Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Saulius Virbickas, R. B.- K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 27 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Sauliaus Virbicko kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notaro Donato Germanavičiaus (duomenys neskelbtini) išduotą vykdomąjį įrašą dėl 45 000 Eur skolos, 5 procentų metinių palūkanų nuo paskolos suteikimo dienos iki visiško skolos sumokėjimo dienos, 209,19 Eur išlaidų notarui, išieškojimo išieškotojos R. B.-K. naudai skolininko V. L. atžvilgiu. Antstolis, vykdydamas vykdomąjį dokumentą, pradiniam skolininkui V. L. išsiuntė (duomenys neskelbtini) priimtą patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą bei raginimą įvykdyti sprendimą, kuriame nurodyta per 31 dieną nuo raginimo gavimo dienos sumokėti minėtame raginime nurodytas sumas. Gavus duomenis apie prievolės perėjimą kitam asmeniui, antstolis (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skolininko pakeitimo“, kuriuo, vykdomojoje byloje vykdomajame dokumente buvusį skolininką V. L. pakeitė nauju skolininku Ž. L.. Antstolis, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas vykdomąjį dokumentą, naujam skolininkui išsiuntė (duomenys neskelbtini) vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėti dokumentai išsiųsti skolininkui Ž. L. jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) surašytas Turto arešto aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turto arešto aktas), kuriuo areštuotas aukščiau nurodytas pareiškėjo nekilnojamasis turtas. Minėtame Turto arešto akte nurodyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. Antstolis (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ekspertizės skyrimo“, kuris išsiųstas skolininkui jo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu patvarkymu nuspręsta: pareiškėjo nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skirti ekspertizę; ekspertizę atlikti paskirti turto vertintoją ir teismo ekspertę Ramintą Vaitiekūnienę, dirbančią UAB „IderArt“; skolininkas Ž. L. įpareigotas ekspertei sudaryti visas sąlygas turto apžiūrai. Taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, jeigu skolininkas nesudarys sąlygų turto apžiūrai – ekspertizę atlikti remiantis realiai turimais duomenimis, apsiribojant tik išorine turto apžiūra ir pan., atsižvelgiant į realias skolininko sudarytas sąlygas. Be to, vykdymo proceso šalims nurodyta, kad jos ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ekspertizės skyrimo“, jos CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. (duomenys neskelbtini) surašytas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė – 64 200 Eur. (duomenys neskelbtini) priimtas patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“, kuriame nurodyta, kad areštuotas turtas realizuotinas, parduodant jį iš varžytinių, nustatyta parduodamo turto rinkos vertė 64 200 Eur. Skolininkas ir išieškotoja informuoti, kad prieštaravimus dėl turto įkainojimo galima pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas patvarkymas skolininkui Ž. L. buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Jame taip pat buvo išaiškinta, kad sutinkamai su CPK 704 straipsnio nuostatomis iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Vykdant išieškojimą paskelbtos turto varžytynės, kurių pradžia (duomenys neskelbtini), pabaiga (duomenys neskelbtini). Skolininkui Ž. L. (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas apie varžytynes jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog antstolis pareiškėjo nekilnojamojo turto vertės nustatymo procesą atliko netinkamai, netinkamai nustatė jo nekilnojamojo turto kainą, bei tai, jog antstolis apskritai neinformavo pareiškėjo apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją nekilnojamajam turtui nupirkti iki varžytynių paskelbimo.

Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, tačiau vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų – vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), kitas pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Sprendžiant tinkamo turto įkainojimo vykdymo procese ginčus, turi būti vertinami ne tik pradinės turto kainos ir turto rinkos kainų skirtumai, bet ir visa turto įkainojimo procedūra, antstolio atlikti veiksmai (neveikimas), taip pat išieškotojo ir ypač skolininko veiksmai šioje procedūroje. Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 640, 644 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus (duomenys neskelbtini) surašė Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo areštuotas pareiškėjo nekilnojamasis turtas. Minėtame Turto arešto akte nurodyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. Vykdant aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto areštą nei skolininkas, nei išieškotoja šiame procese nedalyvavo. Antstolis (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ekspertizės skyrimo“. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė – 64 200 Eur. Antstolis (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse“, kuriame nurodyta, kad areštuotas turtas realizuotinas, parduodant jį iš varžytinių, nustatyta parduodamo turto rinkos vertė – 64 200 Eur. Minėtas patvarkymas pareiškėjui buvo išsiųstas jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Jame taip pat buvo išaiškinta, kad sutinkamai su CPK 704 straipsnio nuostatomis iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad antstolis apskritai neinformavo pareiškėjo apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją nekilnojamajam turtui nupirkti iki varžytynių paskelbimo yra visiškai nepagrįstos. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas žinojo apie vykstantį jo nekilnojamojo turto vertinimą, nes kaip nurodė ekspertė, atlikusi ginčo objektų vertinimą, apžiūrint objektus ji pareiškėjo nebuvo įleista į pastatų vidų. Atlikus ginčo objektų vertinimą, pareiškėjas prieštaravimų dėl turto įkainojimo nereiškė, patvarkymo dėl turto vertės nustatymo ir jo pardavimo varžytynėse neskundė. Teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad įvertinto turto rinkos vertė yra didesnė nei buvo nustatyta ekspertizės aktu nepateikė. Negavus iš vykdymo proceso šalių prieštaravimų dėl nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, vykdant tolimesnį skolos išieškojimą buvo paskelbtos turto varžytynės.

Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir/ar jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, o tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Pareiškėjas savo poziciją dėl, jo manymu, per mažos nustatytos nekilnojamojo turto vertės iš esmės grindžia jo paties internetinėje svetainėje www.aruodas.lt surastais skelbimais ir teiginiais, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir sodybos (duomenys neskelbtini) parduodamos už ženkliai didesnę kainą nei jo turtą įvertino antstolis. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo prieštaravimai nėra pakankami, jie nepagrįsti realiai atliktais tiksliais būtent ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertės skaičiavimais, kurie sudarytų pagrindą abejoti ekspertizės akte nurodyta nekilnojamojo turto verte. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, sudarančių pagrindą ginčyti nustatytą nekilnojamojo turto vertę ar ekspertizės akto (ne)teisėtumą ir / ar (ne)tikslumą. Skundo argumentai, kad antstolis pareiškėjo nekilnojamąjį turtą – žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir sodybą įvertino ženkliai mažesne kaina negu šio turto vertė rinkoje, niekuo nepagrįsti. Pažymėtina tai, kad pareiškėjo skelbimuose nurodytos žemės ūkio paskirties žemės sklypų bei sodybų kainos (duomenys neskelbtini) nėra savaiminis pagrindas suabejoti atliktos ekspertizės teisingumu. Skelbimuose nurodoma parduodamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų bei sodybų (duomenys neskelbtini) kaina nustatyta pagal jų pardavėjo subjektyvų vertinimą ir lūkesčius, todėl nėra jokių įrodymų, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas bei sodybos už prašomą kainą buvo parduoti, tuo labiau nežinoma nurodytų skelbime žemės sklypo ir sodybų stovis, pardavimo sąlygos ir t.t. Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad nustatydama nekilnojamojo turto kainą ekspertė juos lygino su kitais per 36 mėnesius jau įvykusiais pirkimo–pardavimo sandoriais, taip pat atsižvelgė į esamo nekilnojamojo turto vietą, statybos metus, žemės sklypo plotą ir dydį bei kitus rodiklius, nekilnojamasis turtas įvertintas jį apžiūrėjus. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų vertinti, kad ekspertė atliko netikslius skaičiavimus ir dėl to neteisingai nustatė nekilnojamojo turto vertę.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skolininkai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis vykdymo procese, bendradarbiauti su antstoliu ir nekliudyti jam atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 644 straipsnis), o antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Iš pareiškėjo pateikto skundo turinio galima daryti prielaidą, jog antstolis nustatydamas pareiškėjo nekilnojamojo turto rinkos vertę nebuvo iš viso paskyręs turto vertės nustatymo ekspertizės ir pareiškėjo nekilnojamojo turto vertę nustatė savo nuožiūra. Tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, antstoliui atlikus nekilnojamojo turto areštą ir galimai kilus abejonių dėl areštuoto turto vertės, jis pasinaudojo turima diskrecijos teise pasitelkti ekspertą ir toks jo veiksmas negali būti kvestionuojamas teisme. Apie tai, kad nekilnojamojo turto vertei nustatyti bus kviečiamas vertintojas buvo informuotos vykdymo proceso šalys. Vertinimas nekilnojamajam turtui buvo paskirtas dar (duomenys neskelbtini), o varžytynės buvo paskelbtos (duomenys neskelbtini), per šį laikotarpį skolininkas nei karto nebuvo susisiekęs su antstoliu, tikslu pasiteirauti apie vertinimo proceso eigą. Į nagrinėjamą bylą pareiškėjas ne tik nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių nekilnojamojo turto vertės netinkamą nustatymą, bet ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad efektyviai naudojosi galimybėmis surasti turto pirkėją ir yra jį radęs.

Pažymėtina, kad įstatyme yra nustatyta antstolio teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, todėl kiekvienu atveju dėl poreikio skirti turto vertės nustatymo pakartotinę ar papildomą turto vertės nustatymo ekspertizę sprendžia išieškojimą vykdantis antstolis, atsižvelgęs į konkrečioje vykdomojoje byloje esamą situaciją, vykdymo proceso paskirtį ir tikslus bei proceso dalyvių teisėtus interesus.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, bei tai, kad antstolis turto vertę nustatė remiantis ekspertizės aktu, o pareiškėjo argumentai nepaneigia antstolio nustatytos turto vertės, sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad nustatyta nepagrįsta nekilnojamojo turto vertė. Teismas sutinka su antstolio išsakyta pozicija, kad pareiškėjo skunde minimi jo pateikti skelbimai iš nekilnojamojo turto pardavimų tinklapių – nėra konkretaus nekilnojamojo turto vertinimas, nes nekilnojamojo turto pardavimų tinklapiuose yra talpinami pardavėjų skelbimai ne pagal rinkos kainas, o pagal pardavėjų pageidavimus ir norimas gauti sumas už parduodamą turtą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo naikinti pareiškėjo skundžiamo antstolio patvarkymo. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad nustatyta nekilnojamojo turto vertė nėra lygi pardavimo vertei, todėl ginčo turtas gali būti parduotas ir brangiau (potencialiems pirkėjams varžantis varžytynėse).

Apibendrinant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolis, įkainodamas ginčo turtą, CPK 681 straipsnio reikalavimų nepažeidė, pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ekspertės nustatyto nekilnojamojo turto kainos nepaneigė (CPK 178 straipsnis), o antstolis tinkamai taikė turto įkainojimą reglamentuojančias CPK normas, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510-513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo Ž. L. skundą dėl antstolio Sauliaus Virbicko veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.