Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų I. V. (buvusiai (duomenys neskelbtini)),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi (duomenys neskelbtini) AB) ieškinį atsakovams R. V., K. V., I. V. ir trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų I. V. (buvusiai (duomenys neskelbtini)) dėl skolos, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamų iki sprendimo realaus įvykdymo priteisimo, nekilnojamojo turto įgijimo sandorio (dovanojimo sutarties) ginčijimo ir restitucijos taikymo (actio Pauliana) bei dėl uzufrukto panaikinimo, priverstinės hipotekos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi (duomenys neskelbtini) AB) (toliau Bankas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama solidariai iš atsakovų R. V. ir K. V. ieškovės (duomenys neskelbtini) AB (buvusi (duomenys neskelbtini) AB), naudai priteisti 213 566,40 Eur skolos sumą ir 16 procentų sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už priteistą skolą (nuo 209 825,16 Eur), skaičiuojant šias palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. vasario 20 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją natūra grąžinant atsakovui K. V. iš atsakovės I. V. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti, kad 2017 m. vasario 20 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovo K. V. naudai nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota uzufrukto teisė yra pasibaigusi; tenkinus ieškovės (duomenys neskelbtini) AB ieškinį dėl skolos priteisimo (visą ar iš dalies), ieškovės tenkintiems reikalavimams (priteistai sumai) užtikrinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui K. V. iš atsakovės I. V. sugrąžintam nekilnojamajam turtui, t. y. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:Nurodė, kad pagal 2009 m. liepos 9 d. Būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista vėlesniu 2010 m. rugsėjo 15 d. papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. gruodžio 8 d. papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kredito sutartis) kredito gavėja I. V. (buvusi (duomenys neskelbtini)) (toliau – Kredito gavėjas) įsipareigojo bankui grąžinti suteiktą kreditą pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 2.10 p. nustatytą mokėjimų grafiką, kuris minėtais papildomais susitarimais buvo modifikuotas siekiant palengvinti jos vykdymo sąlygas.Atkreipė dėmesį, jog kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas šiomis prievolių užtikrinimo priemonėmis: a) K. V. solidariu laidavimu pagal 2009 m. liepos 9 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); b) R. V. solidariu laidavimu pagal 2011 m. gruodžio 8 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); c) Kredito gavėjo (I. V.) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) hipoteka pagal 2009 m. liepos 14 d. hipotekos lakštą.Ieškovė teigia, kad Kredito gavėjas nevykdė mokėjimo prievolių pagal Kredito sutartį, todėl Bankas, vadovaudamasis Kredito sutarties specialiosios dalies 2.10 p., bendrosios dalies 13.1 p. bei CK normomis, 2017 m. kovo 9 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. kovo 24 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Pažymėjo, jog nutraukimo dienai nemokėjimas tęsėsi nuo 2016 m. spalio 20 d. (t. y. daugiau nei 6 mėnesius iš eilės).Be kita ko, ieškovė nurodė, jog atsakydamas į Banko raginimus padengti įsiskolinimą, atsakovas R. V. 2017 m. kovo 24 d. banke gautu bei 2017 m. vasario 10 d. pranešimu nurodė, jog jis už savo sutuoktinės I. V. prievoles neatsako, kadangi yra sudaręs vedybinę sutartį. Taip pat atkreipė dėmesį, jog bankas 2017 m. vasario 27 d. iš atsakovo K. V. gavo 2017 m. vasario 21 d. pranešimą, kad pastarasis taip pat neketina atsakyti už I. V. prievoles, nes nėra sudaręs Laidavimo sutarties Nr. 1.Ieškovė ieškinyje nurodė, jog Kredito gavėjo ir atsakovų įsiskolinimų suma 2017 m. gegužės 2 d. iš viso sudarė 213 566,40 Eur (t. y. negrąžintas panaudotas kreditas – 207 137,61 Eur; nesumokėtos palūkanos už kredito naudojimą (skaičiuojamos iki kredito sutarties nutraukimo už naudojimąsi kreditu) – 2 038,20 Eur; nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (už mokėjimo prievolių vykdymo pažeidimus) apskaičiuotos iki 2017 m. gegužės 2 d. pažymos apie skolą parengimo dienos – 3 741,24 Eur).Pažymėjo, jog bankas prašo priteisti ne tik konkretų iki 2017 m. gegužės 2 d. pažymos parengimo dienos apskaičiuotą palūkanų dydį, bet ir 16 procentų dydžio metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 2 d. (nuo bylos iškėlimo) iki sprendimo realaus įvykdymo. Teigia, jog laiduotojų atsakomybės apimtis yra tokia pati, kokia ir pagrindinio skolininko, todėl šios palūkanos turi būti priteistos iš laiduotojų. Atkreipė dėmesį, jog banko reikalavimas priteisti įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už mokėjimo prievolių pažeidimus atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kuri nurodo, jog 16 % metinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos yra pagrįstos ir sąžiningos, o vartotojai neturi teisės išvengti prisiimtų prievolių vykdymo.Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas K. V. 2017 m. vasario 20 d. neatlygintinai (dovanojimo sutartimi) perleido nekilnojamąjį turtą atsakovei I. V. ir tokiu būdu sumažino savo mokumą, apsunkindamas ieškovei išieškojimo iš skolininko turto galimybę, kadangi atsakovas K. V. nebeturi jokio kito nekilnojamojo turto. Teigia, jog ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą K. V., kuri yra kilusi iš ieškovės ir atsakovo K. V. sudarytos laidavimo sutarties Nr. 1, kuria šis laidavo už kredito gavėjo su Banku sudarytos kredito sutarties ir visų jos vėlesnių pakeitimų tinkamą ir visišką įvykdymą. Pažymėjo, kad atsakovui K. V. perleidus jam priklausiusį vienintelį nekilnojamąjį turtą (butą) neatlygintinai, kaip galima daryti prielaidą iš sutampančių pavardžių, savo giminaitei (dukrai), todėl tokia sutartis pažeidžia kreditoriaus teises, nes tokiu būdu buvo žymiai sumažintas atsakovo K. V. mokumas. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas turtą perleido iš karto po to, kai bankas 2017 m. sausio 25 d. pateikė reikalavimą mokėti jam skolą. Ieškovės vertinimu atsakovas, žinodamas, kad bankas iš jo reikalauja padengti skolą už Kredito gavėją, siekė išvengti situacijos, kuomet bankas nukreiptų išieškojimą į K. V. turtą. Akcentavo, kad turtinės padėties sunkinimas, kuris pasireiškia neatlygintiniu viso nekilnojamojo turto perleidimu, turint skolinių įsipareigojimų ieškovei, yra daugiau nei pakankamas pagrindas spręsti dėl banko teisių pažeidimų dėl atsakovo K. V. nesąžiningumo ir vengimo atsakyti už prievoles pagal laidavimo sutartį Nr. 1. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas K. V. neturėjo prievolės sudaryti dovanojimo sutarties, kadangi I. V. neturėjo reikalavimo teisės į K. V.. Mano, jog tai pagrindžia ir faktas, kad dovanojimo sutartis yra neatlygintinis sandoris. Be to, dovanojimo sutarties sudarymo neprivalomumą, ieškovės nuomone, patvirtina ir tai, kad K. V. ir toliau gyvena bute, kurį padovanojo.Ieškovė pažymėjo, jog negaliojančia prašomos pripažinti dovanojimo sutarties pagrindu perleisto turto vertė yra 18 100,00 Eur, o tai yra ženkliai mažesnė suma nei banko reikalavimas dėl skolos priteisimo, todėl kreditorės (ieškovės) reikalavimams patenkinti tikrai nebus sugrąžinta per daug turto.Ieškovė prašo teismo taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti iš atsakovės I. V. atsakovui K. V. (laiduotojui) dovanojimo sutarties pagrindu neatlygintinai perleistą turtą. Ieškovės vertinimu, kadangi turtas yra išlikęs, jis buvo perleistas neatlygintinai, todėl grąžinus turtą jokios neigiamos pasekmės nebūtų patiriamos.Taip pat ieškovė nurodė, kad skolos išieškojimui (jeigu sprendimas bus palankus ieškovei) siekiama, kad į atsakovo K. V. turto masę būtų grąžintas turtas, iš kurio ieškovė galėtų bent iš dalies atgauti skolą. Teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas - neužtikrina, kad skolininkas neprisiims įsipareigojimų kitiems kreditoriams ir tokiu būdu neapsunkins skolos grąžinimo bankui. Todėl prašo nustatyti priverstinę hipoteką, nes mano, kad jeigu byloje nebūtų nustatyta priverstinė hipoteka šiam turtui, ieškovė neturėtų jokių garantijų, kad jo didelės vertės reikalavimas bus realiai patenkintas.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė E. B. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti bei papildomai nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio, t. y. atsakovai ginčo dėl banko paskaičiavimų nekelia. Teigia, jog skolą sudaro 213 566,40 Eur, t. y. negrąžintas panaudotas kreditas – 207 137,61 Eur; nesumokėtos palūkanos už kredito naudojimą – 2 038,20 Eur; nesumokėtos įsipareigojimų nevykdymo palūkanos iki ieškinio pateikimo dienos – 3 741,24 Eur bei papildomai prašo teismo priteisti 16 procentų sutartinių metinių palūkanų už priteistą skolą iki sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovės atstovė pažymėjo, jog byloje ginčas kyla dėl laidavimo sutarčių, kadangi atsakovai nepripažįsta, jog pasirašė laidavimo sutartis. Atkreipė dėmesį, jog byloje buvo atlikta ekspertizė, kuri nustatė, kad atsakovas K. V. nepasirašė laidavimo sutarties, o dėl R. V. parašo ekspertai pasakė, jog negali padaryti nei teigiamų, nei neigiamų išvadų. Atstovės vertinimu, ekspertas nepaneigė, jog R. V. pasirašė laidavimo sutartį, mano, jog ekspertizė yra vienas iš įrodymų, kuris turėtų būti vertinamas visų įrodymų kontekste. Ieškovės atstovės teigimu, laiduotojai K. V. ir R. V. kartu su kredito gavėja yra giminaičiai. Taip pat bankas yra pateikęs 2017-12-04 paaiškinimus prie kurių yra pridėti kredito gavėjos I. V. ir banko darbuotojos susirašinėjimas, kuriuo I. V. klausė, ar laiduotoju liks ir jos tėtis, ar tik sutuoktinis. Tai reiškia, jog laiduotojais tiek bankas, tiek I. V. laikė ir K. V. ir R. V.. Dėl R. V. atstovė nurodė, kad pasirašant sutartį buvo pateikta atsakovo paso kopija, o tai reiškia valios išreiškimą, nes šalys suprato, kad atsakovas dalyvaus paskoliniuose teisiniuose santykiuose. Mano, jog šių įrodymų visuma patvirtina, jog visi suprato, kad turi dalyvauti prievolėje. Nors ekspertas nustatė, kad K. V. laidavimo sutarties nepasirašė, tačiau jis turėjo ir galėjo žinoti, kad yra laiduotojas, kad yra įsipareigojęs bankui, nes tai patvirtino I. V. susirašinėjime su banku. