Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2025-02-07 · Civilinė byla Nr. e2-447-1021/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-07
Bylos Nr.
e2-447-1021/2025
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00016-2024-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Atsakovas
D. D.
Ieškovas
UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Paulius Bružas
Civilinė byla Nr. e2-447-1021/2025Proceso Nr. 2-53-3-00016-2024-8
Procesinių sprendimų kategorijos :1.3.2.7.1.; 1.3.2.11.(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 7 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,dalyvaujant atsakovo D. D. atstovui advokatui Pauliui Bružui,nedalyvaujant: atsakovui D. D.,ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byloje pagal ieškovės uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui D. D., atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-19753/2023, iš dalies tenkindama darbuotojo prašymą, nusprendė: išieškoti darbuotojui D. D. iš darbdavės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 3876,41 Eur dienpinigių, 1201,96 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio išieškojimo, neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 1366,02 Eur vykdyti skubiai; kitą prašymo dalį (dėl 100 Eur už keltą ir 425 Eur išskaitų priteisimo darbuotojui iš darbdavės) atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2024 m. vasario 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovui D. D. dėl tarp šalių kilusio darbo ginčo dėl atsakovo teisės į jam ieškovo neišmokėtą 3876,41 Eur dienpinigių dalį bei 1201,96 Eur jam ieškovo neišmokėtą kompensacijos už kasmetines atostogas dalį, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus darbo ginčų komisijos 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimo byloje Nr. APS-131-19753/2023 dalį, kuria komisija nusprendė išieškoti D. D. naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3876,41 Eur dienpinigių, 1201,96 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; išnagrinėti darbo ginčą iš esmės ir nepriteisti atsakovui D. D. iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas įsiskolinimo.

3. 2024 m. balandžio 8 d. teisme gautas atsakovo D. D. atsiliepimas į ieškinį, kuriame jis prašo ieškovo ieškinį atmesti; priteisti D. D. naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3876,41 Eur dienpinigių; 1201,96 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisti D. D. naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini) netesybas, kurių dydis –ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. 2024 m. spalio 3 d. (iki skirto (atidėto) teismo posėdžio) teisme gautas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 140 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriame nurodoma, jog ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės profesionalaus teisininko atstovaujamai ieškovei yra žinomos ir visiškai suprantamos, prašoma civilinę bylą nutraukti. Pastarojo ieškovo procesinio veiksmo (ieškinio atsisakymo) priežastys pareiškime nėra nurodytos, ieškovo atstovas papildomu rašytiniu pareiškimu prašo jo ieškinio atsisakymo pareiškimo priėmimo ir bylos nutraukimo klausimą išspręsti ieškovei ir jos atstovams nedalyvaujant.

5. 2024 m. spalio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-815-633/2024, priimtas ieškovės ieškinio atsakovui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme atsisakymas ir civilinė byla nutraukta, priteista atsakovui iš ieškovės 8196,12 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybų ir 1450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, grąžinta ieškovei žyminio mokesčio dalis.

6. 2024 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2901-1097/2024 nutarta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-815-633/2024, panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

