso ginčo buto savininke, atsakovė jai perkėlė trečiojo asmens 1549,80 Eur įsiskolinimą. Atsakovė to neginčija. Taigi, nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovės veiksmai atlikti perkeliant 1549,80 Eur trečiojo asmens įsipareigojimą bendrijai bei bendrijos išduotoje pažymoje Nr. 2020-25 ieškovei nurodant tokius duomenis, pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti neteisėtais ir pažeidžiančiais ieškovės teises ( C K 1. 138 straipsnis) . Atsižvelgiant į nurodytą spręstina, kad trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, kad nustatant faktines bylos aplinkybes buvo padaryti procesinės teisės normų pažeidimai ir buvo neteisingai išspręsta byla yra nepagrįsti ir atmestini.
12. Teisėjų kolegija atskirai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą sprendė ginčą tik tarp ginčo šalių, o trečiasis asmuo byloje nebuvo pareiškęs savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto naujai keliamų reikalavimų nepasisako ir jų neanalizuoja.
13. Esant nurodytam, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai išnagrinėjo bylą ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą ( CPK 263 straipsnis), naikinti jį apelianto apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas ir apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
14. Atmetus trečiojo asmens apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Tačiau pagal CPK 93 straipsnio 3 dalies, CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą priteistinos ieškovei. Ieškovė prašo priteisti 250 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikė įrodymus pagrindžiančius tokių išlaidų turėjimą. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ patvirtintų maksimalių atlygintinų dydžių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), todėl priteistinos iš trečiojo asmens.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš trečiojo asmens R. D. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme ieškovei A. D..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.