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė I. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės (duomenys neskelbtini) AB (buvusi (duomenys neskelbtini)AB) ieškinį atmesti. Atsiliepimo į ieškinį pagrindu atsakovė nurodė aplinkybes, kad:K. V. nėra banko skolininkas, todėl nėra teisinio pagrindo 2017-02-20 dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia LR CK 6.66 straipsnio pagrindu. Pažymėjo, jog atsakovas K. V. nesudarė ir nepasirašė 2009-07-09 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad šioje sutartyje už K. V. pasirašė kitas jam nežinomas asmuo, todėl mano, kad atsakovo parašas yra suklastotas. Atsakovės vertinimu, nesudarius laidavimo sutarties K. V. negalėjo tapti skolininku, todėl bankas neturi reikalavimo teisės į K. V.. Atsakovė I. V. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas K. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko bei prašė ieškovės (duomenys neskelbtini)AB (buvusi (duomenys neskelbtini) AB) ieškinį atmesti. Atsiliepimo į ieškinį pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad:K. V. nesudarė ir nepasirašė 2009-07-09 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad jis nėra vykęs į jokį banko padalinį sudaryti sutartį, šioje sutartyje nepasirašė, už atsakovą pasirašė jam nežinomas asmuo, todėl jo parašas yra suklastotas. Atkreipė dėmesį, kad lyginant laidavimo sutartyje ant kiekvieno lapo esančius tariamus jo parašus, matyti, kad jie yra identiški, tarsi kopijuoti. Taip pat atkreipė dėmesį, jog gavęs banko 2017-01-25 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), jis 2017-02-21 pareiškimu informavo banką, kad nėra sudaręs jokios laidavimo sutarties.Atsakovo įsitikinimu, parašo sutartyje suklastojimas yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas, todėl mano, kad byloje nėra būtinas atskiras (priešieškinis) reikalavimas ir teismo prašo ex officio konstatuoti niekinės 2009-07-09 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) faktą. Teismo posėdžio metu atsakovas K. V. su ieškiniu nesutiko bei papildomai nurodė, kad 2017 metų kovo mėnesį iš banko gavo laišką su informacija, kad yra laiduotojas, todėl nuvykęs į banko skyrių nurodė, jog jokios sutarties nepasirašė, o jo parašas yra suklastotas. Teigia, jog nežino kas už jį galėjo pasirašyti ir kaip jo paso kopija atsidūrė banke. Atsakovas nurodė, kad į gautą raštą bankui nusiuntė atsakymą, tačiau nepamena, ar atsakymo tekstą surašė jis pats, ar kažkas kitas padėjo. Atsakovas taip pat paaiškino, jog savo butą jau seniai buvo prižadėjęs perrašyti dukrai I. V., o kai iš banko gavo tokį laišką, pamanė, jog pats neapsigins, todėl butą perrašė dukrai. Teigia, jog nežinojo, kad dukra I. planuoja imti paskolą, ši jam apie tai niekada nieko nesakė. Kad I. su R. gyveno jo bute, o vėliau persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) gatvę jis žinojo, nes atvažiuodavo aplankyti anūko. Už kieno pinigus buvo pirktas šis namas jis nesidomėjo. Pažymėjo, jog jo niekas neprašė laiduoti už paskolą. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas R. V. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė ieškovės (duomenys neskelbtini) AB (buvusi (duomenys neskelbtini) AB) ieškinį atmesti ir iš (duomenys neskelbtini) AB R. V. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į ieškinį pagrindu atsakovas nurodė aplinkybes, kad:R. V. 2011-12-08 papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-12-08 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirašė, todėl mano, kad nurodyti dokumentai yra suklastoti įrodymai ir neturėtų būti pripažinti įrodymais.R. V. teigia, kad jam nepasirašius 2011-12-08 papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-12-08 laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sandoris pripažintinas nesudarytu, o (duomenys neskelbtini) AB 2017-05-02 ieškinys atmestinas.Atkreipė dėmesį, jog I. V. pagal 2009-07-09 būsto kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė iš (duomenys neskelbtini) AB 212 001,86 Eur kreditą, skirtą paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) iš AB (duomenys neskelbtini) refinansavimui ir sodo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apdailos darbų užbaigimui. Pažymėjo, jog atsakovas R. V., santuoką su I. V. sudarė 2011-02-05, t. y. po 2009-07-09 būsto kreditavimo sutarties sudarymo. Teigia, jog turtas esantis (duomenys neskelbtini) yra asmeninė I. V. nuosavybė, todėl atsakovas negali būti atsakingas už 2009‑07-09 busto kreditavimo sutarties vykdymą, kadangi ši prievolė yra