Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-12-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-522-549/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-28
Bylos Nr.
2YT-522-549/2017
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00255-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ingrida Krušienė
Pareiškėjas
G. J., R. K.
Suinteresuotas asmuo
A. J., V. B., R. J., Nacionalinei žemės tarnybai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-522-549/2017Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00255-2017-8Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)
PALANGOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 28 d.Palanga
Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei,dalyvaujant pareiškėjai G. J., jos atstovui advokatui Daliui Poviliui,pareiškėjai R. K., jos atstovui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui,suinteresuotiems asmenims A. J., V. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. J. ir R. K. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims A. J., V. B., R. J., Nacionalinei žemės tarnybai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjos G. J. ir R. K. patikslintu pareiškimu teismui prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. J. palikimą lygiomis dalimis priėmė E. J. ir R. K.. Pareiškėjos nurodė, kad J. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), 1930-07-19 sudarė santuoką, kurioje jiems gimė vaikai: R. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini), I. J., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi J. J. iki šalies okupacijos buvo žemės savininkas, jo ir įpėdinių atžvilgiu buvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Kadangi J. J. mirė 1977-12-04, o S. J. mirė 1994-10-10, jų nuosavybės teisių atkūrimo procesą teko užbaigti įpėdiniams. Vienas iš vaikų – V. J., mirė 1996-01-28, taip pat iki galo neužbaigęs atkurti jam tenkančios jo tėvo J. J. nuosavybės dalies. Po V. J. mirties dėl turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė. Jis buvo nevedęs, duomenų apie jo vaikus nėra. Po savo brolio V. J. mirties, visą jo turtą lygiomis dalimis pradėjo valdyti E. J. ir R. K., ką patvirtina faktas, jog negausūs po V. J. likę asmeniniai daiktai: tarpukario Respublikos laisvės kovų atminimo medalį, dokumentus, radijo imtuvą, molinį ąsotį, turi pareiškėjai. Be to, E. J. ir R. K. ėmėsi veiksmų atkurti V. J. teisę į okupacijos metu prarastą turtą.

Pareiškėja G. J. (mergautinė pavardė – G.) ir E. J., 1987-04-23 sudarė santuoką. E. J. mirė 2008-12-13. 2008-09-15 bendruoju sutuoktinių testamentu E. J. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko sutuoktinei G. J., kuri po savo sutuoktinio mirties priėmė valdyti visą pastarojo turtą, taip pat ir jo turėtus dokumentus, asmeninius daiktus, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas.

Teismo posėdyje pareiškėja G. J. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog V. J. ir jos vyras E. J. buvo labai artimi. Jie nuolat bendravo, jos vyras rūpinosi broliu, kuris buvo neįgalus, gyveno (duomenys neskelbtini), Palangoje su mama S. J., tačiau gana vargingai. Šiai mirus, V. J. liko gyventi su broliu D. J. ir seserimi R. K.. Jos vyras E. J. labai dažnai lankė brolį V. J., veždavo jam rūbus, avalynę, duodavo pinigų. R. K. broliu nuolat rūpinosi vietoje. V. J. mirus, vyras organizavo ir jo laidotuves. Po laidotuvių vyras parsivežė V. J. daiktus bei dokumentus, tarp jų ir tėvų – gimimo liudijimus, mirties liudijimus, brolio laisvės gynėjo medalį, nes taip jie sutarė su R. K.. Šiuo metu šiuos daiktus saugo pareiškėja. Jokio paveldėtino turto V. J. neturėjo, nes gyveno labai vargingai. Ar buvo koks susitarimas dėl tėvų turto paveldėjimo, nežino. Ji su vyru kreipėsi į žemėtvarką dėl tėvo J. J. nuosavybės teisės į žemę atstatymo. Vyras rūpinosi, kad V. J. būtų įtrauktas į eilę nuosavybės teisei į žemę atkurti. Po V. J. mirties vyras ir R. K. rūpinosi, kad jis nebūtų išbrauktas iš minėtos eilės. Atsimena, kad V. J. turėjo mažą radijo aparatą, galimai VEF. Taip pat pas jį matė ir molinį ąsotį, kuriame merkdavo gėles, medalį.