7. 2025 m. sausio 20 d. teismo posėdyje atsakovo atstovas paaiškino, kad teismas gražino bylą nagrinėti iš naujo, kad tinkamais procesiniais dokumentais būtų įforminti visi reikalavimai. Prieš tai teismas viską sprendė nutartimi, tačiau klausimą dėl netesybų teismas galėjo išspręsti tik sprendimu. Apygardos teismas panaikino visą nutartį, tame tarpe ir tą nutarties dalį, kuria priimtas atsisakymas nuo ieškinio, todėl yra šiuo metu ir ieškinys, ir priešieškinis, bei atsisakymas nuo ieškinio. Teismas turi išspręsti šiuos abu klausimus sprendimu. Klausimas dėl ieškinio atsisakymo sprendžiamas teismo nutartimi, atsakovo reikalavimas sprendimu. Šiuo atveju teismas abu klausimus turi išspręsti teismo sprendimu. Tenkinus ieškinio atsisakymą, galima spręsti dėl darbo ginčų komisijos sprendimo taikyti darbo užmokesčio nepriemoką, galima spręsti, kad priklauso netesybos. Jos priklauso pagal darbo kodekso 147 straipsnį, kuris sako, kad jeigu darbo santykiai pasibaigia ir laiku neatsiskaito, darbdavys privalo mokėti netesybas vieno darbo užmokesčio iki 6 mėnesių. Šiuo atveju atsisakius ieškinio, ta aplinkybė, kad neatsiskaitė a priori reiškia, kad tą pripažįsta ieškovė, ginčo nėra. Aplinkybių pateisinančių, kodėl ieškovė nesumokėjo 5078 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų nenurodyta. Kitų reikšmingų aplinkybių, dėl ko netesybos neturėtų būtų priteistos, nenurodyta, dėl ko teismas turi pagrindą tenkinti šioje dalyje darbuotojo reikalavimus, priteisti netesybas už 6 mėnesius. Tos netesybos buvo anksčiau teismo apskaičiuotos, todėl palaikantys tą skaičiavimą. Prašantys priteisti bylinėjimosi išlaidas tiek pirmoje instancijoje, tiek apeliacinėje, nes jos kilo, kadangi buvo ginčijamas DGK sprendimas, ieškovas to ginčijimo atsisakė, dėl ko išlaidos susidarė dėl darbdavio (ieškovo veiksmų). Apeliacinėje instancijoje ieškovo apeliacinis skundas iš esmės nebuvo tenkintas, tik panaikinta dėl procesinių procedūrų neatitikimo, netenkintas nei vienas ieškovo reikalavimas ar atsikirtimas, o tenkinami pilnai darbuotojo reikalavimai. Todėl turėtų būti priteistos atsakovo išlaidos: 1450 Eur pirmosios instancijos teisme, ir 700 Eur apeliacinės instancijos teismo išlaidos (2025 m. sausio 20 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 7 min. 18 sek.---12 min. 30 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. 2024 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2901-1097/2024, panaikinus Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-815-633/2024, ir nenurodžius nutarties rezoliucinėje dalyje, kad nutartis naikinama dalyje, kas reiškia, jog panaikinta visa nutartis, liko neišspręstas ieškovo ieškinio atsisakymo klausimas. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė klausimą dėl ieškinio atsisakymo išspręsti teismo sprendimu. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti ieškovui nedalyvaujant, ieškinio atsisakymo neatsiėmė.

9. Teismas sprendžia, kad ieškovės rašytinis atsisakymas ieškinio nepažeidžia nei bylos šalių ginamų byloje teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros, nei įstatymų reikalavimų, nei kitokio viešojo intereso. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato galimybę ir dispozityvaus pobūdžio procesinę teisę ieškovei atsisakyti ieškinio bet kurioje bylos proceso stadijoje, t. y. ir jos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Dėl šių aplinkybių ieškinio atsisakymas priimtinas ir civilinė byla dėl ieškinio reikalavimo nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Priešingas sprendimas, teismo vertinimu, neproporcingai suvaržytų procesą teisme iniciavusios darbo ginčo šalies (ieškovės, darbdavio) procesinę teisę šio proceso atsisakyti bet kokiais teisėtais motyvais, ar tokių ir nenurodant, kaip yra nagrinėjamu atveju (proceso įstatymas nėra nustatęs ieškinio atsisakančiam ieškovui procesinės prievolės tokį savo sprendimą motyvuoti), proceso tęsimas prieš jį iniciavusios šalies valią, teismo vertinimu, prieštarautų ir visuotinai pripažintos civilinių santykių subjekto teisės kreiptis į teismą, kuri apima ne tik galimybę kreiptis, bet ir atsisakyti proceso.

10. Ieškovė ir atsakovas 2022 m. sausio 3 d. sudarė darbo sutartį Nr. 2022010311, kurios pagrindu atsakovas dirbo pas ieškovę tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK) 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-19753/2023 pagal darbuotojo prašymus darbdavei dėl darbo užmokesčio, dienpinigių išieškojimo ir kitų reikalavimų, darbuotojo prašymus tenkino iš dalies ir nusprendė: išieškoti darbuotojui iš darbdavės 3876,41 Eur dienpinigių, 1201,96 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

11. DK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimą, įtvirtinta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme (DK 229 straipsnio 1 dalis); jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis).