asmeninė I. V. prievolė.Teismo posėdžio metu atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko bei papildomai nurodė, kad su I. V. susituokė 2011-02-05, o po vaiko gimimo jie persikėlė gyventi į I. V. namą. Persikėlus į namą atsakovas už sutuoktinę mokėjo įmokas bankui, nes sutuoktinės finansinė padėtis buvo sunki. Teigia, jog vėliau buvo atsiųsti dokumentai apie tai, kad atsakovas yra laiduotojas už sutuoktinės paimtą kreditą ir privalo dengti įsiskolinimus, tačiau apie šią sutartį jis nieko nežino. Jis žinojo, kad namas pirktas pasinaudojus paskola, tačiau kokiame banke žmona sudarė kreditavimo sutartį nežinojo, laiduoti už ją banke žmona nėra prašiusi. (duomenys neskelbtini) jis yra buvęs du kartus, 2016 metais atidarant sąskaitą vienai iš savo įmonių ir 2017 norėdamas pasikonsultuoti dėl įmonės finansavimo. Laidavimo sutarties nepasirašė ir nežino kas tai galėjo padaryti. Apie tai, kad bankui buvo siųsta jo paso kopija sužinojo tik prasidėjus procesui. Atkreipė dėmesį, kad sutarčių pasirašymo laikotarpiu buvo išvykęs į Latviją, kartu su Lietuvos olimpine rinktine ir šias aplinkybes gali paliudyti 10-12 žmonių. Teismo posėdžio metu atsakovų K. V. ir R. V. atstovas, advokatas S. Č. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir nurodė, kad atsakovai neigia pasirašę laidavimo sutartis. Pažymėjo, jog buvo atlikta ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad atsakovai laidavimo sutarčių nepasirašė. Teigia, jog būtent bankas nesudarė sąlygų, jog už atsakovą nepasirašytų kitas asmuo. Atsakovų atstovo vertinimu yra akivaizdu, kad sutartis nesudaryta, nes nenustatyta, kad atsakovas K. V. pasirašė laidavimo sutarties, tai patvirtina ir atlikta ekspertizė, todėl ieškinys netenkintinas. Atsakovų atstovas taip pat nurodė, kad R. V. atveju ekspertas nustatė, kad ant laidavimo sutarties esančiuose parašuose nėra nei sutapimų, nei skirtumų iš ko būtų galima spręsti, ar šias sutartis pasirašė atsakovas. Atstovo vertinimu, teismas turėtų remtis tikėtinumo principu, nes akivaizdu, kad esant suklastotiems K. V. parašams, o R. V. pasirašius tą pačią dieną, yra tikėtina, kad šie atsakovo R. V. parašai taip pat suklastoti. Atsakovų atstovo nuomone, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėtas laidavimo sutartis pasirašė atsakovai, o I. V. susirašinėjimas su banku negali būti įrodymas, jog R. V. žinojo apie pasirašomas sutartis. Teigia, jog bankas elgėsi neatidžiai ir neatsakingai. Atkreipė dėmesį, jog byloje yra raštas iš Olimpinio komiteto, kuriame nurodyta, kad R. V. su visa Lietuvos rinktine buvo komandiruotas į Latviją, todėl sutarties pasirašyti negalėjo. Be to, mano, kad teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog I. V. pripažino, kad už atsakovus pasirašė ji pati.Trečiasis asmuo I. V. posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes atsakovų parašai yra suklastoti. Teigia, jog už atsakovus pasirašė ji pati, kadangi nesuvokė kokia yra laidavimo esmė. Apie tai niekam nieko nenorėjo pasakoti, nes savo problemas norėjo išsispręsti pati. Nurodė, jog pasirašė ir už savo tėtį K. V., ir už sutuoktinį R. V.. Pažymėjo, jog laidavimo sutartį banko atstovas leido parsinešti namo, kad ji galėtų paimti parašą, kad būtų paprasčiau, kad nereikėtų atsakovams važiuoti į banką ir pasirašyti. Tačiau ji neišdrįso paprašyti pagalbos, todėl ant sutarčių pasirašė pati. Patys atsakovai į banką nevyko ir jiems nieko nebuvo žinoma apie sutarčių pasirašymą, su atsakovais apie banko paskolą nekalbėjo. Tėvo dokumento kopijas turėjo iš senų laikų, o sutuoktinio paso kopija buvo jų namuose. Pasirašytas sutartis į banką nuvežė pati, tačiau apie pasirašymo aplinkybes banko darbuotojos neinformavo. Teigia, jog suvokia, kad suklastojo dokumentus ir dėl to labai gailisi. Nurodė, kad apie tai, jog suklastojo atsakovų parašus, su atsakovais yra kalbėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas

Nagrinėjamose byloje ginčas kilo iš atsakovų su banku pasirašytų laidavimo sutarčių ir jų pagrindu atsakovams R. V. ir K. V. reiškiamo reikalavimo priteisti bankui skolą, susidariusią dėl to, kad Kredito gavėja I. V. nemokėjo bankui periodinių mokėjimų pagal būsto paskolos sutartį, dėl ko bankas sutartį nutraukė ir reikalavimą nukreipė į laiduotojus. Taigi, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovams R. V., K. V., I. V. ir trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų I. V. (buvusiai (duomenys neskelbtini)). Ieškovė prašo solidariai iš atsakovų R. V. ir K. V. priteisti 213 566,40 Eur skolos, 16 procentų įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, skaičiuojamų iki sprendimo realaus įvykdymo. Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. vasario 20 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria K. V. savo dukrai I. V. padovanojo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pritaikius restituciją natūra šį butą grąžinti atsakovui K. V.. Be to, prašo pripažinti, kad 2017 m. vasario 20 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovo K. V. naudai nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota uzufrukto teisė yra pasibaigusi. Tenkinus ieškovės (duomenys neskelbtini) AB ieškinį dėl skolos priteisimo (visą ar iš dalies), ieškovės tenkintiems reikalavimams (priteistai sumai) užtikrinti prašo atsakovui K. V. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti priverstinę hipoteką iš atsakovės I. V. sugrąžintam nekilnojamajam turtui, t. y. butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalavimą dėl 213 566,40 Eur skolos iš laiduotojų R. V. ir K. V. priteisimo grindžia 2009 m. liepos 9 d. Būsto kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo pakeista vėlesniu 2010 m. rugsėjo 15 d. papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. gruodžio 8 d. papildomu susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu kredito gavėja I. V. (buvusi (duomenys neskelbtini)) įsipareigojo bankui grąžinti suteiktą kreditą pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 2.10 p. nustatytą mokėjimų grafiką, kuris Kredito gavėjui vėluojant vykdyti mokėjimus buvo modifikuotas minėtais papildomais susitarimais tuo siekiant palengvinti jo vykdymo sąlygas. 2009 m. liepos 9 d. Būsto kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas K. V. solidariu laidavimu pagal 2009 m. liepos 9 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir R. V. solidariu laidavimu pagal 2011 m. gruodžio 8 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtuose susitarimuose nurodyta, kad tiek atsakovas K. V., tiek atsakovas R. V. neatšaukiamai ir besąlygiškai įsipareigojo, kaip solidarieji skolininkai, atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas I. V. (buvusi (duomenys neskelbtini)) pagal Kredito sutartį neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir/arba kitų įmokų pagal kreditavimo sutartį su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimais (sutarties 1 p.). Ginčas byloje kilo dėl laidavimo sutarčių galiojimo. Atsakovai R. V. ir K. V. su ieškiniu nesutinka, nepripažįsta, jog pasirašė laidavimo sutartis. Jie teigia, kad banke AB „(duomenys neskelbtini)“ (buvusi (duomenys neskelbtini) AB) dėl laidavimo sutarčių sudarymo niekada nesilankė, sutarčių nesudarė, laidavimo sutartyje ir papildomuose susitarimuose parašai yra ne atsakovų, sutarčių sudarymo sąlygos jiems nežinomos, bankui įsipareigojimų neprisiėmė, todėl laidavimo sandoris yra negaliojantis ir jie neturi atsakyti pagal ieškovo AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnyje pateikta sandorių samprata. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra konstatuota, kad esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai. Sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyvis išreikštų savo valią, kurią žinotų kiti asmenys (CK 1.64 str.). Valios išreiškimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Sandorio šalys esant civiliniams teisiniams santykiams turi elgtis pagrįstai ir sąžiningai (CK 1.5 str.). Akivaizdu, kad atsakovai ginčija laidavimo sutartį kaip neatitinkančią turinio reikalavimų ir nurodo, kad valios sudaryti sutartį neišreiškė, paaiškino, kad susitarimus pasirašė ne jie, t. y. ne sutartyje nurodytas asmuo - laiduotojas.Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Remiantis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, kurioje pateikta laidavimo samprata, laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tokių aplinkybių nenustačius, šaliai gali atsirasti neigiamų padarinių, t. y. ieškinys gali būti atmestas. Dėl to įrodinėjimo pareiga visų pirma reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, ir, antra, pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytus faktus (CPK 178 straipsnis).Kadangi byloje ginčas kyla dėl laidavimo sutarčių galiojimo, nes atsakovai nepripažįsta, jog prisiėmė įsipareigojimus bankui pasirašydami sutartis, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė, kreipdamasi į teismą, privalėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, t. y. ieškinio faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), būtent, kad K. V. pasirašė 2009 m. liepos 9 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 15 d. papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-12-08 papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo prisiėmė solidaraus laidavimo pareigą. Taip pat privalėjo įrodyti, kad R. V. pasirašė 2011 m. gruodžio 8 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-12-08 papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo prisiėmė solidaraus laidavimo pareigą, kad minėtose sutartyse esatys parašai yra atsakovų (CPK 178 straipsnis).Ieškovė teismui teigia, kad atsakovai K. V. ir R. V. Kredito sutarties sąlygų pakeitimus patvirtino savo parašais. Byloje yra 2009 m. liepos 9 d. Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 15 d. papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-12-08 papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011 m. gruodžio 8 d. Laidavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2009 m. liepos 9 d. Būsto kreditavimo sutarties. Ant jų yra laiduotojais nurodytų asmenų parašai. Tačiau tiek atsakovas K. V., tiek atsakovas R. V. neigia žinoję apie sutartis, juolab jas pasirašę.Siekiant išsiaiškinti, ar 2009-07-09 laidavimo sutartį, 2010-09-15 papildomą susitarimą, 2011-12-08 papildomą susitarimą pasirašė K. V. ar už jį pasirašė kitas asmuo, ar 2011-12-08 papildomą susitarimą ir 2011-12-08 laidavimo sutartį pasirašė R. V. ar už jį pasirašė kitas asmuo, 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė. Gauto 2017-10-19 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad „Ar 2011-12-08 Papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape ties įrašu „R. V.“, eilutėje „(parašas)“, 2011-12-08 Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo lapo apačioje, eilutėje „Laiduotojo parašas“, antrame lape, skiltyje „Laiduotojas“, po žodžių „/.../įteiktas vienas šios sutarties egzempliorius“ ir eilutėje „Laiduotojo parašas“ pasirašė R. V., nustatyti negalima dėl tyrimo trečiojoje dalyje nurodytų priežasčių“. Iš nurodytos tyrimo trečiosios dalies turinio teismui akivaizdu, kad lyginant laidavimo sutartyse esančius parašus su R. V. tyrimui pateiktais parašais ir rašysena, nenustatyta nei esminių sutapimų, nei vienareikšmiškai vertintinų skirtumų tiek, kad jų pakaktų teigiamoms ar neigiamoms išvadoms.Tuo tarpu dėl atsakovo K. V. parašo tikrumo 2017-10-19 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje kategoriškai nurodyta, kad 2010-09-15 Papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dviejuose egzemplioriuose, penktame lape ties įrašu „K. V.“, 2011-12-08 Papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ketvirtame lape ties įrašu „K. V.“, eilutėje „(parašas)“, 2009-07-09 Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pirmo - ketvirto lapų apačioje, eilutėse „Laiduotojo parašas“, ketvirtame lape, skiltyje „Laiduotojas“ ir po žodžių „/.../įteiktas vienas šios sutarties egzempliorius“, pasirašė ne K. V..Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas.Civilinė teisena nepateisina įrodymų vertinimo remiantis formaliu pagrindu. Nė vienas įrodymas, taip pat ir ekspertizės aktas, negali būti iš karto laikomas patikimu, ir atvirkščiai - nepatikimu. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi kruopščiai patikrinti ir nustatyti kiekvieno įrodymo patikimumą, remdamasis nagrinėjamos bylos konkrečiomis aplinkybėmis. Eksperto išvada neturi įrodomosios reikšmės, jeigu ji pateikta pažeidžiant civilinio proceso įstatymo normas.Akivaizdu, kad atlikta ekspertizė patvirtino, jog atsakovas K. V. laidavimo sutarties ir papildomų susitarimų nepasirašė. Dėl R. V. parašo ekspertai pasakė, jog negali padaryti nei teigiamų, nei neigiamų išvadų. Teismas eksperto išvadą vertina remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Šių įstatymo nuostatų teiginiai pagrįsti ir teismų praktika. Eksperto išvada nėra išimtinis įrodinėjimo būdas ir turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais, kaip vienas iš įrodymų visų įrodymų kontekste, remiantis bendromis įrodymų vertinimo taisyklėmis, ir toks konstatavimas nereikalauja jokių papildomų argumentų. Vienas iš pagrindinių eksperto išvados vertinimo principų yra šios įrodinėjimo priemonės vertinimas remiantis savo vidiniu įsitikinimu. Vidinis teismo įsitikinimas - subjektyvi kategorija, turinti objektyvų pagrindą. Taigi, esant nekategoriškai rašysenos ekspertizės išvadai dėl R. V. parašo tikrumo, teismas vidinį įsitikinimą formuoja turėdamas omenyje kitų byloje esančių įrodymų ir duomenų visetą.Kaip nurodyta anksčiau I. V. 2009-07-09 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kuri buvo pakeista vėlesniais anksčiau minėtais papildomais susitarimais. Kredito gavėja įsipareigojo Bankui grąžinti suteiktą kreditą pagal Kredito sutarties specialiosios dalies 2.10 p. nustatytą mokėjimų grafiką, kuris minėtais papildomais susitarimais buvo modifikuotas siekiant palengvinti jo vykdymo sąlygas, nes I. V. dėl sunkios finansinės padėties nebegalėjo jos vykdyti. I. V. teismui paaiškino, kad jos įmonė bankrutavo, lėšų nebebuvo, kredito mokėti nebegalėjo. Susidarius tokiai situacijai ji su banko darbuotoja derino refinansavimo sąlygas. Kad įtikintų banką apie galimybes toliau mokėti kreditą ji banko darbuotojai nurodė, jog su tėvu K. V. ir sutuoktiniu R. V. tariasi, kad jie laiduotų už ją ir pasirašytų laidavimo sutartis. Apie tai, kad I. V. banko darbuotojai tvirtino, jog tiek jos tėvas, tiek sutuoktinis ketina pasirašyti sutartis su banku ir laiduoti už jos kredito grąžinimą, akivaizdu iš byloje esančio susirašinėjimo su banko darbuotoja G. S.. Susirašinėjimo turinys patvirtina su banku vykusį dialogą (dok. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 priedas), tačiau tai nepatvirtina, kad vyko tiesioginės banko ir atsakovų derybos, nes K. V. ir R. V. tvirtina apie tokį susirašinėjimą nieko nežinoję. Liudytoja apklausta buvusi banko darbuotoja A. T. (duomenys neskelbtini), kuri paruošė minėtas sutartis, teismo posėdžio metu patvirtino, kad sutartys jos akivaizdoje nebuvo pasirašytos. Liudytoja taip pat paaiškino, kad ji ginčijamas sutartis leido I. V. parsinešti į namus, taip sudarydama galimybę kredito gavėjos nurodytiems laiduotojams pasirašyti ne banko patalpose. Liudytoja patvirtino, kad patikėjo I. V. žodžiais, jog jos sutuoktiniui yra atlikta kojos operacija, kad jis gydosi sulaužytą koją, todėl negali atvykti į banką. Ar buvo paaiškinta kodėl į banką negali atvykti I. V. tėvas, ji neprisiminė, bet akcentavo, kad už tokių sutarčių sudarymą atsakingas banko restruktūrizavimo skyriaus darbuotojas ją patikino, kad I. galima pasitikėti ir galima duoti išsinešti iš banko paruoštas sutartis, nes R. V. yra žinomas žmogus, todėl ji davė. Liudytoja patvirtino, kad laiduotojų pasirašytą sutartį atgal parnešė pati I., abejonių dėl parašų nekilo, kadangi bankui buvo pateiktos asmens dokumentų kopijos. Taigi, teismui akivaizdu, kad banko darbuotoja taip pat patvirtino, jog nematė, ar būtent laiduotojai K. V. ir R. V. pasirašė laidavimo sutartis ir papildomus susitarimus, kurių pagrindu bankas atsakovams reiškia reikalavimą, nes jie nebuvo atvykę į banką.Ieškovė ieškinį grindžia aplinkybe, kad susirašinėdama su banko atsakinga darbuotoja, Kredito gavėja klausė ją dėl laiduotojų kiekio ir tinkamumo. Nors iš kredito gavėjos I. V. ir banko darbuotojos susirašinėjimo turinio matyti, kad I. V. klausė, ar laiduotoju liks ir jos tėtis, ar tik sutuoktinis, teismas šio klausimo nevertina kaip duodančio pagrindą tvirtinti, jog patys K. V. ir R. V. save tokiais laikė, būtent, kad jie žinojo apie tokį susirašinėjimą, apie jo turinį ir ketinamas sudaryti laidavimo sutartis. Tuo tarpu aplinkybė, kad pasirašant sutartis banko darbuotojai buvo pateiktos atsakovų K. V. ir R. V. paso kopijos, teismo vertintina kaip per silpnas įrodymas laidavimo sutarties sudarymą patvirtinti. Manytina, kad atsakovui R. V. ir I. V. esant sutuoktiniais, gyvenant vienuose namuose, I. V. nekilo jokių sunkumų paimti sutuoktinio paso kopiją, ar net patį pasą bei pateikti jį banko darbuotojai. Kadangi atsakovas K. V. yra I. V. tėvas, teismui paaiškino, kad savo paso neslėpė ir jis buvo lengvai paimamas, todėl analogiškai manytina ir apie K. V. pasą bei jo kopijos pateikimo galimybes. Dėl to, kas anksčiau aptarta, manytina, jog tai nesudaro pagrindo teigti, jog paso kopijų pateikimas bankui reiškia atsakovų K. V. ir R. V. valios išreiškimą dalyvauti paskoliniuose teisiniuose santykiuose. Ypač turint omenyje, kad nei atsakovai pripažino buvę nuvykę į banką sudaryti sutartis, nei banko darbuotoja patvirtino juos buvus atvykusius. Įvertinus anksčiau aptartus įrodymus ir aplinkybes, darytina išvada, kad būtent banko atsakingi darbuotojai nesudarė sąlygų, jog už atsakovus nepasirašytų kitas asmuo.Teismas, vertindamas ginčijamas aplinkybes ir turėdamas omenyje R. V. paaiškinimą, kad jis 2011-12-08 sutarčių ne tik nepasirašė, bet ir neturėjo galimybės pasirašyti, kadangi buvo išvykęs iš Lietuvos, turi omenyje, kad minėtą jo paaiškinimą patvirtina į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) direktoriaus L. T. įsakymas. Iš jo turinio akivaizdu, kad R. V. su (duomenys neskelbtini) sportininkais 2011 m. gruodžio 1-14 dieniomis dalyvavo (duomenys neskelbtini) (Latvija) ir rengėsi 2012 m. Londono olimpinėms žaidynėms (priedas prie atskirojo skundo, dok. Nr. (duomenys neskelbtini)). Manytina, kad šis dokumentas taip pat patvirtina, jog R. V. 2011-12-08 buvo užsienyje ir sutarties su banku pasirašyti negalėjo. Kita vertus, turėtina omenyje, kad trečiasis asmuo I. V., būdama įspėta apie atsakomybę už melagingų parodymų teismui davimą ir prisiekusi, paaiškino, jog už atsakovus pasirašė ji, bet apie tai nei sutuoktiniui, nei tėvui nepasakė.Aplinkybė, kad atsakovas R. V. po santuokos sudarymo (susituokė 2011-02-05) ir vaiko gimimo persikėlęs gyventi į I. V. iki santuokos įgytą namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį laiką už sutuoktinę mokėjo įmokas bankui kredito grąžinimui, nesudaro pagrindo teigti, jog jis vykdė būtent savo pareigą bankui. Teismas tiki atsakovo paaiškinimu, kad jis kaip rūpestingas sutuoktinis padėjo žmonai sunkiu laikotarpiu, kai susilaukus vaiko jos finansinė padėtis tapo sunki.