Šalies argumentai

Pareiškėja R. K. teismo posėdyje savo prašymą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad po brolio V. J. mirties, dėl pastarojo nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, į Žemėtvarkos tarnybą kreipėsi ji ir brolis E.. Ar dėl paveldėjimo kreipėsi kiti giminės, nežino. Brolis V. turto beveik neturėjo, turėjo radiją – VEF, molinį didelį ąsotį su pieštomis gėlėmis, asmeninius rūbus. Medalį ji leido pasiimti E. Namas (duomenys neskelbtini) priklausė jos tėvui J., kuris mirė 1977 m., o po jo mirties namą paveldėjo mama S., kuri mirė 1994 m. Namą dalimis mama buvo padovanojusi jai ir D. po 2 kambarių butus, o V. – 1 kambarį. Sau mama pasiliko antrą aukštą. Po mamos mirties, jos jokio turto nebebuvo likę. V. gyveno viename kambaryje su mama, jokio savo turto neturėjo, jis žmonos neturėjo. E. padėdavo išlaikyti brolį V. Ji su E. tarėsi ir dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę bei kartu kreipėsi į Žemėtvarkos tarnybą. Dėl tėvo nuosavybės teisės į žemę atkurti prašymus rašė visi vaikai, tačiau ar rašė Vytautas, nežino. Į notarą dėl V. turto paveldėjimo nesikreipė, nes manė, kad jokio turto šis neturi. Ji kartu su E. nusprendė, kad V. dokumentai turėtų būti pas Edmundą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. J. teismo posėdyje paaiškino, jog V. J. yra jo dėdė, jo tėvo I. J. brolis. Jis su V. mažai bendravo, daugiau bendravo tėvai. Senelio J. žemę paveldėjo visi broliai ir seserys. Jo tėvas mirė netrukus po V. mirties. Jis ilgai sirgo, jo sveikata buvo silpna. Ar jis prieš tai kreipėsi dėl V. turto paveldėjimo, nežino. Jei įstatymiškai jam kažkas priklauso pagal tėvo eilę, norėtų turtą paveldėti.

Suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdyje paaiškino, kad ji yra I. J. duktė. V. J. - jos dėdė. Mano, kad jai priklauso kažkokia Vytauto žemės dalis. Jie savo teises į tėvo žemę yra realizavę. Ji jokių veiksmų dėl Vytauto teisės į žemę paveldėjimo nesiėmė. Žino, kad R. rūpinosi broliu V.. Šis jokio turto, daiktų neturėjo. Ji pati retai ateidavo pas jį, yra mačiusi, kad jis turėjo radiją, kurios klausydavosi.

Suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą neprieštaravo dėl pareiškimo tenkinimo, jei byloje pakanka įrodymų pareiškimui tenkinti ir prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotam asmeniui R. J. procesiniai dokumentai – pareiškėjų pareiškimas ir teismo pranešimas – įteikti bei apie bylos nagrinėjimą jis informuotas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko, prašymų nepateikė.

Liudytoja J. Ž. teismo posėdyje parodė, kad Jašinskų šeima buvo jos kaimynai. R. K. yra jos jaunystės draugė. V. taip pat pažinojo. Po tarnybos armijoje jo elgesys pasikeitė, vartojo alkoholį. V. šeimyninis gyvenimas nenusisekė. Jis liko gyventi kartu su mama (duomenys neskelbtini), Palangoje. Ten gyveno ir R., D., V. E. J. anksti išėjo iš namų, su juo mažai bendravo. V. daugiausiai rūpinosi R., tačiau sukūrus šeimas, mažai bendravo su ja, todėl smulkmenų apie jų šeimos gyvenimą nežino, kaip buvo sprendžiami paveldėjimo klausimai šioje šeimoje, taip pat nežino. Pas R. į namus beveik neužeidavo. Ar V. turėjo asmeninių daiktų ir ar ąsotis, radijas, priklausė jam, nežino. V. iki mirties matė kasdien. Žino, kad jis mėgo muziką, net pats dainuodavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 443 str., 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad J. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. J., gim. (duomenys neskelbtini), 1930-07-19 sudarė santuoką (b. l. 11), kurioje jiems gimė vaikai: R. K., gim. (duomenys neskelbtini), R. V. J. (toliau – ir V.), gim. (duomenys neskelbtini), I. J., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), D. J. J., gim. (duomenys neskelbtini), V. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8, 12-16). J. J. pagal 1938-03-25 Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Vilimiškės seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalų rūšimis paskirstytų žemių sąrašus, nuosavybės teisėmis buvusiame Paronžės kaime valdė 1,00 ha žemės sklypą (b. l. 51-52). Atsižvelgiant į tai, jo ir įpėdinių atžvilgiu buvo pradėtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, tačiau J. J. mirė 1977-12-04 (b. l. 17), o S. J. mirė 1994-10-10 (b. l. 18), neužbaigę nuosavybės teisių atkūrimo proceso, todėl jį tęsė įpėdiniai. V. J. mirė 1996-01-28 (b. l. 19), neužbaigęs atkurti nuosavybės teisės į jam tenkančią jo tėvo J. J. žemės dalį.

Pareiškėja G. J. yra mirusio 1996-01-28 V. J. brolio E. J. sutuoktinė. Pareiškėja (mergautinė pavardė – G.) ir E. J. 1987-04-23 sudarė santuoką (b. l. 20). E. J. ir G. J. 2008-09-15 sudarytu bendruoju sutuoktinių testamentu (b. l. 27), E. J. visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko sutuoktinei G. J., kuri po savo sutuoktinio E. J. mirties 2008-12-12 (b. l. 21) priėmė valdyti visą pastarojo turtą, taip pat ir jo turėtus dokumentus, asmeninius daiktus, nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas (b. l. 28-31).

Pareiškėja R. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusio 1996-01-28 V. J., sesuo (b. l. 12, 45).