12. DK 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis (DK 231 straipsnio 1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (DK 231 straipsnio 3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 231 straipsnio 4 dalis); teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, priėmimo bent viena iš ginčo šalių per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio yra priimtas darbo ginčų komisijos sprendimas, išnagrinėjimo, tai darbo ginčų komisijos sprendimas lieka neįsiteisėjęs, netampa privalomas ir neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai) bei pagal įstatymą netenka galios, kai įsiteisėja teismo sprendimas. Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės iš esmės išsprendžia teismas savo priimamu procesiniu dokumentu – sprendimu, o darbo ginčo išnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje reiškia, kad buvo įgyvendinta įstatyme įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgijimo sąlyga. DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

14. Be to, kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas aptariamos kategorijos byloje turi atitikti jo turiniui keliamus bendruosius reikalavimus, nustatytus CPK 270 straipsnyje. Išspręstoje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiškumų, kurie daro išnagrinėtą bylą iki galo neišspręstą arba yra naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltinis ir todėl reikalauja papildomo teisminio įsikišimo. Rezoliucinė sprendimo dalis turi būti suformuluojama taip, kad nesukeltų jokių neaiškumų dėl išnagrinėto individualaus darbo ginčo dėl teisės išsprendimo iš esmės, patenkintų ir atmestų reikalavimų turinio bei būtų įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019, taip pat pasisakyta, kad, jeigu po darbo ginčų komisijos sprendimo, kuriuo ginčas buvo išspręstas iš esmės ir prašymas tenkintas, priėmimo kita ginčo šalis, nesutikdama su nurodytu sprendimu, per įstatyme nustatytą terminą pareiškia teisme ieškinį dėl to paties darbo ginčo išnagrinėjimo, ir dėl to darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėja bei neįgyja vykdomojo dokumento statuso (nekalbant apie atvejus, kai sprendimas ar jo dalis turi būti įvykdyti skubiai), pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad teisi yra prašymą darbo ginčų komisijai padavusi šalis, išspręsdamas ginčą iš esmės sprendimo rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti ne tik išvadą atmesti ieškinį, bet ir teisiosios darbo ginčo šalies patenkinto reikalavimo turinį. Reikalavimą, dėl kurio patenkinimo darbo ginčo šalis kreipėsi į darbo ginčų komisiją, teismui, iš esmės išnagrinėjus ginčą, pripažinus pagrįstu, tačiau apie jo tenkinimą ir patenkinto reikalavimo turinį nenurodžius teismo sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse, susidarytų netoleruotina situacija, jog individualus darbo ginčas dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi įstatymų nustatyta tvarka, liktų iki galo neišspręstas ir ateityje būtų poreikis papildomai įsikišti kompetentingiems organams, nes neegzistuotų joks priverstinai vykdytinas darbo ginčus nagrinėjančių organų sprendimas, nustatantis šalių materialiąsias teises ir pareigas, t. y. nebūtų pasiektas rezultatas, dėl kurio buvo inicijuotas darbo ginčo nagrinėjimas. Teismas, iš esmės išspręsdamas individualų darbo ginčą dėl teisės, sprendimo rezoliucinėje dalyje turi išdėstyti savo suformuluotą patenkinto reikalavimo sprendimo priėmimo dieną turinį.

16. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nagrinėjamoje civilinėje byloje yra ieškovė, kadangi ji padavė ieškinį, siekdama išspręsti ginčą kitaip, negu nusprendė DGK, išnagrinėjusi atsakovo ieškinį. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, todėl nagrinėjamoje byloje nėra nagrinėjamas minėto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Šalių ginčas tokiu atveju nagrinėjamas teisme iš naujo, ir priimamas šiuo klausimu teismo sprendimas, kurio nesaisto DGK priimtas sprendimas. Darbo ginčo komisijoje šalių procesinė padėtis buvo priešinga, t. y. ieškovu buvo atsakovas D. D., o atsakove - ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

17. DK 229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu. 6 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės pareiškia abi šalys, abu ieškiniai turi būti nagrinėjami kartu. 7 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Kadangi ieškovė ginčijo sprendimo dalį, kuria tenkinti atsakovės ieškinio reikalavimai, todėl darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, ir teismui priėmus dėl ginčo sprendimo, jis šioje dalyje neteks galios.