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Teismo vertinimu byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovai K. V. ir R. V. sutarčių nepasirašė, todėl ieškovė savo pozicijos nepagrindė.Kaip minėta, atsakovai nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios nuosekliai tvirtino, kad jie apie su banku pasirašytas laidavimo sutartis nieko nežinojo, ginčo sutarčių, papildomų susitarimų nepasirašė, o kas už juos pasirašė nurodė nežinantys. Šiuos vieno iš atsakovų K. V. teiginius patvirtino ir eksperto išvada ir kitų byloje esančių aplinkybių ir įrodymų visetas. Tai, jog atsakovas R. V. sutarties pasirašymo dieną jokios kojos traumos patyręs nebuvo, kaip teigė banko darbuotoja A. T., bet priešingai, 2011-12-08 buvo išvykęs iš Lietuvos ir laiką leido treniruočių stovykloje, tai, kad pati kredito gavėja I. V. teismui patvirtino, jog apie tai, kad su banku tariasi dėl atsakovų, kaip laiduotojų, pasitelkimo būsto kredito sutarties modifikavimui ir jos vykdymo papildomam užtikrinimui, nei savo sutuoktinio, nei tėvo neinformavo, vertintina kaip aplinkybės, patvirtinančios, jog įtikinamų įrodymų, kad R. V. 2011 m. gruodžio 8 d. pasirašė 2011-12-08 laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2011-12-08 papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini), byloje taip pat nėra.Taigi, teismas atmeta ieškovės argumentus, kad bankas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę tiek į atsakovą K. V., tiek į atsakovą R. V.. Minėti banko teiginiai, yra paneigti atliktos rašysenos ekspertizės išvados duomenimis, liudytojos A. T. (G.) parodymais, trečiojo asmens I. V. patvirtinimu, kad laidavimo sutartis už atsakovus pasirašė ji pati, bei kitais, anksčiau aptartais įrodymais bei bylos aplinkybių viseto vertinimu. Taigi, teismas ieškovės pateiktus ir ištirtus įrodymus vertina kaip silpnesnius, neįtikinančius ir daro išvadą, kad juo nusvėrė ir paneigė atsakovų į bylą patikti įrodymai. Nustačius, kad atsakovas K. V. nepasirašė 2009 m. liepos 9 d. Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. rugsėjo 15 d. papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-12-08 papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kad atsakovas R. V. nepasirašė 2011 m. gruodžio 8 d. Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2011-12-08 papildomo susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini), nenustačius jų valios sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus bankui, minėti sandoriai pripažintini nesudarytais. Darytina išvada, kad atsakovai K. V. bei R. V. nėra atsakingi už minėtuose dokumentuose nurodytų įsipareigojimų vykdymą ir AB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) AB) reikalavimas priteisti 213 566,40 Eur skolos sumą ir 16 procentų sutartinių metinių įsipareigojimų nevykdymo palūkanų už priteistą skolą (nuo 209 825,16 Eur), atmestinas (CK 1.78 ir 1.80 straipsniai).Kadangi laidavimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2017 m. vasario 20 d. dovanojimo sutartį Nr. VK-1328 ir taikyti restituciją natūra grąžinant atsakovui K. V. iš atsakovės I. V. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)); pripažinti, kad 2017 m. vasario 20 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovo K. V. naudai nustatyta ir Nekilnojamojo turto registre įregistruota uzufrukto teisė yra pasibaigusi; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyti priverstinę hipoteką atsakovui K. V. iš atsakovės I. V. sugrąžintam nekilnojamajam turtui, butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip išvestinis ir neįrodytas taip pat atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).Atsakovų atstovas pateikė įrodymus apie R. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000,00 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme (dok. Nr. (duomenys neskelbtini)). Patirtas išlaidas patvirtina sąskaita už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kitas. 2017 m. rugsėjo 18 d. atsakovai K. V. ir R. V. į Klaipėdos apygardos teismo, kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), sumokėjo po 400,00 Eur užstatą už ekspertizės atlikimą (dok. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš viso 800,00 Eur.Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centrui pervedė 747,39 Eur už ekspertizę (dok. Nr. (duomenys neskelbtini)). Likusi atsakovų sumokėto avanso suma sudaro 52,61 Eur. Ji grąžintina atsakovams, t. y. po 26,30 Eur kiekvienam.Ieškovės atstovė pateikė įrodymus apie patirtas 5 291,86 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškinys atmestinas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Valstybė byloje patyrė 11,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, kadangi išlaidos viršija minimalaus priteistino bylinėjimosi išlaidų valstybei dydžio, jos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsakovui R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams K. V. ir R. V. 747,39 Eur išlaidų patirtų dėl rašysenos ekspertizės skyrimo, kiekvienam po 373,70 Eur.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 11,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti atsakovams K. V. ir R. V. po 26,30 Eur į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą už rašysenos ekspertizę sumokėto avanso sumą. Nutartį dalyje dėl avanso grąžinimo pavesti vykdyti Klaipėdos apygardos teismo Finansų skyriui.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovų R. V. ir K. V. turto areštą, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.