V. J., mirusio 1996-01-28, brolis E. J. ir sesuo R. K. yra ketvirtosios eilės įpėdiniai pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 4 d.), kurie paveldi tuo atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. V. J. buvo nevedęs, duomenų apie jo vaikus nėra (b. l. 22). Po V. J. mirties dėl turto paveldėjimo į notarą niekas nesikreipė (b. l. 24). Taigi, pirmesnės eilės įpėdinių, turinčių paveldėjimo teisę į V. J. palikimą, nėra.

Pareiškėjos nurodo, kad po V. J. mirties, visą jo turtą pradėjo valdyti jo brolis E. J. ir sesuo R. K.. Pareiškėjos šį faktą grindžia tuo, kad po V. J. mirties likusius jo asmeninius daiktus pasidalino brolis E. J. ir sesuo R. K., t. y. E. J. paėmė V. J. tarpukario Respublikos laisvės kovų atminimo medalį (b. l. 25-26), asmeninius dokumentus, o R. K. – radijo imtuvą ir molinį ąsotį (b. l. 56-61). Šalys paaiškino, kad V. J. iki savo mirties gyveno tame pačiame name, kaip ir jo sesuo R. K.. Ji ir V. J. brolis E. J. nuolat rūpinosi savo broliu, teikė jam visokeriopą pagalbą ir priežiūrą, nes pastarasis buvo neįgalus, gyveno vargingai. Faktą, jog brolis E. J. ir sesuo R. K. rūpinosi V. J. patvirtino ir liudytoja apklausta šio asmens kaimynė J. Ž. bei suinteresuotas asmuo L. B.. Be to, E. J. ir R. K. ėmėsi veiksmų atkurti V. J. teisę į okupacijos metu prarastą turtą, t. y. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Vytautui (Romualdui) Jašinskui tenkančios žemės, valdytos jo tėvo J. J., dalį (b. l. 23, 51-52, 53), domėjosi ir sekė nuosavybės teisių atkūrimo procesą.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu, tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis Nr. 3K-3-152/2006). Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą.

Nagrinėjamu atveju V. (R.) J. palikimą sudaro palikėjo teisė atkurti nuosavybės teises (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 Nr. 3K-3-586/2007).

Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes.

Nors palikimo atsiradimo metu dar nebuvo atkurtos V. (R.) J. nuosavybės teisės į žemės sklypo, kurį valdė pastarojo tėvas J. J., tačiau palikimas yra universalus teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 23 d. nutartis Nr. 3K-3-251/2012).

Kadangi palikimo atsiradimo metu V. (R.) J. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, ši teisė, kaip turtinė teisė, yra paveldima. Įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima turtinė teisė, tai reiškia, kad ji taip pat gali būti priimama, pradedant faktiškai ją valdyti.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad E. J. ir R. K. iš karto po brolio V. J. mirties ne tik paėmė jam priklausiusius asmeninius daiktus, bet ir ėmėsi aktyvių veiksmų brolio nuosavybės teisėms atkurti: atsakingoms institucijoms teikė prašymus, užklausimus, aktyviai domėjosi nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga. Būtent E. J. buvo informuotas apie tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų“ 37 p., nustatyta tvarka ir eiliškumu, yra galimybė jam ir R. V. J. neatlygintinai suteikti naujus žemės sklypus individualiai statybai (b. l. 51-52). Be to, G. J. buvo informuota, kad 2016-10-24 10.20 val. kviečiama atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių dėl naujo iki 0,1667 ha dydžio žemės sklypo pasirinkimo nuosavybėn neatlygintinai Vytauto R. J. vardu (buvęs žemės savininkas J. J.) (b. l. 23). Pareiškėja G. J. patvirtino, kad ne tik jos vyras E. J., tačiau ir jo sesuo R. K. aktyviais veiksmais rūpinosi savo brolio R. V. J. nuosavybės teisių atkūrimu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja R. K. ir E. J. palikimą priėmę, faktiškai pradėjus turtą valdyti, elgėsi kaip paveldimo turto savininkai, turintys teisę į palikimą: kartu rūpinosi nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu bei nuosavybės teisių į šį turtą teisiniu įforminimu. Taigi, R. K. ir E. J., faktiškai priėmę palikimą – velionio asmeninius daiktus, siekė, kad būtų įgyvendintas palikimas – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimas, nes rūpinosi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį.

Įvertinus byloje surinktus duomenis, pareiškėjų pareiškime nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje bylos dalyvių duotus paaiškinimus, liudytojos parodymus, nesant kitokių įrodymų ir suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Nors suinteresuoti asmenys A. J. ir L. B. teismo posėdyje pareiškė, kad jie taip pat pageidauja paveldėti dėdės R. V. J. turtą, jei tokią galimybę numato įstatymas, tačiau tokio rašytinio reikalavimo ir jį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, esminių bylos aplinkybių palikimo priėmimo faktui nustatyti neginčijo.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad pareiškimas tenkintinas ir nustatytina, jog tiek R. K., tiek E. J. lygiomis dalimis priėmė palikėjo V. J. palikimą faktiškai pradėję jį valdyti (CK 5.51 str., 5.50 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str. str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1996-01-31, mirties likusį palikimą lygiomis dalimis priėmė E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs 2008-12-12, ir R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdami palikimą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Krušienė