18. 2024 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2901-1097/2024 konstatuota, kad 2024 m. balandžio 8 d. teisme gautas atsakovo D. D. atsiliepimas į ieškinį pagal savo esmę yra ne atsiliepimas, o priešieškinis. Jame prašoma ne tik ieškovo ieškinį atmesti; bet priteisti priteisti D. D. naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3876,41 Eur dienpinigių; 1201,96 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisti D. D. naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini) netesybas, kurių dydis –ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; priteisti atsakovui iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad atsakovas prašymu darbo ginčų komisijai reikalavimų dėl dienpinigių ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas nereiškė, taip pat nenurodė konkrečių prašomų dėl to priteisti sumų. CPK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Atsižvelgiant į paminėta, ieškovei ieškinio atsisakius, ir teismui priėmus ieškinio atsisakymą, nagrinėtini atsakovo priešieškinio reikalavimai.

19. DK 231 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas tai laiko tikslinga, nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės teisme gali būti remiamasi darbo ginčų komisijos surinktais ar jai pateiktais įrodymais; tuo pagrindu darbo ginčų komisija pateikia teismui darbo ginčo dėl teisės bylą per penkias darbo dienas nuo teismo nurodymo gavimo. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas byloje atsisakė ieškinio, t. y. atsisakė ginčyti darbo ginčų komisijos sprendimą, bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo, atsakovas papildomų įrodymų į bylą nepateikė, sprendžia, kad tikslinga byloje remtis darbo ginčų komisijos surinktais įrodymais.

20. Į nagrinėjamą bylą 2024 m. kovo 13 d. buvo pateikta darbo byla Nr. APS-131-19753. Šioje byloje esančiu atsakovo D. D. 2023 m. spalio 3 d. prašymu ( ieškiniu) nustatyta, kad ieškovas įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d.; už šį laikotarpį jo teigimu ieškovas neišmokėjo nei komandiruotpinigių, nei atostoginių, dėl ko prašė priteisti juos. Šalių sudarytos 2022 m. sausio 3 d. darbo sutarties Nr. 2022010311 1.3 punkte numatyta, kad atsakovui mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas (padaugintas iš koeficiento 1,303 Eur), mokamas vieną kartą per mėnesį plius komandiruotpinigiai. Darbo ginčų komisijai pateiktu UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl dienpinigių dydžio nustatymo laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d.”, nustatyta, kad juo nustatomas visiems UAB „(duomenys neskelbtini)" vairuotojams dienpinigių dydis nuo 2022 m. liepos 1 d. 50 proc. Lietuvos Respublikos patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžio dienpinigių visoms vairuotojų komandiruotėms; taip pat įsakyta su šiuo įsakymo raštu supažindinti visus vairuotojus Darbo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; įsakymas galioja neterminuotai.

21. Pagal dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526, 2 punktą dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra - vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu - nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra - vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

22. Atsakovas nei ieškinyje DGK, nei priešieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė paskaičiavimo nei dienpinigių, nei kompensacijos už neišnaudotas atostogas, o rėmėsi paskaičiavimais DGK sprendime. Nors teismas nagrinėdamas iš esmės bylą, nenagrinėja DGK sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau, kadangi jame atliktu paskaičiavimu remiasi atsakovas, dėl jo pasisakys sprendime. Kaip matyti iš DGK sprendimo, dienpinigių įsiskolinimas paskaičiuotas ne už visą atsakovo darbo laikotarpį ieškovo mėnesį, o už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Pats paskaičiavimas yra netiesioginis, t. y. skaičiuota ne nuo dienpinigių sumos ir išdirbtų dienų skaičiaus, o pagal išmokėtą atlyginimą, pervestas atsakovui pinigines lėšas. Teismo vertinimu toks skaičiavimo metodas yra klaidingas ir neteisingas, kadangi neįvertinta galima dienpinigių permoka, kaip ieškovė nurodė DGK.

