Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Liepsnelė“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Liepsnelė“ vadovas A. M. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą savo vadovaujamai įmonei – atsakovei UAB „Liepsnelė“ (toliau – ir atsakovė, įmonė, bendrovė), kadangi bendrovė veiklos nevykdo, pajamų negauna. Bendrovė neturi jokių finansinių galimybių toliau vykdyti veiklą, atstatyti mokumą ir išvengti bankroto dar labiau nepabloginant bendrovės padėties ir nedidinant įsipareigojimų kreditoriams. Pagal 2024 m. lapkričio 14 d. balanso duomenis UAB „Liepsnelė“ turto vertė siekia 36 570 Eur, o finansiniai įsipareigojimai kreditoriams – 126 009 Eur sumą. Bendrovė negali laiku įvykdyti turtinių prievolių, be to, bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, todėl jai keltina bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas, atsakovei UAB „Liepsnelė“ keltina bankroto byla

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės vadovas, kuriam tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020).

Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1121-407/2020).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).

Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Liepsnelė“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1990 m. spalio 19 d. Iš bendrovės 2023 m. balanso duomenų matyti, kad tais metais jos turtas siekė 124 752 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 19 173 Eur, trumpalaikis turtas sudarė – 105 579 Eur (atsargos ir kitas trumpalaikis turtas). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 115 763 Eur. 2023 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė 2023 metus baigė nuostolingai, nuostoliai siekė 10 625 Eur. Iš bendrovės 2024 m. lapkričio 14 d. balanso už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d. duomenų matyti, kad minėtu laikotarpiu bendrovės turtas sumažėjo iki 36 570 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas sudarė 6 154 Eur, trumpalaikis – 28 254 Eur, iš kurio atsargos sudarė 20 Eur, per vienerius metus gautinos sumos sudarė 28 231 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 3 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 126 009 Eur. 2024 m. lapkričio 14 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d. dirbo nuostolingai, nuostoliai sudarė 98 428 Eur.

Nagrinėjamu atveju debitoriniai įsiskolinimai sudaro didžiąją atsakovės turto dalį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trumpalaikis turtas, kaip debitorių skolos, negali užtikrinti besąlygiško jo panaudojimo bendrovės įsipareigojimų mažinimui, kadangi šios lėšos yra trečiųjų asmenų disponavime ir jų grąžinimas priklauso nuo daugelio sąlygų, taigi, turtas šiai sumai turi būti eliminuotas iš bendros bendrovės turto masės (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-468-781/2020, 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-868-450/2023). Į bendrą turto masę (36 570 Eur) neįtraukiant per vienerius metus gautinų sumų (28 231 Eur), bendrovės turtas sudaro 8 339 Eur ir mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai viršija turimo turto vertę (126 009 Eur). Taigi bendrovės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.

Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė neturi nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovės vardu registruotos 3 transporto priemonės, kurioms taikomi apribojimai. Antstolių sistemos duomenimis, antstolių kontorose yra vykdoma 1 vykdomoji byla, kurioje išieškoma 5 445,18 Eur suma. Viešais 2024 m. gruodžio 17 d. draudėjų duomenimis, atsakovė turi 2 766,98 Eur sumos įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, įmonėje yra 2 socialiniu draudimu apdrausti asmenys. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gruodžio 17 d. duomenų nustatyta, kad atsakovė turi 1 427,57 Eur sumos deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad teismuose nėra aktyvių bylų, kuriose šalimi dalyvautų atsakovė.

Taigi, įvertinus visus byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki, kadangi nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų, turi skolinių įsipareigojimų, t. y. laiku negali vykdyti turtinių prievolių, bendrovės įsipareigojimai viršija jos turto vertę, bendrovė neturi registruotino nekilnojamojo turto, bendrovei priklausančioms transporto priemonėms taikomi apribojimai. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, taip pat nepateikta. Minėti duomenys pagrindžia, jog tokia UAB „Liepsnelė“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumo sąvoką, todėl yra pagrindas iškelti atsakovei bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis).

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Pagal JANĮ 34 straipsnio 7 dalį teismas nutartimi iškelti bankroto bylą kartu paskiria ir nemokumo administratorių. Nemokumo administratorių teismas paskiria vadovaudamasis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis ir naudodamasis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis). Byloje administruoti įmonės bankroto procedūrą skirtinas nemokumo administratorius Sigitas Šamanskas, atrinktas naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa ir kuris pareiškė sutikimą teikti administravimo paslaugas bankroto procese. Duomenų, kad administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio nuostatoms, nenustatyta. Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių bankroto byloje yra neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiant į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

Nemokumo administratoriui nustatytinas 4 620 Eur dydžio bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ir turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Nagrinėjamu atveju ieškovo A. M. pareiškimas, kurio pagrindu atsakovei iškelta bankroto byla, teismui pateiktas popierine forma, tačiau nemokumo administratorius Sigitas Šamanskas yra prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, todėl teismas sprendžia, kad siekiant užtikrinti bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, tikslinga šią civilinę bylą Nr. B2-1423-924/2024 tvarkyti vien elektronine forma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Liepsnelė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti Sigitą Šamanską (asmens kodas (duomenys neskelbtini), eilės numeris nemokumo administratorių sąraše Nr. N-FA0175, adresas Draugystės g. 15B, Kaunas, tel. 8 699 64353, el. paštas: teisesinformacija@gmail.com).

Nustatyti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Liepsnelė“ nemokumo administratoriui Sigitui Šamanskui 4 620 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų dvidešimties eurų 00 ct) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Liepsnelė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai.

Nustatyti 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija). Perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Kreditoriai per 30 (trisdešimt) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtam nemokumo administratoriui savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovui, atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, antstoliams, Turto arešto aktų registrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių ne vėliau kaip per tris darbo dienas apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo informuoti JANĮ 27 straipsnio 3 dalyje nurodytus subjektus.

Civilinę bylą Nr. B2-1423-924/2024 tvarkyti vien elektronine forma.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.