23. Iš ieškovės pateikto darbo užmokesčio pažymos už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nustatyta, kad priskaičiuotas atsakovui atlyginimas sudarė 12803,68 Eur; išmokėta 8540,39 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovės pateikta atsakovo avanso apyskaita už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. nustatyta, kad atsakovui pervestas 16202,61 Eur. avansas, išleista 12350,50 Eur., likutis 3852,11 Eur.. Kaip toliau nurodoma 12350,50 Eur sudaro atsakovui priskaičiuoti dienpinigiai, kurių paskaičiavimas pateikiamas toliau, ir matyti, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 30 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. kas mėnesį priskaityti dienpinigiai bendroje sumoje 12350,50 Eur. Teismas sutikrino avansinėje apyskaitoje nurodytų mokėjimų numerius su ieškovės pateiktuose banko sąskaitų išrašuose nurodytais mokėjimų numeriais ir nustatė, kad visai sumai 16202,61 Eur yra pateikti mokėjimai, t. y. šie pinigai buvo pervesti atsakovui.

24. Ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PAYSERA sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. nustatyta, kad atsakovui pervesti avansiniai mokėjimai 12378 Eur sumai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gegužės 1 d. nustatyta, kad atsakovui pervesta 50 Eur.. Ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu nustatyta, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo pervesti 3900 Eur.. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. nustatyta, kad atsakovui pervesta 6487,00 Eur. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d. nustatyta, kad atsakovui pervesta 6840,00 Eur. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. nustatyta, kad atsakovui pervesti 200 Eur. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. pervesta 0 Eur. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašu už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. pervesta 0 Eur. Bendroje sumoje nustatyta, kad atsakovui jo darbo metu buvo pervesta iš viso 29855 Eur. Nors šioje sąskaitoje visur pavedimuose nurodyta, kad pavedimai yra avansas, bet DGK tai vertino, kaip mokamą atlyginimą ir dienpinigius. Sudėjus atsakovui išmokėtą sumą atlyginimo 8540,39 Eur ir jam priskaičiuotus dienpinigius 12350,50 Eur iš viso susidaro 20890,39 Eur, kai atsakovui pervesta 29855 Eur. Iš ieškovės pateikto darbo užmokesčio paskaičiavimo matyti, kad atsakovas iš viso dirbo 210 dienų. Padalinus jam priskaičiuotų dienpinigių dydį 12350,50 Eur iš dirbtų dienų skaičiaus 210 dienų gaunasi, kad jam vienai dienai buvo priskaičiuota 58,81 Eur dienpinigių, šis dydis didesnis negu Latvijoje, Lenkijoje, nežymiai mažesnis negu Vokietijoje, Nyderlanduose, t. y. atsakovui iš esmės buvo mokami maksimalūs dienpinigių dydžiai. Tiksliai nėra galimybės įvertinti, kadangi byloje nėra duomenų, kada ir į kokias šalis vyko atsakovas su darbo užduotimis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra jokios dienpinigių nepriemokos atsakovui, priešingai yra žymi permoka, dėl ko jo priešieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

25. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo priteisti jam kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. DK 127 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos šio kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos. 6 dalyje nustatyta, kad kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija draudžiama, išskyrus darbo santykių pasibaigimą, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais. Į bylą ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovui darbo sutarties vykdymo metu suteiktas kasmetines atostogas, todėl atleidžiant iš darbo jam turėjo sumokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas, apie sumokėjimą duomenų nepateikė, vadinasi jos nesumokėjo.

26. DK 126 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išskyrus 3 dalyje nurodytus darbuotojus, suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Darbo sutartyje nustatyta, kad atsakovui taikoma suminė darbo apskaita. Darbo ginčo komisijos sprendime nurodyta, kad ieškovė turėjo atsakovui priskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją už 22,19 d. d. nepanaudotų atostogų, ko ieškovė iš esmės neginčijo (ginčijo senaties terminą dėl reikalavimo pareiškimo DGK), teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.

27. Apskaičiuojant atostogų kompensacijos dydį reikalinga nustatyti vidutinį darbo užmokestį. DK 139 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai darbuotojui pagal DK ar kitas darbo teisės normas ar darbo sutartį turi būti mokamas vidutinis darbo užmokestis (arba jo dalis), priklausantis (priklausanti) nuo anksčiau gauto darbo užmokesčio, tokiam darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomos DK 139 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose numatytos darbo užmokesčio dalys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto „Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo" (toliau - Aprašas) 5.1 papunkčio nuostatomis, apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Aprašo 5.4 papunktyje nustatyta, kad vidutinis dieninis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). Pagal Aprašo 5.8 papunkčio nuostatas apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį neįskaitomos dienos ar valandos, kai darbuotojas faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas ar valandas.

28. Ieškovė DGK pateikė vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad ieškovo vidutinis darbo dienos užmokestis - 65,36 Eur (neatskaičius mokesčių). Taigi ieškovo naudai priskaičiuotina kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma turėjo sudaryti 65,36 Eur x 22,19 (nepanaudotų atostogų darbo dienų skaičius)=1450,33 Eur (neatskaičius mokesčių). Ieškovės atstovas DGK pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad atsakovui buvo priskaičiuota 248,27 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau ji paskaičiuota už laikotarpį nuo 2023 m. birželio mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn., t. y. tik už 3,8 darbo dienas. Atsižvelgiant į tai, ieškovui liko nesumokėta 1201,96 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už kasmetines atostogas, kuri visa priteistina iš ieškovės atsakovo naudai.

29. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

30. Reikalavimas dėl netesybų pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio darbuotojo DGK pareikšto reikalavimo dėl sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo. Teismo sprendimu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas dirbo ieškovės įmonėje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2023 m. rugsėjo 6 d. Jam nebuvo išmokėta 1201,96 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nors DGK 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-131-19753 atsakovo reikalavimas dėl atostogų kompensacijos buvo tenkintas, tačiau ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, kuriame ieškinio reikalavimo atsisakė 2024 m. spalio 3 d., tačiau jokių duomenų, kad būtų sumokėję atsakovui kompensaciją nepateikė. Ta aplinkybė, kad ieškovė ginčijo savo prievolę mokėti šias pinigines lėšas atsakovui, neatideda šių išmokų mokėjimo datos, nes jos turėjo būti sumokėtos jo atleidimo metu, ar ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo jo atleidimo, jeigu būtų taip susitarta. Teismas atsakovo kaltės dėl jam neišmokėtos atostoginių kompensacijos neišmokėjimo teismas nenustatė.

31. Įstatymas šių netesybų dydį riboja 6 mėn. maksimaliu terminu, kuris skirtas apginti darbdavio, o ne darbuotojo interesus. Nuo atsakovo (darbuotojo) atleidimo iš darbo 2023 m. rugsėjo 6 d. yra praėję daugiau nei 6 mėn. ( šiuo metu 1 metai 5 mėnesiai), todėl netesybos skaičiuotinos už maksimalų 6 mėn. laiką, o tai sudaro 7211,76 Eur (1201,96 Eur neišmokėta kompensacija ( mažesnė negu 1366,02 Eur vidutinis atsakovo darbo užmokestis per mėnesį) x 6 mėn. (neatskaičius mokesčių). Kadangi atsakovui kompensuotinas laikotarpis sudaro daug didesnį laikotarpį nei kompensuojamas pagal įstatymą faktiškai (už 6 mėn.) ir nėra pagrindo spręsti, jog šį laikotarpį bent kokia tai dalimi tiesiogiai ar netiesiogiai nulėmė pats atsakovas savo elgesiu, ieškovė reikalavimo mažinti netesybas nereiškė, teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės nedalyvavo, netesybų dydžio neginčijo ir savo skunde dėl ankstesnės teismo nutarties, įvertinus ilgą laikotarpį ir atsižvelgiant, kad nesumokėta suma sudaro 1201,96 Eur., o delspinigiai sudaro 7211,76 Eur, kas nėra daug palyginus su įmonės apyvarta 2023 m.( https://rekvizitai.vz.lt/imone/(duomenys neskelbtini)/ pardavimo pajamos 5113703 Eur), sprendžia, kad įstatymo pagrindu paskaičiuojamos iš ieškovės atsakovui netesybos nemažintinos.

32. Ieškovė reikalavimo kompensuoti jai teismo procese patirtas bylinėjimosi išlaidas nepareiškė ir tokių išlaidų kaip galimų byloje leistinais įrodymais nepagrindė, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos (CPK 13 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

33. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas tiek pirmoje instancijoje, tiek apeliacinėje, nes jos kilo, kadangi buvo ginčijamas DGK sprendimas, ieškovas to ginčijimo atsisakė, dėl ko išlaidos susidarė dėl darbdavio (ieškovo veiksmų). Apeliacinėje instancijoje ieškovo apeliacinis skundas iš esmės nebuvo tenkintas, tik panaikinta dėl procesinių procedūrų neatitikimo, netenkintas nei vienas ieškovo reikalavimas ar atsikirtimas, o tenkinti pilnai darbuotojo reikalavimai, todėl turėtų būti priteistos atsakovo išlaidos: 1450 Eur pirmosios instancijos teisme, ir 700 Eur apeliacinės instancijos teismo išlaidos.

34. Atsakovas pagal bylos duomenis byloje patyrė 1450 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms (už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą pirmos instancijos teismo posėdžiuose) (2024-10-04 DOK 39382), 500 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymu ( 2024-10-30 DOK 43364), bei apmokėti bei per atstovą prašo šias išlaidas jam priteisti iš ieškovės.

35. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas savo priešieškiniu prašė jam priteisti 3876,41 Eur dienpinigių; 1201,96 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisti netesybas, kurių dydis – ieškovo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; t. y. 8196,12 Eur, iš viso prašė priteisti 13274,49 Eur. Jo reikalavimai buvo tenkinti 1201,96 Eur +7211,76 Eur lygu 8413,72 Eur, t. y. reikalavimai buvo tenkinti 63 procentais, todėl jam iš ieškovės priteistina 63 procentai advokato atstovavimo išlaidų -1228,5 Eur..

36. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių, tačiau nuo to nėra atleidžiami atsakovai, šiuo atveju atsakovė pagal priešieškinį ieškovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas priešieškiniu prašė bendroje sumoje priteisti 13274,49 Eur., tokiu atveju turėjo sumokėti kaip už turtinį reikalavimą 398 Eur žyminio mokesčio, kuris atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė mažintinas iki 75 procentų, t. y. žyminis mokestis sudaro 299 Eur.. Kadangi priešieškinio reikalavimai tenkinti 63 procentais, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistina 63 proc. nuo 299 Eur žyminio mokesčio, kas sudaro 18 Eur.

37. Kitų atlygintinų valstybei bylinėjimosi išlaidų šiuo atveju nėra, todėl tokios tarp šalių nėra paskirstomos. Patenkinus ieškovės prašymą dėl ieškinio atsisakymo, jai grąžintina 75 proc. dalis jos sumokėto už ieškinį valstybei žyminio mokesčio, kas sudaro 85,50 Eur (114 Eur x 0,75) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 94 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 417 ir 418 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalimi, 231 straipsnio 3 ir 7 dalimis,

nutaria:

Priimti ieškovės uždaros akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ rašytinį atsisakymą nuo ieškinio atsakovui D. D. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme ir civilinę bylą dalyje dėl ieškinio nutraukti.

Atsakovo D. D. priešieškinį tenkinti iš dalies ir iš ieškovės (darbdavio) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), priteisti 1201,96 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (neatskaičius mokesčių); 7211,76 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) atsakovui (darbuotojui) D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės (darbdavio) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 1228,5 Eur.. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui (darbuotojui) D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje atsakovo priešieškinio netenkinti.

Grąžinti ieškovei uždarai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), 85,50 Eur jos sumokėto valstybei už ieškinį žyminio mokesčio dalį (žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos suinteresuoto asmens prašymu).

Priteisti valstybei iš atsakovės ieškovės (darbdavio) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 188 Eur žyminio mokesčio, bei įpareigoti šią sumą sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662, nurodant civilinės bylos Nr. e2-447-1021/2025.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis